- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-22
- Bylos Nr.
- ATP-1058-348/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Advokatai
- Mindaugas Skriubis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi R. V. atstovo advokato Mindaugo Skriubio apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutarties R. V. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės (toliau – Institucija) vyresniojo specialisto 2014-04-15 nutarimu, už tai, kad 2014 m. balandžio 4 d. 8.55 val. (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), 41 km, vairuodamas automobilį VW „Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nedavė kelio artėjančiam policijos automobiliui Mitsubischi L-200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtam specialiais skiriamaisiais ženklais, kuris važiavo su įjungtais mėlynais ir raudonais žybčiojančiais švyturėliais, bei įjungtu specialiu garso signalu, kaip to reikalauja KET 191 p., tokiais savo veiksmais R. V. sukėlė pavojingą situaciją lenkiančio policijos automobilio vairuotojui, kadangi pats pradėjo priekyje važiavusios transporto priemonės lenkimą, neįsitikinęs, kad jau yra lenkiamas iš paskos važiavusio policijos automobilio, taip pažeisdamas KET 5, 6, 191, 141.1. p. reikalavimus, pripažintas kaltu padarius teisės pažeidimus nubaustas: pagal ATPK 124² str. 1 d. - 500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems mėnesiams, pagal ATPK 124¹ str. 5 d. 250 litų bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str. nuobaudos subendrintos ir galutinė nuobauda paskirta 500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems mėnesiams litų bauda.
Šį nutarimą R. V. apskundė apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi skundą atmetė.
Šalies argumentai
R. V. atstovas advokatas Mindaugas Skriubis apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2014-08-21 Šakių rajono apylinkės teismo nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą R. V. atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepilnai įsigilino į surinktus įrodymus, dalį jų nepagrįstai atmetė, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį vadovavosi policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir jų parodymais duotais teismo posėdžio metu. Advokatas pažymi, kad policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nėra jokios informacijos apie tai, jog policijos pareigūnai yra įspėti apie administracinę atsakomybę už žinomai melagingų parodymų davimą, todėl jie negali būti laikomi tinkamai užfiksuotais liudytojų parodymais. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad policijos pareigūnės S. B. teisme duoti parodymai iš esmės patvirtina ir R. V. duotus parodymus, kad išeinant į manevrą policijos nebuvo, lenkdamas priešpriešinį automobilį, pažiūrėjau į veidrodėlį ir jų nemačiau. Dėl to, yra pagrindas konstatuoti, kad R. V. nepadarė ATPK 124² str. 1 d. numatyto pažeidimo.
Taip pat skunde nurodoma, kad nepagrįsta teismo išvada dėl R. V. parodymų keitimo. Teismas, R. V. parodymus duotus teisme, vertino kaip siekimą išvengti atsakomybės, tačiau atstovaujamasis įtikinamai ir aiškiai išsakė savo poziciją dėl parodymų pakeitimo, todėl teismo išvados ir šiuo klausimu yra nepagrįstos. Skunde nurodoma ir tai, kad Institucijos atstovo teisme duoti paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojo duotiems parodymams ir pripažinti tinkamu įrodymu.
