- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-06
- Bylos Nr.
- 2S-152-258/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16641-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Skolininkas
- Z. D.
- Kreditorius
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės Z. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. nutarties, kuria buvo tenkintas išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymas išduoti vykdomąjį raštą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo išduoti vykdomąjį raštą. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-23954-872/2015 patvirtino taikos sutartį vykdymo procese, sudarytą tarp išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir skolininkų Z. D., A. D., kuria skolininkai įsipareigojo:Per 9 mėnesius nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta ši Sutartis įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą kontrolinio punkto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkam rekonstravimui, fiksuotam Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2005 m. rugsėjo 13 d. savavališkos statybos akte Nr. (101) 11.11-86, įteisinti;Skolininkams per 9 mėnesius nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta ši Sutartis, įsiteisėjimo dienos neįvykdžius šios Sutarties 1 punkte nurodyto įsipareigojimo, Skolininkai įsipareigoja per 3 mėnesius išardyti savavališkai rekonstruotą kontrolinio punkto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį, t.y. pašalinti savavališkos statybos padarinius, nurodytus Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2005 m. rugsėjo 13 d. savavališkos statybos akte Nr. (101) 11.11-86, ir sutvarkyti statybvietę;Per nustatytą terminą Skolininkams neįvykdžius šios Sutarties 2 punkte nurodyto įsipareigojimo, Skolininkai įsipareigoja už kiekvieną uždelstą įsipareigojimo neįvykdymo dieną mokėti 30 eurų (trisdešimties eurų) baudą į Ieškovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas, tačiau baudos mokėjimas neatleidžia Skolininkų nuo Sutarties 2 punkte nurodyto įsipareigojimo vykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 liepos 12 d. nutartimi nutarė išduoti vykdomąjį raštą įpareigoti skolininkus per 3 mėnesius išardyti savavališkai rekonstruotą kontrolinio punkto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, t.y. pašalinti savavališkos statybos padarinius, nurodytus Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2005 m. rugsėjo 13 d. savavališkos statybos akte Nr. (101) 11.11-86, ir sutvarkyti statybvietę; per nustatytą terminą skolininkams neįvykdžius nurodyto įsipareigojimo, įpareigoti skolininkus už kiekvieną uždelstą įsipareigojimo neįvykdymo dieną mokėti 30 eurų baudą į ieškovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“.Teismas nurodė, kad nutartis, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjo 2015-05-21. Byloje duomenų apie tai, kad skolininkai Z. D. ir A. D. būtų įvykdę taikos sutarties sąlygas nustatyta tvarka ir terminais, nepateikta (CPK 178 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantė (skolininkė) Z. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-12 nutartį dėl vykdomojo rašo išdavimo ir klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo grąžinti spręsti pirmos instancijos teismui žodinio proceso tvarka. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:Nurodo, kad visus klausimus, susijusius su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-12 nutartimi patvirtintos taikos sąlygų įgyvendinimu sprendė ir tvarkė A. D., kuris 2016-02-16 netikėtai mirė. Dėl A. D. sveikatos būklės ir netikėtos mirties Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-12 nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų nepavyko įvykdyti. Apeliantė yra A. D. teisių perėmėja, todėl informuoja, kad pagal jos užsakymą UAB „Projektavimo sprendimai“ patvirtintos taikos sutarties sąlygų įgyvendinimu, t.y. rengia būtinus dokumentus ir juos derina su atitinkamomis institucijomis, siekdami gauti statybą leidžiantį dokumentą kontrolinio punkto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savavališkam rekonstravimui fiksuotam Vilniaus apskrities administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2005 m. rugsėjo 13 d. savavališkos statybos akte Nr. (101) 11.11-86, įteisinti. Apie šią situaciją informuotas ir išieškotojas, su juo buvo prašoma sudaryti susitarimą dėl taikos sąlygų pakeitimo, tačiau išieškotojas atsisakė tą padaryti ir kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.Atsižvelgiant į tai, jog taikos sutarties sąlygų įgyvendinimas iš esmės jau yra toli pažengęs (yra parengti preliminarūs projektai, daroma topografinė nuotrauka ir kt.), o savalaikis taikos sutarties sąlygų įgyvendinimas užtruko dėl A. D. mirties bei paveldėjimo (teisių perėmimo) procedūrų įforminimo, vykdomojo rašto išdavimas ir įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos padarinius būtų neproporcingas taikos sutarties sąlygų pažeidimo mastui bei pažeidimo priežastims.Pirmos instancijos teismui klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo sprendžiant žodinio proceso tvarka, skolininkė būtų galėjusi teismui pateikti paaiškinimus ir prašyti teismo pakeisti taikos sutarties įvykdymo terminą, nes tai nebūtų nukrypimas nuo esminių sutarties sąlygų. Tačiau teismui išsprendus rašytinio proceso tvarka, tokia skolininkės teisė buvo apribota, o pats vykdomojo rašto išdavimas nukrypo nuo proporcingumo ir teisingumo principų.Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-12 nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:Vilniaus miesto apylinkės teismas, skundžiamą 2016-07-21 nutartį priėmė vadovaujantis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gal kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Prašymas nagrinėjamas rašytine tvarka. Taigi teismas, priimdamas ginčijamą nutartį nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Prašymas išduoti vykdomąjį dokumentą teismo posėdyje gali būti nagrinėjamas tik teismui pripažinus jog tai būtina, tačiau atskirajame skundė nėra nurodoma jokių aplinkybių, kurios būtų lėmę Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, skirti žodinį bylos nagrinėjimą teismo posėdyje.Atsižvelgiant į tai, kad nustatytais terminais taikos sutartis nebuvo įvykdyta, išieškotojui atsirado teisinis pagrindas ir pareiga teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pradėti bei atlikti priverstinio teismo nutarties vykdymo veiksmus, nurodytus Statybos padarinių šalinimo pagal teismo sprendimą organizavimo tvarkos apraše, patvirtintame Inspekcijos viršininko 2013-06-05 įsakymu Nr. 1V-91(2015-10-15 įsakymo Nr. 1V-17 redakcija).Skolininkės nurodomos atskirajam skunde aplinkybės dėl siekio vykdyti teismo sprendimą nėra bylos dėl vykdomojo rašto išdavimo, objektas, todėl nėra pagrindo spręsti klausimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-12 nutarties neteisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas išdavė išieškotojai vykdomąjį raštą, pagrįstumo ir teisėtumo.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra konstatavęs, kad taikos sutartis – tai šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis CK 6.189 straipsnio prasme šalims turi įstatymo galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės.Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir įvertinęs pateiktus įrodymus sprendžia, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Be to, pati apeliantė atskiruoju skundu neginčija, jog pažeidė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-12 nutartimi tarp apeliantės ir išieškotojo pasirašytą taikos sutartį, t.y. neginčija, kad sutarties sąlygos nebuvo įvykdytos, o tik nurodo, kad dėl apeliantės sutuoktinio mirties, kuris taip pat buvo skolininkas šioje byloje negalėjo įvykdyti taikos sutarties sąlygų per nustatytus terminus. Apeliantė, sudarydama taikos sutartį, turėjo įvertinti savo galimybes ją įvykdyti bei galimą riziką, taip pat numatyti sutarties neįvykdymo teisines pasekmes. Ta aplinkybė, kad ji nespėjo per taikos sutartyje nustatytą laikotarpį įteisinti savavališkos statybos, negalėjo teismui būti pagrindas atsisakyti išduoti išieškotojui vykdomąjį dokumentą. Byloje nėra duomenų, jog apeliantė CPK nustatyta tvarka ginčytų taikos sutarties sąlygas. Todėl galiojanti ir nenuginčyta teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, turi būti vykdoma. Esant nurodytoms aplinkybės, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė išieškotojui vykdomąjį raštą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad vykdomasis raštas buvo išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-12 nutartimi. Ši nutartis buvo apeliantės apskųsta. Vadinasi, nuo šios skundžiamos nutarties priėmimo iki atskiro skundo nagrinėjimo, praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai, ir apeliantė turėjo papildomai laiko savavališkos statybos įteisinimui. Apeliantė nurodo, kad pirmos instancijos teismas, nusprendęs klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti rašytinio proceso tvarka, apribojo skolininkės teisę duoti paaiškinimus dėl taikos sutarties sąlygų nevykdymo. Vadovaujantis CPK 646 str. 3 d. šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka ir tik teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje. Darytina išvada, kad teismui suteikta diskrecijos teisė pačiam nuspręsti ar yra būtinybė skirti žodinį bylos nagrinėjimą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Todėl teismui išsprendus klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo rašytinio proceso tvarka, negali būti vertinama kaip apeliantės procesinių teisių pažeidimas.Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį išdėstyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi (CPK 263 straipsnio 1 dalis), todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nepasisakoRemdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.