Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad P. Č. Kauno apylinkės teismo 2014-04-25 nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. ir nubaustas 2000 (dviejų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams. Jis nubaustas už tai, kad 2013-10-19, 16.45 val., Kaune, prie (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Chrysler Town & Country”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vengė pasitikrinti blaivumą, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. reikalavimus.

Skunde teigiama, kad byloje nėra jokių neginčijamų įrodymų, jog būtent jis 2013-10-19 vairavo automobilį. Ši aplinkybė nustatyta remiantis tik dviejų policijos pareigūnų parodymais. Atkreipiamas dėmesys, kad pareigūnai jį sustabdė jau einantį, o ne už automobilio vairo, o aplinkybė, kad automobilis buvo sugedęs ir nevažiuojantis, byloje nepaneigta. Taip pat byloje pateikti duomenys, kad automobilis buvo techniškai neveikiantis nuo 2013-10-18 iki 2013-10-22, iki buvo atgabentas iš automobilių sulaikymo vietos. Taip pat nenuginčyta ir nenuneigta PVM sąskaitą faktūra, išrašyta 2013-10-24 už automobilio remontą. Aplinkybė, kad automobilis buvo nevažiuojantis, įrodyta ir UAB (duomenys neskelbtini) raštu, kuriame nurodyta, kad automobilis buvo užtemptas gervės pagalba, o ne užvažiavo ant vilkiko, kaip melagingai teismui liudijo policijos pareigūnai.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas neįvertino to, jog jo parodymai nuo pat pradžių buvo nuoseklūs, jog jis visą laiką tvirtino, kad automobilio nevairavo. Teismas nemotyvavo, kodėl netiki jo paaiškinimais, o tiki policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis. Atkreipiamas dėmesys, kad pareigūnai net neįsitikino, ar automobiliu iš tikrųjų neseniai buvo važiuota, ar jis veikiantis, ar ne, be to, nors policijos automobilyje įrengta vaizdo fiksavimo aparatūra, buvo filmuojama tik tai, kas naudinga pareigūnams. Filmuota medžiaga teismui buvo pateikta tik tada, kai to paprašė advokatė ir teismas tokį prašymą patenkino. Nors abu pareigūnai teigė, kad vijosi nestojusį automobilį įjungę garso ir vaizdo signalus, ši aplinkybė nėra fiksuota jokia medžiaga ir nėra pateikta absoliučiai jokių tai patvirtinančių įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

P. Č. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Apeliaciniu skundu nesutinkama su teismo atliktu įrodymų vertinimu bei išvadomis dėl P. Č. kaltės padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą. Apelianto įsitikinimu, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir tai turėjo įtakos neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui.

Įrodymų vertinimo taisyklės yra įtvirtintos ATPK 257 str., pagal kurį organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei išvadomis dėl P. Č. kaltės. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino nepažeisdamas ATPK 257 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, byloje esančius įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

Teismas, nagrinėdamas P. Č. administracinio teisės pažeidimo bylą, teismo posėdyje betarpiškai ištyrė rašytinius įrodymus, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, liudytojus M. V., V. K., D. J., motyvuotai pasisakė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta kaip nepatikimus ir savo išvadas dėl P. Č. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo kaltę dėl vairavimo esant neblaiviam neigė ir nurodė, kad automobilio jis tą dieną iš viso nevairavo, kadangi šis buvo sugedęs, šią versiją pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai, kaip pasirinktą gynybos taktiką siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Atsakomybę pagal ATPK 126 str. 4 d. užtraukia transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. P. Č. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir jis nubaustas už tai, kad vengė pasitikrinti neblaivumą. P. Č. tos aplinkybės, kad buvo neblaivus, neginčija, tačiau teigia, kad automobilio jis nevairavo, todėl ir neturėjo pareigos tikrintis neblaivumą. Apylinkės teismas šią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją įvertino ir pagrįstai nustatė, kad byloje esančių įrodymų visuma P. Č. teiginių nepatvirtina. Betarpiškai pažeidimą stebėję ir jį užfiksavę policijos pareigūnai M. V. ir D. J. nuo pat administracinio teisės pažeidimo tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, kad aiškiai matė, jog automobiliu „Chrysler Town & Country“ važiavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. Č., kad automobilyje kitų asmenų nebuvo. Pareigūnai taip pat patvirtino, kad visą laiką važiavo minėtam automobiliui iš paskos, matė, kad automobiliui sustojus (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), iš automobilio vairuotojo pusės išlipo P. Č.. Duomenų, kad minėti pareigūnai būtų suinteresuoti pakenkti P. Č. duodami melagingus parodymus, byloje nėra, tokių duomenų savo skunde nenurodė ir pats apeliantas. Be to, byloje nenustatyta, kad pareigūnai su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu būtų anksčiau pažįstami, kas taip pat galėtų kelti abejonių jų duodamų parodymų objektyvumu. Liudytojų V. K. ir E. M. parodymus teismas pagrįstai vertino kritiškai kaip siekį padėtį savo pažįstamam P. Č. išvengti atsakomybės. Atkreipiamas dėmesys, kad liudytojas V. K., duodamas parodymus teisme, buvo nenuoseklus, iš pradžių teigė, kad prie P. Č. automobilio užtruko 1-3 min., tačiau paklausus, ar matė, kaip P. Č. atidarė automobilio dureles, nurodė, jog nematė, nes iš karto nuvažiavo. Liudytojas E. M. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versijos taip pat nepatvirtino. Teisme apklausiamas E. M. nurodė, kad pamatė gatve einantį pažįstamą (P. Č.), sustojo ir pasiūlė pavežti, tačiau P. Č. atsisakė. Nuvažiuodamas matė, kaip prie P. Č. sustojo policijos pareigūnų automobilis. Tačiau P. Č. nei savo paaiškinime administracinio teisės pažeidimo protokole, nei apklausiamas teisme tos aplinkybės, kad jam einant gatve buvo sustojęs pažįstamas ir pasiūlė pavežti, nenurodė. Priešingai, P. Č. tvirtino, kad tik pradėjus eiti nuo savo automobilio, iš paskos privažiavo policijos ekipažas. Vertinant liudytojų V. K., E. M. parodymus kartu su P. Č. duotais parodymais matyti, kad minėtų liudytojų parodymai neatitinka paties P. Č. nurodytoms aplinkybėms ir iš esmės prieštarauja policijos pareigūnų, pažeidimą stebėjusių betarpiškai, parodymams. Esant tokioms aplinkybėms liudytojų V. K. ir E. M. parodymus pripažinti P. Č. kaltę paneigiančiais įrodymais nebuvo pagrindo, kadangi, kaip jau minėta, šių liudytojų parodymai prieštarauja faktinėms byloje nustatytoms aplinkybėms.

