Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjant pareiškėjo skundą pažymėtina, kad teismas nenustatinėja konkretaus svertinių taškų skaičiaus pagal OASys metodiką, nes tai nėra priskirta teismų kompetencijai ir funkcijoms. Teismas šioje byloje patikrina OASys metodikos taikymo teisėtumą, t. y. ar OASys vertinimą atlikę subjektai kompetentingi tai daryti; ar vertinimą atliko vadovaudamiesi OASys metodikos kriterijais, išdėstytais OASYS vadove.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas sutiko ir savo parašu patvirtino, jog jo asmenybė būtų įvertinta naudojant OASys metodiką (b. l. 22-23).

BVK 137 straipsnyje reglamentuoti Socialinės reabilitacijos tikslai, veiksmai ir priemonės. Nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyti nuteistųjų socialinės reabilitacijos veiksmai:1) nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas; 2) kriminogeninių veiksnių nustatymas; 3) priemonių, kuriomis šalinami kintamieji kriminogeniniai veiksniai, nustatymas ir įgyvendinimas. Nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis (BVK 137 str. 4 d.).

Konkrečiai nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui vadovaujamasi Teisės pažeidėjo įvertinimo sistema OASys, aprobuota Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“. Šiuo įsakymu patvirtinto Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo 3 punktas (toliau – Aprašas) nustato, kad nustato nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų tikslus ir paskirtį, vykdytojams keliamus reikalavimus, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų įgijimo, diegimo ir vykdymo bei elgesio pataisos programų efektyvumo vertinimo ir plėtros principus, aprobavimo kriterijus, dokumentų, susijusių su nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų vykdymu bei efektyvumo tyrimais, saugojimo ir naikinimo tvarką bei kitus klausimus.

BVK 137¹ straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad socialinė reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Sudarant šį planą, turi dalyvauti nuteistasis. <...>. Individualus socialinės reabilitacijos planas sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mastą, kriminogeninius veiksnius, numatytas kriminogeninių veiksnių šalinimo priemones, pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, režimą. <...> (BVK 137¹ str. 2 d.). BVK 137¹ straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, kad individualiame socialinės reabilitacijos plane turi būti nurodyta nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir kriminogeniniai veiksniai.

Taigi, kaip nurodyta atsiliepime, šiuo atveju naudojantis OASys metodika nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliekamas siekiant sudaryti laisvės atėmimo bausmę nuteistojo asmens individualų socialinė reabilitacijos planą ir numatyti nusikalstamo elgesio riziką valdyti padedančias priemones.

Aprašo IV dalyje nustatyti bendri ir specialūs kvalifikaciniai reikalavimai specialistams, naudojantiems nusikalstamos elgesio rizikos vertinimo metodikas: turėti aukštąjį, pageidautina socialinių, humanitarinių ar medicinos studijų krypties išsilavinimą, būti išklausius metodinius mokymus ir turėti tai patvirtinantį pažymėjimą (15.1. p.); turėti patirties atliekant individualius įvertinimus (15.2. p.); turėti patirties atliekant interviu, administruojant ir interpretuojant standartizuotus testus (15.3. p.); būti baigus tikslinius konkrečios nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos naudotojų rengimo mokymus ir turėti šių mokymų baigimo pažymėjimą (15.4 p.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu OASys sistemos vertinimą atliko 2-ojo Resocializacijos skyriaus specialistė D. P. ir psichologė A. B.-C., todėl vertinama šių specialisčių kvalifikacija.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2-ojo Resocializacijos skyriaus specialistė D. P. yra baigusi Lietuvos žemės ūkio universitetą ir įgijusi aukštąjį vadybos ir verslo administravimo bakalauro kvalifikacinį laipsnį (b. l. 84). 2017-12-19 Kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtina, kad ji yra išklausiusi ,,Pakartotinio nusikalstamo rizikos vertinimo metodikos OASys taikymo ypatumai (pirminiai mokymai)“ mokymus (b. l. 124). Taip pat ne kartą kvalifikaciją OASys metodikos taikymo klausimu yra kėlusi įvairiuose mokymuose (b. l. 85-89; 122-123). Pagal Marijampolės PN direktorius 2019-03-29 įsakymu Nr. 4/07-54 patvirtino 2-ojo Resocializacijos skyriaus specialisto pareigybės aprašymą (b. l. 82-83), kuris taikytinas D. P., pareigūnas, einantis šias pareigas, vykdo: socialinės reabilitacijos darbą su būrio nuteistaisiais (5.1. p.); nuteistajam, atitinkančiam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas ir pasirašiusiam raštišką sutikimą dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikos įvertinime, vertina pagal nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodiką OASys (5.21. p.); nuteistąjį įvertinęs pagal nusikalstamo elgesio rizikos vertinio metodiką OASys, parengia socialinio tyrimo išvadą ir pateikia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisijos sekretoriui (5.22. p.).

