Kauno apygardos teismo nutartis

2013-01-21 · Byla Nr. ATP-56-245/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-21
Bylos Nr.
ATP-56-245/2013
Teisminio proceso Nr.
4-05-3-04956-2012-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kęstutis Dargužis
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-56-245/2013Teisminio proceso Nr. 4-05-3-04956-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4; 45.4.5; 79. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Kęstutis Dargužis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. L. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutarimo V. L. M. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutarimu V. L. M. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2012-07-25, 13.30 val. Kaune, Sukilėlių pr./Tvirtovės al., vairuodamas transporto priemonę „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje be pagrindo naudojo garso signalą ir sankryžoje pradėdamas važiuoti kliudė sustojusį dviratį ir jį apgadino, nepranešęs apie eismo įvykį policijai iš įvykio vietos nuvažiavo, šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 231.1, 232 punktų reikalavimus. Apylinkės teismas pagal ATPK 127 str. 2 d. ir V. L. M. nubaudė 100 Lt (vieno šimto litų) bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. - 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. nuostatomis, galutinę administracinę nuobaudą paskyrė 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Šalies argumentai

V. L. M. skundžia apylinkės teismo nutarimą ir prašo jį panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes, rėmėsi subjektyviais ir prieštaringais incidente dalyvavusių asmenų bei galimai incidentą mačiusių asmenų parodymais, kita bylos medžiaga. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. Č. parodė, kad apeliantas automobilio priekiniu ratu kliudė jo dviračio galinį ratą ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Liudytojas E. C. paliudijo, kad apeliantas pervažiavo jo draugo M. Č. dviračio ratą ir pabėgo, taip pat kliudė jo dviratį ir įbrėžė jam koją. Tokie šių liudytojų parodymai yra prieštaringi, subjektyvūs, akivaizdžiai siekiantys incidentą paversti eismo įvykiu, nes be transporto priemonių (dviračių) apgadinimų nebūtų eismo įvykio, o kartu ir pasišalinimo iš jo požymių. Apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi pareigūno L. A. parodymais, jog eismo įvykio kaltininkas yra apeliantas, ir kad jis pasišalino iš įvykio vietos, nors joks tyrimas atliktas nebuvo. Šis pareigūnas šališkai patikėjo incidente dalyvavusių dviratininkų parodymais. Teismas nesigilino į svarbias aplinkybes, šališkai rėmėsi tik V. L. M. kaltinančiais parodymais, nors apžiūrint jo transporto priemonę nebuvo konstatuotas joks apgadinimas, tačiau net ir šią aplinkybę teismas palaikė jo kaltę patvirtinančiu įrodymu. Taip pat yra abejotini ir liudytojo A. P. parodymai, nes iš jo duotų paaiškinimų galima daryti išvadą, kad jis nematė incidento. Apeliantas teigia, kad per daugiau kaip 50 metų stažą jis nėra padaręs jokių eismo taisyklių pažeidimų, ir šiuo atveju jis nesukėlė eismo įvykio, ir todėl iš jo nepasišalino. Jis buvo visiškai įsitikinęs, kad dviratininkai ruošiasi sukti į dešinę, tačiau pamatęs, kad jie važiuos tiesiai, siekdamas juos įspėti apie artėjantį automobilį ir galimą pavojų, panaudojo garsinį signalą, pasakė, kad dviratininkai pagal KET per pėsčiųjų perėją turi persivesti dviračius. Tai sukėlė jaunuolių įtūžį. Jie sustojo viduryje važiuojamosios dalies, nulipo nuo dviračių, užblokavo eismą, po to pakeltu balsu įžeidinėjo vairuotoją, ir elgdamiesi agresyviai, priėjo prie jo automobilio kairio šono ir šaukdami trenkė per mašinos stogą. Nenorėdamas veltis į konfliktą, jis iš incidento vietos pasišalino. Jaunuolių agresyvumą patvirtina tai, kad vienas jų net iki Klinikų vijosi apelianto automobilį, o pasivijęs, dar ir apspardė jį. Šias aplinkybes užfiksavo apelianto automobilyje įrengta vaizdo įrašymo įranga, kuria padarytas vaizdo įrašas pridėtas prie bylos. Šis vaizdo įrašas yra visiškai objektyvus ir neginčijamas įrodymas, patvirtinantis jo nekaltumą. Taigi, šioje konkrečioje byloje nebuvo įrodyta, kad eismo įvykis buvo iš viso, o jei ir buvo, tai kad apeliantas jį sukėlė, ir kad pasišalino ir įvykio vietos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi Institucija prašo V. L. M. skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo. Jo kaltė neginčijamai įrodyta bylos medžiaga, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymais. Liudytojas E. C. parodė, kad V. L. M. pradėjo važiuoti ir pervažiavo per draugo dviračio ratą, dviratis buvo perlinkęs, tai patvirtino ir liudytojas A. P.. Šis incidentas pagal KET pagrįstai pripažintas eismo įvykiu, nes dviratis yra transporto priemonė, o ji buvo apgadinta. Taip pat nepagrįstai apeliantas neigia pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, kadangi jis nesiėmė jokių veiksmų išsiaiškinti su nukentėjusiuoju asmeniu įvykio aplinkybių, o veikė tyčia, tai yra sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos. Nuobauda už V.L. M. inkriminuotus pažeidimus paskirta teisingai.

