- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-10
- Bylos Nr.
- 2A-1547/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Konstantinas Gurinas, Algirdas Gailiūnas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „ZIP travel“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Konstantino Gurino ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ZIP travel“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai dėl viešojo pirkimo metu priimtų sprendimų panaikinimo; trečiuoju asmeniui, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dalyvauja uždaroji akcinė bendrovė „Vestekspress“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas kilo dėl atsakovo Švietimo ir mokslo ministerijos (toliau – ir perkančioji organizacija) 2010 m. gruodžio 29 d. paskelbto ir supaprastinto atviro konkurso būdu vykdyto viešojo pirkimo „Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojų tarnybinių kelionių organizavimo paslaugos“ metu priimto sprendimo atmesti ieškovo UAB „ZIP travel“ pasiūlymą pagrįstumo.
Nurodytu pirkimu buvo siekiama įsigyti perkančiosios organizacijos darbuotojų tarnybinių kelionių oru transportu tam tikrais maršrutais aptarnavimo paslaugas. Pagal konkurso sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 1.5 punktą prioritetas turėjo būti teikiamas tiesioginiams skrydžiams; jeigu konkrečiu maršrutu tiesioginių skrydžių iš Vilniaus ir į Vilnių nėra arba tiesioginius skrydžius vykdančių aviakompanijų tarifų taisyklės be kiti aviakompanijų reikalavimai neatitinka pirkimo sąlygų, turėjo būti siūlomi skrydžiai su persėdimais. Tuo tarpu pagal to paties priedo 1.8 punktą tiekėjai, be kita ko, turėjo siūlyti aviabilietus be jokių jų pirkimo po rezervavimo apribojimų.
Ieškovas maršrutu Vilnius-Frankfurtas-Vilnius pasiūlė skrydį su persėdimu, nes, jo nuomone, aviakompanija „Lufthansa“ šiuo maršrutu išskirtiniais atvejais pasilieka teisę taikyti bilietų pardavimo laiko limitą (apribojimą išpirkimui), o tai neatitinka konkurso sąlygų. Ieškovo įsitikinimu, perkančioji organizacija nepagrįstai laikė, kad nurodytu maršrutu turėjo būti pasiūlytas tiesioginis skrydis, todėl ieškovo pasiūlymą neteisėtai atmetė. Ieškovo teiginius dėl bilietų išpirkimo apribojimo patvirtina 2011 m. vasario 12 d. aviakompanijos „Lufthansa“ pažyma, kurios perkančioji organizacija, atmesdamas ieškovo pretenziją, neįvertino. Ieškovo nuomone, atsakovo sprendime atmesti pretenziją nurodytas 2011 m. vasario 17 d. UAB „LITCARGUS“ raštas yra nevisapusiškas ir nepatikimas. Be pagrindo atmesdamas ieškovo pasiūlymą, atsakovas pažeidė skaidrumo bei lygiateisiškumo principus.
Remdamasis išdėstytu, ieškovas prašė panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimus atmesti ieškovo pasiūlymą ir pretenziją bei įpareigoti ją tęsti konkurso procedūras.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas panaikino perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą ir sprendimą pripažinti trečiąjį asmenį laimėjusiu konkursą. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.
Teismas sprendė, kad konkurso sąlygų 1 priedo 1.8 punkto tikslas – įsigyti aviabilietus tarnybinėms kelionėms be rezervavimo, pirkimo po rezervavimo, grąžinimo ir keitimo apribojimų – yra besąlyginis, tai yra, perkančiajai organizacijai negalėjo būti siūlomi aviabilietai su kokiais nors išpirkimo po rezervavimo apribojimais. Pagal aptariamą nuostatą tiekėjai, atsižvelgdami į aviakompanijų tarifo taisykles bei kitus aviakompanijos nustatytus reikalavimus, privalėjo parinkti ir pasiūlyti perkančiajai organizacijai aviabilietų kainas be kokių nors rezervavimo, pirkimo po rezervavimo, grąžinimo ir keitimo apribojimų, o ne ją riboti aviakompanijų tarifo taisyklių bei kitų aviakompanijų nustatytų reikalavimų aiškinimu po pasiūlymo pateikimo.