Psichologė A. B. – C. yra baigusi Vytauto Didžiojo universitetą ir įgijusi psichologijos bakalauro ir magistro laipsnius (b. l. 109-110). 2017-07-14 Įvadinio mokymo kursų baigimo pažymėjimas Nr. ĮM-5176 patvirtina, kad ji išklausė 128 akademinių valandų kursus, jai suteikta teisė vykdyti jos pareigybės aprašyme nustatyta funkcijas (b. l. 75). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymų centras patvirtino, kad nurodytuose įvadiniuose kursuose ji išklausė 31 ak. val. tema ,,Teisės pažeidėjo įvertinimo metodikos ,,OASys“ taikymas“ (b. l. 68). Pagal Marijampolės PN direktorius 2019-03-29 įsakymu Nr. 4/07-54 patvirtino 2-ojo Resocializacijos skyriaus psichologo pareigybės aprašymo (b. l. 82-83), kuris taikytinas A. B. – C.), 4.11 punktą, ji vykdo įstaigos vadovo pavedimus, susijusius su psichologo funkcijomis. Iš Marijampolės pataisos namų 2-ojo Resocializacijos skyriaus viršininkės 2020-04-01 Tarnybinio pranešimo Nr. 14/07K-693 (b. l. 120) matyti, kad psichologė A. B. – C. dirbo su 445 nuteistaisiais, atliko jų pirminį vertinimą, suicidinio elgesio rizikos vertinimą, nusikalstamos elgesio rizikos vertinimą, ruošė jų dokumentus dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės <...>.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad abi specialistės turi tinkamą išsilavinimą, abi yra išklausiusios OASys mokymus, o atlikti rizikos vertinimą yra viena iš jų pareigybės funkcijų. Tai reiškia, kad abi specialistės yra susipažinusios su šios sistemos taikymo principais, metodais ir visais reikalavimais, todėl jos buvo kvalifikuotos ir įgaliotos atlikti pareiškėjo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodą. Pareiškėjas nepateikė ir, teismui surinkus papildomus duomenis, byloje nebuvo gauta jokių duomenų, kurie leistų kvestionuoti nurodytų specialisčių kompetencija atlikti pareiškėjo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad nepagrįstai nustatytas 120 svertinis taškų skaičius, skunde iš esmės išskiriant šiuos vertinimo elementus: informaciją apie teisės pažeidimus (45 taškai), gyvenimo sąlygos (12 taškų), gyvenimo stilius ir draugai (15 taškų) bei mąstymas ir elgesys (11 taškų). Iš skundo galima suprasti, kad pareiškėjas laiko, jog nepagrįstai vertinti jo praeityje padaryti teisės pažeidimai ir skirti nekintantys 45 taškai, kurių neįmanoma ištaisyti ar juos pagerinti. Taip pat nurodo, kad neaišku, kokiu būdu vertinti draugai ir kokie drugai, kaip vertintas pareiškėjo mąstymas, elgesys, gyvenimo sąlygos.

