- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-29
- Bylos Nr.
- e2YT-694-322/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00969-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- K. G.
- Suinteresuotas asmuo
- I. G., Valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybės įmonė „Registrų centas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, VĮ Registrų centro Šiaulių filialas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. G. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybės įmonė „Registrų centas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir I. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas K. G. pareiškimu prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo, pagal įgyjamąją senatį faktą, kad jis nuo 1995 m. nuosavybės teisėmis iki šiol atvirai, nepertraukiamai, sąžiningai bei teisėtai valdo ir įgijo asmeninės nuosavybės teises į ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškime nurodo, kad ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas 1978 m. Kelmės rajono Karklėnų kolūkio lėšomis. Karklėnų kolūkis per 1991-1993 m. buvo reorganizuotas į Karklėnų žemės ūkio įmonę, o jos turtas buvo privatizuotas ir 1993 m. perduotas ŽŪB „Karklėnų agroservisas“, tame tarpe ir jo valdoma ūkinio pastato dalis. 1995 m. gegužės 17 d. ŽUB „Karklėnų agroservisas“ visuotinio bendrovės narių susirinkimo sprendimu, jam ir J. G. už pajus, perdavė minėtą ūkinį pastatą. Bendrovė nebuvo inventorizavusi ūkinio pastato ir įregistravusi bendrovės vardu, todėl jiems perdavė turtą be nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Pas notarą sandoris patvirtintas nebuvo. Jis J. G. tekusią pastato dalį 1995 m. lapkričio 17 d. nusipirko už 200 Lt ir iki šiol savarankiškai šeimininkauja, tačiau nemanė, kad reikia inventorizuoti ir įteisinti šį pastatą, todėl tenka teismo prašyti įgyjamosios senaties būdu turimą nekilnojamąjį daiktą įteisinti. Jis ūkininkauja, todėl minėtą ūkinį pastatą remontuoja, prižiūri ir naudoja pagal paskirtį. Ūkinio pastato valdymas nuosavybės teisėmis nepertraukiamai, sąžiningai, atvirai, teisėtai tęsiasi nuo jo pastatymo 1978 m. iki šiol, tai yra daugiau kaip 10 metų. Per visą valdymo laikotarpį dėl šio ūkinio pastato nuosavybės teisių nėra buvę ginčų teisme. Tarp bendraturčių nebuvo ginčo dėl pastato valdymo dalių ir J. G. priklausančios dalies pardavimo jam.
Teisme pareiškėjas K. G. pareiškimą palaikė pilnai, papildomai paaiškino, kad nupirkęs iš J. G. jo dalį tvarto neįregistravo, nes negavo perdavimo aktų. Tvartas yra jau labai senas, todėl dabar iškilo poreikis jį remontuoti, tačiau neturit jokių nuosavybės dokumentų remontuoti nenorėjo, todėl pradėjo tvarkyti nuosavybės dokumentus, įteisinti nuosavybę ir tik tuomet remontuoti. Tvartas yra (duomenys neskelbtini). Šis adresas suteiktas tik neseniai, ankščiau tvartas adreso neturėjo. 1978 m. pastatą pastatė Karklėnų kolūkis, kadangi jis gyveno netoli, jam buvo paskirta pastate laikyti gyvulius. Tuomet kai buvo naikinami kolūkiai, maždaug 1995 metais, kolūkio likvidacinė komisija pusę pastato perdavė jam už pajus, tačiau jis negavo perdavimo akto, kad ta pastato dalis buvo paskirtas jam. Kita dalis pastato buvo paskirta J. G.. Po 1995 m. jis savo pastato dalyje laikydavo gyvulius, J. G. savo pusėje laikydavo arklį. Šiam pardavus arklį, pastatas nebuvo reikalingas, todėl jis pasiūlė J. G. savo dalį parduoti jam. J. G. sutiko ir tuomet jis 1995 metais likusią pastato dalį nupirko. Nuo to laiko iki dabar pastatą valdo jis vienas, ten laiko gyvulius. Remontavo pastato stogą, tačiau dabar vėl reikia jį remontuoti. Prie pastato yra pastatęs pavėsinę gyvuliams nuo lietaus. Tvarkant dokumentus Registrų centrui, užsakė kadastrinius matavimus, įmonė padarė kadastrų bylą, tuomet jis kreipėsi į savivaldybę dėl adreso pastatui suteikimo. 1995 metais J. G. 200 Lt sumokėjo dėl to, kad savo pastato dalies niekam neparduotų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo I. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad klebonijos buvusios prie pastato jau seniai nėra, ji nugriauta. Jokių kitų pastatų netoli nėra, tik tas vienas pastatas.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Registrų centras“ atsiliepimu į pareiškimą prašo pašalinti jį iš civilinės bylos, o netenkinus šio prašymo nagrinėti bylą nedalyvaujant jo atstovui, sprendimą šioje civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Taip pat pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjas teigia, kad jis ūkinį pastatą įgijo nusipirkęs iš J. G. jam tenkančią pastato pajaus dalį. Teismui pateiktas ŽŪB „Karklėnų agroserviso“ visuotino bendrovės narių susirinkimo, įvykusio 1995 m. gegužės 17 d. protokolas Nr. 3, kuriuo nutarta: „Tvartą prie klebonijos perduoti už pajus sekantiems pajininkams: G. J., G. K.“. 1995 m. lapkričio 18 d. pajų pirkimo aktu J. G. pardavė K. G. už 200 litų likvidavimo komisijos paskirtą tvarto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Registrų centras neturi duomenų ar pateiktuose dokumentuose nurodytas statinys „tvartas prie klebonijos“ ar tvartas, esantis (duomenys neskelbtini), yra tas pats statinys – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), į kurį pareiškėjas prašo pripažinti asmeninės nuosavybės teisę. Atsižvelgiant į tai dėl pareiškėjo prašymo pripažinti jam nuosavybės teisę į nurodytą statinį nepasisako ir dėl šio reikalavimo pagrįstumo palieka spręsti teismui.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, jog neprieštarauja, kad pareiškėjo pareiškimas dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo būtų patenkintas. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad teismui nustačius įstatymo numatytas aplinkybes dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo, neprieštarauja, kad būtų nustatytas minėto nekilnojamojo turto nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį įgijimo faktas. Prašo sprendimą priimti savo nuožiūra. Bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjo nurodytas ūkinis pastatas, inventorinėje byloje pažymėtas indeksu lI1m (statinio koordinatės (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra nesuformuotame laisvame valstybinės žemės plote. Duomenų, kad minėtas statinys būtų kieno nors nuosavybė ar pripažintas bešeimininkiu, Tarnyba neturi. Tarnybai nėra žinomos pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės dėl nekilnojamojo daikto įgijimo ir valdymo, todėl jeigu pareiškėjas įrodys aplinkybes, kurios leistų teismui priimti jam palankų sprendimą, Tarnyba tam neprieštaraus. Bylą prašo nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant.
Liudytojas J. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su K. G. nėra giminės. Pusę pastato (duomenys neskelbtini) 1995 metais, kuomet išsiardė kolūkiai, už pajus nusipirko iš Karklėnų kolūkio. Pastate laikė gyvulius maždaug iki 2012 m. Kitą pusę pastato naudojo K. G.. Kadangi pastatas daugiau jam nėra reikalingas, sutiko savo dalį parduoti K. G.. Pastato pirkimo iš Karklėnų kolūkio dokumentų neturėjo, nežino, kur jie yra. O pastatą K. G. parduoda dabar, pinigai – 300 Eur, už jo pastato dalį dar nėra perduoti, tad faktiškai dar nėra parduotas. 1995 m. pajų pardavimo aktą su K. G. pasirašė, tačiau jis neturėjo pinigų ir sumokės tik dabar.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ŽŪB „Karklėnų agroservisas“ juridinių asmenų registre buvo įregistruotas nuo 1993 m. kovo 1 d. iki 1997 m. gruodžio 8 d. Iš ŽŪB „Karklėnų agroservisas“ visuotinio bendrovės narių susirinkimo, įvykusio 1995 m. gegužės 17 d., protokolo Nr. 3 matyti, kad tvartas prie klebonijos už pajus buvo parduotas pajininkams J. G. ir K. G.. 1995 m. lapkričio 17 d. Pajų pirkimo aktu pareiškėjas K. G. ir J. G. nusipirko J. G. paskirtą likvidacinės komisijos tvarto, esančio (duomenys neskelbtini), pajaus dalį už 200 Lt.
