- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-06
- Bylos Nr.
- I-1761-331/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00403-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Ina Kirkutienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Lietuvos Respublikos
- Trečiasis asmuo
- Kauno apygardos prokuratūrai, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Liudmilos Zaborovskos,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno apygardos prokuratūrai, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas V. J. kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 1–2), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2017 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. 17.2.-5462 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Generalinę prokuratūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. birželio 16 d. prašymą (registracijos Nr. AP-15329); 3) pripažinti, kad norminio administracinio akto – Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. I-3 (toliau – ir Aprašas), 74 punkto nuostata „Duomenys apie tarnybinius patikrinimus ir kitas su tarnybine atsakomybe susijusias vidaus administravimo procedūras pareiškėjams neteikiami“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 18, 25, 29, 30 ir 33 straipsniams; 4) pripažinti, kad minėta Aprašo 74 punkto nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas) 3, 4, 5, 7 ir 16 straipsniams; 5) įpareigoti atsakovą generalinį prokurorą išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. birželio 16 d. prašymą, Generalinėje prokuratūroje įregistruotą 2017 m. birželio 19 d. (registracijos Nr. AP-15329); 6) priteisti pareiškėjui iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
1.1. Pareiškėjas teigia, kad atsakovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra skundžiamu Sprendimu nepagrįstai atsisakė pareiškėjui pateikti jo prašytą informaciją apie prokuroro V. R. atžvilgiu atliktą tarnybinį patikrinimą. Ši informacija yra reikalinga pareiškėjui ir sukelia teisines pasekmes baudžiamojoje ir civilinėje bylose. Atsakovė, neteisėtai ir nepagrįstai atsisakiusi nagrinėti pareiškėjo prašymą, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Teisės gauti informaciją įstatymo, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, bei Aprašo nuostatas.
1.2. Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pareiškėjui pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Generalinė prokuratūra pateiktame atsiliepime į skundą (1 t., b. l. 154–158) su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė paaiškino, kad Generalinėje prokuratūroje 2017 m. birželio 19 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas pateikti informaciją apie vidaus tyrimą, atliktą Kauno apygardos prokuratūros prokuroro V. R. atžvilgiu. Pareiškėjas prašė nurodyti, kur buvo vykdomas vidaus tyrimas, kas jį vykdė, ar tyrimo metu buvo apklaustas prokuroras V. R., taip pat pateikti minėto vidaus tyrimo išvadas ir kt. Nagrinėjant prašymą nustatyta, kad pareiškėjas jau anksčiau (2017 m. sausio 16 d.) yra kreipęsis į Generalinę prokuratūrą su skundu, kuriame taip pat prašė pateikti duomenis apie minėtą vidaus tyrimą. Atsakant į minėtą skundą, 2017 m. vasario 13 d. raštu pareiškėjui buvo priminta, kad dar 2016 m. lapkričio 21 d. raštu jis buvo informuotas, kad jo ankstesnių prašymų ir skundų pagrindu Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras pradėjo vidinį tyrimą, kurį atlikus, 2016 m. gruodžio 15 d. buvo surašyta ir generaliniam prokurorui pateikta vidaus tyrimo išvada su joje išdėstytu siūlymu nepradėti tarnybinio patikrinimo Kauno apygardos prokuratūros prokurorams D. V. ir V. R. dėl pareiškėjo skunduose išdėstytų aplinkybių. Generalinis prokuroras pritarė šiai išvadai. Išdėstyta informacija buvo pakartotinai pateikta pareiškėjui Sprendimu, kuriame taip pat buvo nurodyta, kad pagal Aprašo 74 punktą, duomenys apie tarnybinius patikrinimus ir kitas su tarnybine atsakomybe susijusias vidaus administravimo procedūras pareiškėjams neteikiami.