Posėdžio metu pareiškėjas kėlė nepagrįsto įvertino klausimą dėl lėšų tvarkymo ir pajamų (7 taškai), ryšių (5 taškai), piktnaudžiavimo alkoholiu (3 taškai). Taip pat kėlė klausimą, kad nepagrįstai socialinės reabilitacijos planas jam sudarytas tik po 1 metų nuo jo atvykimo.

OASys metodikos vadove (toliau - Vadovas) ne kartą pažymėta, kad neabejotinai geriausias prognostinis elgesio rodiklis yra ankstesnis elgesys (Vadovas, 15 psl.). Pažymėta, kad 1-oje dalyje nagrinėjami dabartiniai ir ankstesni teisės pažeidimai (Vadovas, 35 psl.). Teisės pažeidimų, už kuriuos teisės pažeidėjas buvo apkaltintas ir nuteistas, skaičius yra tolimesnio pakartotinio nuteisimo indikatorius (Vadovas, 36 psl.), Vadovo 6 skyriaus 1.5 p. ir 1.6 p. numatyta, kad būtina suskaičiuoti kiekvieną teisės pažeidėjo nuteisimą (apkaltinamąjį nuosprendį) (Vadovas, 37 psl.). Vadovo 2-oje dalyje nurodoma, kad pirmiausiai nagrinėjamas dabartinis teisės pažeidimas, tačiau vertintojas, atsakinėdamas į kai kuriuos klausimus, turės atsižvelgti į ankstesnes nusikalstamas veikas (Vadovas, 43 psl.).

Taigi, OASys vadove specialistams aiškiai nurodyti informacijos apie teisės pažeidimus vertinimo šaltiniai ir kriterijai.

Iš byloje esančio pareiškėjo vertinimo naudojant OAsys metodiką matyti, kad specialistė 1-oje vertinimo dalyje rinko informaciją apie pareiškėjo padarytus teisės pažeidimus, t. y. teisės pažeidimą, už kurį pareiškėjas atlieka bausmę, ir kitus ankstesnius padarytus teisės pažeidimus (b. l. 43-45). Vertino OASys metodikoje nurodytus bendro pobūdžio kontrolinius klausimus, susijusius su pareiškėjo darytais teisės pažeidimais, jų pobūdžiu, fiksavo statistinio pobūdžio duomenis apie pareiškėjo bendrą teistumų skaičių už smurtinius, už seksualinius teisės pažeidimus ir už kitus teisės pažeidimus. 2-oje vertinimo dalyje pirmiausiai koncentravosi ir nagrinėjo dabartinį teisės pažeidimą, jį aprašė, pateikdama pažeidimo analizę, informaciją apie auką/nukentėjusį, apie teisės pažeidimus ir būdingą smurto išraišką, apie poveikį aukai ir to pasekmes bei išryškindama kitus su pažeidimu susijusius veiksmus, t. y. kas, kada, kur ir kaip įvyko. Iš bylos duomenų matyti, kad su pareiškėju buvo bendraujama ir tam tikri kriterijai pareiškėjo asmenybės atžvilgiu buvo pažymėti neigiamai, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pokalbio metu neigė atlikęs tam tikrus veiksmus (nužudęs), t. y. teigė, kad nuteistas nekaltai, kaltino sugyventinės sūnų.

Nurodyti pareiškėjo pasisakymai pagal OASYS metodiką pareiškėjo įvertinimą atlikusiems specialistams sudarė pagrindą jį vertinti neigiamai, darant išvadą, kad jis nesuprato savo teisės pažeidimo poveikio kitiems asmenims ir galvojo iš esmės apie save ir jam padarytą pažeidimą jam kilusių pasekmių atžvilgiu (Vadovas 2,6 p., 48 psl.). Padarytas nusikaltimas buvo vertinamas kitų padarytų teisės nusižengimų kontekste, buvo analizuojami tam tikri teisės pažeidimo kriterijai, susiję su pareiškėjo asmeniu, t. y. apie pareiškėjo amžių pirmą kartą darant nusikaltimą, apie bendrą teistumų skaičių, darytų nusikaltimų pobūdį ir būdingą jų modelį, apie daromiems nusikaltimams būtiną požymį (smurtas), akcentuota, kad pareiškėjui buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jo sąlygas jis yra pažeidęs.

