Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, 8 klasių išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta Vilniaus m. savivaldybėje, teistas:

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 271 straipsnio 3 dalį, 278 straipsnio 1 dalį 2 m. laisvės atėmimo bausme su 1 000 Lt vertės turto konfiskavimu, pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 1 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuo laisvės atėmimo bausmės atleistas;

2) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, remiantis LR BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 m.; remiantis LR BK 64 str. nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

4) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį 35 paromis arešto bausme;

5) Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 199² straipsnio 1 dalį 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. 2015 m. birželio 22 d. apie 22.42 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sudavė nukentėjusiajam N. D. ne mažiau trijų smūgių kumščiais į galvą ir veidą, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą - galvos sumušimą, pasireiškusį dešinės akies viršutinio voko briaunos žaizda, dešinės akies junginės žaizda, erozijomis ragenoje, poodine kraujosruva dešinės akies vokuose, dešinės akiduobės medialinės sienelės lūžiu, kairio smilkinkaulio lūžiu; nosies sumušimą, pasireiškusį nosies kaulų lūžiu, kraujavimu iš nosies bei poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, poodine kraujosruva dešiniame žaste; taip pat sudavė nukentėjusiajam T. S. vieną smūgį kumščiu į veidą, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą - nosies kaulų lūžį su poodine kraujosruva kairės akies vokuose, ir taip sužalojo du žmones.

Teisme apklaustas kaltinamasis A. V. sutiko, kad padarė nusikaltimą, bet dėl faktinių aplinkybių, nurodytų kaltinamajame akte, paaiškino, kad sudavė smūgius dėl savigynos. 2015 m. birželio 22 d. apie 18.00 val., Liepkalnio g., buvo pas V. R. su T. K. (T. K.). Viktoras paprašė, kad jo sugyventinė Irina nuvežtų jį pas jo buvusią sugyventinę O. M. aplankyti dukros. Irina juos nuvežė pas O. M. į Katiliškių g. 8. Kai atvyko, buvo 18.00 val. Ten susitiko su iš matymo pažįstamu Tomu, kuris pasakė, jog šventė savo gimtadienį. Nusprendė važiuoti nusipirkti alkoholinių gėrimų, pasiėmė Tomą ir nuvyko į degalinę. Tuo metu, kai vyko į degalinę, matė, kaip nukentėjusysis N. D. eina pas Olgą. Jis jo nepažinojo. Grįžę iš degalinės, susitiko visi pas Olgą. Visi, išskyrus Olgą, vartojo alkoholinius gėrimus - degtinę. Iš pradžių su D. viskas buvo gerai, normaliai bendravo. Tačiau dėl per didelio kiekio alkoholio pradėjo nesuprasti vienas kito juokų. Prasidėjo žodinis konfliktas su D. ir jie rimtai susipyko. D. pradėjo kabintis dėl jo anekdotų, po to ant jo pradėjo kabintis. D. buvo agresyviai nusiteikęs, jie abu vienas kitą įžeidinėjo, tai iššaukė jo veiksmus. Teigė, kad jis matė abi D. pakeltas rankas, jis pirmas pakėlė ranką prieš jį, užkabino jam lūpą. Nematė, ar jis turi peilį, bet pagalvojo, kad gali turėti peilį. Taigi buvo pakelta nukentėjusiojo ranka prieš jį. Atsistoję dar pykosi. Atsistojęs D. pabandė jam suduoti. Jis žiūrėjo D. į akis. Kadangi D. jį užkabino, jis automatiškai sudavė jam du smūgius, po kurių D. nugriuvo. Po to jis dar priėjo prie jo ir su delnu dar kartą jam sudavė į žandą ir paklausė, ar jis suprato. Pirmu smūgiu su dešinės rankos kumščiu smūgiavo D. į veidą, antru smūgiu smūgiavo irgi į jo veidą. Trečias smūgis buvo su kairės rankos delnu. Jis nežiūrėjo, kur trenkia. Viskas vyko apie 22 val. Po to pribėgo Tomas. Matyt, kad jis norėjo atskirti juos, bet taip išėjo, kad jis ir jam trenkė vieną smūgį į veidą, greičiausiai nosį, nes pagalvojo, kad Tomas jį puola. Iš Tomo grėsmės nejautė, bet pagalvojo, kad jį puola dėl konflikto su D.. Tomo atsiprašė, sutinka, kad be reikalo Tomui trenkė. Po to išėjo O. M. ir juos išvijo iš kiemo. Apie 22.42 val. baigėsi konfliktas, jis su V. R. ir T. K. išvyko iš kiemo. Nemano, kad gerai pasielgė, jog trenkė nukentėjusiesiems, savo veiksmus vertino klaidingai.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis N. D. paaiškino, kad tarp jų su kaltinamuoju įvyko toks vaikiškas konfliktas dėl policijos. Tiksliai nepamena, ar vienu metu su kaltinamuoju atsistojo, ar jis pirmas atsistojo, galbūt jis išvis nesistojo, jį sėdintį mušė. Jis kaltinamąjį vieną kartą buvo apsikabinęs, bet jo neužkabino, kaltinamojo lūpai nieko nepadarė. Nežino, kas iššaukė tokią kaltinamojo reakciją. Iš jo pusės nebuvo įžeidžiančių žodžių jo atžvilgiu, rankų prieš kaltinamąjį nekėlė. Įvykio metu jis buvo išgėręs. Jį mušė kumščiais, gal kokius aštuonis kartus smūgiavo. Visi smūgiai buvo į veidą. Pirmi smūgiai buvo suduoti dešine ranka, po to ir kaire ranka, nuo smūgių jis parvirto. Atgal nesudavė jokio smūgio. Po to, kai mušė Tomą, kaltinamasis grįžo prie jo ir dar kartą sudavė jam. Niekas nebandė jo apginti, du vyrai stovėjo ir žiūrėjo, Tomas ir dar du vyrai matė, kaip jam kaltinamasis sudavė smūgį. Tomas matė visą įvykį nuo pradžios.

