Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Punys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-05 nutarimo, kuriuo jis nubaustas pagal LR ATPK 126 str. 4 d. 600 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. teismo nubaustas pagal LR ATPK 126 str. 4 d. už tai, kad jis 2015-03-22, apie 15.50 val., Galvės gatvėje, Vilniuje, vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus. Šiais savo veiksmais R. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d.

Skunde teigiama ir tai, kad teismas visiškai neteisingai įvertino (išryškino) liudytojo, policininko L. B., parodymus, kuris teigia, kad neva sustabdytas pažeidėjas pareiškė, kad žvejojo, įkrito į vandenį, sušalo ir todėl vartojo alkoholį. Toks įvykio konstatavimas, pasak apelianto, nėra teisingas, nes liudytojas išsakė tik savo nuomonę ir tiksliai negalėjo prisiminti, ką pažeidėjas sakė tuo metu, kai buvo sustabdytas. Be to, tokia pozicija yra visiškai nelogiška. Teigia, kad įkritus į vandenį dar prieš tai, kai buvo išgerta alkoholio, logiška būtų manyti, kad žmogus, visų pirma, galvotų, kaip kuo greičiau grįžti namo ir persirengti sušlapusius rūbus, ir tikrai nebūtų, blaiviai mąstant, pirma mintis išgerti ir tuomet nedelsiant sėstis už vairo. Apelianto nuomone, tikslinga būtų vadovautis kito liudytojo, policininko R. Č. parodymais, kuriuos apylinkės teismas aprašė paviršutiniškai. Nurodo, kad liudytojas teisme ne tik, kad teigė, ką sakė apeliantas, bet pats aiškiai paliudijo, kad apeliantas buvo visiškai šlapias, ir nuo jo tekėjo vanduo. Apelianto teigimu, būtent šie faktiniai duomenys ir leidžia teigti, kad nors pastarasis kaltas dėl įvykdyto teisės pažeidimo, dėl to gailisi, bet vis tik ta veika įvykdyta ne dėl chuliganiškų paskatų, ne dėl aplaidaus, abejingo požiūrio į egzistuojančias kelių eismo taisykles, bet nepalankiai atsitiktinai susiklosčius neigiamoms aplinkybėms.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliantas skunde kelia administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesvarstė ir netaikė LR ATPK 30¹ str. nuostatų, neatsižvelgė į faktines aplinkybes, leidžiančias nežymiai, remiantis LR ATPK numatytu pagrindu (ATPK 30¹ str.) švelninti paskirtą nuobaudą.

LR ATPK 126 str. 4 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas teismo posėdžio metu pripažino vairavęs neblaivus, nurodė, kad atvažiavęs žvejoti išgėrė alkoholio, kadangi buvo šalta, planavo žvejoti per naktį, bet įkrito į vandenį, sušlapo ir todėl nusprendė važiuoti namo. Gailėjosi dėl tokio savo elgesio. (b.l. 22).

Analogiškas aplinkybes apeliantas nurodė ir 2015-04-21 rašytame paaiškinime, nurodęs, kad sėdo važiuoti pajutęs, jog pradeda stingti galūnės, išsigandęs dėl sveikatos ar net gyvybės (b.l. 15-16).

Esant tokioms aplinkybėms, pagrįstai pirmosios instancijos teismas apelianto prisipažinimą ir gailėjimąsi pripažino pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Pagal LR ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. LR ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad apeliantas yra senatvės pensininkas (b.l. 17-18), kaip nurodo apeliaciniame skunde gauna minimalią 260 eurų pensiją, nedirba, materialinė padėtis yra sunki, nekilnojamojo turto neturi.

