Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-09-01 · Civilinė byla Nr. 2S-559-569/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-01
Bylos Nr.
2S-559-569/2021
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02565-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Lina Muchtarovienė (pirm.)
Pareiškėjas
D. Č.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-559-569/2021 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02565-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.2.3; 3.5.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 1 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. Č. skundą dėl antstolės E. R. veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas D. Č. pateikė skundą antstolei E. R. dėl antstolės veiksmų ir prašė įpareigoti grąžinti nuo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) , esančios (duomenys neskelbtini), nurašytas 10,66 Eur lėšas, nes jos yra gautos kaip darbo paieškos išmoka iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pareiškėjas teigė, kad antstolė neįvykdė pareigos informuoti apie tai, kad Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje yra pateiktas nurodymas areštuoti ir / ar priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir apie teisę per 14 dienų nuo nurodymo areštuoti pinigines lėšas ar per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos / nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, o apie pervestą išmoką pareiškėjas sužinojo tik 2021 m. balandžio 19 d.

2. Antstolė E. R. 2021 m. gegužės 17 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą ir kartu su vykdomosiomis bylomis jį perdavė teismui. Antstolė nurodė, kad pareiškėjui patvarkymas areštuoti pinigines lėšas ir nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas buvo išsiųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau pareiškėjas siunčiamų laiškų neatsiėmė. Antstolė nurodė, kad teisės aktų nustatytais terminais pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad 2021 m. kovo 17 d. nuskaityta 10,66 Eur suma buvo išmokėta kaip darbo paieškos išmokos, todėl šios lėšos 2021 m. balandžio 15 d. buvo paskirstytos išieškotojams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. birželio 7 d. nutartimi pareiškėjo D. Č. skundą dėl antstolės E. R. veiksmų atmetė. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas tinkamai nevykdė pareigos domėtis vykdymo eiga bei bendradarbiauti su antstole, neteikė antstolei visų duomenų, pagrindžiančių visų piniginių lėšų kilmę, todėl antstolės procesiniai veiksmai, nurašant ir paskirstant išieškotojai pareiškėjo 10,66 Eur darbo paieškos išmoką, laikytini teisėtais.

4. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuo 2020 m. kovo 16 d. pirmą kartą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas. Todėl akivaizdu, kad 2019 m. liepos 24 d. nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo metu antstolė negalėjo nustatyti, kad skolininkas gauna išmokas (darbo paieškos išmoką), į kurias negalima nukreipti išieškojimo.

5. Teismas nustatė, kad Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytu terminu pareiškėjas antstolės neinformavo, jog 2021 m. kovo 17 d. 10,66 Eur nurašytų lėšų negalima išieškoti.

6. Teismas pažymėjo, kad Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 48¹ straipsnio 6 dalies 1 punktą Užimtumo tarnyba priima sprendimą dėl darbo paieškos išmokos skyrimo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos, darbo paieškos išmoką paskiriant nuo asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos. Todėl teismas vertino, jog pareiškėjas negalėjo nežinoti, kad jam paskirta darbo išmoka, nes pats kreipėsi dėl jos gavimo. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, jog pareiškėjo nurodytas argumentas, kad apie jam išmokėtą darbo paieškos išmoką jis sužinojo tik 2021 m. balandžio 19 d., gavęs sąskaitos išrašą, visiškai nepagrįstas ir negali būti laikomas objektyvia aplinkybe, pateisinančia termino pateikti antstolei informaciją apie lėšų kilmę praleidimą.

7. Teismas vertino, kad pareiškėjas vengė bendradarbiavimo su antstole ir vengė atskleisti jai savo visų finansinių įplaukų duomenis, kad antstolė galėtų nustatyti visų skolininko gaunamų įplaukų kilmę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Atskiruoju skundu pareiškėjas D. Č. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų ir įpareigoti antstolę E. R. grąžinti į D. Č. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), 10,66 eurų pinigines lėšas. Priteisti pareiškėjo pirmojoje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Pareiškėjas jau savo skunde dėl antstolio veiksmų buvo nurodęs, kad jokių antstolio nurodymų/patvarkymų dėl piniginių lėšų arešto ir/ar nurašymo nėra gavęs. Minėtą butą, kurio adresu ((duomenys neskelbtini)) antstolė siuntė 2019-07-24 nurodymą, pareiškėjas nuomojosi tik laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio l d. iki 2012 m. gruodžio l d. (tą faktą patvirtina pridedama 2009-12-01 d. buto nuomos sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Buto savininkas pareiškėją iš minėto buto išdeklaravo 2019-03-24 (tai patvirtina pridedama gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis). Taigi tuo metu, kai antstolė siuntė pareiškėjui savo 2019-07-24 nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas ne tik realiai nebegyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), bet ir jau buvo išdeklaruotas iš šio buto. Todėl aukščiau minėto antstolės nurodymo dėl lėšų arešto pareiškėjas negavo ir negalėjo gauti. Todėl laikytina, kad pareiškėjas nebuvo informuotas ir jam nebuvo išaiškinta jo teisė per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas.