2.1. Atsakovė pažymi, kad Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 1-181 (redakcija, galiojusi iki 2018 m. gegužės 17 d. pakeitimų) (toliau – Nuostatai), nėra numatyta, kad vidaus tyrimo išvados ar jose esanti informacija gali būti teikiama tretiesiems asmenims, pateikusiems skundą, kurio pagrindu ir buvo pradėtas bei atliktas vidaus tyrimas. Nesant tokios teisės normos, atsakovė neturi pareigos vykdyti pareiškėjo reikalavimus. Vidaus tyrimo išvadoje nurodoma daug duomenų apie prokurorą, dėl kurio veiksmų atliekamas vidaus tyrimas, nurodomi tam tikri nebaigtų ikiteisminių tyrimų duomenys, todėl išvados pateikimas tretiesiems asmenims gali pažeisti prokurorų teises ir ikiteisminio tyrimo duomenų konfidencialumo reikalavimus. Teisės aktuose nenumatyta teisinė galimybė jokiai institucijai ar asmeniui, pateikusiems informaciją apie prokuroro galimai padarytą tarnybinį pažeidimą, dalyvauti tarnybinio patikrinimo pradėjimo ir tarnybinės nuobaudos taikymo (netaikymo) procedūrose. Asmenys, kurių pateiktų duomenų pagrindu yra inicijuotas tarnybinis patikrinimas, turi teisę gauti atsakymą į pranešimą apie prokurorų galimai padarytus tarnybinius pažeidimus. Šiuo atveju prokuratūra reagavo į pareiškėjo pranešimą apie prokuroro galimai padarytą tarnybinį pažeidimą, šį pranešimą tyrė ir pateikė atsakymą pareiškėjui.
2.2. Atsakovė pažymi, kad asmens procesinė teisė kreiptis į teismą yra siejama su asmens pažeistų teisių ir interesų gynimu, teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos tam, kad būtų realiai apgintos asmenų pažeidžiamos teisės ar interesai, išspręsti tarp asmenų kylantys ginčai, tačiau jomis neturi būti naudojamasi vien formaliam bylinėjimuisi. Pareiškėjo skundžiamas raštas yra informacinio pobūdžio – jame atsisakoma pateikti prašomą informaciją ir nurodoma, kokiais teisės aktais remiantis jo prašoma informacija nebus teikiama. Šis raštas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, taigi, darytina išvada, kad pareiškėjas byloje nekelia ginčo dėl teisės.
2.3. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra įvertinęs Aprašo 74 punkto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams tais pačiais aspektais, dėl kurių reiškia reikalavimus pareiškėjas. Teismas, įvertinęs minėtą Aprašo nuostatą, nenustatė, kad ji prieštarauja Konstitucijai ar kitiems teisės aktams.
2.4. Teismo posėdyje atsakovės Generalinės prokuratūros atstovė prašė skundą atmesti, vadovaudamasi atsiliepime į skundą išdėstytomis aplinkybėmis.
3. Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, tretieji suinteresuoti asmenys Kauno apygardos prokuratūra, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūra, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimų į skundą nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą atsakovui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovės Generalinės prokuratūros 2017 m. birželio 28 d. Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta suteikti duomenis apie prokuroro atžvilgiu atliktą vidaus tyrimą, inicijuotą pareiškėjo pateiktos informacijos pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Generalinėje prokuratūroje 2017 m. birželio 16 d. gautas pareiškėjo prašymas (1 t., b. l. 179–180) pateikti duomenis apie jo skundo pagrindu atliktą vidaus tyrimą prokuroro atžvilgiu ir, be kita ko, nurodyti, kas, kada ir kur vykdė vidaus tyrimą, kada jis buvo užbaigtas (prašymo 1 punktas) bei pateikti vidaus tyrimo medžiagos kopijas (prašymo 8 punktas). Generalinė prokuratūra, atsakydama į pareiškėjo prašymą, 2017 m. birželio 28 d. Sprendimu (1 t., b. l. 176–177) paaiškino pareiškėjui, kad Generalinė prokuratūra jau anksčiau, 2017 m. vasario 13 d. raštu atsakydama į pareiškėjo 2017 m. sausio 16 d. raštą, kuriame pareiškėjas taip pat prašė pateikti duomenis apie minėtą tyrimą, informavo pareiškėją, kad jo prašymų ir skundų pagrindu generalinis prokuroras pradėjo vidaus tyrimą (apie tai pareiškėjas buvo informuotas 2016 m. lapkričio 21 d. raštu (1 t., b. l. 167), o atlikus šį tyrimą, buvo surašyta išvada su siūlymu nepradėti prokurorams tarnybinio patikrinimo dėl pareiškėjo prašymuose ir skunduose išdėstytų aplinkybių, ir generalinis prokuroras pritarė šiai tyrimo išvadai. Pareiškėjui taip pat išaiškinta, kad vadovaujantis Aprašo 74 punktu, duomenys apie patikrinimus ir kitas su tarnybine atsakomybe susijusias vidaus administravimo procedūras pareiškėjams neteikiami, bei paaiškinta, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, subjektui, pranešusiam apie padarytus pažeidimus, tarnybiniai patikrinimai nesukelia jokių teisinių pasekmių.