Teisme apklaustas nukentėjusysis T. S. paaiškino, kad įvykio dieną su Nikolajumi ir V. R. išgėrinėjo. Jis iš pradžių buvo šalia Nikolajaus ir Audriaus, tarp jų buvo kilęs žodinis konfliktas. Jis nematė muštynių, smūgių, nežino, kas pirmas pradėjo muštis, nes tuo metu buvo trumpam išėjęs. Kai grįžo, pamatė, kad Nikolajus guli, Audrius buvo prisilenkęs prie Nikolajaus, Audrius norėjo dar prieiti prie jo. Iš pradžių jis nesuprato, kas įvyko, tada jis priėjo prie Audriaus, paklausė, ką jis daro, ir gavo smūgį. Gal 3 smūgius į veidą gavo, nuo smūgio parkrito. P. A. priėjo ramiai, o šis buvo agresyvus. Audrius gal pagalvojo, kad jis norėjo jį pulti, ginti Nikolajų. Šalia Audriaus ir Nikolajaus nieko nematė, tik vienas iš jų gulėjo, kitas - stovėjo. Buvo greitoji atvažiavusi, vėliau policija atvažiavo. Kaltinamasis buvo atvykęs ir jo atsiprašė.

Teisme apklaustas liudytojas T. K. paaiškino, kad išgėrinėjo kartu su V. R. ir A. V.. Po to Viktoras užsinorėjo aplankyti savo dukterį. Nuvažiavo ten, pradėjo išgėrinėti, po to atėjo N. D.. Visi toliau išgėrinėjo. T. N. pradėjo kibti prie A. V.. Jis su Viktoru nuėjo parūkyti ir pamatė, kad Nikolajus su Audriumi pradėjo muštis. Pačios muštynių pradžios nematė, nes buvo išėjęs. Matė, kai Nikolajus gulėjo ant žemės, Audrius stovėjo toliau nuo Nikolajaus. Taip pat ten buvo Tomas, jis sėdėjo. Audriaus lūpa buvo praskilusi, matėsi šiek tiek kraujo, bet ten galėjo būti ir pomidorų sultys, gal Nikolajus jį sužalojo, nes jis buvo agresyvus. Prieš jį Nikolajus nebuvo agresyvus, bet prieš Audrių buvo. Audrius iš pradžių buvo ramus, po to neišlaikė. Nikolajus pradėjo stumdytis su Audriumi. Nė vienas nebuvo nukritęs, kai įvyko stumdymasis. Jis nematė, kad Nikolajus būtų draugiškai apsikabinęs Audrių. Nikolajus įžeidinėjo Audrių. Jis nematė, kaip Audrius mušė Tomą ir Nikolajų, negirdėjo konflikto tarp Audriaus ir Nikolajaus.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja O. M. paaiškino, kad nukentėjusysis N. D. yra jos kaimynas, o nukentėjusysis T. S. - jos vyras. Įvykis įvyko birželio 22 d., buvo šviesu, kai į (duomenys neskelbtini) atvažiavo A. V. su T. K.. Pas juos buvo Tomas ir Nikolajus. Atvažiavę vyrai vartojo alkoholinius gėrimus: degtinę, alų. Po to kažkuo nepasidalino ir prasidėjo