Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2024-05-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1182-1202/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-05-10
Bylos Nr.
1-1182-1202/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00167-2024-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Justas Pažarskis
Kaltinamasis
A. M.
Advokatai
Renata Rynkevičiūtės-Jančiauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1182-1202/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00167-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 10 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis
sekretoriaujant Saulei Gaidelytei,dalyvaujant prokurorui Dariui Burbuliui,kaltinamajam A. M. (A. M.), jo gynėjai advokatei Renatai Rynkevičiūtei-Jančiauskienei,laiduotojui A. P.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, neteistas.

A. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

I. Byloje surinkti įrodymai

A. M. 2024 m. sausio 1 d., apie 11.28 val., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Multivan“, v. n. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,87 promilės etilo alkoholio koncentracija.

A. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. M. nurodė, kad šių metų sausio 1 dieną šventė su draugais, išgėrė alkoholio. Įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) gatvėje. Iki įvykio vartojo alkoholį prieš 3-4 valandas. Pats įvykis įvyko apie 11 valandą. Alkoholį vartojo iki 2 valandos nakties, po to pamiegojo. Skirtingą alkoholį vartojo su draugais. Sutinka su nustatyta alkoholio koncentracija. Buvo gera savijauta nesijautė neblaivus. Po vakarėlio važiavo namo. Transporto priemonė, kurią vairavo įvykio dieną priklauso jam. Eismo įvykis įvyko, nes automobilį užnešė į dešinį šoną ir Toyota Prius automobilis atsirado iš kažkur. Alkoholio vartojimas neturėjo įtakos eismo įvykiui. Su alkoholio vartojimu problemų neturi, vartoja švenčiu metu. Gailisi dėl savo veiksmų. Kai išvažinėjo, jo niekas nematė, draugai miegojo. Šventė (duomenys neskelbtini). Laiduotojas gyvena šalia, tačiau tą rytą jo nematė. Dėl eismo įvykio metu sugadinto stulpo žalą atlygino, o dėl kito automobilio sugadinimų buvo sutarta. Kai pamatė, jog kitas automobilis lenkia ir pamatė, jog neišvengiamai bus susidūrimas, su savo automobiliu trenkėsi stulpą, kad kitas automobilis į jį neįvažiuotų ir nebūtų nukentėjusiųjų. Po atsitrenkimo į stulpą nuėjo pas kitą vairuotoją, atsiprašyti ir pažiūrėti kaip jis. Atvažiavo greitoji patikrino, viskas gerai buvo su juo. Jam buvo šokas, ankščiau tokių susidūrimų nebuvo. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netaikant užstato, sutinka, jog galimu laiduotoju būtų dėdė A. P., prašo sumažinti baudžiamojo poveikio priemonės terminą iki minimalaus ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, kaltinamasis, jo gynėja bei prokuroras sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo A. M. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).

2024 m. sausio 2 d. įtariamojo apklausos protokole A. M. nurodė, kad prisipažįsta visiškai, būdamas neblaivus vairavo jam priklausantį automobilį „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. gruodžio 31 d. jis šventė Naujųjų metų sutikimą, todėl vartojo daug alkoholinių gėrimų, t. y. gėrė šampaną, vyną, degtinę, konjaką, brendį. Alkoholinius gėrimus baigė vartoti 2023 m. sausio 1 d. apie 3.00 - 4.00 val., o išsimiegojęs jautėsi gerai ir nesitikėjo, kad alkoholio matuoklis galėtų užfiksuoti neleistiną alkoholio kiekį kraujyje. A. M. nurodė, kad jis sėdo į savo automobilį, kuris tuo metu stovėjo (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir planavo juo vykti į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jis vairavo minėtą automobilį ir jame jokių kitų asmenų nebuvo, kuomet galimai apie 11.28 val. (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojant antra eismo juosta, netikėtai jo automobilis metėsi į kairę pusę, todėl jis staigiai pasuko į dešinę. Tuo metu dešinėje, t. y. pirmoje juostoje važiavo automobilis „Toyota Prius“, į kurį ir atsitrenkė jo vairuojamas automobilis „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po smūgio abu automobiliai sustojo šalikelėje, o nuvažiuodamas nuo kelio jo vairuojamas automobilis dar trenkėsi į apšvietimo stulpą. Kiek jam yra žinoma, kitame automobilyje buvę asmenys nenukentėjo. A. M. nurodė, kad labai gailisi dėl savo veiksmų ir nurodo, kad neblaivus vairavo pirmą kartą ir apie pasekmes nepagalvojo. Pripažįsta, kad atvykę policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą alkoholio matuokliu ir jam buvo nustatytas 2,87 promilių neblaivumas. A. M. taip pat nurodė, kad po susidūrimo su automobiliu „Toyota Prius“ alkoholinių gėrimų nevartojo ir kaip minėjo prieš tai, kad juos gėrė tik per Naujųjų metų sutikimą (b. l. 40-42).