6. Taigi, nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė privalėjo pateikti pareiškėjui duomenis ir dokumentus apie vidaus tyrimą, atliktą pareiškėjo pateiktos informacijos pagrindu. Šiame kontekste, visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad žmogaus teisė gauti ir skleisti informaciją – tai konstitucinė teisė, kurią garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis. Pagal šį straipsnį, žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, o laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Konstitucijos 25 straipsnio 2, 3 dalys). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad konstitucinė teisė gauti informaciją – tai svarbi prielaida įgyvendinti įvairias Konstitucijoje įtvirtintas asmens teises ir laisves (Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas). Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimai), kadangi žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimas, kitų konstitucinių vertybių užtikrinimas labai priklauso nuo galimybių gauti iš įvairių šaltinių informaciją ir ja naudotis (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas). Vis dėlto teisė gauti informaciją nėra absoliuti. Pagal Konstitucinio Teismo praktiką, informacijos laisvės ribojimai gali būti nustatomi tik įstatymu, tačiau Konstitucija neužkerta kelio kai kurių su informacijos gavimu ir skleidimu susijusių santykių reguliuoti ir įstatymų įgyvendinamaisiais teisės aktais. Šiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris nebūtų grindžiamas Konstitucija ir įstatymais arba kuris konkuruotų su įstatymų nustatytuoju (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimai).
7. Asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ir viešųjų įstaigų informaciją ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas, įgyvendinimo priemones ir tvarką nustato Teisės gauti informaciją įstatymas. Vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus. Teisės gauti informaciją 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad informacija apie institucijos veiklą yra vieša ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka skelbiama institucijos interneto svetainėje. Institucijos interneto svetainėje, laikantis asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės paslapčių ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, turi būti skelbiama nuasmeninta informacija apie institucijoje nustatytus tarnybinius nusižengimus ir už juos paskirtas galiojančias tarnybines nuobaudas. Tuo atveju, jeigu sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo buvo apskųstas įstatymų nustatyta tvarka, informacija apie jį skelbiama tik įsiteisėjus teismo ar kitos tarnybinį ginčą nagrinėjusios institucijos sprendimui (Teisės gauti informaciją įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
7.1. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė pateikti duomenis apie prokuroro atžvilgiu pradėtą vidinį patikrinimą. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorų galimai padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus nagrinėja Etikos komisija šio įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka. Tarnybinių patikrinimų dėl prokurorų galimai padarytų įstatymų pažeidimų, tarnybinių nusižengimų, prokuroro vardą žeminančių poelgių ar Prokurorų etikos kodekso pažeidimų pradėjimo, atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo tvarką nustato Nuostatai. Vadovaujantis Nuostatų 4 punktu, tarnybinio patikrinimo pagrindas – prokuroro galimai padarytas tarnybinis pažeidimas, tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas – prokuroro padarytas tarnybinis pažeidimas (Nuostatų 5 punktas).
7.2. Nuostatų 9¹ punkte reglamentuota, kad generalinis prokuroras, gavęs informacijos, iš kurios negalima nustatyti prokuroro galimai padaryto tarnybinio pažeidimo požymių ar kurios nepakanka sprendimui pradėti tarnybinį patikrinimą priimti, gali pavesti Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriui atlikti vidaus tyrimą ir pateikti išvadą dėl tarnybinio patikrinimo tikslingumo. Gavęs šiame punkte nurodytą išvadą, generalinis prokuroras priima Nuostatų 10 punkte nurodytus sprendimus. Jeigu atlikus vidaus tyrimą tarnybinis patikrinimas nepradedamas, prokurorui, dėl kurio veiksmų (neveikimo) atliktas vidaus tyrimas, išsiunčiama Nuostatų 9¹ punkte nurodytos išvados su generalinio prokuroro sprendimu kopija (Nuostatų 9⁴ punktas).
