- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-02-28
- Bylos Nr.
- 1-47-805/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-79-1-00243-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Nukentėjusysis
- L. J.
- Kaltinamasis
- J. M. J.
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.2.4.5Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.15.3Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Gyliui, nukentėjusiajai L. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
J. M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini)., neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis J. M. J. 2012 m. birželio 8 d. apie 10 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), po namuose įvykusio konflikto su žmona L. J., atėjo į ganyklą, kurioje L. J. melžė karvę, tyčia spyrė koja vieną kartą L. J. į nugaros sritį, dėl smūgio ant žemės nugriuvusiai nukentėjusiajai tyčia spyrė koja į šonkaulių sritį, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, L. J. atsistojus nuo žemės, smogė pievoje rastu mediniu pagaliu du kartus į galvos sritį, tuo padarydamas L. J. muštines žaizdas viršugalvio ir kaktos srityse, dešinės pusės X-XI ir kairės pusės IX-X-XI-XII šonkaulių lūžimus, - tokiais savo veiksmais dėl nukentėjusiosios dešinės pusės X-XI ir kairės pusės IX-X-XI-XII šonkaulių lūžimų nesunkiai sutrikdė šeimos nario L. J. sveikatą.
Kaltinamasis J. M. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo ryto metas. Jis buvo blaivus, tik po įvykio didelę bonką 8 laipsnių stiprumo alaus išgėrė. Parodė, kad tą rytą apie 10.30 val. jis savo žmoną, kuri buvo neblaivi tris paras nebuvusi namuose, parsivedė iš kaimo į namus. Jis liepė jai eiti karvę melžti, o, kadangi, atėjęs į ganyklą, rado žmoną besivoliojančią pievoje, supyko, todėl jai įspyrė. Kiek tiksliai kartų įspyrė neprisimena. Ji nieko nesiskundė, tik jį keikė, todėl, palikęs ją pievoje, nuėjo taisyti pjaunamąją techniką. Parodė, kad santuokoje su žmona pragyveno 28 metus, anksčiau tik apsikeikdavo, bet nesimušė. Ir toliau kartu su žmona gyvena, abu nesipyksta, po įvykio jo sutuoktinė daugiau nebegeria, priešingai, nei anksčiau, kuomet po kelias paras nepareidavo namo, dėl ko tekdavo pastarąją ieškoti. Parodė, kad su rykšte žmonai kirto, kurią nulupo nuo medžio, specialiai jos mušti nesinešė. Nesutinka, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, nes tik po to gėrė. Su žmona L. J. susitaikė ir toliau kartu gyvena, tarpusavyje sutaria, pažadėjo daugiau nesmurtauti žmonos atžvilgiu. Sutinka su civiliniu ieškiniu už žmonos gydymą, valstybinei ligonių kasai padarytą žalą pasižada atlyginti per penkis mėnesius.
Nukentėjusioji L. J. parodė, kad viskas įvyko 2012 m. birželio 8 d. namuose, (duomenys neskelbtini). Parodė, kad prieš tai ji buvo dvi dienas išėjusi iš namų į Gražučių kaimą, kuriame užsibuvo, todėl, būdama nemažai išgėrusi, bijojo grįžti į namus. Jos vyras ryte buvo blaivus, o kai ją išvežė į ligoninę, nematė ar jis gėrė. Apie 8 val. ryto vyras ją parsivedė ir liepė eiti melžti karvės. Nuėjusi į ganyklą ji atsisėdo pasėdėti ir nemelžė karvės. Vyras J. M. J. dėl to buvo piktas, todėl jai spyrė. Kiek kartų ir iš kurios pusės ji tiksliai neprisimena. Dar vyras jai su netoliese pasitaikiusia šakute kažkur į veido sritį sudavė, į akį nepataikė. Kadangi kišenėje turėjo telefoną, paskambino dukrai, kad pranešti kas nutiko. Po sumušimo pati parėjo namo, o netrukus atvažiavo greitoji medicinos pagalba, kuri nuvežė į ligoninę. Savaitę laiko gydėsi, dabar nieko neskauda, liekamųjų reiškinių nejaučia, dėl neįgalumo nesikreipė. Šiuo metu ji pati visiškai negeria, pradėjo dirbti Garliavoje, sveikata leidžia dirbti, kas antrą dieną važinėja į darbą. Su vyru J. M. J. susitaikė, jam pretenzijų neturi. Su juo toliau kartu gyvena. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia.
