- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-18
- Bylos Nr.
- 2A-1176-345/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis (pirm.), Dalia Višinskienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- R. B., R.
- Atsakovas
- R. Ž.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto Vaikų teisių apsaugos tarnybai
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Henrichas Jaglinskis Civilinė byla Nr. 2A42-1176/2007
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
2007 m. gruodžio 18 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Henricho Jaglinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto ketvirto apylinkės teismo 2007 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje, pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui R. Ž., trečiajam asmeniui Vilniaus miesto Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti nepilnamečių vaikų dukters U. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja, motina R. B., priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą dukrai U., gim. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2003-11-15 iki 2006-11-15 25 450 Lt, o sūnui K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2004-03-03 iki 2006-11-15 23 050 Lt, bei priteisti iš atsakovo išlaikymą abiem vaikams – U. ir K. po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Nurodė, kad atsakovas šeimą paliko 2003 metų pabaigoje, dar negimus sūnui K., vaikais nesirūpina, nevykdo tėvo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus. Ieškinio reikalavimai pagrįsti byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais būtinąsias vaikų išlaidas, kurias apsprendžia tai, kad vaikai turi ne minimalius, bet labai didelius, specialius poreikius dėl savo sveikatos būklės. U. turi auksinį stafilokoką, otopinį dermatitą, alerginį rinitą, laktozės netoleravimą, kas atitinkamai siejama su papildomų vaistų pirkimu, kurie yra nekompensuojami. Būtina pirkti papildomus higienos reikmenis – kremus, tepalus ir pan. Atkreipė dėmesį, jog atsakovo išlaikymo įsiskolinimas nebuvo paneigtas atlikus aritmetinius paskaičiavimus. Atsakovas įsiskolinimo laikotarpiu abiejų vaikų išlaikymui ieškovei pervedė 7 400 Lt, t. y. vienam vaikui buvo skiriama po 100 Lt per mėnesį, o tokios sumos aiškiai nepakako vaikams, todėl negalima teigti, kad buvo teikiamas pakankamas išlaikymas. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina turėtas išlaidas, todėl prašė teismo jais remtis.
Atsakovas sutiko su reikalavimu vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Su Kadangi jo pajamos per mėnesį yra tik 650 Lt, vaikams gali skirti tik po 300 Lt. Nurodė, kad išlaikymas vaikams buvo teikiamas pagal finansines galimybes, todėl reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra nepagrįstas. Vaikais rūpinosi, nes dar 2004 metais ieškovė su draugėmis buvo išvažiavusi į Ispaniją, o jis tuo metu prižiūrėjo vaikus. Nuo 2004 m. lapkričio mėnesio vaikams jis yra sumokėjęs 7400 Lt, todėl jo nuomone, įsiskolinimo nėra, o 140 Lt kiekvienam vaikui tuo laikotarpiu turėjo pakakti ir pakako. Be to, tuo metu jis nedirbo – iškėlus baudžiamąją bylą jis buvo nušalintas nuo pareigų nuo 2002-02-22 iki 2005-02-11 ir neturėjo galimybės dirbti, nuo 2005-02-11 grįžo į tarnybą, pajamos buvo 1200 Lt per mėnesį, o nuo 2007-03-21 jo pajamos yra gaunama 650 Lt pensija. Invalidumo neturi, yra darbingas, tačiau turi rekomendacijas sėdimą darbą dirbti ne daugiau kaip 4 valandas. Nurodė, jog išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas tik tuo atveju, jeigu vaiko (-ų) tėvas (motina) nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ieškovės nurodytu įsiskolinimo laikotarpiu atsakovas vaikams išlaikymą teikė, todėl šis ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas. Dėl reikalavimo priteisti išlaikymą abiem vaikams periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 800 Lt sutinka iš dalies, įvertinus atsakovo pajamas, priteisiant kiekvienam vaikui po 300 Lt per mėnesį.
Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovė su reikalavimu dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vaikų mama sutiko, kad pagal esamą vaikų sveikatos būklę, reikalavimas priteisti po 800 Lt per mėnesį atitinka vaikų poreikius. Reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą nepalaikė, nes išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu vaikai buvo išlaikomi trečiojo asmens, o ne ieškovės vaikų motinos. Atsižvelgiant į tai, jog tuo metu kaip buvo skola ieškovė į teismą nesikreipė, darytina išvada, kad tėvas teikė išlaikymą ir tai darė tinkamai. Reikalavimą, vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina, palaikė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto ketvirtas apylinkės teismas 2007 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė nepilnamečių vaikų U. Ž. ir K. Ž. gyvenamąją vietą su motina R. B.. Iš atsakovo R. Ž., R. B. naudai, dukters U. Ž., ir sūnaus K. Ž., išlaikymui priteisė išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 500 Lt nuo 2006-11-17 (ieškinio priėmimo) iki vaikų pilnametystės. Vaikų gydymui ir priežiūrai priteisė 7250 Lt už laikotarpį nuo 2004-06-01 iki 2006-11-17, taip pat priteisė 2410,50 Lt už vaikų kambario baldus, bei 100 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo valstybės naudai priteisė 607,70 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pripažino, kad su vaikais bendravo mažai, bei sutiko, jog vaikai gyventų su motina, atsižvelgiant į Vaikų teisių apsaugos tarnybos poziciją nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su motina, ir remiantis buities tyrimo aktu, jog vaikams yra sudarytos geros sąlygos visapusiškam vystimuisi, augimui, lavinimui, mokymuisi, nustatė vaikų gyvenamąją vietą su jų motina R. B..
Pripažino, jog prašomas priteisti išlaikymo dydis yra labai didelis ir tokio dydžio atsakovas teikti negali. Prašomų vaikų išlaikymui lėšų, įvertinant pačių vaikų sveikatos būklę, bei poreikius pramogoms ir užsiėmimams, nereikia. Atsižvelgiant į vaikų sveikatos būklę, periodiškai būtinus atlikti sveikatos būklei stebėti tyrimus, į tai, kad jiems yra samdoma auklė, ką teismas pripažino pateisinamai būtina aplinkybe, kadangi vaikus augina viena ieškovė, atsakovas prie jų auklėjimo bent jau bylos nagrinėjimo metu neprisidėjo, ieškovė dirba, ir jai taip pat turi būti sudarytos sąlygos turėti ir savo asmeninį gyvenimą, šios išlaidos yra pateisinamos ir turi būti įskaičiuotos į išlaikymo dydį, taip pat atsižvelgus į vaikų lankomus būrelius bei į atsakovo materialinę padėtį bei galimybę ir siekimą pagerinti savo materialinę padėtį, į tai, kad jam yra žinoma vaikų sveikata, jų ligos ir maitinimosi ypatumai, pripažino, jog tai sudaro pagrindą priteisti didesnį išlaikymą nei ½ minimali mėnesinė alga, didinant jį iki 500 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui (LR CK 3.192 str. 2 d.). Išlaidas automobilio kurui apmokėti, namo apsaugos išlaidoms padengti, atmetė kaip nereikšmingus, nes vaikai į darželius ir į pramogas gali būti vežami ir visuomeniniu transportu, o namo apsaugos paslaugos nėra būtinoji aplinkybė.
