- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-16
- Bylos Nr.
- N-62-608-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Artūras Drigotas, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 42.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 10 d. nutarimo B. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje departamento (toliau - Institucija) vyriausioji specialistė 2009 m. sausio 16 d. surašė UAB „Fishlita“ vadybininkei B. T. administracinių teisės pažeidimų protokolus ZD Nr. 0000860 ir ZD Nr. 0000514 už tai, kad ši 2009 m. sausio 11 d. iš UAB „Baltlanta“ laivo „Rytas“ perėmė 600 kg menkės, įrašytos į Žuvininkystės produktų perėmimo deklaraciją Nr. 0001554, o iš UAB „Baltlanta“ laivo „Atlant“ - 700 kg menkės, įrašytos į Žuvininkystės produktų perėmimo deklaraciją Nr. 0001553, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1490 patvirtintų Pirminio žuvininkystės produktų pardavimo, supirkimo ir kontrolės taisyklių (toliau - Taisyklės) 14¹ punkto reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 87⁶ straipsnio 1 dalyje.
Institucija 2009 m. sausio 29 d. nutarimais ZD Nr. 0000221 ir ZD Nr. 0000222 pripažino B. T. kalta dėl administracinių teisės pažeidimų protokole nurodytų pažeidimų padarymo ir skyrė po 300 Lt baudas.
II.
B. T., nesutikdama su Institucijos priimtais nutarimais, pateikė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė šiuos nutarimus panaikinti ir bylas nutraukti. Skundą grindė tuo, kad nutarimuose nurodyto Taisyklių 14¹ punkto reikalavimo („Kai Žemės ūkio ministerijos nustatyta, kad tam tikrų žuvininkystės produktų pirminis pardavimas ir supirkimas vykdomi tik aukcionuose, iškrauti atitinkami žuvininkystės produktai privalo būti teikiami į aukcionus“) nepažeidė, nes tarp UAB „Fishlita“, kurios vadybininke ji yra, ir UAB „Baltlana“ menkės pirkimo – pardavimo sandoris nebuvo sudarytas, nes žuvis buvo perduota UAB „Fishlita“ jos apdorojimui ir sandėliavimui, UAB „Baltlana“ išlaikė nuosavybės teisę į žuvį. Mano, kad Institucija, surašydama administracinių teisės pažeidimų protokolus ir priimdama nutarimus, neteisėtai plečiamai aiškino paminėtą Taisyklių nuostatą, nes nelogiška būtų teigti, jog UAB „Baltlana“, nenorėdama parduoti jai priklausančios žuvies, bet kuriuo atveju turi pateikti šią žuvį pardavimui aukcione ir ją iš savęs nusipirkti, sumokant UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ nustatytus tarpininkavimo mokesčius.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 10 d. nutarimu B. T. skundą patenkino, Institucijos priimtus nutarimus panaikino ir administracinių teisės pažeidimų bylas B. T. atžvilgiu nutraukė. Teismas nustatė, kad 2008 m. sausio 2 d. tarp UAB „Fishlita“ (vykdytojas) ir UAB „Baltlanta“ (užsakovas) buvo sudaryta sutartis, pagal kurią vykdytojas paruošia, šaldo ir saugo užsakovo pristatytą įvairios rūšies žuvį, o užsakovas už tai sumoka vykdytojui sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. UAB „Fishlita“ šios sutarties pagrindu įsipareigojo priimti iš UAB „Baltlanta“ iki 50 tonų per parą įvairios žuvies ir paruošti šią žuvį šaldyti, sušaldyti žuvį, supakuoti sušaldytą žuvį į tarą, žymėti sušaldytą produkciją etiketėmis, saugoti sušaldytą žuvį, šviežią išskrostą su galva žuvį fileruoti, rūšiuoti, glazūruoti, supakuoti. Tuo tarpu UAB „Baltlanta“ minėtos sutarties pagrindu įsipareigojo savo lėšomis pristatyti švarioje taroje kokybišką atšaldytą žuvį apipiltą ledu, pateikti Lietuvos Respublikos teisės aktų nurodytą reikalingą dokumentaciją bei sumokėti už atliktus darbus. Kaip patvirtina B. T. paaiškinimai ir 2009 m. sausio 11 d. Žuvininkystės produktų perėmimo deklaracijos Nr. 0001553 ir Nr. 0001554, UAB „Baltlanta“ pateikė UAB „Fishlita“ atitinkamus kiekius žuvies perdirbimui ir sandėliavimui, tuo tarpu pirkimo - pardavimo sandoris nebuvo sudarytas. Teismas konstatavo, kad teisės aktuose sąvoka „pirminis žuvininkystės produktų (Baltijos menkių) pardavimas ir supirkimas“ nėra apibrėžta, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.305 straipsnio 1 dalimi, laikytina, kad pirkimo - pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pardavėjas privalo pagal pirkimo - pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju joks menkių pardavimas ir supirkimas iš UAB „Baltlanta“ laivų neįvyko, nes ginčo menkių kiekius UAB „Fishlita“ perėmė tik apdorojimui ir sandėliavimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas nusprendė, kad Institucijos teiginys, jog visos iškrautos Baltijos menkės privalo būti teikiamos į aukcionus, nepriklausomai nuo to, ar jos parduodamos, ar perduodamos kitai įmonei, yra nepagrįstas.
