- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-07
- Bylos Nr.
- e2S-355-343/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Transporto infrastruktūros statyba“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sparkus“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporto infrastruktūros statyba“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sparkus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transporto infrastruktūros statyba“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sparkus“ (toliau – ir ieškovė) ieškinyje dokumentinio proceso tvarka teismo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Transporto infrastruktūros statyba“ (toliau – ir atsakovė) 29 916,97 Eur skolą, 87,27 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį turtą, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti jo vertę, o šio turto esant nepakankamai – areštuoti atsakovei priklausančias turtines teises bei pinigines lėšas, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, grynuosius pinigus atsakovės kasoje, leidžiant atsakovei iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, darbuotojais, mokėti įstatymo nustatytus mokesčius.
3. Nurodė, kad nedelsiant nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, kadangi atsakovės finansinė padėtis yra ypatingai prasta, jos atžvilgiu yra inicijuoti septyni teisminiai procesai, atsakovė yra nesąžininga.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir areštavo atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias banko ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, grynuosius pinigus atsakovės kasoje – 30 004,14 Eur sumai, kita sąskaitose likusia piniginių lėšų dalimi leisdamas atsakovei atsiskaityti su darbuotojais. Nesant minėtai areštuotai sumai piniginių lėšų, nurodė areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį turtą likusiai skolos daliai, uždrausdamas atsakovei šį turtą perleisti ir jį įkeisti.
5. Teismas vertino, kad ieškovė preliminariai pagrindė ieškinį procesine prasme – išdėstė ieškinio faktinį pagrindą, pateikė įrodymus, kurie, ieškovės vertinimu, pagrindžia jos reiškiamus reikalavimus. Sprendė, kad pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikalingą sąlygą ieškovė įrodė.
6. Pasisakydamas dėl antrosios sąlygos, reikalingos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui egzistavimo, teismas sprendė, kad atsakovės veiksmai kelia grėsmę. Vertino, kad ieškovė nurodė ir pateikė duomenis apie atsakovės ketinimus paslėpti, perleisti, sumažinti turimo turto masę, taip pat ieškovė nurodė aplinkybes, kurios patvirtina atsakovės nesąžiningumą. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatė, kad atsakovės atžvilgiu yra užvestos keturios bylos, iš kurių dvi nutrauktos atsakovei atsiskaičius su ieškovėmis. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad atsakovė 2023 m. lapkričio 3 d. jai sumokėjo dalį skolos – 3 000 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovės finansinė padėtis nėra gera, ji yra apmokėjusi tik dalį skolos, sprendė, kad ieškovė įrodė ir antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Nutartyje nurodyti teismo argumentai prieštarauja teismo cituojamam Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šalies argumentai
7.2. Teismas nutartyje nurodė, kad atsakovė geranoriškai apmokėjo tik dalį skolos – 3 000 Eur ir daugiau nėra atsiskaičiusi su ieškove. Teismas sprendė, kad atsakovės veiksmai kelia grėsmę. Apeliantė pažymi, kad ieškinys teismui buvo pateiktas 2023 m. lapkričio 5 d., o atsakovė 3 000 Eur skolos dalį ieškovei sumokėjo 2023 m. lapkričio 3 d.
7.3. Jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad po ieškovės ieškinio pateikimo atsakovė siekė nesąžiningai pabloginti savo finansinę padėtį, sumažinti turimo turto masę ar išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovė nepateikė jokių duomenų ir argumentų, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai ar turi nesąžiningų ketinimų vengti vykdyti galimai jai nepalankų teismo sprendimą.
7.4. Aplinkybė, kad atsakovė šiuo metu dalyvauja keturiose civilinėse bylose niekaip nei patvirtina, nei paneigia jos (ne)sąžiningumo ar galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. Apeliantė teigia, kad teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovavosi bloga atsakovės finansine padėtimi, tačiau tai nėra aplinkybė, leidžianti taikyti turto areštą. Ieškovė su tokiu atsakovės argumentu nesutinka. Byloje esančių įrodymų visetas (Creditinfo ataskaita, įsipareigojimų per metus padidėjimas beveik 2 kartus, beveik 1,5 mln. nuostolis per 2022 metus, 4 teisminės bylos dėl skolų priteisimo iš atsakovės, nekilnojamojo turto neturėjimas) patvirtina, jog atsakovės turtinė / finansinė padėtis yra prasta bei suponuoja teismo sprendimo įvykdymo grėsmės egzistavimą.
