Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo S. J., valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo F. K., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties priėmė visą jo palikimą ir jį faktiškai valdė. Palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymas reikalingas gauti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Nurodo, jog sutuoktiniai F. K. ir B. K. (duomenys neskelbtini). Kretingos rajono civilinės metrikacijos biure sudarė santuoką, kurios metu jie susilaukė dukters S. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus A. K., gim. (duomenys neskelbtini). Po F. K. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pareiškėjo tėvas F. K. iš (duomenys neskelbtini) keturių butų name įsigijo (duomenys neskelbtini) bendro ploto butą adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nuo (duomenys neskelbtini) m. iki savo mirties. Visą šį laiką F. K., nors ir neįregistravo nuosavybės teisių į butą, tačiau laikė savu: prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Po F. K. mirties šiame bute toliau liko gyventi pareiškėjas, kuris, kaip ir jo tėvas, šį butą laikė savu, rūpinosi juo kaip savo, deklaravo šiame bute savo gyvenamąją vietą. Tuo tikslu, jog pareiškėjui būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į F. K. priklausančią turtinę teisę į butą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas kreipiasi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po F. K. mirties jis priėmė tėvo palikimą, pradėdamas palikimą sudarantį turtą faktiškai valdyti. Visą paveldimą turtą, į kurį gali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, sudaro nurodyta turtinė teisė į butą. F. K. palikimą sudaro tik turtinė teisė į (duomenys neskelbtini) kv. m. bendro ploto butą, adresu (duomenys neskelbtini). Iki F. K. mirties pareiškėjas kartu su tėvu kartu gyveno šiame bute. Po F. K. mirties pareiškėjas toliau gyveno ir iki šiol gyvena bute, naudojasi juo ir rūpinasi šia nuosavybe. Pareiškėjas, gyvendamas bute buvo sudaręs geriamojo vandens tiekimo sutartį, mokėjo tiek už bute sunaudotą geriamąjį vandenį, tiek už suvartotą elektros energiją. Šias aplinkybes patvirtina pridedama sutartis, mokėjimo pranešimai, pažyma apie suvartotą elektros energiją. Elektros tiekimo sutartis buvo sudaryta jo sutuoktinės I. K. vardu, todėl sąskaitose mokėtoju yra nurodomas šis asmuo.

Suinteresuotas asmuo S. J. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu į pareiškimą prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Pagal Lietuvos Aukščiausią Teismo formuojamą praktiką aiškinant įstatymo nuostatas dėl palikimo priėmimo pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, „faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus)“ (Lietuvos A. T. 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo tėvai yra F. K., gimęs (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) ir B. K., gimusi (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvai (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką. Santuokos metu susilaukė dukters S. J., gimusios (duomenys neskelbtini) ir sūnaus A. K., gimusio (duomenys neskelbtini).

Kretingos rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro (duomenys neskelbtini) liudijimas patvirtina, jog paveldėjimo byla po F. K. mirties (duomenys neskelbtini) neužvesta; tai patvirtina ir į byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašas.

Pateikti byloje PVM sąskaitos – faktūros, mokėjimai patvirtina, jog pareiškėjas, gyvendamas bute adresu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra sudaręs (duomenys neskelbtini) geriamojo vandens tiekimo sutartį, moka tiek už bute sunaudotą geriamąjį vandenį, tiek už suvartotą elektros energiją.

Pareiškėjas nurodo, jog šiuo atveju F. K. palikimą sudaro tik turtinė teisė į (duomenys neskelbtini) kv. m. bendro ploto butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Remiantis įrodymų visuma nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje yra sąlygos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Tokiu būdu palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 2 dalies prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

Byloje pateikti duomenys bei įrodymai, (duomenys neskelbtini) ūkinėje knygoje fiksuoti įrašai patvirtina, jog F. K. apsigyveno (duomenys neskelbtini) bendro ploto bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nuo (duomenys neskelbtini) iki savo mirties. Pareiškėjas, gyvendamas bute, buvo sudaręs geriamojo vandens tiekimo sutartį, mokėjo tiek už bute sunaudotą geriamąjį vandenį, tiek už suvartotą elektros energiją, deklaravo šiame bute savo gyvenamąją vietą.

Teismas vadovaujantis įstatymu įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalimi, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos A. T. 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Įvertinus byloje pateiktus duomenis bei įrodymus, darytina išvada, jog yra pagrindas pareiškimą tenkinti. Pareiškėjas įrodė, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turtintis faktas jam sukels/gali sukelti nurodytas teisines pasekmes (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip pagrįstas tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo F. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.