III.
Institucija, nesutikdama su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 10 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo šį nutarimą panaikinti, paliekant galioti Institucijos priimtus nutarimus. Skundą grindžia tuo, kad Taisyklių 14¹ punkto norma yra blanketinė, nukreipianti į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. 3D-410 „Dėl Pirminio žuvininkystės produktų pardavimo ir supirkimo vietų Klaipėdos uoste nustatymo“, kurio 1 punkte nurodyta, jog Baltijos menkių pirminis pardavimas ir supirkimas vykdomas tik pirminiame žuvininkystės produktų pardavimo aukcione. Iš to seka, kad visos Lietuvos Respublikos teritorijoje iškrautos Baltijos menkės privalo būti teikiamos į aukcionus, nepriklausomai nuo to, ar jos parduodamos, ar perduodamos kitai įmonei. Taigi Taisyklių 14¹ punktas imperatyviai nustato, kad iškrauti atitinkami žuvininkystės produktai privalo būti teikiami į aukcionus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą B. T. prašo šį skundą atmesti. Nurodo, kad Taisyklių I dalies 1 punkte numatyta, kad šios Taisyklės reglamentuoja Baltijos jūroje ir kitose jūrose ar vandenynuose sugautų žuvininkystės produktų pirminį pardavimą, supirkimą Lietuvos Respublikoje. Šiame punkte įsakmiai įtvirtinta, kad šios Taisyklės taikomos tik žuvininkystės produktų pirminiam pardavimui ir supirkimui. Taisyklių I dalies 2 punkte numatyta, kad, kai iškrauti iš žvejybos laivo žuvininkystės produktai neparduodami arba ketinama juos parduoti vėliau, tai pildoma žuvininkystės produktų perėmimo deklaracija, ką ir atliko UAB „Baltlanta“. Taigi Taisyklės nereikalauja iškrautus žuvininkystės produktus teikti į aukcioną, jei jie nėra parduodami.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o nstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 87⁶ straipsnio 1 dalis numato, kad pirminio žuvininkystės produktų pardavimo ir supirkimo nuostatų pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto iki penkių šimtų litų su teisės užsiimti žvejyba atėmimu iki šešių mėnesių ar be šios teisės atėmimo. Nors cituojama teisės norma yra blanketinio pobūdžio, tačiau lingvistiškai aiškiai apibrėžia ja saugomų visuomeninių santykių sferą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartį Nr. N3-444/2006). ATPK 260 straipsnio 1 dalis nustato, kad protokole turi nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė, kuria laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio tesimo 2005 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005). B. T. kaltinama tuo, kad žuvininkystės produktų perėmimo deklaracijose Nr. 0001554 ir Nr. 0001553 nurodytus Baltijos menkės kiekius perėmė iš UAB „Baltlana“, nors, apelianto nuomone, Taisyklių 14¹ punktas reikalauja, kad Baltijos menkės būtų parduodamos aukciono būdu. Pažymėtina, kad aktyvūs veiksmai, nukreipti į materialių objektų perdavimą, savaime nėra neteisėti ar draudžiami. Jų priešingumą teisei gali nulemti tam tikrų papildomų sąlygų buvimas. Todėl, formuluojant kaltinimą administracinio teisės pažeidimo padarymu, protokole privaloma nurodyti aplinkybių visumą, kuri aiškiai atskleistų inkriminuojamos veikos turinį. Nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta.
Taisyklių 14¹ punkte įtvirtinta, jog, kai Žemės ūkio ministerijos nustatyta, kad tam tikrų žuvininkystės produktų pirminis pardavimas ir supirkimas vykdomi tik aukcionuose, iškrauti atitinkami žuvininkystės produktai privalo būti teikiami į aukcionus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu, jog nuosavybės teisė į ginčo žuvį UAB „Fishlita” neperėjo, atsiskaitymai su šia bendrove vyko ne už žuvį, kaip pirminį žuvininkystės produktą, bet už suteiktas žuvies sandėliavimo, sušaldytos menkės file supakavimo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ATPK 87⁶ straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo nebuvo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. sausio 26 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. N62-3884/2009, yra pažymėjusi, kad administracinė atsakomybė negali būti aiškinama ir taikoma plečiamai (žr. leidinį „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 17, 2009 m.). Dėl šios priežasties Institucijos apeliacinio skundo argumentas, jog žuvininkystės produktų teikimas aukcionui sietinas su faktinio jų iškrovimo momentu, kai nėra šios teisės normos adresato valios juos realizuoti, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.
Atsižvelgusi į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylų teiseną nesant pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau buvo konstatavęs aukščiau nurodytas aplinkybes bei nurodęs atitinkamus motyvus 2010 m. liepos 2 d. priimtoje nutartyje S. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N438-1031/2010, kurioje buvo išnagrinėtas Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 10 d. nutarimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinio skundo netenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.