Skundą nagrinėjantis teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad apeliantas prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykdyto pažeidimo, geranoriškai bendradarbiavo su policija, apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, lengvinančia aplinkybe buvo pripažintas dar ir nubaustojo amžius (LR ATPK 31 str. 1 d. 10 p.). Taip pat atsižvelgtina, kad apeliantas automobilį vairuoja 35 metus (b.l. 11), iš teismui pateiktoje byloje esančios pažymos apie asmens baustumą matyti, kad per visą šį 35 metų laikotarpį apeliantas baustas tik tris kartus (b.l. 4), tokio pobūdžio pažeidimą jis padarė pirmą kartą, anksčiau nėra baustas už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, apeliantas nėra piktybinis pažeidėjas, linkęs pažeidinėti KET, jo padarytas pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio.

Atsižvelgdamas į minėtų aplinkybių visumą bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantui apylinkės teismo paskirta 600 Eur administracinė nuobauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. Šiuo atveju net minimalios baudos paskyrimas, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, būtų akivaizdžiai neproporcingas. Skundą nagrinėjantis teismas nustato, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti R. M. atžvilgiu LR ATPK 30¹ str. nuostatas ir sumažinti vienos iš paskirtų administracinių nuobaudų – baudos dydį.

Vienok, svarbu įvertinti ir tai, kad apelianto padarytas pažeidimas yra vienas pavojingiausių teisės pažeidimų, keliantis pavojų transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei bei sveikatai, kadangi apeliantas, būdamas neblaivus vairavo didesnio pavojaus šaltinį – automobilį dienos metu, kai kelyje bet kuriuo metu gali pasitaikyti kitos transporto priemonės ar net pėstieji, policijos pareigūnų buvo sustabdytas Vilniaus mieste. Tokiu būdu nubaustojo elgesys yra visuomeniškai pavojingas, nors padarytas ir ne dėl chuliganiškų paskatų.

Pažymėtina, kad būtent siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams eismo dalyvių, jų turto atžvilgiu, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas už šio teisės pažeidimo padarymą, tarp jų ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Be to, apeliantui buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (b.l. 7).

Įvertinus aptariamo teisės pažeidimo pobūdį, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo apeliantui paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metų laikotarpiui nėra aiškiai per griežta ir neproporcinga padarytam jo pažeidimui, paskirtas laikotarpis yra minimalus apelianto padaryto pažeidimo sankcijoje numatytam, todėl nuobauda paliekama nepakeista.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nurodė kai kurias aplinkybes dėl telefono nuskandinimo pelkėje ar tai, kuriuo būtent laikotarpiu apeliantas išgėrė alkoholio, tačiau teismui skundžiamu nutarimu įrodžius apelianto padarytą pažeidimą, o ir jam pačiam pažeidimo fakto neginčijant, skunde nurodomi argumentai dėl tam tikrų aplinkybių vertinimo nebus aptariami, kadangi tai nėra skundo nagrinėjimo dalykas. Aukštesnės instancijos teismas bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose, t.y. patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apeliantui paskirtos administracinės nuobaudos.

Skunde taip pat prašoma apeliantui paskirtą baudą pakeisti viešaisiais darbais, tačiau apeliantui išaiškinama, kad sutinkamai su įstatymo nuostatomis, jis su prašymu baudą pakeisti viešaisiais darbais turi kreiptis į nuobaudą paskyrusį organą, šiuo konkrečiu atveju į Vilniaus miesto apylinkės teismą (LR ATPK 21 str. 313 str.). Aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nagrinėti tokį apelianto prašymą, kadangi šis klausimas nebuvo išspręstas pirmosios instancijos teisme.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-05 nutarimas keistinas ir R. M. atžvilgiu taikytinas LR ATPK 30¹ str., paskiriant mažesnę nuobaudą – piniginę baudą nei LR ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatyta minimali.

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-05 nutarimą.

Pritaikius LR ATPK 30¹ str. nuostatas R. M. pripažintam kaltu pagal LR ATPK 126 str. 4 d., paskirti 260 eurų baudą, paliekant baudos išdėstymą 4 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 65 eurus.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.