Pagal OASys vadovą, įvertinus 1-ąją teisės pažeidimų informacijos ir 2-ąją teisės pažeidimo analinės vertinimo dalis, pažymima bendra jų suma. Šiuo atveju pareiškėjo 1-osios ir 2-osios vertinimo dalies bendra suma sudarė 14 balų, kas pateko į 13-15 balų intervalą, pagal OASys metodiką atitinkantį 45 svertinius taškus. Taigi, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo įvertinimas neatitiko OASys vadovo instrukcijų. Kaip matyti, šiuo atveju žymus balų skaičius pareiškėjui teko 1-ojoje vertinimo skiltyje, t. y. vertinant pareiškėjo padarytų teisės pažeidimų istoriją ir jų visumą, kuri neatsiejama teisės pažeidimų vertinimo OASys metodikos dalis. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl nepagrįstai atlikto praeities teisės pažeidimų vertinimo yra atmestini kaip nepagrįsti. Marijampolės PN specialistės pagrįstai, taikydamos OASys metodiką ir atlikdamos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, atsižvelgė į visus pareiškėjo teisės pažeidimus ir teistumus.

Pareiškėjas nurodo, kad neaišku kuo remiantis buvo vertina ir skiriama 12 balų už gyvenimo sąlygas, t. y. jis kvestionuoja OASys metodikos 3-ąją vertinimo dalį.

Pagal OASys vadovą, vertinant gyvenimo sąlygas turi būti atsižvelgiama į gyvenamos vietos kategoriją, t. y. jei pareiškėjas būtų paleistas - kur gyventų, su kuo teisės pažeidėjas gyventų esant normaliai situacijai, gyvenimo sąlygų tinkamumą, gyvenamosios vietos pastovumą, gyvenamosios vietos padėties tinkamumą ir kt. (Vadovas, 53-57 psl.). Nuolatinės tinkamos gyvenamosios vietos neturėjimas ar dažnas jo keitimas yra susijęs su pakartotinumu nusikalstamų veikų padarymui. Be to, gyvenamoji vieta gali būtų veiksnys, lemiantis socialinę izoliaciją. Vadove aiškiai akcentuotas netinkamų gyvenimo sąlygų ir pakartotinio nuteisimo dažnumo ryšis (Vadovas, 56 psl.).

Iš bylos duomenų matyti, kad specialistė (-ės) pokalbio metu su pareiškėju išsiaiškino, kad jis neturi nuosavo būsto. Taip pat išsiaiškino ir kitus Vadove nurodytus kriterijus, t. y. kad pareiškėjas nežino, kur eitų gyventi, jei būtų paleistas į laisvę; kad anksčiau gyveno su sugyventine, kurios sūnus teistas; kad paskutinis nusikaltimas įvykdytas gyvenamojoje vietoje; kad ne kartą yra keitęs ir gyvenęs skirtingose vietose; anksčiau turėjo nuosavą būstą, tačiau išėjus į laisvę įsigyti savo būsto neturi tikslo ir galimybės. Taigi, specialistų išsiaiškintos aplinkybės iš esmės apibūdina ir atskleidžia informaciją apie pareiškėjo gyvenimo sąlygas ir atitinka OASys metodikos reikalavimus.