2024 m. vasario 7 d. liudytojo M. B. apklausos protokole nurodyta, kad 2024 m. sausio 1 d. dirbdamas (duomenys neskelbtini) įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, vairavo minėtai įmonei priklausantį automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 11.00 val. jam vežant keleivius nuo (duomenys neskelbtini) senamiesčio pusės, (duomenys neskelbtini) gatvėje, važiuojant pirmąją eismo juosta pajuto smūgį į automobilio kairės pusės šoną. Pasak liudytojo, automobilis „Volkswagen Multivan“ trenkėsi į jo vairuojamo automobilio vairuotojo pusės dureles. Dėl to jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į tvorą, o „Volkswagen Multivan“ vairuotojas atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą, kuris nukrito ant šaligatvio, ir tuomet dar kartą į jo automobilio galą. Jokių sveikatos sutrikimų dėl šio įvykio neturėjo. Liudytojo teigimu, sustojęs šalikelėje iš automobilio „Volkswagen Multivan“ svirduliuodamas išlipo ir prie jo priėjo minėto automobilio vairuotojas, kuris savo kaltę, dėl sukelto eismo įvykio, iškarto pripažino. M. B. teigimu, jis suprato, kad minėtas vairuotojas yra neblaivus, nes jis vos laikėsi ant kojų, nuo jo sklido alkoholio kvapas ir jis atrodė apsvaigęs. Automobilyje „Volkswagen Multivan“ keleivių nebuvo. Anot M. B. dėl sukelto eismo įvykio buvo iškviesti policijos pareigūnai, o kol jie laukė jų atvykstančių, minėtas vairuotojas niekur nuėjęs nebuvo ir alkoholinių gėrimų nevartojo. M. B. teigimu, maždaug po 5 minučių atvyko medikai, kurių pagalbos niekam neprireikė, o po 10 minučių atvyko ir policijos pareigūnai. Pastarieji patikrino automobilio „Volkswagen Multivan“ vairuotojo blaivumą, tačiau kokius tiksliai rodiklius parodė alkoholio matuoklis, liudytojas nežino (b. l. 29-31).

2024 m. sausio 1 d. neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio kvituose nurodyta, kad 2024 m. sausio 1 d. pirmojo bandymo metu A. M. nustatytas 2,87 promilės neblaivumas, o antrojo – 2,96 promilės neblaivumas (b. l. 17-20).

2024 m. sausio 1 d. (duomenys neskelbtini) AVPK vyresniojo specialisto tarnybiniame pranešime nustatyta, kad dirbant kartu su specialistu O. G., iš VPK OVS gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), susidūrė du automobiliai, vienas iš vairuotojų galimai neblaivus. Atvykus į įvykio vietą radome susidūrusius automobilius VW valst. nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus, pirmuoju pūtimu nustatyta 2.87 prom. girtumas, antruoju - 2.96 prom. girtumas, A. M. gim. (duomenys neskelbtini), ir automobilis Toyota valst.nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. B. gim. (duomenys neskelbtini). M. B. paaiškino, kad važiavo pirmąją eismo juosta link (duomenys neskelbtini) ir pajuto smūgį į kairės pusės šoną. A. M. eismo įvykio aplinkybių paaiškinti negalėjo. Po smūgio abu automobiliai nuvažiavo nuo kelio, automobilis VW v. n. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė bei nuvertė gatvės apšvietimo stulpą, o automobilis TOYOTA valst. nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė ir apgadino tvorą. A. M. įteiktas šaukimas atvykti į (duomenys neskelbtini) m. 1PK 2024 m. sausio 2 d. 13 val. Automobilis VW valst.nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai išvežtas į saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įformintas ROIK (duomenys neskelbtini) (b. l. 9).

2024 m. sausio 1 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte nurodyta, kad automobilis „Volkswagen Multivan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo nuvežta į transporto priemonių saugojimo aikštelę (b. l. 21)

2024 m. sausio 1 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai – priekinis bamperis, variklio dangtis, grotelės, dešinės pusės sparnas, dešinės pusės priekinis žibintas, sprogęs priekinis kairės pusės ratas (b. l. 11-16).

