Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Railienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Loretai Liaučienei, dalyvaujant ieškovui V. T., jo atstovei advokatei V. P., trečiajam asmeniui L. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovei A. T., tretiesiems asmenims R. T., L. G., J. F. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1991 m. gegužės 28 d., Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Nr. 1-1374, Skuodo rajono Vindeikių valstybinė žemės ūkio įmonė S. T. pardavė plytų gyvenamąjį namą, kurio bendras plotas – 106,68 kv. m., ir pagalbinius pastatus, esančius 0,25 ha žemės sklype, Vindeikių k., Skuodo r., už 35045 rublius, iš kurių 32340 rublius sumokėta valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis ir tikslinėmis kompensacijomis. Šiuose įgytuose pastatuose S. T. gyveno iki pat savo mirties – 2016 m. vasario 6 d. Po S. T. mirties, jos palikimą pagal įstatymą priėmė pirmos eilės įpėdinis – jis, sūnus V. T.. Mirus K. T., jo palikimo S. T. ir vaikai V. T. ir R. T. atsisakė. S. T. atsisakė K. T. palikimo, nes laikė, kad K. T. sugyveno turtą su V. L. iš jų bendrų lėšų, todėl jokių pretenzijų į K. T. palikimą nereiškė. 2010 m. kovo 23 d. Skuodo rajono notarų biuro notarė V. Ž. A. T. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į 3,60 ha žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini)

2010 m. vasario 3 d. Skuodo rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-31-646/2010 priėmė nutartį, kuria patvirtino taikos sutartį, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teise įgytas gyvenamasis namas ir pagalbiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) , atiteko V. L. asmeninės nuosavybės teise. Kaip minėta prieš tai, S. T. ir K. T. gyveno skyrium nuo (duomenys neskelbtini) tačiau jų santuoka nebuvo nutraukta. Kiekvienas iš sutuoktinių, gyvendami skyrium, įgijo nuosavybėn nekilnojamąjį turtą: K. T. – gyvenamąjį namą su pagalbiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini) S. T. – gyvenamąjį namą su pagalbiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini)

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė advokatė V. P. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovo tėvai K. T. ir S. P. susituokė 1961 m. lapkričio 18 d. Pagal išrašus iš namų ūkio knygų (nuo 1991 m. iki 2008 m. balandžio 2 d.) apie Skuodo rajono savivaldybės Šačių seniūnijos Rukų kaimo gyventojo K. T. gyvenamąją vietą nustatyta, kad K. T. ir V. L. buvo šeimos nariai, santuokos jie nebuvo sudarę. K. T. mirė 2006 m. gegužės 7 d. (mirties liudijimas AA Nr. 316877). Iš notarinių dokumentų matyti, jog 2006 m. birželio 12 d. S. T., V. T., R. T. atsisakė K. T. palikimo. Iš paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo matyti, kad K. T. turtą (žemės sklypą) po jo mirties paveldėjo A. T.. 2010 m. vasario 3 d. Skuodo rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-31-646/2010 priėmė nutartį, kuria patvirtino taikos sutartį, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teise įgytas gyvenamasis namas ir pagalbiniai pastatai, esantys Rukų kaime Skuodo r. sav., atiteko V. L. asmeninės nuosavybės teise. Pagal išrašų kopijas iš namų ūkio knygų (nuo 1973 m. iki 2007-12-30) apie Skuodo rajono savivaldybės Notėnų seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojos S. T. gyvenamąją vietą nustatyta, kad S. T. ir J. F. (sugyventinis) buvo šeimos nariai, santuokos jie nebuvo sudarę. Pagal 1992 m. spalio 2 d. sutartį Skuodo rajono Vindeikių valstybinė žemės ūkio įmonė S. T. pardavė plytų gyvenamąjį namą, kurio bendras plotas – 106,686 kv. m., ir pagalbinius pastatus, esančius 0,25 ha žemės sklype, Vindeikių k., Skuodo r., už 35045 rublius, iš kurių 32340 rublius sumokėta valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis ir tikslinėmis kompensacijomis ir 2696 rublių grynais pinigais. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir pagalbinio ūkio pastatai: ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 6, ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai (lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantys (duomenys neskelbtini) ., VĮ Registrų centre registruoti S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu. S. T. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini) ). Iš liudijimo apie įpėdinius, priėmusius palikimą, matyti, kad S. T. palikimą priėmė įstatyminis įpėdinis - jos sūnus V. T..

Iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 – 3.88 straipsniai. Tiek SŠK, tiek CK nustato ir atvejus, kai turtas, nors ir įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe (atitinkamai SŠK 22 straipsnis, CK 3.89 straipsnis). Pagal bendrąją materialinių įstatymų galiojimo laike taisyklę, teisinių santykių kvalifikavimui turi būti taikomos jų atsiradimo metu galiojusios teisės normos, jeigu atskiruose įstatymuose nenustatyta kitaip. Nors reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies CK knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Pagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už asmeninės nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas gali būti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta sąlyga – aiškiai išreikšta valia įgyti turtą būtent asmeninės nuosavybės teise. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto Įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninės nuosavybės teise, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008; kt.).

Pastatų, esančių Vindeikių k., Skuodo r., 1992 m. spalio 2 d. pirkimo sutartimi nustatyta, kad S. T. už pastatus sumokėjo 32340 rublių valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis ir tikslinėmis kompensacijomis ir 2696 rublių grynais pinigais. Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 12 straipsnyje (1991-03-14 įstatymo Nr. 1-1146 redakcija) nustatyta, kad valstybės vienkartinės išmokos skiriamos visiems Lietuvos Respublikos piliečiams atitinkamomis proporcijomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991-03-29 nutarimu Nr. 108 „Dėl valstybės vienkartinės išmokos skyrimo Lietuvos Respublikos piliečiams“ patvirtino skiriamą Lietuvos Respublikos piliečiui priklausančią nuo amžiaus vienkartinę išmoką pinigine išraiška. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gruodžio 22 d, nutarimo Nr. 9 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl privatizuotų būtų padalijimo“ 4 punkto 3 pastraipoje pateiktame išaiškinime investiciniai čekiai kvalifikuojami kaip asmeninės lėšos. Be to, S. T. 2696 rublių sumokėjo iš savo asmeninių lėšų. Pagal tuometinę įstatyminę tvarką K. T., nes nebuvo nei šeimos narys, nei nuomininkas, neturėjo teisės privatizuoti gyvenamąjį namą pagal Butų privatizavimo įstatymą ir tapti bendrasavininkiu. Taip pat iš pateiktų įrodymų darytina išvada, jog S. T. gyvenamąjį namą įgijo tik už savo asmenines lėšas, nes ji, kaip nustatyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei ieškovo paaiškinimais, su K. T. nebegyveno nuo 1970 metų. Pagal CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau faktiškai kartu gyventi nustoję sutuoktiniai gali išvengti turto įgijimo bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir pagalbinio ūkio pastatai: ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai (lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantys (duomenys neskelbtini) , yra S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) , asmeninė nuosavybė. Todėl, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovo V. T. ieškinys atsakovei A. T., tretiesiems asmenims R. T., L. G. ir J. F. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe tenkintinas visiškai.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 – 3 dalių nustatytų paskirstymo taisyklių. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas už kreipimąsi į teismą ginčo teisenos tvarka, sumokėjo 53,00 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į atsakovės elgesį proceso metu, į tai, kad ji sutiko su ieškiniu, neprieštaravo ieškovo pareikštiems reikalavimams, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos. Taip pat iš atsakovės nepriteistinos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263, 265, 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir pagalbinio ūkio pastatai: ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ūkinis pastatas, unikalus Nrd (duomenys neskelbtini) , viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai (lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantys (duomenys neskelbtini) yra S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.