Teismas nustatė, kad ieškovo pasiūlymas buvo atmestas dėl to, kad maršrutu Vilnius-Frankfurtas-Vilnius buvo pasiūlytas skrydis su persėdimu, tačiau nebuvo pasiūlytas tiesioginis aviakompanijos „Lufthansa“ skrydis šiuo maršrutu. Teismas nurodė, kad iš ieškovo pateiktos 2011 m. vasario 7 d. kompanijos „Lufthansa“ pažymos matyti, jog aptariamu maršrutu aviakompanija išimtiniais atvejais pasilieka teisę taikyti bilietų pardavimo laiko limitą, kai dėl specialių renginių, mugių, kongresų ir panašių atvejų bei dėl atsiradusio skirtumo tarp bilieto kainos taisyklėse nurodytos paskutinės bilietų pardavimo datos ir sistemos generuojamo pranešimo apie bilietų pardavimo laiko apribojimą ši kompanija taikys aviabilieto išpirkimo apribojimus. Iš ieškovo pateikto UAB „Amadeus Lietuva“ rašto matyti, kad kompanijos „Lufthansa“ aviabilietams, kurių tarifas YFF5DO, taikomi išpirkimo po rezervavimo apribojimai. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad aviakompanijos „Lufthansa“ tiesioginis skrydis maršrutu Vilnius-Frankfurtas-Vilnius, kurio tarifas YFF5DO, neatitinka konkurso sąlygų 1 priedo 1.8 punkto reikalavimų.
Teismas laikė teisiškai nereikšmingais trečiojo asmens argumentus, kad šios kompanijos nurodyti bilieto išpirkimo apribojimai taikomi tik išimtiniais ir iš anksto nenumatytais atvejais, itin retai, todėl negali būti laikomi bilieto išpirkimo apribojimu konkurso sąlygų kontekste. Teismo nuomone, bet kuri išimtis iš konkurso sąlygose nurodytos taisyklės – įsigyti aviabilietus darbuotojų tarnybinėms kelionėms be rezervavimo, pirkimo po rezervavimo, grąžinimo ir keitimo apribojimų – turėjo būti aptarta konkurso sąlygose, nes priešingu atveju tektų interpretuoti pirkimo sąlygas pagal atskirų aviakompanijų tarifų taisykles bei kitus aviakompanijų nustatytus bilietų rezervavimo reikalavimus, o tai ribotų perkančiosios organizacijos galimybę įsigyti pageidaujamas paslaugas bei sudarytų keblumų vertinant tiekėjų pasiūlymus. Vadovaudamasis išdėstytu, teismas padarė išvadą, kad perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti ieškovo pasiūlymą yra neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.
Teismas nurodė, kad tiekėjo pretenzijos nagrinėjimas yra išankstinė bylos sprendimo ne teisme tvarka, todėl perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti ieškovo pretenziją nelaikytinas savarankišku ieškinio dalyku. Panaikinus perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą, sprendimas atmesti ieškovo pretenziją tampa teisiškai nereikšmingu. Teismas taip pat nurodė neturįs teisinio pagrindo įpareigoti perkančiąją tęsti pirkimo procedūras ar priimti konkretų sprendimą, nes, panaikinus atitinkamą perkančiosios organizacijos sprendimą, ji pati privalės atlikti įstatyme numatytas procedūras ir priimti sprendimus. Teismas pažymėjo, kad byloje egzistuoja viešasis interesas, todėl peržengė ieškinio ribas ir panaikino perkančiosios organizacijos sprendimą pripažinti trečiąjį asmenį konkurso laimėtoju.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas Švietimo ir mokslo ministerija prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