8.2. Priešingai nei teigia apeliantė, teismas vertino ieškinyje nurodytus argumentus ir pateiktus duomenis taip pat ir apie atsakovės nesąžiningumą. Visų pirma, tai, kad atsakovė yra nesąžininga, patvirtina net 4 inicijuoti teisminiai ginčai dėl atsakovės vengimo atsiskaityti su tiekėjais / rangovais. Kitas atsakovės nesąžiningumą patvirtinantis įrodymas – vieši neigiami atsiliepimai apie atsakovę. Trečia, atsakovės elgesys, neatitinkantis bonus pater familias elgesio ir nesuderinamas su sąžiningo asmens elgesiu, kai atsakovė, žinodama, jog ji nepajėgi atsiskaityti ir vykdyti finansinius įsipareigojimus, sudaro vis naujas sutartis su naujais tiekėjais ir tokiu būdu vykdo veiklą trečiųjų asmenų pajėgumais ir sąskaita. Ketvirta, atsakovės nesąžiningumas pasireiškia ir tame, kad ji už kasdieninei įmonės ūkinei– komercinei veiklai užtikrinti reikalingas paslaugas su tiekėjais atsiskaito ir atlieka einamojo mėnesio mokėjimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme
9. Apeliacinės instancijos teismas, tenkinęs 2024 m. vasario 15 d. gautą ieškovės prašymą, 2024 m. vasario 20 d. nutartimi įpareigojo atsakovę pateikti visų savo banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. vasario 20 d. Minėtą įpareigojimą atsakovė įvykdė.
10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad pateikti įrodymai yra susiję su nagrinėjamu klausimu šioje byloje ir gali būti reikšmingi sprendžiant dėl priimtos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, atsakovės pateiktus įrodymus priima į bylą bei vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
12. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė dokumentinio proceso tvarka teismo prašė priteisti iš atsakovės 29 916,97 Eur skolą, 87,27 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį turtą, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti jo vertę, o šio turto esant nepakankamai – areštuoti atsakovei priklausančias turtines teises bei pinigines lėšas, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, grynuosius pinigus atsakovės kasoje, leidžiant atsakovei iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, darbuotojais, mokėti įstatymo nustatytus mokesčius. Prašymą grindė sunkia atsakovės finansine padėtimi bei jos nesąžiningumu.
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi prašymą tenkino ir pritaikė ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas vertino, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, todėl pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra įvykdyta. Vertindamas grėsmės būsimam teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovės veiksmai kelia grėsmę, o ieškovė įrodė aplinkybes, kurios patvirtina atsakovės nesąžiningumą. Teismas laikėsi pozicijos, jog tokios nustatytos aplinkybės kaip, kad atsakovės atžvilgiu yra užvestos keturios civilinės bylos, atsakovė 2023 m. lapkričio 3 d. ieškovei sumokėjo tik dalį skolos – 3 000 Eur, atsakovės finansinė padėtis yra prasta, įrodo, jog yra pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
15. Atsakovė (apeliantė) su skundžiama teismo nutartimi nesutinka. Atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, susijusią su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, ieškovė nepateikė jokių duomenų ir argumentų, įrodančių, jog atsakovė elgiasi nesąžiningai ar turi nesąžiningų ketinimų vengti vykdyti galimai jai nepalankų teismo sprendimą. Be to, aplinkybė, kad atsakovė šiuo metu dalyvauja keturiose civilinėse bylose niekaip nei patvirtina, nei paneigia jos (ne)sąžiningumo ar galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo.
Dėl ieškinio prima facie pagrįstumo
16. Nors atskirajame skunde apeliantė neginčija pirmosios laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikalingos sąlygos buvimo – preliminaraus ieškinio pagrįstumo, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl šio pagrindo egzistavimo / neegzistavimo trumpai pasisakys.
17. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimus ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors antrosios ginčo šalies veiksmų arba neveikimo būsimu teismo sprendimu galimai patenkinti ieškinio reikalavimai gali būti neįvykdyti, todėl teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmiausiai turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Jeigu preliminariai įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismui susiformuoja nuomonė, kad toks palankus sprendimas galėtų būti priimtas, tada turi būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. ar yra grėsmė, kad galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
18. Preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismu, kadangi ieškovei nurodžius argumentus, kuriais siekiama pagrįsti ieškinio reikalavimus, bei pateikus atitinkamus įrodymus, kurie, jos manymu, patvirtina ieškinio reikalavimų pagrįstumą, būtų teisiškai nepagrįsta daryti išvadą, jog ieškovei palankaus teismo sprendimo galimybė apskritai neegzistuoja. Darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikalinga sąlyga – preliminarus ieškinio pagrįstumas, nėra įvykdyta.
Dėl teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės
19. Vertinant kitos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad jos nesąžiningumas nėra įrodytas.
20. Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo, todėl šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos situacijos faktines aplinkybes.
21. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, galimos šios padėties pokyčio perspektyvos, yra tos aplinkybės, kurias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendžiantis teismas turėtų vertinti tik atsižvelgdamas į asmens atliktus, atliekamus ir galimus atlikti nesąžiningus veiksmus, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, jog atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai. Jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, atsakovo turto bei piniginių lėšų areštas neturėtų būti taikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-513-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019 ir kt.).
22. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019).
23. Pirmosios instancijos teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino priėjęs prie išvados, kad ieškovė įrodė atsakovės nesąžiningumą.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaudamasis nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika, sprendžia, jog šioje byloje yra pagrindas ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismui pateikti atsakovės bankų išrašai laikotarpyje nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. vasario 20 d. įrodo, kad atsakovė ieškovės atžvilgiu elgiasi nesąžiningai. Iš minėtų išrašų nustatyta, kad atsakovė disponavo didelėmis piniginių lėšų sumomis (750 788,63 Eur ir 176 372,18 Eur), kurias 2024 m. sausio 15 d. ir 2024 m. vasario 5 d. gavo iš uždarosios akcinės bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bankinių išrašų duomenys patvirtina, kad atsakovė atsiskaito su kitais tiekėjais, išskyrus ieškovę, pavyzdžiui: 2024 m. sausio 16 d. atsiskaito su uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“ pervesdama jai 25 665 Eur, su R. K. individualia įmone pervesdama 7 000 Eur, R. N. pervesdama 3 000 Eur, R. M. įmone pervesdama 5 000 Eur, uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“ pervesdama 5 000 Eur, uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“, uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“, uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“, uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“ pervesdama šioms įmonėms (tiekėjoms) po 20 000 Eur ir kt.; 2024 m. sausio 17 d. atliko pervedimus uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ – 40 000 Eur; uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) – 12 100 Eur; 2024 m. sausio 19 d. atliko pervedimus uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ – 10 164 Eur; 2024 m. sausio 26 d. atliko mokėjimus po 5 000 Eur uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, dar kartą uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, 2024 m. sausio 31 d. pervedė uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ po 30 000 Eur ir 50 000 Eur. Nustatyta ir tai, kad atsakovė atlieka mokėjimus tiekėjams, kurių mokėjimo terminai yra vėlesni nei ieškovės, pavyzdžiui: apmokamos sąskaitos, išrašytos 2023 m. rugpjūčio 31 d., 2023 m. rugsėjo 9 d., 2023 m. rugsėjo 23 d., 2023 m. spalio 13 d., 2023 m. lapkričio 17 d. ir kt. Tuo tarpu ieškovės neapmokėtos sąskaitos yra 2023 m. rugpjūčio 31 d., 2023 m. spalio 2 d., 2023 m. spalio 11 d., kurių apmokėjimo terminai yra suėję 2023 m. rugsėjo 30 d., 2023 m. lapkričio 1 d., 2023 m. lapkričio 10 d.
25. Įvertinus šiuos duomenis darytina išvada, kad nors atsakovė yra pajėgi atsiskaityti su ieškove, tačiau akivaizdu, kad sąmoningai vengia tai daryti. Toks atsakovės elgesys netoleruotinas ir pripažintinas nesąžiningu ieškovės atžvilgiu.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad šioje nutartyje išdėstytos aplinkybės patvirtina tinkamą visų esminių sprendžiamam klausimui svarbių aplinkybių ištyrimą pirmosios instancijos teisme ir dėl to pagrįstų išvadų, lėmusių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymą, padarymą. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.