- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-03-24
- Bylos Nr.
- 2-146
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas (pran.), Alė Bukavinienė, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Skelbk”
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Donato Šerno (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Skelbk” atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Skelbk“ iškelta bankroto byla Nr. 2-53-1661-2004 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Skelbk” dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau tekste VSDFV) Vilniaus miesto skyrius 2004 m. liepos 22 d. ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir prašė iškelti bankroto bylą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Skelbk” bei paskirti bankrutuojančios bendrovės administratorium UAB ,,Audata“.
Ieškovas nurodė, kad pagal atsakovo 2001 m. balansą įmonės turtas sudarė 204 889 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 118 761 Lt. Pagal 2004 m. II ketvirčio finansinę ataskaitą bendrovė Valstybinio socialinio draudimo biudžetui buvo skolinga 14 921 Lt. Vykdant Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, atsakovui 2004 m. sausio 19 d. buvo išsiųstas įpareigojimas sumokėti skolą iki 2004 m. vasario 17 d. ir įspėta, kad nesumokėjus įsiskolinimo, bus kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas skolos nesumokėjo ir įmokų nemoka nuo 2004 m. sausio mėnesio.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2004 m. gruodžio 20 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei ,,Skelbk” iškėlė bankroto bylą. Įmonės administratorium paskyrė UAB ,,Audata“.
Teismas nutartyje nurodė, kad pagal pateiktus įmonės 2001 m. sausio 1 d. finansinės atskaitomybės dokumentus įmonės turtas sudarė 204 889 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 118 761 Lt. Įmonės įsiskolinimas VSD biudžetui 2004 m. liepos 1 d. sudarė 15 071 Lt. Iš šių duomenų teismas padarė išvadą, jog pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ir pripažino, jog įmonė yra nemoki.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,Skelbk” prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 20 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.
Atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl turi būti panaikinta. Atsakovas tvirtina, jog jam nebuvo žinoma apie tai, kad VSDFV Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl jis negalėjo pateikti visų reikalingų duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad UAB ,,Skelbk“ yra moki. Nurodo, kad dėl nežinomų priežasčių pašto darbuotojai neįteikė įmonei nei vieno teismo pranešimo. Pagal CPK 130 straipsnį, viešo paskelbimo būdu procesiniai dokumentai įteikiami tik tuo atveju, kai kitu būdu to padaryti nebuvo galima. Teigia, kad ieškinio pagrįstumui įrodyti ieškovas pateikė 2000 m. finansinės atskaitomybės duomenis, tačiau nėra duomenų apie dabartinę įmonės finansinę padėtį. Teismas iškėlė bankroto bylą, neturėdamas jokių duomenų apie įmonės realią būklę. Be to, ieškovas LR įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 4 punkto tvarka nepateikė pareiškimo ir priedų nuorašų įmonei, t.y. nesilaikė pareigos informuoti atsakovą apie bankroto bylos iškėlimą. Registruotu įteikimo pranešimu atsakovui buvo įteiktas tik 2004 m. sausio 19 d. pranešimas Nr. 3-73863, neatitinkantis ĮBĮ 6 straipsnio 4 punkto.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į UAB ,,Skelbk” atskirąjį skundą ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius bei tretysis asmuo Vilniaus apskrities VMI prašo atsakovo UAB ,,Skelbk” atskirąjį skundą atmesti ir palikti apygardos teismo nutartį nepakeistą.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, kad jis įvairiais būdais bandė išieškoti įsiskolinimą, tačiau tai nedavė jokių rezultatų. Atsakovą įspėjo, jog nepašalinus įsiskolinimo VSDF biudžetui, bus kreiptasi į teismą. Iki nustatyto termino atsakovas įsiskolinimo nepadengė, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui. Be to, atsakovas nesąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, nes nei teismo, nei ieškovo neinformavo apie procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą.
Tretysis asmuo teigia, jog atsakovui pranešimai apie pradėtą procesą buvo siunčiami daug kartų registruotu paštu, tačiau grįždavo su žymomis, kad atsakovas yra išvykęs. Kadangi atsakovas teismo neinformavo apie pasikeitusį buveinės adresą, laikytina, jog jis nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Be to, atsakovas, nepaisydamas VMI daugkartinių nurodymų, nėra pateikęs 2001-2003 m. finansinės atskaitomybės dokumentų, mokesčių deklaracijų bei kitų buhalterinės apskaitos dokumentų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB ,,Skelbk“ atskirąjį skundą, konstatuoja, kad pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamoji pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 330 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.
Pagal Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste ĮBĮ) 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimus kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jų neįvykdžius per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditoriai nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį.
Iš bylos duomenų (b.l. 9-10) matyti, kad tokio turinio pranešimas atsakovui buvo įteiktas 2004 m. vasario 11 d.. Šiuo pranešimu ieškovas nustatė terminą įsiskolinimui padengti iki 2004 m. vasario 17 d. Tuo tarpu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovas kreipėsi tik 2004 m. liepos 22 d. (b.l. 1). Taigi, ieškovas laikėsi šios kategorijos byloms įstatymo nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos. Ši aplinkybė taip pat įrodo, kad atsakovui buvo žinoma apie ieškovo ketinimus kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jam.