Konstatavo, kad atsakovo teikiamas išlaikymo šalių vaikų maitinimui, gydymui ir priežiūrai negalėjo užtekti ir neužteko, todėl išeidamas už ieškinio ribų pripažino ieškovei teisę reikalauti gydymo, vaikų priežiūros (auklės) bei vaikų buitinėms sąlygoms įrengti patirtų išlaidų dalies kompensavimo. Teismas įvertinęs atsakovo sumokėtas sumas, t. y. 7400 Lt, ir tai, kad vaikams per mėnesį buvo teikiamas apytikriai 140 Lt išlaikymas vienam vaikui, priteisė dalį išlaidų už gydymą ir auklės paslaugas už laikotarpį nuo 2004-06-01 (nuo kada šalys jau nebegyveno kartu ir nebesusitaikė) iki ieškinio padavimo – 7250 Lt (29 mėn. x 125 Lt x 2) bei atskirai priteisė ½ išlaidų už vaikų kambario baldus – 2410,50 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo palikti galioti Vilniaus miesto ketvirto apylinkės teismo 2007 m. liepos 10 d. sprendimo dalį, kurioje nustatyta gyvenamoji vieta su ieškove. Sumažinti priteistą išlaikymo dydį iki 300 Lt kiekvienam vaikui mokamą kiekvieną mėnesį iki pilnametystės. Likusias sprendimo dalis panaikinti ir atmesti kaip nepagrįstas, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pirmos instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Mano, jog aplinkybė, kad ieškovė viena augina vaikus ir jai turi būti sudarytos sąlygos turėti ir savo asmenini gyvenimą, negali būti pagrindu padidinti vaikam mokėtino išlaikymo dydį. Dėl susiklosčiusios situacijos ieškovė yra pati kalta, nes neleidžia atsakovui dalyvauti vaikų auklėjime.
Sutinkamai su LR CK 3.192 str. 2 d., nepilnamečių vaikų išlaikymo dydis turi būti nustatomas, atsižvelgiant į du pagrindinius dalykus, tai proporcingumo tarp nepilnamečių vaikų poreikių, bei jų tėvų turtinės padėties, ir būtinųjų vaikui vystytis sąlygų užtikrinimo. Teismas nuspręsdamas jog vaikams atsižvelgiant į vaikų sveikatą yra pagrindas priteisti didesnį išlaikymą nei ½ minimalios mėnesinės algos, neatsižvelgė į atsakovo ir ieškovės turtinę padėtį. Neatsižvelgė į aplinkybę, jog dėl sveikatos būklės atsakovas gali dirbti tik ribotą darbo laiką. Atsakovas neturi jokio turto, o gaunamos pajamos yra mažos. Įstatymas įsakmiai nurodo, jog tėvai privalo teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai ir vaikų poreikiams, t. y. turėjo būti taikytas tėvų pajamų proporcingumo principas. Mano, jog pasiūlytas išlaikymas kiekvienam vaikui po 300 Lt yra pakankamas, kadangi šiai dienai atsakovas negali teikti didesnio išlaikymo.
Nurodo, jog pagal LR CK 3. 194 str. l d., išlaikymas priteisiamas tada, jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal LR CK 3.196 str. l d., numato, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams iš tėvų (ar vieno iš jų) priteisiamas, jeigu tėvai arba vienas iš tėvų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus. Iš šių nuostatų turinio matyti, kad išlaikymas nėra priteisiamas, jeigu tėvai ar vienas iš tėvų išlaiko savo nepilnametį vaiką pagal galimybes ir šią pareigą vykdo savanoriškai. Kadangi atsakovas savo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus vykdė, jo teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams buvo proporcingas jo ir ieškovės turtinei padėčiai, bei nepilnamečių vaikų poreikiams, todėl vadovaujantis LR CK 3.192 str., 3.194 str. l d., 3.196 str., nuostatomis pirmos instancijos teismo sprendimas dalyje dėl išlaidų priteisimo už gydymą ir auklės paslaugas už laikotarpį nuo 2004-06-01 iki ieškinio padavimo - 7250 Lt. ir ½ išlaidų už vaikų kambario baldus - 2410,50 Lt yra neteisėtas ir naikintinas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo palikti galioti Vilniaus miesto ketvirto apylinkės teismo 2007 m. liepos 10 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti.
Nurodo, kad teismo sprendimas buvo priimtas 2007-07-10. Teismo sprendimo apskundimo terminas baigėsi 2007-08-09. Apeliacinis skundas paduotas 2007-10- 08. Nei skunde, nei prie jo, nei kartu su juo pateiktuose dokumentuose duomenų apie tai, kodėl buvo praleistas skundo pateikimo terminas, ir ar jį prašoma atnaujinti, ir ar jis buvo atnaujintas, nėra, todėl yra pagrindas abejoti, ar buvo laikytasi LR CPK 307 str. nuustatų.