OASys metodikoje nurodyti teiginiai iš esmės patvirtina, kad specialistės išsamiai vertino gyvenimo sąlygas ir Vadove nustatytus jų kriterijus, pagrįstai padarė išvadą, kad dėl gyvenimo sąlygų problemų galima didelės žalos rizika, rizika individui ir kitos rizikos, ir kad gyvenimo sąlygų problemos iš esmės susijusios su nusikalstama veika.

Posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad neaiškus OASys vertinimo metodikos dalies ,,Lėšų tvarkymas ir pajamos“ vertinimas. Pažymėjo, kad visas jo tvarkymas susijęs su tuo, kiek jis gauna algos (kiek gauna – tiek ir išleidžia).

Tarp pajamų ir pakartotinio nuteisimo egzistuoja stipri koreliacija, kad pakartotinai teisės pažeidimus darančių asmenų pajamos mažesnės. Ši dalis nagrinėja ne tik lėšų tvarkymą ir pajamas, bet ir būdus, kaip jos yra naudojamos (Vadovas, 17 psl.). Šioje dalyje vertinamas pagrindinis pajamų šaltinis ir dabartinė finansinė padėtis. Taip pat vertinama, kokia teisės pažeidėjo finansinė padėtis vertinimo metu ar buvusi prieš patenkant į kalinimo įstaigą, sprendžiami lėšų valdymo aspektai, t. y. ne tai, kiek pinigų turi, o pareiškėjo gebėjimas paskirstyti lėšas, ar pajamų šaltinis yra neteisėtos pajamos, ar yra finansinė priklausomybė nuo šeimos, draugų ir kitų asmenų, koks iš esmės nuteistojo finansinių sunkumų laipsnis (Vadovas, 66-71 psl.).

Iš atlikto OASys metodikos 4-os dalies vertinimo matyti, kad buvo vertinamas lėšų valdymo ir pajamų kriterijus, kuris susijęs ne tik su laisvės atėmimo vietoje pareiškėjo pinigų valdymu (kuris aiškiai yra ribotas), bet su bendrais pareiškėjo pinigų valdymo ir pajamų įgūdžiais, įgytais būnant laisvėje. Buvo nustatyta, kad pareiškėjo pajamos didžia dalimi buvo gaunamos iš nelegalaus darbo. Gautus pinigus leisdavo pragyvenimui, tame tarpe ir alkoholiui. Pareiškėjas turi skolų 21 908,08 Eur sumai, todėl neturi intereso legaliai dirbti, kad nebūtų iš jo išieškota. Skolos susidarė dėl ankstesnių nusikaltimų. Skolų savanoriškai nedengia.

Teismo vertinimu, visos nurodytos aplinkybės nustatytos nepažeidžiant OASys metodikos reikalavimų, įvertinant pažeidėjo finansinę padėtį, lėšų tvarkymą ir finansinių sunkumų mastą, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl nuteistojo nestabilios finansinės padėties ir nusikalstamo elgesio rizikos ateityje, nes jis nėra suinteresuotas gauti legalias pajamas.

Iš atlikto OASys 9-os dalies vertinimo matyti, kad buvo vertinamas alkoholio vartojimo kriterijus, pareiškėjui skiriant 5 balus, kas OASys vertinimo metodikoje atitinka 3 svertinius taškus. Pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu gydosi, alkoholio nevartoja.

Pažymėtina, kad vertinant piktnaudžiavimo alkoholiu kriterijų analizuojama, ar dabartinis alkoholio vartojimas yra problema, ankstesnio piktnaudžiavimo alkoholiu dažnumas ir jo laipsnis, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholiu vartojimu bet kokiu metu, motyvacija susidoroti su piktnaudžiavimu alkoholiu ir kt.

Šiuo atveju iš pareiškėjo OASys vertinimo matyti, jog buvo vertinama, kad pareiškėjas laisvėje dažnai vartodavo alkoholį, kad smurtinis nusikaltimas, kurį asmuo neigia, buvo padarytas veikiant alkoholiui. Būtent alkoholis yra pareiškėjo agresijos priežastis ir žymi įtaka pareiškėjo nusikaltimams. Buvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas gydėsi, tačiau ,,atkrito“. Lanko specialią AA grupę ir ketina nevartoti alkoholio. Visų šių aplinkybių kontekste daryta išvada, kad alkoholio vartojimas laisvėje didina jo nusikalstamo elgesio riziką ateityje.