VĮ „Regitra“ 2024 m. sausio 2 d. išrašo duomenimis, automobilio VOLKSWAGEN, VW, v. n. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas A. M. (b. l. 23).

VšĮ „Emprekis“ 2024 m. sausio mėn. pažymos duomenimis, VOLKSWAGEN, VW, vidutinė kaina Lietuvoje 9888,00 Eur su PVM (b. l. 24).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Kaltinamasis A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl vairavimo būnant neblaiviam pripažino. Ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, jog 2023 m. gruodžio 31 d. jis šventė Naujųjų metų sutikimą, todėl vartojo daug alkoholinių gėrimų, t. y. gėrė šampaną, vyną, degtinę, konjaką, brendį. Alkoholinius gėrimus baigė vartoti 2023 m. sausio 1 d. apie 3.00 - 4.00 val., o išsimiegojęs jautėsi gerai ir nesitikėjo, kad alkoholio matuoklis galėtų užfiksuoti neleistiną alkoholio kiekį kraujyje. 11.28 val. (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojant antra eismo juosta, netikėtai jo automobilis metėsi į kairę pusę, todėl jis staigiai pasuko į dešinę. Tuo metu pirmoje juostoje važiavo automobilis „Toyota Prius“, į kurį ir atsitrenkė jo vairuojamas automobilis „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po smūgio abu automobiliai sustojo šalikelėje, o nuvažiuodamas nuo kelio jo vairuojamas automobilis dar trenkėsi į apšvietimo stulpą.

Be A. M. prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo M. B. duoti parodymai, liudytojas apklausoje nurodė, jog automobilis „Volkswagen Multivan“ trenkėsi į jo vairuojamo automobilio vairuotojo pusės dureles. Dėl to jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į tvorą, o „Volkswagen Multivan“ vairuotojas atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą, automobilio „Volkswagen Multivan“ vairuotojas svirduliuodamas išlipo ir prie jo priėjo. . Liudytojas suprato, jog vairuotojas yra neblaivus, nes jis vos laikėsi ant kojų, nuo jo sklido alkoholio kvapas ir jis atrodė apsvaigęs. 2024 m. sausio 1 d. (duomenys neskelbtini) AVPK vyresniojo specialisto tarnybinio pranešimo duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini), susidūrė du automobiliai, vairuotojui VW v. n. (duomenys neskelbtini) pirmuoju pūtimu nustatyta 2,87 prom. girtumas, antruoju – 2,96 prom. girtumas. Įvykio aplinkybes taip pat įrodo ir kita rašytinė bylos medžiaga 2024 m. sausio 1 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, 2024 m. sausio 1 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas. Aplinkybę, jog A. M. automobilį vairavo būdamas neblaivus patvirtina 2024 m. sausio 1 d. neblaivumo nustatymo aktas, alkoholio matuoklio Drager Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys.

Iš kaltinamojo duotų parodymų ir nustatytų objektyvių aplinkybių darytina pagrįsta išvada, kad A. M. suvokė, kad vairavo automobilį, būdamas neblaivus bei norėjo taip veikti (neblaivumo akto duomenimis kaltinamasis nurodė, jog vartojo alkoholį prieš 2 val. iki įvykio, nors teisiamojo posėdžio metu teigė, jog jautėsi blaivus ir alkoholį vartojo prieš 3-4 valandas), t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti išvadą, kad A. M. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent 2024 m. sausio 1 d., apie 11.28 val., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Multivan“, v. n. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,87 promilės etilo alkoholio koncentracija. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą motyvai

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį dėdės A. P. atsakomybėn (b. l. 116).