8.2. Pareiškėjas iš viso nežinojo net apie tai, kad, jam į sąskaitą yra pervesta darbo paieškos išmoka, nes jokios informacijos iš Užimtumo tarnybos nebuvo gavęs. Apie tai, kad jam į sąskaitą buvo pervesta darbo paieškos išmoka ir ji buvo nurašyta, pareiškėjas sužinojo tik 2021-04-19 gavęs banko sąskaitos išrašą. Todėl teismo nutartyje nurodyta savo teise - per 14 dienų nuo nurodymo išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus ir reikalauti lėšas sugrąžinti – pareiškėjas realiai pasinaudoti negalėjo.

8.3. Antstolė, žinodama, kad pareiškėjas negauna jokių pajamų, į kurias galėtų būti nukreipiamas išieškojimas, galėjo pati pasidomėti į pareiškėjo sąskaitą patekusių piniginių lėšų kilme.

8.4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalies nuostatomis, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA). Į pareiškėjo sąskaitą iš Užimtumo tarnybos buvo pervesta 161,54 eurų dydžio darbo paieškos išmoka, kuri tikrai nesiekia minimalios mėnesinės algos. Jau vien šiuo pagrindu antstolė negalėjo nukreipti išieškojimo į darbo paieškos išmoką, pervestą į pareiškėjo sąskaitą, nes jokių kitokių lėšų pareiškėjo sąskaitoje nebuvo.

8.5. Priimdamas nutartį ir vadovaudamasis vien Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis, teismas pažeidė įstatymų viršenybės principą.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė E. R. prašo D. Č. 2021-06-16 atskirą skundą atmesti bei palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1. 2021-06-17 antstolės gautais gyventojų registro duomenimis D. Č. deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2012-10-25 dienos iki šiol yra (duomenys neskelbtini).

9.2. Antstolių informacinės sistemos (AIS) duomenimis skolininkas D. Č. pradėtų ir nebaigtų vykdomųjų bylų įvairiose antstolių kontorose turi jau nuo 2010 metų. Iš viso šiuo metu registruotos ir vykdomos 20 bylų. Tad yra mažai tikėtina, kad su priverstinio išieškojimo tvarka, jos vykdymu yra nesusipažinęs bei nežino pareigų, išvardintų CPK 644 straipsnyje.

9.3. Skolininko turėtos banko sąskaitos yra uždarytos 2018 m. ir naują banko sąskaitą D. Č. (duomenys neskelbtini) banke atidarė 2020-09-30. Antstolės E. R. kontoros areštas jau buvo taikytas nuo 2019 metų. Piniginių lėšų apribojimo informacinės sistemos (PLAIS) funkcionalumas yra toks, kad jei buvo uždėtas sąskaitos areštas ir skolininkas tuo metu neturėjo aktyvios atidarytos banko sąskaitos, areštas lieka ir jis pradeda galioti automatiškai naujos sąskaitos atidarymo dieną, šiuo atveju 2020-09-30. Todėl ir vėl mažai tikėtina, kad skolininkas nebuvo tikrinęs savo sąskaitos duomenų ir nematęs jam taikytų apribojimų.

Šalies argumentai

9.4. Atskirajame skunde D. Č. nurodo, kad „pareiškėjas iš viso nežinojo net apie tai, kad jam į sąskaitą yra pervesta darbo paieškos išmoka, nes jokios informacijos iš Užimtumo tarnybos nebuvo gavęs“. Tai yra visiški melagingi duomenys, kadangi iš Užimtumo tarnybos 2021-06-28 gautoje pažymoje yra aiškiai nurodyta, kad skolininkas buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, jam buvo suteiktas bedarbio statusas, 2020-12-07 jis pateikė prašymą dėl darbo paieškos išmokos skyrimo bei nurodė banko sąskaitą, į kurią turi būti pervesta išmoka, šiuo atveju į 2020-09-30 atidarytą (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės ir vykdomųjų bylų medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nes priimta tinkamai nustačius bylos faktines aplinkybes ir padarius pagrįstas išvadas, tinkamai pritaikius ir išaiškinus teisės normas bei atskleidus bylos esmę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais, kurių pagrindu skundas dėl antstolės veiksmų atmestas, todėl visų jų išsamiai nekartoja ir pasisako tik dėl esminių atskirojo skundo argumentų.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė E. R. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko D. Č. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko D. Č. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko D. Č. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko D. Č. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 4 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė 2019 m. liepos 24 d. nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė priverstinai nurašyti 765,38 Eur pinigines lėšas nuo visų skolininko sąskaitų, atšaukė anksčiau priimtus nurodymus priverstinai nurašyti pingines lėšas. Nurodymas išsiųstas pareiškėjo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau procesinių dokumentų pareiškėjas neatsiėmė per saugojimo terminą. Nuo pareiškėjo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo 17 d. nuskaityta ir į antstolės depozitinę sąskaita pervesta 10,66 Eur suma. Antstolė 2021 m. balandžio 15 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirstė išieškotą 10,66 Eur sumą išieškotojai.