7.3. Nuostatų 51 punkte reglamentuota, kad asmenų skundai dėl prokurorų galimai padarytų tarnybinių pažeidimų nagrinėjami generalinio prokuroro patvirtinto Aprašo nustatyta tvarka. Vadovaujantis Aprašo (2017 m. sausio 4 d. redakcija) 72 punktu, prašymai, pareiškimai ar skundai dėl prokuratūros darbuotojų galimai padarytų tarnybinių nusižengimų ar drausmės pažeidimų perduodami nagrinėti Generalinės prokuratūros Personalo ir teisės skyriui. Pateiktas atsakymas gali būti skundžiamas generaliniam prokurorui (jo pavaduotojui). Generalinio prokuroro (jo pavaduotojo) sprendimas neskundžiamas. Prašymus, pareiškimus ar skundus dėl prokurorų tarnybinės atsakomybės pagal kompetenciją nagrinėja Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus prokurorai arba prokuroro, kurio veiksmai skundžiami, aukštesnieji prokurorai. Gavęs prašymą, pareiškimą ar skundą, kuriuo prašoma pradėti tarnybinį patikrinimą dėl prokuroro galimai padaryto tarnybinio pažeidimo, aukštesnysis prokuroras išnagrinėja tokį skundą ir nustatęs, kad yra pagrindas inicijuoti tarnybinį patikrinimą, tarnybiniu pranešimu kreipiasi į Nuostatų 9 punkte nurodytą subjektą, kuris, esant pagrindui, kreipiasi į generalinį prokurorą (jo pavaduotoją) dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo (Aprašo 73 punktas). Duomenys apie tarnybinius patikrinimus ir kitas su tarnybine atsakomybe susijusias vidaus administravimo procedūras pareiškėjams neteikiami. Duomenys apie paskirtas tarnybines nuobaudas teikiami teisės aktų nustatyta tvarka (Aprašo 74 punktas). Aprašo 4.13 punkte apibrėžta neteikiamos informacijos sąvoka, nurodant, kad Aprašo prasme neteikiama informacija, be kita ko, yra prokuratūroje atlikto vidinio (tarnybinio) patikrinimo metu nustatytos aplinkybės.
7.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas Aprašo 74 punkto nuostatos dalies, pagal kurią pareiškėjams neteikiami jokie duomenys apie tarnybinius patikrinimus ir kitas su tarnybine atsakomybe susijusias vidaus administravimo procedūras, atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, yra konstatavęs, kad išvada dėl prokuroro tarnybinio pažeidimo (nusižengimo), taip pat sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo yra teikiami tik tiems asmenims, dėl kurių yra atliekamas tarnybinis patikrinimas, t. y. prokurorui. Jokiems kitiems asmenims teisė susipažinti su atlikto tarnybinio patikrinimo išvada ir tyrimo medžiaga nėra numatyta. Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nustatyta, kad į Etikos komisiją dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prokuroro veikos tyrimo (prokurorų padaryto įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo, prokuroro vardą žeminančio poelgio, taip pat kito Prokurorų etikos kodekso pažeidimo) gali kreiptis proceso dalyviai ar kiti asmenys, jeigu prokuroro padarytas pažeidimas yra konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu – dėl prokuroro proceso veiklos, bet kuris asmuo, kuriam tapo žinomas toks poelgis, – dėl prokuroro vardą žeminančio poelgio ar kito Prokurorų etikos kodekso pažeidimo, nesusijusio su prokuroro proceso veikla. Vadinasi, fizinio asmens pranešimas gali būti tik vada tarnybiniam patikrinimui atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-4-662/2018).