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalimas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis A. M. yra neteistas. Taigi jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki vienerių metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlygą. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltinamasis ne kartą teigė, jog gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų, apgailestavo dėl savo netinkamo elgesio, teismui nekyla abejonių dėl A. M. gailėjimosi nuoširdumo. Taigi teismas konstatuoja, kad egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nustatyta, kad vairuodamas automobilį būdamas neblaivus A. M. sukėlė eismo įvykį, kuriame buvo apgadintas kitas automobilis ir apšvietimo stulpas. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad dėl apgadinto automobilio Toyota Prius v. n. (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 17 d. buvo sudarytas žalos atlyginimo susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) filialas dėl 4064 Eur atlyginimo regreso tvarka ir numatytas mokėjimų grafikas (b. l. 104). Atlikta pirma įmoka, kurią patvirtina į bylą pateiktas apmokėjimo patvirtinimas (b. l. 105). Dėl apgadinto apšvietimo stulpo (atramos) UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta 2225,41 Eur žala, kurią A. M. atlygino visiškai (b. l. 158-159). Kadangi dalis neteisėtais veiksmais padarytos žalos yra atlyginta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta sąlyga taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismo vertinimu, byloje taip pat yra pagrindas pagrįstai išvadai, jog A. M. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ši išvada daroma atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis savo elgesį teisiamojo posėdžio metu vertino kritiškai, apgailestavo dėl jo veiksmais sukeltų padarinių. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi, savo veikos nepateisina ir iš tiesų dėl savo priešingų teisei veiksmų išgyvena. Taigi, teismo vertinimu, vien pats baudžiamasis procesas kaltinamajam tikėtina darys įtaką teigiamam jo elgesiui ateityje. Kaltinamasis A. M. praeityje neteistas (b. l. 58). Nors per pastaruosius 5 metus baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, automobilio netinkamą stovėjimą draudžiamose vietose, važiuojamosios dalies perėjimą tam neskirtoje vietoje, tačiau padaryti administraciniai nusižengimai yra mažo pavojingumo, nepasižymintis sistemiškumu, baudos sumokėtos (b. l. 55-56). Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirba pagal individualią veiklą nuo (duomenys neskelbtini) metų. Įgijęs aukštąjį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) profesinį bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir (duomenys neskelbtini) profesinę kvalifikaciją (b. l. 144), turi šeimą, (duomenys neskelbtini) sūnų. Visa tai rodo, jog iš esmės kaltinamasis laikosi įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, o jo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio ir nėra požymių, kad neteisėtas elgesys būtų linkęs kartotis. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytą, sprendžia, kad byloje yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga laidavimui taikyti.

Be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Nagrinėjamoje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo dėdę A. P. Pateiktame A. P. prašyme atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodoma, kad laiduotojas darys jam teigiama įtaką, dės pastangas, kad jis daugiau nebenusikalstų. Laiduotojas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dažnai bendrauja su A. M., susitinka, susiskambina, sieja artimesni santykiai nei su gimine. Kas mėnesį kartu važiuoja pabūti gamtoje, pailsėti. Ateityje stengsis su A. M. dar daugiau bendrauti, kartu kažkur išvykti. A. P. tvirtino, kad alkoholio visai nevartoja dėl sveikatos problemų, o išvykų su A. M. metu alkoholio taip pat nevartoja. Praėjus kelioms dienoms po įvykio A. M. atvyko pas jį, pasipasakojo apie įvykį, labai išgyveno. Išgirdus apie įvykį A. P. reakcija buvo neigiama, apibarė A. M. Teigiamai atsiliepia apie savo sūnėną ir mano, kad galės daryti jam teigiamą įtaką savo bendravimu. Mano, kad darbštumas ir sąžiningumas leis jam būtų geru laiduotoju. Laiduotojas nedvejodamas nurodė, kad nors yra (duomenys neskelbtini) ir jo pajamas sudaro 640 Eur per mėnesį, bet jei būtų paskirtas užstatas, galėtų sumokėti keletą tūkstančių eurų, nes yra visiškai įsitikinęs, kad A. M. daugiau nenusikals. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog su dėde bendrauja artimai ir dažnai – kartą per savaitę ir dažniau, todėl ir pasirinko jį laiduotojų. Su dėde susitikę alkoholio nevartoja. A. P. yra geras žmogus, gerai išauklėjo savo sūnų, o kaltinamajam turi didelę įtaką, yra jam pavyzdys. Apie įvykį su laiduotoju kalbėjosi, o sužinojęs apie kaltinamojo padarytą nusikaltimą A. P. labai išgyveno. Klauso A. P. duodamų patarimų.