muštynės. Matė konfliktą, bet jo negirdėjo. Audrius ir Nikolajus konfliktavo, tačiau ji nežino, dėl ko. Anksčiau ji pažinojo Audrių, jis dažniausiai konfliktus pradeda. Ji matė, kad vyrai mušėsi - Audrius mušė Nikolajų, po to netyčia jam papuolė Tomas. Ji visą laiką buvo kambaryje, kai matė įvykį, viską pro langą matė. Audrius pirmas smūgiavo, mušė Nikolajų, sėdintį ant suoliuko. Audrius dešine ranka smūgiavo Nikolajui, atsistojęs trenkė gal keturis smūgius į veido sritį, Nikolajus po smūgių buvo nukritęs, nukrito gal po trečio smūgio. Ji nematė, kad Nikolajus būtų pakėlęs rankas. Tada ji iškvietė policiją. Kai kvietė policiją, toliau žiūrėjo pro langą. Nematė, kad Audrius būtų priėjęs prie gulinčio Nikolajaus. Nikolajus negalėjo atsistoti. Audrius buvo piktas. Kviečiant policiją, atėjo Tomas. Lyg nematė, kai Audrius mušė Tomą, tačiau matė tik faktą, kad Tomas kruvinas. Kai pamatė savo vyrą, jis sėdėjo. Nepamena, kuri kūno sritis buvo kruvina. Nematė, ar Audrius buvo sužalotas. Kitų asmenų, matančių įvykį, nebuvo. Nikolajų išvežė greitoji.

Teisme apklaustas liudytojas V. R. paaiškino, kad įvykio dieną jis, A. V. ir T. K. išgėrinėjo. Nutarė aplankyti savo dukterį. Visi trys vakare nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) Tomas pakvietė juos prisėsti prie stalo, tada toliau visi gėrė degtinę. Išgėrinėjo lauke, buvo vaikai, Tomo žmona. Paskui atėjo Nikolajus, kuris pradėjo kabinėtis prie A. V.. Nikolajaus jis nepažįsta. Bandė juos išskirti, bet nepavyko. Nuėjo parūkyti ir grįžę pamatė, kad Nikolajus ir A. V. susimušė. Kilo žodinis konfliktas tarp Nikolajaus ir A. V.. Kas pradėjo, nežino. Iš abiejų pusių buvo keiksmažodžiai, tačiau jokių veiksmų nematė. Kai grįžo pamatė, kad Tomas guli ant žolės, Nikolajus guli prie suoliuko, o A. V. sėdi. Jis paklausė pastarojo, kas atsitiko, jis atsakė, kad prisikalbėjo, jog jam į lūpą trenkė Nikolajus, tada jis supyko ir trenkė Nikolajui. Matėsi iš dešinės pusės ant apatinės V. lūpos kraujo. Jį ramino, kad jis nerėktų. Po to Tomas atsikėlė, prisėdo prie stalo, tada dar išgėrė ir išvažiavo. Kai pamatė tokią situaciją, pasakė, kad baigiame gerti ir važiuojame. Kaltinamojo sugyventinė atvažiavo juos pasiimti, Nikolajus rėkė ant jos. Tomo žmona buvo name, nepamena, ar ji buvo lauke.