8. Taigi, iš pirmiau išdėstytų teisės aktų nuostatų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotų išaiškinimų matyti, kad prokuratūrai nėra suteikta kompetencija pateikti duomenis apie atliktą vidaus patikrinimą asmenims, kurių pateiktos informacijos pagrindu šis patikrinimas buvo inicijuotas, tačiau vadovaujantis Teisės gauti informaciją įstatymo nuostatomis, prokuratūra interneto svetainėje, laikydamasi asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės paslapčių ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, turi skelbti nuasmenintą informaciją apie institucijoje nustatytus tarnybinius nusižengimus ir už juos paskirtas galiojančias tarnybines nuobaudas. Vis dėlto pažymėtina, kad duomenys apie kito asmens karjerą (darbo stažą), padarytus tarnybinius nusižengimus, patraukimą tarnybinėn atsakomybėn – tai privati informacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-333/2014), todėl tokio pobūdžio informacija yra skelbiama nuasmeninta.
9. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareiškėjo pateiktų duomenų pagrindu nebuvo inicijuotas tarnybinis patikrinimas ir nebuvo nustatytas tarnybinis nusižengimas, tačiau buvo atliktas vidaus tyrimas, kurį atlikus, buvo pateiktas siūlymas nepradėti tarnybinio patikrinimo. Todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju susiklosčiusioje situacijoje atsakovė pagrįstai vadovavosi Aprašo 74 punktu ir atsisakė pateikti pareiškėjui jo prašomus duomenis. Kartu pažymėtina, kad skundžiamame Sprendime atsakovė, kaip minėta, išnagrinėjusi pareiškėjo 2017 m. birželio 16 d. prašymą pateikti duomenis, susijusius su pareiškėjo skundų ir prašymų pagrindu atliktu vidaus tyrimu, paaiškino pareiškėjui, kad informacija apie jo ankstesnių prašymų nagrinėjimo rezultatus pareiškėjui buvo pateikta jau anksčiau – pareiškėjas Generalinės prokuratūros 2017 m. vasario 13 d. raštu buvo informuotas, kad jo prašymų ir skundų pagrindu buvo pradėtas vidinis tyrimas, o jį pabaigus – pateiktas siūlymas nepradėti prokurorams tarnybinio patikrinimo dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, taip pat išaiškino pareiškėjui, kad vadovaujantis Aprašo 74 punktu, jam negali būti teikiami duomenys apie tarnybinius patikrinimus ir kitas su tarnybine atsakomybe susijusias vidaus administravimo procedūras. Kitaip tariant, atsakovė pateikė pareiškėjui informaciją apie atlikto vidaus tyrimo baigtį ir motyvuotai paaiškino, kad pareiškėjo 2017 m. birželio 16 d. prašyme nurodyti duomenys negali būti jam pateikti, o tai suponuoja, kad skundžiamame Sprendime yra tinkamai ir išsamiai išdėstytos jo priėmimą sąlygojusios faktinės aplinkybės ir taikytos teisės aktų nuostatos.
10. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Generalinės prokuratūros Sprendimas, kuriuo pareiškėjui atsisakyta pateikti jo prašomus duomenis apie atlikta vidinį patikrinimą, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Palikus galioti Sprendimą, atmestinas ir pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą generalinį prokurorą iš naujo išnagrinėti jo 2017 m. birželio 16 d. prašymą, todėl skundas atmestinas visa apimtimi.
11. Pareiškėjas taip pat kelia procesinio pobūdžio reikalavimus dėl Aprašo 74 punkto nuostatos „Duomenys apie tarnybinius patikrinimus ir kitas su tarnybine atsakomybe susijusias vidaus administravimo procedūras pareiškėjams neteikiami“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Teisės gauti informaciją įstatymo nuostatoms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 114 straipsniu, bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. Vadovaujantis paminėta nuostata, teismas turi diskrecijos teisę kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kai nagrinėjamoje byloje iškyla norminio administracinio akto, taikomo byloje, atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui klausimas. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl Aprašo 74 punkto atitikties pareiškėjo nurodytoms teisės aktų nuostatoms, be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmiau minėtoje 2018 m. birželio 1 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. I-4-662/2018, įvertino Aprašo 74 punkto dalies, dėl kurios nagrinėjamoje byloje kelia ginčą pareiškėjas, atitiktį teisės aktų nuostatoms ir nenustatė pažeidimų. Esant tokioms aplinkybėms, šis pareiškėjo prašymas taip pat atmestinas.
12. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. J. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.