Taigi matyti, kad OASys vertinimas šioje dalyje atliktas pagal Vadove nustatytus kriterijus, įvertinant ne tik dabartinę, bet ir praeities situacijas susidūrus su alkoholiu. Įvertinus aplinkybių visumą pagrįstai daryta išvada, kad piktnaudžiavimas alkoholiu yra didelės rizikos veiksnys, itin padidinantis tikimybę pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikai.

Pareiškėjas posėdžio metu kėlė klausimą dėl nepagrįsto vertinimo OASys metodikos dalyje ,,Ryšiai“. Nurodė, kad jis bendrauja tik su mama ir pussesere.

Šiuo aspektu vertinami žmogaus ryšiai su šeimos nariais, kokią vertę jam turi šeima, kokie jų santykiai, kokia jam šeimos įtaka. Būtent šie ryšiai gali būti svarbus apsauginis veiksnys ir lemti nusikalstamų veikų nutraukimą (Vadovas, 71 psl.). Šiuo aspektu vertintina šeimos narių kriminogeninė patirtis, vertinamojo asmens vaikystės patyrimas, ryšiai su partneriu (-iais) ir partnerio kriminogeninis statusas, ankstesnių artimų santykių patirtis, vertinant jų skaičių ir kokybę. Taip pat smurto artimoje aplinkoje ar prievartos prieš partnerį apraiškos.

Iš bylos duomenų matyti, kad specialistė (-ės) šioje dalyje vertino jo ryšį su tėvais, partnerėmis ir vaikais. Matyti, kad pareiškėjas augo be tėvo (kuris žuvęs), su mama bendrauja tik telefonu, turėjo kelias partneres. Su pirma sugyventine turi nepilnamečių vaikų, su kuriais nebendrauja, su antra sugyventine santykiai nesusiklostė, dėl ko jis iš esmės neturi tvirtų socialinių ryšių. Nurodė, kad šiuo metu bendrauja su dar viena moterimi. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad nuteistojo ryšiai nėra tvirti, kadangi jis bendrauja su tuo, su kuo jam patogu.

Teismo nuomone, vertinimas atliktas atsižvelgiant į OASys metodikoje nurodytus vertinimo kriterijus. Pagrįstai šioje dalyje pareiškėjo ryšiams skirti 2 balai, kas pagal OASys metodikos vertinimą atitinka 5 svertinius taškus, atsižvelgiant į pareiškėjo tvirtų santykių su tam tikrais subjektais nebuvimą, pasirenkant epizodinį ir/ar nauda pagrįstą bendravimą, kuris, kaip nurodyta Vadove, padidina pakartotinio nuteisimo tikimybę.

Pareiškėjas nesutinka su OASys 7-oje dalyje ,,Gyvenimo stilius ir draugai“ nustatytu vertinimu 15 svertinių taškų. Nurodo, kad neaišku, kaip vertinti jo draugai ir kokie, kai jis jų neturi.