V. L. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su Kauno miesto apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu skundžiamu 2012 m. lapkričio 26 d. nutarimu padaryta išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė jam inkriminuotus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinus byloje esančią medžiagą ir teismo nutartį, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir juos įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, taigi, apylinkės teismas įrodymus įvertino tinkamai.

V. L. M. administracinės teisės pažeidimas yra įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, paaiškinimais, fotonuotraukomis, filmuota medžiaga. Apelianto kaltė dėl ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų neginčijamai įrodyta byloje surinkta medžiaga, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų, kurie neturi jokio suinteresuotumo šios bylos baigtimi, parodymais. Liudytojų pateikti duomenys yra nuoseklūs, jie sutampa su rašytine bylos medžiaga. Liudytojas E. C. parodė, kad apeliantas pradėjo važiuoti ir per draugo dviračio ratą pervažiavo, dviratis buvo perlinkęs, pervažiavo per dalį rato. Liudytojas A. P. paaiškino, kad „pažeidėjas sukdamas į dešinę, užvažiavo ant vieno iš dviratininkų dviračio rato" ir „vieno dviračio buvo sumaitotas ratas". Teisme apklaustas policijos pareigūnas L. A. nurodė, kad pažeidėjo panaudotas signalas buvo be reikalo, dviračiai važiavo pirmi, taip kaip jiems priklauso važiuoti. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių šie asmenys galėtų sakyti netiesą, be to, kaip matyti iš paaiškinimų, nors ir ne teismo posėdžio metu, tačiau jie buvo supažindinti su ATPK 187² straipsnyje numatyta atsakomybe už melagingų parodymų teikimą. Iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kad automobilis, kliudęs vieną iš dviračių, nuvažiavo Klinikų link. Taigi, V. L. M. nepagrįstai teigia, kad tą dieną jokio eismo įvykio nebuvo, kadangi iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad visgi E. C. dviratis buvo apgadintas.

Kelių eismo taisyklėse nurodyta, kad eismo įvykis - įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijoje, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Dviratis — ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė.

Kadangi byloje yra nustatyta, kad įvykio metu judant apelianto vairuojamai transporto priemonei buvo apgadintas dviratis, t.y. kita transporto priemonė, minėtas įvykis yra eismo įvykis.

Apeliantas nepagrįstai neigia pasišalinimą iš įvykio vietos. Kelių eismo taisyklių 232 p. yra rašoma, kad „ Jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykių susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą". V. L. M. pareigos, numatytos KET 232 p., neįvykdė nesiėmė jokių veiksmų išsiaiškinti su nekentėjusiuoju eismo įvykį, o veikė tyčia, sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Net ir prisivijus jį, dviratininkams nepavyko išsiaiškinti įvyki aplinkybių ir dėl jų susitarti. Taigi, V. L. M. nesielgė kaip rūpestingas, atsakingas eismo dalyvis, nesilaikė KET reikalavimų, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal ATPK 130 str. 1 d.

Atsižvelgiant į paminėtą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl bylos aplinkybių. Apelianto veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Kitų priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutarimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas, nenustatyta, todėl jis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

V. L. M. apeliacinio skundo nepatenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Dargužis