Be to, skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nelaikė įrodymais duomenų gautų iš Vieningos pajėgų valdymo sistemos apie policijos pareigūnų važiavimo greitį ir šviesos bei garso signalų naudojimą. Iš minėtų duomenų matyti, kad policijos automobilis 2014-04-04 nuo 08:50:05 val. iki 08:52:05 judėjo greičiu nuo 112 km/h iki 125 km/h, kas rodo, kad ženkliai viršijo leistiną greitį. Apelianto teigimu prieš kylant „pavojingai situacijai“ policijos automobilis judėjo ženkliai greičiau nei kitos ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės, o jo specialus garsinis signalas nebuvo naudojamas nuolatos, dėl to R. V. galėjo nepastebėti artėjančios policijos automobilio. Tiek policijos pareigūnai, tiek R. V. nurodė, kad lenkimo manevrą jie pradėjo praleidę priešpriešine kryptimi važiuojančias transporto priemones. R. V. lenkimo manevrą pradėjo pirmas ir į priešpriešinio eismo juostą jis įvažiavo pirmas, todėl jis savo veiksmais negalėjo sukelti pavojingos situacijos iš paskos važiuojančiam policijos automobiliui.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad R. V. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, todėl prašo nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Šakių rajono apylinkės teismo 2014-08-21 nutartis teisėta ir pagrįsta. Skundžiamos nutarties, naikinti ir administracinę bylą nutraukti skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvuotas išvadas, dėl ko administracinėn atsakomybėn patrukto asmens skundas atmetamas. Teismas konstatavo, surinkta pakankamai duomenų, jog R. V. vairuodamas automobilį nedavė kelio artėjančiam policijos automobiliui pažymėtam specialiais skiriamaisiais ženklais, kuris važiavo su įjungtais mėlynais ir raudonais žybčiojančiais švyturėliais, bei įjungtu specialiu garso signalu, kaip to reikalauja KET 191 p., tokiais savo veiksmais R. V. sukėlė pavojingą situaciją lenkiančio policijos automobilio vairuotojui, kadangi pats pradėjo priekyje važiavusios transporto priemonės lenkimą, neįsitikinęs, kad jau yra lenkiamas iš paskos važiavusio policijos automobilio, taip pažeisdamas KET 5, 6, 191, 141.1. p. reikalavimus. Šių išvadų atstovo skundo argumentai nepaneigia.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenis, kurie rodo, kad policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu važiavo žymiai viršydami leistiną važiavimo greitį bei garsinis signalas buvo įjungtas ne visuomet. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas sprendimą priėmė remiantis visuma byloje esančių duomenų, kurių užteko konstatuoti, jog R. V. vairuodamas automobilį nepraleido, kaip tai reikalauja kelių eismo taisyklės, atvažiuojančios specialios transporto priemonės (policijos automobilio) su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais, bei specialiu garso signalu. Pirmosios instancijos teismas išklausė pažeidėjo ir jo atstovo, liudytojais apklausė policijos pareigūnus, ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Be to, kaip nustatė apylinkės teismas, su kuo sutinka ir apygardos teismas, byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, tokių duomenų pažeidėjas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų duotais parodymais, teismui nekilo abejonių dėl pareigūnų duotų parodymų objektyvumo, priešingai nei R. V., aplinkybes nurodė nuosekliai. Nepagrįstai skunde akcentuojama, kad teismas neteisingai vertino R. V. parodymų keitimą. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei savo skunde nurodo apelianto atstovas, tinkamai įvertino R. V. parodymų keitimą ir padarė pagrįstą išvadą, kad keisdamas parodymus jis siekia išvengti administracinės atsakomybės. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad R. V., tiek surašant protokolą, tiek Institucijai priimant nutarimą bei skunde apylinkės teismui iš esmės kaltę pripažino, o vėliau pakeitė savo poziciją, tačiau įtikinamų priežasčių dėl parodymų pakeitimo teismui nenurodė nei teismo posėdžio metu, nei apeliaciniame skunde. Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl Vieningos pajėgų sistemos duomenų patikimumo yra teisėtos ir pagrįstos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju neturi reikšmės tai, kokiu greičiu važiavo policijos pareigūnai, nes R. V. pamatęs policijos pareigūnų automobilį su mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais turėjo elgti kaip reikalauja Kelių eismo taisyklės. Pažymima ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Nenustatyta, kad pirmos instancijos teismas byloje surinktus įrodymus būtų vertinęs pažeisdamas procesinių normų reikalavimus.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta išsamiai ištyrus bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinus byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis). Apeliacinis skundas nepagrįstas, jį tenkinti nėra įstatyminio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. V. atstovo advokato Mindaugo Skriubio apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.