Pažymėtina, kad ši dalis nagrinėja teisės pažeidėjo dabartinio gyvenimo stiliaus aspektus, kurie gali jam sukelti riziką pakartotinai nusikalsti, kadangi yra aiškus ryšys tarp to, kaip teisės pažeidėjas leidžia laiką, su kuo bendrauja ir pakartotinio nuteisimo tikimybe. Tie, kurie daugiau laiko praleido su kitais teisės pažeidėjais ir mažiau laiko su ne teisės pažeidėjais, yra labiau linkę daryti teisės pažeidimus (Vadovas, 78-79 psl.). Šiuo aspektu iš esmės analizuojama, kur ir su kuo pareiškėjas leidžia laiką, ką jis daro ir kaip šie veiksniai susiję su pakartotiniu nusikalstamų veikų padarymu (Vadovas, 17-18 psl.). Ir priešingai, bendravimas ne su teisės pažeidėjais ar stiprus įsipareigojimas nenusikalstamoms veikoms gali veikti kaip apsauginis veiksnys. Šioje dalyje siekiama aiškiai atriboti tuos teisės pažeidėjus, kurie nebendrauja ir nedalyvauja kasdieninėje veikloje, įtraukiančioje žmones, kurie nėra teisės pažeidėjai, ir tuos, kurie turi polinkį būti veikiami kitų įtakos ir siekio rizikuoti.

Iš atlikto OASys 7-os dalies vertinimo matyti, kad, nevertinant to, jog pareiškėjas yra nuteistas ir dabartinėje jo aplinkoje yra teisės pažeidimą padarę asmenys, buvo vertinami bendravimo ir socialinio ryšio su kitais asmenimis aspektai. Taip pat vertinamas praeities (statinis) ir prognostinis ateities (dinaminis) aspektai, įvertinant pareiškėjo praeities aplinką, t. y. tėvas žuvęs, netinkami draugai ir alkoholio vartojimas. Pirmą nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, kaltintas nužudymu. Vėliau sekė vagystės ir plėšimai. Paskutinį nusikaltimą – nužudymą - neigia. Vertinime pažymėta, jog pareiškėjas suvokia, kad netinkamų draugų ir alkoholio naudojimas įtakojo nuolat pasikartojantį nusikalstamumą, tačiau daryta išvada, kad yra stoka motyvacijos, prognostinių įgūdžių savo gyvenimo būdo keitimui.

Taigi, matyti, kad atliekant OASys metodikos vertinimą įgyvendinti visi Vadove nurodyti vertinimo aspektai, jie atlikti pagal Vadove nustatytus kriterijus, todėl pagrįstai nustatyti 3 balai (kas atitinka 15 svertinių taškų) ir padaryta išvada, kad dėl gyvenimo stiliaus ir draugų problemų galima didelės žalos rizika, rizika individui ir kitos rizikos, gyvenimo stiliaus ir draugų problemos yra susijusios su nusikalstama veika.

Pareiškėjui OASys metodikos 11-oje vertinimo dalyje ,,Mąstymas ir elgesys“ skirta 11 taškų. Vadove pažymėta, kad šioje dalyje vertinama, kaip teisės pažeidėjas mąsto ir elgiasi. Šiuo aspektu vertinama visa informacija apie pažeidėją tiek iš jo bylų, tiek iš atliktos jo apklausos (Vadovas, 102-103 psl.). Tik duomenų visuma gali atspindėti teisės pažeidėjo asmenybę, jo mąstymą, suvokimą apie gyvenimą, jo vertybes, savo buvusio elgesio vertinimą (pasekmes) ir būsimo elgesio bei tikslų viziją, sugebėjimą atpažinti problemas ir problemų sprendimo įgūdžius, gebėjimą suprasti kitų požiūrį ir kitus elgesio komponentus (agresija, savitvardą, impulsyvumą ir kt.).

Iš bylos duomenų matyti, kad specialistė (-ės) šioje dalyje vertino pareiškėjo praeities elgesį (impulsyvus elgesys darant nusikalstamas veikas), jo elgesį ir supratimą pokalbio metu, t. y. kad jis savo elgesio nepripažino ar neigė, kaltino bei pasekmių priežastimi nurodė aplinką. Pareiškėjo OASys vertinimo metodikoje pažymėta, kad pareiškėjui sunkiai sekasi suvokti pasekmes, spręsti problemas bei priimti kitą požiūrį.