Nurodo, kad sunki tėvų turtinė padėtis (tik pagrįsta objektyviais kriterijais) gali turėti reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvams tenka dalytis normalaus vaikų vystimosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes, tenka patiems tėvams. Tėvo ar motinos, privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvams į sunkią turtine padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo.
Nurodo, abu vaikai turi rimtų sveikatos sutrikimų. Nuo kūdikystės jiems abiems diagnozuotas laktozės netoleravimas (bei kitos ligos), ko pasėkoje U. išsivystė ir su kvėpavimo takais susijusios ligos. Abiems vaikams reikalinga speciali dieta ir specialūs maisto produktai, kurių kaina yra žymiai didesnė nei įprastų. Nors padėtis sunki, ieškovė negali visiškai apriboti vaikų pramogų, kultūrinio jų lavinimo bei ugdymo. Abu vaikai jau lanko darželį bei papildomo lavinimo būrelius. Šios paslaugos yra mokamos ir jų kaina nuo sprendimo priėmimo net padidėjo. Kadangi ieškovė privalo dirbti dažnai net viršvalandžius, vaikus prižiūri auklė, kurios paslaugos kainuoja, o nuo rugsėjo mėnesio atlyginimas auklei pakilo iki 1000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai dėl sveikatos sutrikimų ilgais laikotarpiais negali lankyti ikimokyklinės įstaigos, jos parama reikalinga kasdien, nes priešingu atveju ieškovė negalėtų dirbti.
Nesutinka su atsakovo argumentais, jog jam yra neleidžiama matytis su vaikais. Atsakovas niekada nesiekė įgyvendinti deklaruojamų tėvo teisių, nes su sūnumi nebendravo nuo pat jo gimimo, o dukra atsakovo visiškai neprisimena. Atsakovas tik kartą bylos nagrinėjimo metu trumpai matėsi su vaikais, su kuriais bandė bendrauti, bet vaikai jo nepažino. Daugiau pastangų atsakovas nerodė.
Iš pateiktų dokumentų matyti, jog vaikams per mėnesį yra išleidžiama apie 3400 Lt. Į šią sumą neįtrauktos vienkartinės didelės išlaidos, tokios kaip baldų jiems pirkimas. Į suvestinę įtrauktos išlaidos vaikų maistui, rūbams, avalynei, gydymui, lavinimui, buities, higienos prekių bei komunalinių ir kt. yra neišvengiamų išlaidų dalis. Visos ieškinio pareiškime nurodytos ir dokumentais pagrįstos išlaidos yra skirtos patenkinti ne tik minimalius fiziologinius poreikius, bet ir sudaryti galimybę vaikams gauti gerą išsilavinimą bei ugdyti jų sugebėjimus. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina didelius abiejų vaikų specialiuosius poreikius ir jiems reikalingas nuolatines išlaidas. Nurodo, jog atsakovui svarbiausia yra jo paties poreikiai, o vaikui galima duoti tik tiek, kiek lieka. Tokia pozicija yra neteisinga ir negali būti toleruojama.
Teismo nustatytas išlaikymo dydis, kuris priteistas iš atsakovo, yra kiek didesnis nei minimali mėnesinė alga, tačiau šioje situacijoje tai yra teisinga, nes vaikai turi specialių poreikių. Didžiąją vaikų išlaikymo dalį prisiėmė ieškovė bei jos tėvai, t. y. seneliai, kuriems įstatymas tokios pareigos nenumato. Nurodo, jog nuo 2007-07-01 nustatyta minimali mėnesinė alga yra jau 700 Lt. Atsakovas nesistengia įsidarbinti ir gauti pajamų, kurios galėtų užtikrinti jo vaikams minimaliai normalias gyvenimo sąlygas. 2007 metais atsakovas abiejų vaikų išlaikymui yra sumokėjęs iš viso vos 2300 Lt, t. y. vaikui per mėnesį buvo skiriama 115 Lt, ir visa ši suma buvo sumokėta tik bylos nagrinėjimo metu. Nors atsakovas ir sutinka mokėti vaikams po 300 Lt, tačiau ir šios pareigos nevykdo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).