1. Teismo išvada, kad ieškovas negalėjo siūlyti bilieto maršrutu Vilnius-Frankfurtas-Vilnius, nes šio bilieto tarifui YFF5D0 taikomi konkurso sąlygų draudžiami bilieto išpirkimo apribojimai, padaryta netinkamai išaiškinus konkurso sąlygas ir netinkami įvertinus byloje esančius įrodymus. Apelianto nuomone, konkurso sąlygų 1 priedo 1.8 punkto nuostata reiškia, kad tiekėjas, spręsdamas, ar bilietas neturi išpirkimo apribojimų, turėjo vadovautis aviakompanijos reikalavimais. Tai darydamas, jis turėjo įvertinti ne tik tai, kas yra įtvirtinta pačioje bilieto tarifo taisyklėje, bet ir kaip tą taisyklę aiškina pati ją įtvirtinusi aviakompanija. Ginčo maršruto bilieto tarifo YFF5D0 taisyklė numato, kad dėl automatinės bilietų išrašymo (pardavimo) termino kontrolės gali egzistuoti skirtumas tarp tarifo taisyklėje nurodytos paskutinės bilietų išrašymo (pardavimo) datos ir sistemos atsiųstos žinutės apie bilietų išrašymo (pardavimo) terminą; taikomas griežtesnis išrašymo (pardavimo) terminas. Priešingai nei sprendė teismas, ši taisyklė nereiškia bilieto išpirkimo po rezervacijos apribojimų, kurie buvo draudžiami konkurso sąlygų. Tai patvirtina pati teismo vertinta 2011 m. vasario 7 d. kompanijos „Lufthansa“ pažyma, kurioje aiškiai numatyta, kad bilieto ginčo maršrutu kaina yra ekonominės klasės bilieto be apribojimų kaina; netaikomi jokie išankstinio pirkimo ir bilietų pardavimo laiko apribojimai. Taigi pati aviakompanija savo pasiliekamos teisės išimtiniais ir iš anksto nežinomais atvejais paprašyti išpirkti bilietą anksčiau nelaiko bilieto išpirkimo apribojimu. 2011 m. balandžio 4 d. UAB „Amadeus Lietuva“ rašte, kuriuo taip pat rėmėsi teismas, tik perrašoma bilieto tarifo YFF5D0 taisyklė, tačiau, ką ji reiškia, nepaaiškinama. Tai, kad aviakompanija „Lufthansa“ aptariamam bilieto tarifui netaiko išpirkimo apribojimų, patvirtina 2011 m. vasario 17 d. „LITCARGUS“ raštas, trečiojo asmens susirašinėjimas su kompanijos „Lufthansa“ darbuotoja, taip pat 2011 m. gegužės 13 d. UAB „Amadeus Lietuva“ raštas, tačiau šie įrodymai teismo nebuvo įvertinti.
2. Teismas visiškai neįvertino konkurso sąlygų 1 priedo 2.6 punkto, numatančio, kad visos pasiūlyme pateiktos kainos turi galioti 2011 m. sausio 11 d. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad būtent 2011 m. sausio 11 d. kompanijos „LUFTHANSA“ skrydžiui ginčo maršrutu jokie apribojimai nebuvo taikomi. Taigi tiekėjai galėjo ir privalėjo šiuo maršrutu pasiūlyti tiesioginį skrydį.
Ieškovas UAB „ZIP travel“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad aiškinti konkurso sąlygų 1 priedo 1.8 punktą kitaip, nei tai padarė teismas, negalima. Šiame punkte įtvirtintos sąlygos tikslas – suteikti apeliantui teisę laisvai rezervuoti ir pirkti, grąžinti ir keisti skrydžio datas bet kuriuo metu iki kelionės pradžios. Apelianto minimi įrodymai nepaneigia teismo išvadų. Pažymi, kad bilieto tarifo YFF5D0 taisyklę kitos aviakompanijos laiko bilietų išpirkimo apribojimu. Tai daro ir kitos perkančiosios organizacijos.
Trečiasis asmuo UAB „Vestekspress“ prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo sutinkąs su apelianto argumentais, taip pat išdėsto ankstesniuose procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teisėjų kolegija apeliacinę bylą nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo teisinio ir faktinio pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.).
Dėl ginčo esmės
Teisėjų kolegijos vertinimu, esminiu šioje apeliacinėje byloje laikytinas tinkamas konkurso sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 1.8 punkte įtvirtintų nuostatų aiškinimas.