Liudytojos J. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad 2012 m. birželio 8 d. apie 12 val. jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino mama L. J. ir pasakė, kad jai yra blogai, kad ją sumušė tėvas, t.y. vyras J. M. J.. Ji paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Ji paskambino greitosios pagalbos telefonu ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini), sužalota L. J.. Pati pas ją atvykti tuo metu negalėjo. Tą pačią dieną, maždaug apie 17 val. atvyko į Prienų ligoninę, kur buvo paguldyta jos mama. Tada sužinojo, kad jai yra sulaužyti šonkauliai, prakirsta galva. Mama sakė, kad dvi dienas ji negrįžo į namus, prabuvo pas kažkokias drauges, kurių tiksliai neįvardijo, dėl ko tėvas supykęs ją sumušė. Tėvas apie šį įvykį pats jai nieko nepasakojo. Jos tėvai gyvena kartu (duomenys neskelbtini). Kiek žino šiuo metu jų santykiai yra geri, konfliktų nekyla (b.l.29).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų, kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti faktiniai duomenys, o būtent:
VšĮ Prienų ligoninės priėmimo skyriaus pirminiais duomenimis, pateiktais 2012-06-08 policijos komisariatui, užfiksuoti nusikalstamos veikos padariniai (b.l.2).
2012-06-08 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), šalia J. sodybos esančioje pievoje (b.l.3-5).
2012-06-10 parodymų patikrinimo vietoje protokole pažymėta, kad J. M. J. parodė (duomenys neskelbtini), prie savo sodybos esančią pievą, kurioje sužalojo savo žmoną L. J. (b.l.43-45).
2012-07-04 Specialisto išvadoje Nr. G 634/12 (06) L. J. kliniškai nustatyta muštinės žaizdos viršugalvio ir kaktos srityse, dešinės pusės X-XI ir karės pusės IX-X-XI-XII šonkaulių lūžimai. Sužalojimai padaryti veikiant galvą ir krūtinės ląstą kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimai padaryti mažiausiai keturių trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės pusės X-XI ir karės pusės IX-X-XI-XII šonkaulių lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 laikotarpiui. (b.l. 22-24).
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 847,89 Lt civilinį ieškinį (b.l. 14-18).
Byloje pareikštas Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys 847,89 Lt sumai dėl nukentėjusiosios gydymo. Šios išlaidos yra pagrįstos ir pilnai tenkintinos. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.263 str., 6.283 str. reikalavimais žalą, padarytą asmeniui, kurio sužalota sveikata, privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta L. J. sveikata, dėl ko nukentėjusioji buvo gydoma, jai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos. Gydymo išlaidos iš viso sudaro 847,89 Lt, todėl kaltinamasis privalo jas atlyginti. Ieškinys tenkintinas visiškai.