Specialisto išvadoje Nr. G 2264/15(01) nurodyta, kad N. D. kliniškai nustatyta: galvos sumušimas, pasireiškęs dešinės akies viršutinio voko briaunos žaizda, dešinės akies junginės žaizda, erozijomis ragenoje, poodine kraujosruva dešinės akies vokuose, dešinės akies medialinės sienelės lūžiu, kairio smilkinkaulio lūžiu; nosies sumušimas, pasireiškęs nosies kaulų lūžiu, kraujavimu iš nosies bei poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose; poodinė kraujosruva dešiniame žaste. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais ar įrankiais, galimai paros laikotarpyje prieš kreipiantis į gydymo įstaigą, t. y. 2015 m. birželio 22 d. N. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl patirtų kaukolės lūžių sveikata sutriko ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (b. l. 25-26). Specialisto išvadoje Nr. G 3766/15(01) nurodyta, kad N. D. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių pasekoje (b. l. 27).

Specialisto išvadoje Nr. G 4014/15(01) nurodyta, kad T. S. nustatytas nosies kaulų lūžis su poodine kraujosruva kairės akies vokuose, padaryti paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), padaryti iki apžiūros VšĮ Naujininkų poliklinikos Salininkų ambulatorijoje (2015 m. birželio 22 d.). Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti vienmomentiškai. Sužalojimai nebūdingi griuvimui ar atsitrenkimui į kietą paviršių, jie galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (b.l. 28-29).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas

Pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas nesunkiai sužalojo du ar daugiau žmonių.

Byloje nustatyta, kad A. V. tyčia nesunkiai sužalojo du žmones: 2015 m. birželio 22 d. apie 22.42 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suduodamas nukentėjusiajam N. D. ne mažiau 3 smūgių kumščiais į galvą ir veidą, padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą - galvos sumušimą, pasireiškusį dešinės akies viršutinio voko briaunos žaizda, dešinės akies junginės žaizda, erozijomis ragenoje, poodine kraujosruva dešinės akies vokuose, dešinės akiduobės medialinės sienelės lūžiu, kairio smilkinkaulio lūžiu, bei nosies sumušimą, pasireiškusį nosies kaulų lūžiu, kraujavimu iš nosies bei poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, poodinę kraujosruvą dešiniame žaste, taip pat suduodamas nukentėjusiajam T. S. vieną smūgį kumščiu į veidą padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą - nosies kaulų lūžį su poodine kraujosruva kairės akies vokuose.