Nurodytame punkte yra įtvirtintos įvairios sąlygos, susijusios su perkančiosios organizacijos (apelianto) siekiu įsigyti aviabilietus be rezervavimo, pirkimo po rezervavimo, grąžinimo ir keitimo apribojimų. Ginčas kilo ne dėl visų šiame punkte įtvirtintų reikalavimų, o tik dėl nuostatos įsigyti aviabilietus be pirkimo po jų rezervavimo apribojimų. Šiame kontekste, be jau nurodyto, aptariamame punkte įtvirtinta, kad: perkančioji organizacija bilietus po rezervavimo pirks (patvirtins užsakymą) bet kuriuo metu iki kelionės pradžios be jokių tiekėjo ir vežėjo apribojimų; tiekėjai turi siūlyti tik tokias kainas, bilietus, pagal kurias perkančioji organizacija galės po rezervavimo pirkti pagal aviakompanijos tarifo taisyklę bei pagal kitus aviakompanijos nustatytus reikalavimus, susijusius su bilieto pirkimo po rezervavimo terminu, bet kuriuo metu iki kelionės pradžios; tiekėjas turės bilietą parduoti (išrašyti) pagal aviakompanijos tarifo taisyklę bei pagal kitus aviakompanijos nustatytus reikalavimus bet kuriuo metu iki kelionės pradžios be jokių tiekėjo ir vežėjo apribojimų.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas nurodytas nuostatas, padarė išvadą, kad perkančiosios organizacijos tikslas įsigyti aviabilietus be pirkimo po rezervavimo apribojimų yra besąlyginis. Savo ruožtu pati perkančioji organizacija aptartas nuostatas aiškina taip, kad jos reikalauja iš tiekėjų sprendžiant, ar bilietas neturi išpirkimo apribojimų, vadovautis aviakompanijos reikalavimais.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirkimo objektui keliamus reikalavimus nustato pati perkančioji organizacija. Šie reikalavimai, kaip ir visos kitos pirkimo dokumentuose įtvirtintos sąlygos, turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia (VPĮ 24 str. 8 d.). Kadangi perkančioji organizacija pati nustato pageidaujamam įsigyti objektui keliamus reikalavimus, jai tenka ir neigiamų padarinių rizika dėl tokių reikalavimų netikslumo ir neaiškumo.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos konkurso sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 1.8 punkto nuostatos pagal jų lingvistinę išraišką iš tiesų yra besąlyginės. Šiose nuostatose nėra numatyta, kad tam tikrais atvejais perkančiosios organizacijos galimybė pirkti bilietą po rezervavimo iki pat kelionės pradžios gali būti ribojama tiekėjo ar vežėjo reikalavimu. Aptariamame punkte aiškiai įtvirtinta, kad perkančioji organizacija bilietus po rezervavimo pirks bet kuriuo metu iki kelionės pradžios be jokių tiekėjo ir vežėjo apribojimų Nei šiame punkte, nei kitose konkurso sąlygose nėra nurodyta išimčių, kada reikalavimas nupirkti bilietą po rezervavimo per tam tikrą laikotarpį, ankstesnį nei kelionės pradžia, nelaikomas bilieto išpirkimo apribojimu konkurso sąlygų prasme. Nurodytos šių nuostatų prasmės nepakeitė ir perkančiosios organizacijos pateiktas sąlygų paaiškinimas (b. l. 21). Be to, spręsti, kad tam tikrų išimčių iš nurodytų taisyklių egzistavimas gali būti aiškiai numanomas ir nekelia jokių pagrįstų abejonių, taip pat nėra pagrindo.
Teisėjų kolegijos nuomone, aptariamų nuostatų negalima interpretuoti taip, kad tiekėjas, spręsdamas, ar bilietas neturi išpirkimo apribojimų, turi vadovautis aviakompanijos reikalavimais. Toks aiškinimas iš esmės reikštų, kad perkančiosios organizacijos nuostatos įsigyti aviabilietą po rezervavimo be jokių apribojimų turinys priklausytų nuo konkrečios aviakompanijos pateikto savo reikalavimų paaiškinimo. Kitaip sakant, jei aviakompanija teigtų, kad jos reikalavimas išimtiniais atvejais išpirkti bilietą per tam laiką nelaikytinas išpirkimo apribojimu, toks pasiūlytas bilietas turėtų būti laikomas atitinkančiu perkančiosios organizacijos reikalavimus. Kita vertus, jei analogiškoje situacijoje kita aviakompanija tokius atvejus laikytų bilieto išpirkimo apribojimais, pasiūlytas bilietas pirkimo sąlygų neatitiktų. Akivaizdu, kad perkančiosios organizacijos siūlomo interpretavimo atveju aptariamos konkurso nuostatos nebūtų tikslios ir aiškios, o tai, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, lemtų tiek sunkumus pateikiant pasiūlymus, tiek juos vertinant. Be to, tai neleistų perkančiajai organizacijai gauti norimų paslaugų, nes perkančiosios organizacijos siekis pirkti bilietus po rezervavimo be apribojimų būtų suvaržytas konkrečios aviakompanijos paaiškinimais.