Iš pateiktų duomenų matyti, kad A. P. per pastaruosius 1 metus administracine tvarka baustas nebuvo (b. l. 118). Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog A. P. praeityje neteistas (b. l. 117). Yra (duomenys neskelbtini) amžiaus. Teismas, įvertinęs išdėstytas pirmiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog A. P. yra vertas teismo pasitikėjimo, turi stiprų ryšį su A. M. bei gali daryti teigiamą įtaką jam, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, A. M., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo A. P. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 2 metų terminą (lygų vidurkiui) be užstato, ir baudžiamoji byla jam nutrauktina. Pažymėtina, kad tam neprieštaravo ir valstybės kaltintojas.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

A. M. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,87 promilės etilo alkoholio koncentracija (nustatytas girtumas atitinka sunkų girtumo laipsnį (nuo 2,51 promilių ir daugiau). Pagal byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamasis jam priklausantį autobusiuką vairavo dienos metu, apie 11.28 val., kai eismas yra pakankamai intensyvus, pakankamai judrioje gatvėje ((duomenys neskelbtini) g.), padarė eismo įvykį, nesuvaldė savo automobilio ir atsitrenkė į kitą automobilį ir apšvietimo stulpą. Įvykio metu automobiliu važiavo vienas. Taigi nėra abejonių, kad A. M. kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, dėl jo veiksmų kilo eismo įvykis ir tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta skaudesnių padarinių tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir galimybę sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Skirdamas minėtą baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes bei į tai, kad kaltinamasis anksčiau nebuvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Atsižvelgiant į išdėstytą, A. M. nustatytinas didesnis nei minimalus baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminas – 2 metai, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 2 d., t., y. nuo dienos, kai A. M. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b. l. 43-45).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir jo gynėja akcentavo, kad teisė vairuoti A. M. yra itin svarbi ir prašė baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti terminą nustatyti minimalaus dydžio – 1 metams. Teismas pažymi, kad neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Kaltinamojo interesai, kodėl jam reikalinga teisė vairuoti, negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose ir iš jų eliminuoti neblaivius vairuotojus. Aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atliekant darbines funkcijas ir tai gali pakenkti jo ir jo šeimos finansinei padėčiai, kadangi turi ir finansinių įsipareigojimų, kaltinamajam buvo žinomos ir egzistavo dar iki veikos padarymo, tačiau tai nesustabdė A. M. nuo vairavimo būnant neblaiviam.

Prašymas skirti uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti 1 metams šiuo atveju yra nepagrįstas, nes neatitinka nei nusikalstamos veikos pobūdžio ir pavojingumo ir prieštarauja teismų praktikai. Vertinant A. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą atkreiptinas dėmesys į tai, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas ne didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 (vienerių) metų iki 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis). Asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn ir administracinėn atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas. Kaip minėta, A. M. nustatytas sunkus girtumo laipsnis, vairuodamas neblaivus padarė eismo įvykį ir tai jo padarytą nusikalstamą veiką daro pavojingesnę lyginant su kitomis panašaus pobūdžio nusikalstamomis veikomis (kai asmenims nustatytas girtumo laipsnis yra artimas 1,5 promilių ribai, vairuojant transporto priemonę nepadarytas eismo įvykis), o taip pat administraciniais nusižengimais. Taigi nagrinėjamu atveju už didesnio pavojingumo nusikalstamą veiką skiriama baudžiamojo poveikio priemonė negali būti lygi už administracinį nusižengimą skiriamai administracinio poveikio priemonei.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą vairuodamas automobilį, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Taigi, automobilis atitinka konfiskuotino turto (nusikalstamos veikos padarymo priemonė) požymius, todėl sprendžiama dėl automobilio konfiskavimo. Bylos duomenys patvirtina, kad A. M. nusikalstamą veiką, numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas jam priklausantį automobilį Volkswagen Multivan, v. n. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje numatytą konfiskuotino turto sampratą ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, turi būti konfiskuojamas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 9 888 Eur (su PVM) (pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis) (b. l. 24), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė kaltinamojo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. M. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

2024 m. sausio 2 d. nutarimu A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. 2024 m. sausio 2 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė specialiosios teisės sustabdymas – paliekama galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios. 2024 m. sausio 2 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas ir paimtas dokumentas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) (laikomas byloje prie asmens duomenų) perduotinas saugoti Valstybės įmonei „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2024 m. sausio 2 d. nutarimu (b. l. 46-47), siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. M. priklausančiam automobiliui Volkswagen Multivan, v. n. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas galioti iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti nėra. Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra, kaltinamasis nebuvo laikinai sulaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. M. (A. M.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo A. P. asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra 2024 m. sausio 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalimis konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį Volkswagen Multivan, v. n. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) – valstybės naudai.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2024 m. sausio 2 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. M. priklausančiam turtui – automobiliui Volkswagen Multivan, v. n. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis specialiąja teise, vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikinti.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir paimtą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti Valstybės įmonei „Regitra“.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

A. M. ir A. P. išaiškinti, kad:

1. laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

A. M. išaiškinti, kad:

1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Teisėjas Justas Pažarskis