A. V., sutikdamas, kad sudavė smūgius nukentėjusiesiems N. D. ir T. S., ir pripažindamas, kad padarė nusikalstamą veiką, duodamas parodymus teisme laikėsi versijos, kad tokie jo veiksmai buvo sąlygoti nukentėjusiųjų elgesio ir jis gynėsi nuo N. D. puolimo, t. y. nusikalstamą veiką padarė dėl savigynos. Tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, specialistų išvadas, daro išvadą, kad A. V. nusikalstami veiksmai tyčia suduodant smūgius sudaro LR BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkto sudėtį (nesunkus sužalojimas dviejų ar daugiau žmonių) ir nėra A. V. baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių. Aplinkybę, kad A. V. buvo puolamas ir gynėsi nuo N. D., paneigia nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai. Nukentėjusysis N. D. kategoriškai neigė, kad būtų puolęs A. V., nors pripažino, kad tarp jų įvyko konfliktas, tačiau teisme tvirtino, kad rankų prieš jį nekėlė, priešingai, jį, sėdintį ant suoliuko, kaltinamasis pirmasis pradėjo mušti. Nukentėjusysis T. S., liudytojai, kaltinamojo draugai, T. K. ir V. R. patvirtino, kad tarp A. V. ir N. D. buvo kilęs žodinis konfliktas, tačiau kol visi buvo kartu, jokių fizinių veiksmų nebuvo, tik jiems išėjus, konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo peraugo į muštynes. Taigi, nei vienas iš minėtų asmenų nedalyvavo prasidedant muštynėms ir nematė, kaip viskas prasidėjo, todėl duodami parodymus teisme negalėjo nurodyti, kas buvo muštynių iniciatorius, ir patvirtinti kaltinamojo keliamą versiją dėl savigynos. Nors liudytojai T. K. ir V. R. teigė, kad N. D. pradėjo kibti prie A. V., buvo agresyvus, tačiau, kaip jau minėta, abu liudytojai girdėjo tik žodinį konfliktą, necenzūrinius žodžius, įžeidinėjimus iš abiejų konfliktuojančių asmenų, tačiau jokių fizinių veiksmų nematė. T. K. ir V. R. parodymais, jie lyg matė A. V. prakirstą lūpą bei kraują, tačiau negalėjo patvirtinti, kad tai padarė N. D., netgi T. K. pripažino, jog kraujas ant A. V. lūpos galėjo būti ir pomidorų sultys. Remiantis išdėstytu bei tuo, jog minėti liudytojai įvykio metu buvo neblaivūs, jie yra kaltinamojo draugai, todėl abejotina ir šių liudytojų parodymų objektyvumu. Tuo tarpu liudytoja O. M., nors įvykio vietoje nebuvo, tačiau nepertraukiamai stebėjusi įvykį pro langą, nurodė mačiusi, kad A. V. pirmas smūgiavo N. D., kaltinamasis atsistojęs kelis kartus trenkė sėdėjusiam nukentėjusiajam ir šis nukrito. Liudytoja tvirtino, kad N. D. tikrai nepuolė A. V., net nebuvo pakėlęs rankų. Iš išdėstyta yra akivaizdu, kad jokios grėsmės, apie kurią nurodė kaltinamasis, tikrai nebuvo, todėl ši aplinkybė vertintina tik kaip siekis sušvelninti savo padėtį ir išvengti atsakomybės. Be to, byloje įrodyta, o ir pats kaltinamasis pripažino, jog dar kartą trenkė ir gulinčiam nukentėjusiajam N. D., taip pat jis trenkė ir kitam nukentėjusiajam T. S., tačiau tik dėl to, jog jam pasirodė, kad šis nori apginti N. D.. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis iš esmės pripažino, kad neteisingai suprato T. S. veiksmus (dėl jo puolimo), pripažindamas, kad grėsmės iš Tomo nejautė. Teismo vertinimu, byloje ištirti duomenys leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad kaltinamojo veiksmai buvo įtakoti besaikio alkoholio vartojimo, o dėl to ir neadekvataus situacijos įvertinimo.

Teismas, pripažindamas A. V. kaltu visoje jam pateikto kaltinimo apimtyje vadovaujasi nuosekliais N. D. ir liudytojos O. M. parodymais, kuriuos papildo bei patikslina ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustų nukentėjusiojo T. S., liudytojų T. K. bei V. R. parodymai, specialistų išvadomis bei policijos pareigūno A. K. (A. K.) tarnybinio pranešimo duomenimis (b.l. 9). Visi šie įrodymai neginčijamai patvirtina, kad nuo A. V. tyčinių ir nusikalstamų veiksmų nukentėjo N. D. ir T. S., kuriems buvo padaryti nesunkūs kūno sužalojimai.

Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo A. V. kaltę, padarius minėtą nusikalstamą veiką.

Bausmės skyrimas

Už nusikaltimo, numatyto LR BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, padarymą asmuo gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo asmenybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo A. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas A. V. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumą (padarytas apysunkis nusikaltimas), nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta, sukėlusi pasekmes, taip pat įvertintina kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai, tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors A. V. neginčijo nusikalstamos veikos padarymo fakto, nukentėjusiųjų atsiprašė, tačiau savo veiksmus pripažino tik iš dalies. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. V. – praeityje teistas, nebaustas administracine tvarka (b.l.73), Vilniaus priklausomybės ligų centre į įskaitą neįrašytas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas. Teismas taip pat atsižvelgia į A. V. asmenybę apibūdinančius duomenis: 8 klasių išsilavinimo, išsituokęs, turi du nepilnamečius vaikus (teisiamojo posėdžio metu nurodė turintis 3 vaikus, tačiau vienas iš jų gimęs ne santuokoje), vykdantis individualią veiklą, turintis gyvenamąją vietą. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas nusprendžia, kad LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir paskirtis bus pasiekti, kaltinamajam paskiriant bausmę, numatytą LR BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkto sankcijoje, t. y. laisvės atėmimą.

Teisiamojo posėdžio metu prokurorė siūlė A. V. taikyti LR BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti dviejų metų laikotarpiui, nustatant šiuos įpareigojimus: įpareigojant kaltinamąjį atsiprašyti nukentėjusiųjų asmenų ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

LR BK 75 straipsnyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. V. užsiima individualia veikla (taksi), gauna nuolatines pajamas, yra 8 klasių išsilavinimo, išsiskyręs, turi nepilnamečių vaikų, kuriuos padeda išlaikyti, anksčiau yra teistas, nebaustas administracine tvarka. Atsižvelgus į šias aplinkybes, teismas nusprendžia, kad LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir paskirtis bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jo terminą nustatant vieneriems metams šešiems mėnesiams. Įvertinus tai, kad A. V. iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo veiksmus vertino neigiamai, nukentėjusiųjų atsiprašė, ir, teismo nuomone, yra pagrindas manyti, kad nuteistasis ateityje pakeis savo elgesį ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų, bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl nusprendžia taikyti A. V. LR BK 75 straipsnio nuostatas ir dviejų metų laikotarpiui atidėti paskirtos bausmės vykdymą, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programose bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Iš įtariamojo laikinojo sulaikymo protokolo nustatyta, kad A. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015 m. lapkričio 9 d. 11.00 val. (b. l. 49) iki 2015 m. lapkričio 10 d. 11.00 val. (b. l. 59), todėl laikinojo sulaikymo laikas (viena para) įskaitytinas į bausmės laiką.

Kaltinamajam A. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 56-57) bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b.l. 58), paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktas civilinis ieškinys dėl 276,23 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Kaltinamasis A. V. sutiko su pareikštu civiliniu ieškiniu jo neginčydamas, be to, civilinis ieškinys pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl teismas nusprendžia 276,23 Eur turtinę žalą priteisti iš kaltinamojo civilinio ieškovo naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsniu, 304 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, ir paskirti jam 1 (vienerių metų) 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti A. V. LR BK 75 straipsnio nuostatas ir 2 (dviejų) metų laikotarpiui atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Įpareigoti A. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programose bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. lapkričio 9 d. 11 val. iki 2015 m. lapkričio 10 d. 11 val. (vieną parą).

Iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios A. V. palikti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Priteisti iš A. V. civilinio ieškovo Vilniaus teritorines ligonių kasos naudai 276,23 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt šešių eurų ir dvidešimt trijų centų) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.