Sutinkama su apylinkės teismo išvada, kad byloje pateikti rašytiniai duomenys dėl automobilio „Chrysler Town & Country“ remonto P. Č. iškeltos versijos, kad automobilis pažeidimo padarymo dieną buvo sugedęs ir su juo nebuvo galima važiuoti, nepatvirtina. UAB (duomenys neskelbtini) raštas tik patvirtina, kad P. Č. automobilis į autoserviso aikštelę atgabentas 2013-10-19, 17.20 val. Šiame rašte nurodyta aplinkybė, kad transportuojant automobiliai paprastai nekuriami, o užtraukiami gervės pagalba, P. Č. versijos, kad automobilis buvo nevažiuojantis, nepatvirtina, kadangi, kaip matyti iš minėto rašto, paprastai visi automobiliai transportuojami tokiu būdu. Tai, kad automobilis iš autoserviso buvo išgabentas UAB (duomenys neskelbtini) techninės pagalbos automobiliu bei tai, kad jam buvo nustatytas elektros sistemos gedimas, aplinkybės, jog automobilis pažeidimo padarymo dieną buvo važiuojantis, ką patvirtino pažeidimą stebėję ir užfiksavę policijos pareigūnai, taip pat nepaneigia. Jokių kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų apelianto versiją, jog jis pažeidimo padarymo dieną iš viso nevažiavo dėl techninio gedimo, byloje nėra. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad apie tą aplinkybę, jog dėl automobilio remonto su UAB (duomenys neskelbtini) buvo susitarta iš anksto, kad buvo rezervuota data remontui, P. Č. apklausiamas teisme neužsiminė. Tokiu atveju kyla pagrįsta abejonė, kodėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, būdamas įsitikinęs savo nurodytų faktinių aplinkybių teisingumu ir turėdamas tai patvirtinančius įrodymus, jų teismui nepateikia iš karto. Pagrįstai tvirtinti, kad P. Č. pažeidimo dieną automobilį vairavo, leidžia ir ta aplinkybė, kad jį sustabdžiusiems ir pažeidimą pradėjusiems forminti pareigūnams jis davė kyšį, dėl ko jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nors P. Č. teisme nurodė, kad pinigus siūlė tik dėl to, kad nenutemptų jo automobilio, toks paaiškinimas vertinamas kritiškai, kadangi iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančios pokalbio stenogramos matyti, jog P. Č. bando susitarti su pareigūnais, kad niekas nebūtų rašoma, kad nebūtų tų istorijų, taip pat matyti, kad P. Č. nurodo pažįstantis tam tikrus policijos pareigūnus, kad niekas nieko neįrodys. Nors byla P. Č. atžvilgiu dar neišnagrinėta ir jis dėl kyšio davimo nėra pripažintas kaltu, paminėta aplinkybė, vertinant ją kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, suponuoja pagrįstą manymą, jog P. Č. padarė administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta administracinė nuobauda.

Administracinė nuobauda paskirta laikantis ATPK 30 str., 30² str. įtvirtintų bendrųjų nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo taisyklių, atsižvelgiant į ATPK 31, 32 str. nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis ATPK 20 str. apibrėžtais administracinės nuobaudos tikslais. Nuobauda individualizuota tinkamai, nelaikytina aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytam pažeidimui.

Apygardos teismo vertinimu faktinės įvykio aplinkybės byloje nustatytos teisingai, įrodymai surinkti ir įvertinti nepažeidžiant procesinių normų reikalavimų, teismo išvados dėl P. Č. kaltės motyvuotos ir pagrįstos. Apeliantas savo skunde jokių naujų faktinių aplinkybių ar jo teiginių teisingumą patvirtinančių duomenų nenurodo, savo nesutikimą su teismo išvadomis iš esmės grindžia tik, jo manymu, neteisingai atliktu įrodymų vertinimu. Tačiau aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo motyvų teisėtumą ir pagrįstumą, jokio pagrindo tvirtinti, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos aiškinantis pažeidimo padarymo aplinkybes ir vertinant įrodymus buvo pažeistos, neturi. Skundžiamas nutarimas laikytinas teisingu, teisėtu ir pagrįstu, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Apeliantas išreiškė prašymą jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau tenkinti šį prašymą nėra pagrindo. ATPK 302¹⁰ str. nurodyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Nenustačius aplinkybių, kurioms esant turėtų būti rengiamas žodinis bylos nagrinėjimas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka ir šalys į posėdį nekviečiamos. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti surengtas žodinis nagrinėjimas, byloje esantys duomenys yra pakankami skundą išnagrinėti iš esmės ir priimti dėl jo sprendimą, todėl skundas išnagrinėtas bendra rašytinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarimą nepakeistą ir P. Č. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.