Byloje nustatyta, jog ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti nepilnamečių vaikų dukters U. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove R. B.. Kadangi atsakovas šeimą paliko 2003 metų pabaigoje ir nevykdė tėvo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, t. y. dukros U. išlaikymui 25 450 Lt įsiskolinimą nuo 2003-11-15 iki 2006-11-15, o sūnaus K. išlaikymui 23 050 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2004-03-03 iki 2006-11-15. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą abiem vaikams – U. ir K. po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Pirmos instancijos teismas nustatė, vaikų gyvenamąją vietą su ieškove. Prašomą priteisti po 800 Lt išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį, sumažino iki 500 Lt, bei pripažinęs jog tėvo teikiamas išlaikymas vaikams buvo nepakankamas, pripažino jog vaikų motina, turi teisę į dalį turėtų išlaidų vaikų gydymui, ir auklei, t. y. 7250 Lt, ir išlaidų vaikų kambariui įrengti, t. y. 2 410,50 Lt. Ieškovas nesutinka su 500 Lt išlaikymui priteista kiekvienam vaikui suma, bei priteistu įsiskolinimu už auklę, vaikų gydymą ir vaikų kambario baldus.
Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog vaikų išlaikymo dydžio nustatymas siejamas su tėvų turtine padėtimi ir vaikų poreikiais, todėl atsižvelgiant į atsakovo gaunamas 650 Lt pajamas per mėnesį, 500 Lt priteista suma kiekvienam vaikui, yra per didelė.
Vadovaujantis LR CK 3.192 str. 1 d. tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. LR CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Teismas nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas, t. y., kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vadovaujantis LR CK 3.3 str. 1 d. nustatytas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas reiškia, jog teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus, o abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais. Spręsdamas išlaikymo dydžio klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į atsakovo amžių, sveikatą, išsilavinimą, darbo patirtį ir kt.
Pirmos instancijos teismas priteisdamas kiekvieno vaiko išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį, vadovavosi byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, kurie patvirtino būtinuosius bei specialiuosius vaikų poreikius, atsižvelgiant į jų sveiktos būklę, amžių, užsiėmimus ir pramogas. Byloje nustatyta, jog abu vaikai turi sveikatos sutrikimų. Abiems vaikams diagnozuotas laktozės netoliaravimas, kvėpavimo takų alergija, atopinis dermatitas, ir kitos ligos (1t., b.l.12,13,145,146; 2t. b.l.17,18,97), todėl vaikams skiriami papildomi tyrimai, kurie yra nekompensuojami, reikalingas specialus gydymas, bei dieta. Vaikams per mėnesį išleidžiama apie 3400 Lt.
Pagal LR CK 3.192 str. tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (LR CK 3.156 str.), tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat yra lygi. Jeigu vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis sunki, išlaikymo dydis gali būti mažinamas, tačiau atsižvelgiama į tai, dėl kokių priežasčių tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki.
Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas yra (duomenys neskelbtini) metų, iki valstybinės pensijos paskyrimo dirbęs (duomenys neskelbtini), atleistas dėl sveikatos, žinybinės centrinei medicininės ekspertizės komisijai pripažinus nedarbingu dėl priežasčių nesusijusių su tarnyba. Iš medicininių dokumentų išrašo matyti, jog atsakovui diagnozuotas juosmeninės stuburo dalies funkcijų sutrikimas, tačiau invalidumas nenustatytas. Tai reiškia, jog atsakovo sveikatos būklė netinkama tik tarnyboje, kurioje būtinas specialus, t. y. didesnis fizinis pasirengimas, nei paprastai, ir objektyviai vertinant atsakovas gali dirbti bet kokį kitą darbą, kuriam nėra būtina didelė fizinė jėga. Atsakovo gaunama 650 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija neieškant darbo ar papildomos veiklos, negali reikšti, kad yra teisinis pagrindas sumažinti pirmos instancijos nustatytą išlaikymo dydį atsakovo vaikams, atsižvelgiant į jų bendruosius bei specialiuosius poreikius, bei šių poreikių tenkinimo pareigas, perkelti tik vienam iš tėvų.