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aptarti reikalavimai, nurodant tokias nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi būtinas sąlygas: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Taigi, nuosavybės valdymo faktas šiuo būdu gali būti patvirtinamas tik nustačius CK 4.68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisiškai reikšmingų aplinkybių visetą.
Iš išdėstyto įstatyminio reglamentavimo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šių normų aiškinimo matyti, kad vienas jame nustatytų reikalavimų yra valdymo terminas – jis turi būti ne trumpesnis kaip dešimt metų.
Įvertinus teismui pateiktus dokumentus bei šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas daro pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis pastato dalį, ŽŪB „Karklėnų agroservisas“ 1995 m. gegužės 17 d., protokolu Nr. 3 už pajus perduoto J. G., valdė sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai, kaip savą ilgiau nei 10 metų. Savo teises į J. G. priklausančią pastato dalį pareiškėjas kildina iš 1995 m. lapkričio 17 d. Pajų pirkimo akto bei faktinio naudojimosi pastatu nuo 1995 m. laikotarpio, tačiau liudytojas J. G. teismo posėdžio metu pateikė prieštaringus duomenis ir nurodė, kad kai „Karklėnų“ kolūkis „išsiardė“ tai pusę pastato už pajus gavo jis, o kitą pusę gavo K. G.. Jis ( J. G.) savo dalimi naudojosi – nuo 1995 m. iki maždaug 2012 m.( kol pablogėjo sveikata) laikė gyvulius. Taip pat nurodė, kad tvarto dalies pirkimo-pardavimo sandoris tarp jo ir K. G., o galimai tarp jo ir K. G. sūnaus( to negalėjo tiksliai nurodyti), vyksta būtent šiuo metu, t. y. šalys yra susitarusios dėl pastato dalies kainos – 300 Eur, tačiau pinigai dar nėra perduoti. Tokie liudytojo parodymai akivaizdžiai prieštarauja pareiškėjo parodymams ir pareiškėjo pateiktam pajų pirkimo aktui, kad pareiškėjas J. G. priklausančią pastato dalį nusipirko 1995 metais, sumokėdamas 200 Lt., ir valdo iki šiol.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus pareiškėjo pareiškimą, pareiškėjo ir liudytojo J. G. parodymus duotus teismo posėdžio metu, ir byloje esančių rašytinių duomenų visumą teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos kaip privalomos prašomo fakto nustatymui sąlygos. Pareiškėjas pagal tokias teismo nustatytas faktines aplinkybes negali būti pripažintas sąžiningu valdytoju daikto, kuri valdo kitas asmuo ir reikalauti įgyjamosios senaties normų pagrindu pripažinti jam nuosavybės teisę į kito asmens valdomą daiktą, o teismas neturi teisinio pagrindo tokio reikalavimo tenkinti, nes tokio pareiškimo tenkinimas neatitinka CK 4.47 straipsnyje nustatytų sąlygų nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, o būtent, kad asmuo sąžiningai įgijo daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, ir nepertraukiamai kaip savą valdo daugiau nei 10 metų. Prašymas nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ( 3,08 Eur) yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R 261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (galiojanti redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 533 straipsniu, 269-270 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
K. G. pareiškimą, dėl nuosavybės teisės į ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.