Išvadą, kad toks aiškinimas nėra tinkamas, patvirtina ir byloje susiklosčiusi situacija. Perkančiosios organizacijos teigimu, ginčo maršruto atveju pateikiamas bilietas pagal pačios aviakompanijos nuostatas nelaikomas turinčiu išpirkimo po rezervavimo apribojimų, nepaisant to, kad išimtiniais atvejais gali būti pareikalauta bilietą nupirkti anksčiau. Kitaip tariant, perkančioji organizacija laikė, kad tokie išimtiniai atvejai nelaikytini konkurso sąlygose numatytu draudimu pateikti bilietą su išpirkimo po rezervavimo apribojimu. Tačiau, minėta, konkurso sąlygose šis draudimas buvo suformuluotas nenumatant jokių išimčių. Dėl šios priežasties toks aiškinimas laikytinas plečiamu pirkimo nuostatų aiškinimu pasiūlymų vertinimo stadijoje, kas pagal įstatymą nėra galima (VPĮ 27 str. 2, 4, 5 d.). Pastebėtina, kad byloje yra įrodymų, kad kitos aviakompanijos analogiškus atvejus laiko bilieto išpirkimo po rezervavimo apribojimu (b. l. 88-92).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad reikalavimas siūlyti bilietą be išpirkimo po rezervavimo apribojimų pagal pirkimo dokumentus buvo besąlyginis, visiškai pagrįstai sprendė, kad net ir išimtiniai atvejai, kuomet gali būti pareikalauta nupirkti bilietą anksčiau ir kurių pati aviakompanija ginčo maršruto atveju nelaiko išpirkimo apribojimais, neatitiko pirkimo sąlygų. Dėl šios priežasties nebuvo būtinumo tirti ir pasisakyti dėl perkančiosios organizacijos ir trečiojo asmens pateiktų įrodymų, turėjusių pagrįsti, kad nurodytų išimtinių atvejų visos aviakompanijos nelaiko apribojimais. Teisėjų kolegijos nuomone, net įrodžius, kad objektyviai nėra įmanoma pateikti bilietą be absoliučiai jokių išpirkimo po rezervavimo apribojimų, perkančiosios organizacijos parengtų pirkimo sąlygų kontekste tai neturėtų jokios teisinės reikšmės – netinkamai suformuluotų pirkimo sąlygų neigiami padariniai, minėta, tenka pačiai perkančiajai organizacijai.
Trečiasis asmuo teigia, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai, nes kai kuriems maršrutams jis pasiūlė bilietus, kuriems taikomi analogiški apribojimai kaip ir ginčo maršrutui, tačiau pirmųjų atveju tokių ribojimų nelaikė draudžiamais konkurso sąlygų. Teisėjų kolegijos nuomone, spręsti apie ieškovo nesąžiningumą negalima. Pagal konkurso sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 2.6 punktą aviabilietų kainos turi būti pagrįstos aviakompanijų arba rezervavimo sistemų pažymomis. Byloje yra įrodymų, kad paprastai aviakompanijos jokių pažymų, reikalingų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, neišduoda (b. l. 135). Iš rezervavimo sistemų išrašų ir kitų įrodymų matyti, kad kitiems maršrutams skirtuose ieškovo pasiūlytuose aviabilietuose nėra numatytų tokių apribojimų, kurie yra nurodyti ginčo maršruto atveju (b. l. 112, 127, 130-131). Be to, išvadą, kad konkurso sąlygos buvo neaiškios, patvirtina ir tai, kad iš esmės dėl tokių pačių perkančiosios organizacijos veiksmų yra pradėta ir kito tiekėjo byla.
Perkančioji organizacija savo skunde taip pat teigia, kad pasiūlymų pateikimo metu jokie apribojimai išpirkti po rezervavimo ginčo aviabilietą apskritai nebuvo taikomi. Kadangi šis argumentas nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, teisėjų kolegija jo nevertina (CPK 178 str.).
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu, konstatuoja, kad naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl sprendimą palieka nepakeistą, o skundą atmeta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus apeliacinį skundą, ieškovas įgyja teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimą (CPK 93 str.). Tokiomis išlaidomis ieškovas įvardina 3 000 Lt už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į skundą (b. l. 214-216). Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad nei savo apimtimi, nei keliamais teisiniais klausimais byla nebuvo labai sudėtinga, priteistinas išlaidų atlyginimas turi būti sumažintas (CPK 98 str. 2 d.). Protingu bylinėjimosi išlaidų atlyginimu laikytina 1 000 Lt suma.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „ZIP travel“ iš apelianto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.