Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui A. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, procesiniai dokumentai taip pat įteikti tinkamai, juos įteikiant pasirašytinai jo mamai E. V. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalis), atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, todėl byla nagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. 799. Ieškovė, pagal 2009 m. vasario 11 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 644, asmeninės nuosavybės teise valdo 3/8 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovui nuosavybės teise priklauso savos gamybos priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog šalys daugiau jokio dalintino turto neturi. Taip pat neturi nepilnamečių vaikų, bendrų ar atskirų kreditorinių įsipareigojimų, ieškovė nereikalauja iš atsakovo išlaikymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.28 straipsnyje numatyta, kad sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. CK 3.27 straipsnis nustato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir gerbti vienas kitą, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas kartu nebegyvena apie 11 metų, neveda bendro ūkio ir nepalaiko santuokinių ryšių, santuokos išsaugoti nesiekia. Šias aplinkybes patvirtina tiek ieškovės kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, jos paaiškinimai teismo posėdžio metu, tiek atsakovo atsiliepimo į ieškinį nepateikimas, neatvykimas į posėdį ir ieškovės nurodytų aplinkybių neginčijimas, todėl tikėtis, kad šalys susitaikys ir vėl pradės gyventi kartu, negalima. Byloje nėra duomenų, kad abu sutuoktiniai nuoširdžiai stengėsi išsaugoti šeimą, sprendė šeimos problemas. Nustatytos byloje aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad dėl tarpusavio santykių atšalimo kalti yra abu. Šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir tai nulėmė santuokos iširimą. Todėl šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)178, 185 straipsniai).

Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas (CPK 385 straipsnis). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Kadangi ieškovės turtas įgytas santuokos metu pagal paveldėjimo teisės liudijimą, ieškovei asmeninės nuosavybės teise pripažintinas turtas - 3/8 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė neprieštaravo dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto – priekabos, todėl savos gamybos priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pripažintina atsakovo asmenine nuosavybe (CK 3.59 straipsnis).

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė „V.“, atsakovui paliktina prigimtinė pavardė „V.“(CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61 straipsnio 3 dalis). Ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Apie atsakovo darbingumą (išskyrus amžių) duomenų nėra, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl išlaikymas buvusiems sutuoktiniams nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Šalys nepilnamečių vaikų neturi, todėl jų išlaikymo, gyvenamosios vietos nustatymo klausimai nesprendžiami (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Duomenų apie šalių kreditorinius įsipareigojimus byloje nėra (CK 3.126 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Klaipėdos skyriaus 2019 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-19-T-256-2464 buvo teikiama 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba. Pagal VGTPT Klaipėdos skyriaus 2019 m. gegužės 21 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-3114 matyti, kad ieškovei teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 265,12 Eur sumą. Taip pat paskaičiuota 6,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu bei 100 Eur žyminis mokestis, iš viso – 371,98 Eur, todėl ši suma priteistina iš atsakovo valstybei (CPK 93, 96 straipsniai)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Santuoką tarp V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 799, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką ieškovei V. V. palikti santuokinę pavardę „V.“, atsakovui A. V. palikti pavardę „V.“.

Pripažinti V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise turtą - 3/8 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Pripažinti A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise turtą - savos gamybos priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 106,86 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 265,12 Eur išlaidų, susijusių su ieškovei suteikta valstybės garantuojama antrine teisine pagalba, valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš sąskaitų, įmokos kodas 5630, įmokos paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Išaiškinti, kad santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.