Iš bylos medžiagos matyti, jog kiekvieną mėnesį mokamas 700 Lt atlygis vaikų auklei, nuo rugsėjo mėnesio išaugo iki 1000 Lt. Už dukros U. lankomą lopšelį - darželį mokama apie 100 Lt. Sūnus K. taip pat pradėjo lankyti darželį, už kurį taip pat reikia mokėti apie 100 Lt. Už U. lankomus būrelius per mėnesį mokama 60 lt, o už sūnaus lankomą muzikos mokyklą 60 Lt – 75 Lt. Iš šių išlaidų matyti, jog vaikams skiriama 1 335 Lt per mėnesį neskaičiuojant išlaidų maistui, komunaliniams mokesčiams, drabužiams, tyrimams, vaistams, maisto papildams ir vitaminams, kultūriniams renginiams, bei metų šventėms. Didelę dalį išlaidų sudaro atlyginimas auklei, tačiau atsižvelgiant į vaikų amžių, kad U. šiuo metu yra penkeri metai, o K. tik trys metai, kolegija pripažįsta, jog ieškovei vienai auginant du mažamečius vaikus ir nesinaudojant auklės paslaugomis, šiems nuolatos sergant, ieškovė didžiąją dalį darbo laiko negalėtų dirbti, ir prarastų dar daugiau pajamų, todėl išlaidos auklei yra pagrįstos.
Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis ir forma negali būti ribojami vien vaiko minimalių, fiziologinių poreikių tenkinimu, ir visais atvejais vaikui turi būti užtikrinamos sąlygos fiziškai, ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus ir įgyti naujus, todėl išlaidos skirtos vaikų būreliams, muzikos mokyklai, t. y. lavinimui taip pat yra pagrįstos.
Atsakovas nesutinka su priteista už vaikų gydymą suma, nuo 2004-06-01 iki ieškinio padavimo, taip pat priteista ½ už vaikų baldus suma.
Vadovaujantis LR CK 3.165 str. 1 d. tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Teismas nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas. Pirmos instancijos teismo priteistos išlaidos už vaikų gydymą nuo 2004-06-01 iki ieškinio padavimo, ½ už vaikų baldus yra skirtos patenkinti fiziologinius vaikų poreikius, todėl atsižvelgiant į tėvų lygias teises ir pareigas savo vaikams (LR CK 3.156 str., 3.192 str.), šių išlaidų apmokėjimo pareiga tėvų atžvilgiu taip pat yra lygi, ir negali būti perkelta tik vienam iš tėvų. Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jo poreikius. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo 2004-06-01 iki ieškinio padavimo atsakovas vaikų išlaikymui skyrė apie 140 Lt per mėnesį, kurio vadovaujantis protingumo principu, ir atsižvelgiant į vaikų bendruosius ir specialiuosius poreikius negalėjo užtekti, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo įsiskolinimą vaikų atžvilgiu (LR CK 3.156 str. 3.192 str.).
Objektyviai vertinant atsakovas turi galimybę dirbti, tačiau, dėl nerūpestingumo nesiima priemonių, kad gautų atitinkančias savo amžių, išsilavinimą bei profesinę patirtį pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, todėl kolegija sprendžia, jog atsakovas yra pajėgus teikti išlaikymą vaikams po 500 Lt per mėnesį, bei apmokėti ½ turėtų išlaidų susijusių su vaikų sveikata, bei jų buitiniais poreikiais.
Atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus miesto ketvirto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartimi buvo atnaujintas apeliacinio skundo padavimo terminas, kolegija atmeta ieškovės argumentus, jog buvo pažeistos LR CPK 306 str. nuostatos.
Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (LR CPK 185 str.), konstatuoja, kad Vilniaus miesto ketvirto apylinkės teismo 2007 m. liepos 10 d. sprendimas atitinka faktines bylos aplinkybes. Teismas nagrinėdamas bylą ir vertindamas įrodymus, teisingai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (LR CPK 327 str., 329 str., 330 str.).
Atmetus apelianto materialinį teisinį reikalavimą, atitinkamai atmestinas ir reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (LR CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
n utarė:
Vilniaus miesto ketvirto apylinkės teismo 2007 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.