Ištyrus byloje surinktų įrodymų visetą iš kaltinimo pašalintina aplinkybė, jog kaltinamasis padarė nusikaltimą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kadangi jokie faktiniai bylos duomenys tokių kaltinime nurodytų aplinkybių nepatvirtino. Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus visumoje, daro išvadą, kad kaltinamojo J. M. J. kaltė padarius jo sutuoktinei, nukentėjusiajai L. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą yra įrodyta. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje kaltę visiškai pripažino, davė parodymus, dėl minėto įvykio pergyvena ir gailisi. Bylos duomenimis kaltinamojo kaltę patvirtina nukentėjusiosios parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai, kurie surinkti įstatymo nustatyta tvarka, todėl laikytini patikimais įrodymais Lietuvos Respublikos BPK prasme, o būtent, specialisto išvada dėl konstatuoto sveikatos sutrikdymo masto, veikos padarymo aplinkybių bei laiko bei liudytojos parodymai, kuriuos pagarsino teismas. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, paneigiančių ištirtus duomenis. Kaip matyti surinktais bei ištirtais bylos duomenimis kaltinamasis, būdamas piktas dėl sutuoktinės negatyvaus elgesio, artimoje aplinkoje inicijavo konfliktinę situaciją, ko pasekoje buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Ginčo dėl to, kad nukentėjusioji būtų sužalota kitomis aplinkybėmis nėra. Atsižvelgiant į byloje pateiktą pirminę dokumentaciją iš medicinos įstaigos abejoti tuo pagrindo taip pat nėra. Duomenys, užfiksuoti specialisto išvadoje patvirtina nukentėjusiajai padaryto sužalojimo pobūdį ir laipsnį bei aplinkybes, kuriomis jis buvo padarytas. Ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuotos faktinės bylos aplinkybes taip pat atitinka teisiamajame posėdyje ištirtiems įrodymams. Kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, nes jais buvo sužalota jo žmona L. J.. Kaltinamasis galėjo ir privalėjo numatyti, kad nusikalstamai elgdamasis nukentėjusiajai padarys kūno sužalojimus. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių pavojingų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetas leidžia daryti teismui išvadą, kad kaltinamasis tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojo nukentėjusiąją, nesunkiai sutrikdydamas jos sveikatą, todėl, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta sutuoktinės atžvilgiu, laikytina, kad tokie kaltinamojo veiksmai atitinka kvalifikuotiną Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. sudėtį.
Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atskambės, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
J. M. J. padarė nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d. nuostatas priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, Lietuvos Respublikos sankcijoje BK 138 str. 2 d. 3 p. numatyta laisvės atėmimo bausmė neviršija penkerių metų. Dėl padaryto nusikalstamo kaltinamasis kaltę iš esmės pripažino, gailisi ir pergyvena. Kaltinamasis nukentėjusiosios L. J. atsiprašė, savo noru sutinka ir įsipareigoja atlyginti valstybinės ligonių kasos ieškinį, su nukentėjusiąja savo sutuoktine L. J. susitaikė, tai patvirtina teismui pateiktas susitaikymo protokolas, kuriame išreikšta nukentėjusiosios valia dėl baudžiamosios bylos nutraukimo J. M. J. atžvilgiu susitaikius su kaltininku. To paties prašo ir kaltinamasis. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis J. M. J. neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jis Prienų rajono Psichikos sveikatos centro narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas. Jo atsakomybe sunkinančių aplinkybių nėra, nes pats kaltinamasis nurodė, kad alkoholį vartojo po įvykio, nukentėjusioji nurodė, kad ryte jos sutuoktinis buvo blaivus, jokių kitų duomenų, įrodančių priešingai, nėra pateikta. Kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, gyvena su nukentėjusiąja ir toliau šeimoje, po nusikalstamos veikos padarymo duomenų, kad būtų pažeidęs įstatymus ar vėl nusikaltęs, negauta. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje J. M. J. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinus bylos aplinkybes, tikslinga pritarti įtariamojo ir nukentėjusiosios išreikštam norui susitaikyti bei atkurti tarpusavio taiką, todėl darytina išvada, kad nėra kliūčių baudžiamąją bylą nutraukti vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatomis (BPK 303 str. 4 d.). Vienok, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką artimoje aplinkoje, jo veika buvo nukreipta prieš sutuoktinę, siekiant prevenciškai pataisyti smurtinę nusikalstamą veiką artimoje aplinkoje padariusį asmenį, atstatyti nukentėjusiojo asmens teises, mano, jog J. M. J. tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. M. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 38 str. pagrindu už jo padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p, jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 9 d., 72² str., paskirti J. M. J. baudžiamojo poveikio priemonę - 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš J. M. J. valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 847,89 litų už nukentėjusiosios gydymą.
J. M. J. išaiškintos teisinės pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 38 str. 3 dalyje, t.y., kad:
jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti atsakomybės klausimą;
jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 str. 4 d.).
J. M. J. parinktą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.