14. Apeliantas teigia, kad nurodymas nebuvo tinkamai įteiktas jam, todėl apeliantas, nežinodamas apie iš jo banko sąskaitos nurašytas lėšas, negalėjo per 14 d. informuoti antstolės apie nurašytų lėšų kilmę. Nurodo, kad butą, kurio adresu ((duomenys neskelbtini)) antstolė siuntė 2019-07-24 nurodymą, pareiškėjas nuomojosi tik laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio l d. iki 2012 m. gruodžio l d. (tą faktą patvirtina pridedama 2009-12-01 d. buto nuomos sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Buto savininkas pareiškėją iš minėto buto išdeklaravo 2019-03-24 (tai patvirtina pridedama gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis). Todėl tuo metu, kai antstolė siuntė pareiškėjui savo 2019-07-24 nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas ne tik realiai nebegyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), bet ir jau buvo išdeklaruotas iš šio buto. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apelianto nurodomos aplinkybės, jog minėtą butą, kurio adresu antstolis siuntė nurodymą, apeliantas nuomojosi tik nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 1 d., kadangi buto nuomos sutartis buvo terminuota trejiems metams, neįrodo, kad, pasibaigus buto nuomos sutartyje numatytam terminui, ji nebuvo pratęsta. Pažymėtina, kad vykdomojoje byloje Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) yra pateikta 2018 m. gruodžio 11 d. apelianto su advokato D. K. kontora sudaryta atstovavimo sutartis, kurioje apeliantas nurodė savo adresą – (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė parodo, kad apeliantas ir 2018 m. gyveno (duomenys neskelbtini). Apeliantas iš minėto buto buvo išdeklaruotas 2019 m. kovo 24 d., ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad apeliantas minėtame bute adresu (duomenys neskelbtini), gyveno ilgiau, nei buvo numatyta pateiktoje nuomos sutartyje. Apelianto pateikta 2021-06-14 gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad D. Č. nuo 2012-10-25 iki 2019-03-24 savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), deklaravimas panaikintas buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininko prašymu. Kitas adresas nėra deklaruojamas. Pažymėtina, jog pagal CPK 644 straipsnio 4 punktą skolininkas privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga. Skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Pažymėtina, kad apeliantas antstolei nepateikė duomenų apie pakeistą gyvenamąją vietą. Iš vykdomojoje byloje esančių gyventojų registro duomenų, kurie buvo gauti 2019-07-24, nustatyta, kad pareiškėjas yra deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog išvada, kad antstolis procesinius dokumentus pareiškėjui įteikė tinkamai, nėra paneigta.

16. Nepagrįsti ir atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis vien Sprendimų vykdymo instrukcijomis, o ne CPK numatytomis taisyklėmis, pažeidė įstatymų viršenybės principą. Pagal CPK 644 straipsnio 4 punktą skolininkas privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis. Skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Ši pareiga reiškia, kad skolininkas turi bendradarbiauti su vykdymo proceso šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose šio kodekso teisės normose nustatytomis teisėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2008). Pažymėtina, kad apelianto atžvilgiu antstolės E. R. kontoroje vykdomos 4 vykdomosios bylos. Taip pat vykdomosios bylos apelianto atžvilgiu vykdomos ir antstolių A. L., A. B., T. U., E. R., V. Š. ir D. P. kontorose. Apeliacinės instancijos vertinimu, apeliantas turėjo aktyviai domėtis vykdomosios bylos eiga, o kreipęsis į Užimtumo tarnybą ir nurodęs, į kokią sąskaitą pervesti išmoką, žinodamas, jog antstolių kontorose yra vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai, kad yra nurodymas priverstinai nurašyti skolas, turėjo informuoti antstolį apie tai, jog į sąskaitą gali būti pervestos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, tačiau to nedarė, dėl to pats turėtų prisiimti neigiamas pasekmes.

17. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad vadovaujantis CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatomis, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, o į apelianto sąskaitą iš Užimtumo tarnybos pervesta 161,54 Eur dydžio darbo paieškos išmoka nesiekia minimalios mėnesinės algos. Pažymėtina, kad CPK 312 straipsnyje imperatyviai nurodyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, kad apeliantas skunde negali kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina atskirajame skunde nurodytų aplinkybių ir reikalavimų, kurių nevertino antstolis ir pirmosios instancijos teismas.

18. Įvertinus aptartas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas tinkamai nevykdė pareigos domėtis vykdymo eiga bei bendradarbiauti su antstole, neteikė antstolei visų duomenų, pagrindžiančių visų piniginių lėšų kilmę, todėl antstolės procesiniai veiksmai, nurašant ir paskirstant išieškotojai pareiškėjo 10,66 Eur darbo paieškos išmoką, laikytini teisėtais.

Dėl procesinės bylos baigties

19. Dėl išdėstytų aplinkybių ir teisinių argumentų spręstina, kad skundžiamoji pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta, tinkamai įvertinus bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikius proceso teisės normas. Dėl to nėra teisinio ir faktinio pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, ji paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jam nepriklauso (CPK 93 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Muchtarovienė