Iš byloje esančio ieškovo 2004 m. liepos 20 d. rašto Nr. 3-7-12013 (b.l. 7) taip pat matyti, kad atsakovui buvo pranešta ir apie tai, jog ieškovas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Duomenų, kad šis pranešimas nebūtų įteiktas atsakovui ir grąžintas ieškovui, byloje nėra. Pažymėtina, kad atsakovas iš esmės neneigia gavęs ir šį pranešimą, tenurodo, kad iš pridėtų dokumentų matyti, jog registruotu laišku buvo įteiktas tik 2004 m. sausio 19 d. pranešimas. Aplinkybė, kad 2004 m. liepos 20 d. rašte nenurodyta, jog atsakovui pateikiami pareiškimo teismui ir jo priedų nuorašai, dar neįrodo, kad minėti dokumentai atsakovui nebuvo įteikti, o tuo labiau, kad atsakovui nebuvo pranešta apie kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tai, kad šie dokumentai buvo išsiųsti atsakovui registruotu laišku, įrodo ieškovo pateiktas registruotų laiškų sąrašas (b.l. 6). Apeliantas pripažįsta, kad visus ieškovo siunčiamus raštus jis visada gaudavo. Taigi, faktiniais duomenimis nepagrįstas yra apelianto teiginys, kad ieškovas nesilaikė ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalies reikalavimų – nepateikė pareiškimo ir priedų nuorašų įmonei.
Pagal CPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatą, jeigu adresato gyvenamoji ar darbo vietos yra nežinomos ir CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, arba kai byloje dalyvauja daugiau negu dešimt dalyvaujančių asmenų ir nėra galimybės įteikti procesinių dokumentų CPK 120 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo spaudoje būdu. Pagal to paties straipsnio 2 dalies nuostatą, viešo paskelbimo būdu dokumentai gali būti įteikti juridiniam asmeniui, jeigu jų nebuvo galima įteikti CPK XI skyriaus antrojo skirsnio nustatyta tvarka.
Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Skelbk”, 2004 m. liepos 26 d. nutartimi bylą paskyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka, įpareigojo atsakovą pateikti teismui dokumentus, reikalingus bylos nagrinėjimui bei raštišką paaiškinimą, o šios nutarties nuorašą išsiuntė ieškovui, atsakovui bei Vilniaus apskrities VMI (b.l. 17-20). 2004 m. liepos 29 d. atsakovui buvo išsiųstas ir parnešimas apie bylos nagrinėjimą bei ieškininio pareiškimo nuorašas su priedais (b.l. 23). Šie procesiniai dokumentai buvo siunčiami atsakovo buveinės adresu, kurį atsakovas nurodo ir savo atskirajame skunde. Šių procesinių dokumentų nepavykus įteikti atsakovui, daugelį kartų siunčiant pakartotinai paštu tuo pačiu atsakovo buveinės adresu (b.l. 22, 32, 33, 34, 35, 46, 51), teismas 2004 m. lapkričio 29 d. nutartimi nutarė procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, kaip tai ir numato CPK 130 straipsnis. Taigi, kaip ir nustatyta CPK 130 straipsnio 2 dalyje, teismas, neturėdamas galimybės įteikti procesinius dokumentus kitais CPK numatytais būdais, turėjo pakankamą pagrindą įteikti šiuos dokumentus viešo paskelbimo būdu. Pažymėtina, kad apeliantas nenurodo, kokiu kitu būdu teismas galėjo įteikti jam procesinius dokumentus, kai to nebuvo galima padaryti registruotu paštu.
Kolegija taip pat pažymi, kad įstatymas įpareigoja dalyvaujančius byloje asmenis nedelsiant informuoti teismą ir kitus dalyvaujančius byloje asmenis apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą (CPK 121 str. 1 d.). Šios pareigos nesilaikymo pasekmė – dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir laikomi įteiktais (CPK 121 str. 2 d.). Kaip jau minėta, procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami adresu, kurį jis nurodo ir atskirajame skunde. Iš pašto atžymų matyti, kad šie dokumentai atsakovui nebuvo įteikti, pasibaigus saugojimo laikui, arba nurodant, kad atsakovas išvykęs. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui buvo žinoma apie ieškovo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei apie tai, kad toks ketinimas yra realizuotas, o taip pat į tai, kad atsakovas, kaip ir bet kuris kitas dalyvaujantis byloje asmuo, privalo rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, taigi ir domėtis bylos eiga, daroma išvada, kad atsakovas savo procesinių pareigų tinkamai nevykdė, nesilaikė pareigos informuoti teismą apie procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad teismas atsakovui procesinius dokumentus įteikė tinkamai, įstatymo nustatytais būdais.
Atsakovas taip pat nurodo, kad jis negalėjo pateikti visų reikalingų duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad UAB ,,Skelbk“ yra moki, o teismas iškėlė bankroto bylą, neturėdamas jokių duomenų apie dabartinę įmonės būklę. Ieškinio pagrįstumui įrodyti ieškovas pateikė 2000 m. finansinės atskaitomybės duomenis, nurodydamas, kad vėlesnių metų duomenų atsakovas nepateikė. Tai patvirtina ir Vilniaus apskrities VMI, savo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodydama, kad nepaisant nurodymų ir priminimų, atsakovas iki šiol nepateikė 2001-2003 m. metinės finansinės atskaitomybės duomenų. Atsakovas, neigdamas aplinkybę, kad jis yra nemokus, iki šiol nepateikė teismui jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad jo finansinė būklė pasikeitė ir kad mokumas yra atstatytas. Toks atsakovo elgesys taip pat vertintinas kaip nesąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis ir CPK 7 straipsnyje nustatytos pareigos rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu bei rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžiami atsikirtimai, nevykdymas. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą apie atsakovo nemokumą bei naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria tokios išvados pagrindu atsakovui iškelta bankroto byla.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 20 d. nutartį nepakeistą.