- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-09-03
- Bylos Nr.
- A2.9.-398-780/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Pažeidėjas
- V. Ž.
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjęs V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, išsituokusio, nedirbančio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), neteisto, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Ž. 2015-08-07 14 val. 45 min. žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus į R. K. namus (duomenys neskelbtini), pranešdamas, kad R. K. yra neblaivi ir neprižiūri savo mažamečių vaikų. Tokiais veiksmais V. Ž. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 str.
Motyvuojamoji dalis
V. Ž. kaltu prisipažino, patvirtino, kad skambino policijai ir pranešė, jog R. K. yra neblaivi ir netinkamai elgiasi su dukra, nes pastaroji jam telefonu pasakė, kad mama neduoda jai rūbų ir yra kažkur išėjusi. Paaiškino, kad jis nuolat skambina policijai ir skambins toliau kol iš R. K. nebus paimta dukra, nes kiti jos vaikai jau buvo paimti iš jos dėl netinkamo jos elgesio. Gailisi padaręs pažeidimą.
Be paties pažeidėjo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 72P-36879749-15 (b. l. 4-5), policijos pareigūnės D. P. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad R. K. rasta namuose ir blaivi (b. l. 6), asmens blaivumo testo kvitas, patvirtinantis, kad R. K. 2015-08-07, 15.53 val. buvo blaivi (nustatyta 0.00 promilių) (b. l. 7).
Šie įrodymai patvirtina, kad V. Ž. melagingai iškvietė specialiąsias tarnybas (policijos pareigūnus), nes vaikų motina buvo visiškai blaivi ir vaikus prižiūrėjo, o melagingus duomenis policijai jis pranešė net nematęs R. K.. Todėl tokie veiksmai atitinka visus ATPK 186 str. požymius.
V. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, nes deklaratyvus jo gailėjimasis, atsižvelgiant į tai, kad analogišką pažeidimą jis padarė penktą kartą per metus ir į jo pareiškimą, kad jis skambins ir toliau kol iš R. K. nebus atimta dukra, nepripažintinas nuoširdžiu ir nelaikytinas jo atsakomybę lengvinančiu.
V. Ž. atsakomybę sunkina tai, jog pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).
V. Ž. nedirba, neteistas, baustas administracine tvarka už įvairius pažeidimus. Pabrėžtina, kad už analogiškus pažeidimus jis baustas jau keturis kartus per vienerius metus (b. l. 12-17) ir penktą kartą melagingai pranešė apie tos pačios R. K. neva daromus motinos valdžios panaudojimo pažeidimus. Todėl atsižvelgiant į tai, kad keturios ankstesnės baudos už tokį pat pažeidimą jokios įtakos V. Ž. nepadarė ir jis toliau persekioja R. K., melagingai pranešdamas policijai apie jos neva netinkamą elgesį su vaikais, V. Ž. skirtina griežtesnė sankcijoje numatyta nuobauda areštas, kurio trukmė nustatytina mažesnė nei vidurkis.
Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Institucija) nurodo, kad dėl melagingo policijos pareigūnų iškvietimo patyrė 12 Eur turtinį nuostolį, kurį sudaro policijos pareigūnų darbo užmokestis – 3,96 Eur, socialinis draudimas – 1,08 Eur, policijos pareigūnų vykimo į melagingą iškvietimą ir grįžimo iš jo tarnybiniu automobiliu degalų išlaidos – 6,96 Eur (b. l. 9, 10, 11).
Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, tokiu atveju, jeigu administracinių teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį. ATPK 37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.
Pažymėtina tai, kad ATPK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Kaip minėta, Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras ir sutrukdytas pareigūnų darbo laikas.
Pažymėtina, kad policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas (toliau – Įstatymas), kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką (Įstatymo 21 str. 1 d.). Be kita ko, tame pačiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto (Įstatymo 28 str. 1 d.), kas reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tame tarpe ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kt., atlikti lėšas skiria valstybė.
Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad pareigūnai į įvykio vietą vyko darbo metu vykdydami savo tiesiogines pareigas. Policijos pareigūnams mokamas atlyginimas apskaičiuojamas pagal dirbtą laiką, nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnams, reagavusiems į V. Ž. melagingą pranešimą, buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, nei būtų išmokėtas, jei šio pranešimo nebūtų ir pareigūnai į jį nebūtų reagavę, todėl Institucija dėl V. Ž. padaryto administracinio teisės pažeidimo šioje dalyje nuostolių nepatyrė ir reikalavimas išieškoti iš V. Ž. pareigūnams išmokėtą darbo užmokestį už laiką, kurį jie sugaišo reaguodami į melagingą pranešimą, yra nepagrįstas.
Tačiau neginčytina, kad V. Ž. melagingai pranešus apie tariamą nusikaltimą ir Institucijai į jį reaguojant, buvo vykta į skambučiu nurodytą įvykio vietą, tam buvo naudojamas kuras ir tokiu būdu buvo patirti nuostoliai, kurių nebūtų, jei V. Ž. melagingai nebūtų paskambinęs pagalbos telefonu ir nebūtų pranešęs apie tariamą pažeidimą.
Tokiu būdu darytina išvada, kad dėl melagingo V. Ž. pranešimo Institucija patyrė nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos degalams, sunaudotiems pareigūnams tarnybiniu automobiliu vykstant į įvykio vietą pagal melagingą pranešimą. Šių išlaidų suma pagal Institucijos pateiktą paskaičiavimą yra 6,96 Eur ir šias išlaidas privalo atlyginti pažeidimą padaręs asmuo (ATPK 37 str. 1 d., 341 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 30 str., 30² str. 1 d., 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teisėjas
nutaria:
V. Ž. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 186 str., ir nubausti jį 5 (penkių) parų administraciniu areštu.
Įpareigoti V. Ž. per vieną mėnesį nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos atlyginti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui padarytą 6,96 eurų (šešių Eur 96 ct) turtinį nuostolį.
Nutarimas per 20 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.