Taigi, vertinimas atliktas atsižvelgiant į OASys metodikoje nurodytus vertinimo kriterijus, todėl pagrįstai šioje dalyje pareiškėjo mąstymui ir elgesiui įvertinti skirta 11 svertinių taškų ir padaryta išvada, kad dėl pakartotinio smurtinio elgesio rizikos pagal HCR-20 yra didelė (b. l. 58).

Teismo vertinimu, visų kitų sąlygų, t. y. išsilavinimas, emocinė gerovė, nuostatų vertinimas taip pat atlikti įvertinus visumą pareiškėjo praeities ir dabarties elgesį ir asmenybę apibūdinančių duomenų, pokalbio metu nustatytas pareiškėjo požiūris į konkrečias vertybines nuostatas, įvertinant visus OASys metodikoje nurodytus vertinimo kriterijus.

Pažymėtina, kad OASys vertinimo metodikos forma yra labai struktūruota, joje vertinimą atliekantis specialistas veikia iš esmės metodikoje nurodytų klausimų ir vertinamų sąlygų ribose. Kvalifikuoto OASys specialisto konkretaus vertinamojo kriterijaus vertinimas taip pat yra ribotas tam tikrų skaičių intervale. Vadove pažymėta (kas matyti ir OASys metodikos formoje), kad taškų intervalas kiekvienam atskiram klausimui yra 0,1 ar 2, arba 0-Ne, 2-Taip, arba tiesiog pažymint atsakymą - Taip arba Ne. Iš bylos duomenų matyti, kad OASys vertinimo metodikos informacijos šaltiniai buvo pareiškėjo apklausa, ankstesni teistumai, asmens byla, bendravimas su psichologu ir savęs vertinimas.

Taigi, vertinimą atliekantis kvalifikuotas specialistas, susipažinęs su nuteistojo asmenybę charakterizuojančia medžiaga, atlikęs su nuteistuoju pokalbį, iš esmės atlikdamas vertinimą dėl konkretaus klausimo ar sąlygos, OASys metodikos formoje turi tik pažymėti vieną iš intervalo/alternatyvų rodiklių, kuris labiausiai atitinka ir yra artimiausias jo analizuojamai situacijai.

Pažymėtina, jog teisės pažeidėjo įvertinimo metodika OASys nėra skiriama bausmė ar kokia nors sankcija, joje tik įvertinama teisės pažeidėjo nusikalstamo elgesio rizika, kuria akivaizdžiai nėra atliekamos bausmės funkcijos, todėl vertinant pareiškėjo nusikalstamo elgesio riziką jis nėra baudžiamas antrą kartą, jo teisės nėra varžomos.

Pareiškėjas posėdžio metu nurodė aplinkybę, kad individualus nuteistojo planas sudarytas tik po vienų metų jam atvykus. Tačiau šie pareiškėjo argumentai nepagrįsti. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjui individualus reabilitacijos planas buvo sudarytas 2017-05-12, Nr. (duomenys neskelbtini), kas reiškia, kad iš esmės juo ir buvo vadovaujamasi. Pagal OASys vertinimo metodiką atlikus pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą ir nustačius pareiškėjui 120 svertinių taškų, 2020-10-08 patvirtintas naujas individualus nuteistojo S. Š. socialinės reabilitacijos planas, kuris pakeitė prieš tai galiojusį (2017-05-12 Socialinės reabilitacijos planą Nr. (duomenys neskelbtini)).

Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai leidžia konstatuoti, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamai atlikto OASys metodikos vertinimo yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir subjektyvia asmenine paties pareiškėjo nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertintini kaip pagrindžiantys neteisėtus pareigūnų veiksmus ir lėmę neturtinės žalos atsiradimą.

Pareiškėjas įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant išvados pagal OASys metodiką neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie socialinio tyrimo išvados pagal OASys metodiką poveikį pareiškėjo sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms savybėms.

Byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų - netinkamai atlikus vertinimą pagal OASys metodiką - tiek ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą.

Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, t. y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis, 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo S. Š. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.