- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-30
- Bylos Nr.
- e2A-1576-613/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Erinija Kazlauskienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- G. E.
- Atsakovas
- R. B.
- Advokatai
- Aida Urbonavičienė
- Kategorijos
- 2.3.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.2.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Civilinė byla Nr. e2A-1576-613/2016Teisminio proceso Nr. 2-06-3-12102-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.2; 2.3.2.9.1; 2.3.2.10; 3.1.7.5; 3.3.1.18; 3.3.1.21(S)
2016 m. lapkričio 30 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. E. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-15 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. E. ieškinį atsakovui R. B. dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašė įpareigoti atsakovą R. B. pašalinti savavališkos tvoros statybos žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padarinius – savo lėšomis per teismo nustatytą laikotarpį nugriauti statomą (ar jau pastatytą) tvorą ir sutvarkyti statybvietę, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, jog kartu su atsakovu yra žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. 2015 m. birželio mėn. atsakovas žemės sklype pradėjo statyti tvorą. Atsakovo tvoros statybai yra reikalingas bendraturčio sutikimas. Sutikimo tvoros statybai atsakovas iš ieškovės neprašė ir ieškovė sutikimo nedavė. Nurodė, jog šiuo atveju tvoros statybą leidžiantis dokumentas yra rašytinis ieškovės sutikimas, o nesant tokio dokumento tvoros statyba yra savavališka. Nurodė, jog buvo gautas statybos leidimas dėl gyvenamojo namo statybos, pasikeitė užstatymo plotas, tačiau gyvenamojo namo ir žemės sklypo kadastriniai matavimai nėra padaryti, nes statyba neužbaigta. Esant tokiai situacijai negalima nustatyti ir susitarti, kur turėtų eiti žemės sklypo dalių ribos. Elgesys, kai atsakovas atsitverdamas aklina tvora vienašališkai nustatė ribas, t. y. faktiškai pasiskyrė sau naudotiną žemės plotą, prieštarauja sąžiningumo, teisingumo principui, nes tokiu būdu atsakovas galbūt pasirinko sau naudingiausią variantą ir net galbūt pažeidė ankstesnį susitarimą dėl žemės sklypo naudojimo. Pažymėjo, jog atsakovas atsitvėrė sklypo dalį, kuri ieškovei yra svarbi. Taip pat aklina tvora užtveria priėjimą prie pastato. Dar vienas motyvas, kodėl ieškovė nesutinka su tvoros pastatymu, – tvora yra aklina.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-15 sprendimu ieškinį atmetė.Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas pertvarkė (rekonstravo) tvorą neturėdamas ieškovės rašytinio sutikimo tokiems veiksmams atlikti, tačiau minėtus pažeidimus teismas pripažino mažareikšmiais, o mažareikšmiai statybos teisės aktų pažeidimai nėra pakankami konstatuoti savavališkos statybos fakto buvimą, taigi ir įpareigoti asmenį pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Teisme gautas ieškovės G. E. apeliacinis skundas, apeliantė prašo skundžiamą sprendimą panaikinti bei priteisti apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovas neturėdamas rašytinio apeliantės sutikimo 2015 m. birželio mėn. pradėjo statyti akliną apie 180 cm aukščio medinę tvorą, taip pažeisdamas statybos techninio reglamento (toliau – STR) 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33 punktą, t. y. statybą vykdė savavališkai.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl statybą leidžiančių dokumentų ir savavališkos statybos.Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog pagal planą, jei atsakovas būtų laikęsis senos tvarkos, prie namo ir iki šulinio yra numatyta bendro naudojimo žemė, o nauja tvora eina ir per šią bendram naudojimui skirtą žemę, užtverdama priėjimą prie namo.Atsakovas tvorą pastatė ne anksčiau buvusios tvoros vietoje, o 5–10 cm ją perkeldamas į apeliantės sklypo dalį.STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priede nustatyti reikalavimai, jog rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant užtvarą ant sklypo ribos (konstrukcijoms peržengiant sklypo ribą) (STR 1.07.01:2010 1.1 punktas), prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos) (STR 1.07.01:2010 1.2 punktas), jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą), kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>) 330? ir (<) 30?) (STR 1.07.01:2010 1.2.1 punktas), jei tvoros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimo sklypo plotą), kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30? ir 90?) ar vakarų (tarp 270 ? ir 330?) kryptimis.Teisme taip pat gautas atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą, su apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantė apeliacinės instancijos teisme pateikė naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, taip pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 314 straipsnyje įtvirtintą draudimą pateikti naujus įrodymus.Apeliantės nurodyta tvoros statymo data neatitinka tikro tvoros statymo laiko. Apeliantė, paduodama ieškinį, praleido vienerių metų senaties terminą.Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog tvora pastatyta ne anksčiau buvusios tvoros vietoje, o 5–10 cm perkelta į apeliantės sklypo dalį. Teigia, jog apeliantė nepateikė jokių duomenų, jog tvora yra kitoje, nei nustatytos ribos, vietoje. Yra atlikti kadastriniai matavimai, kurie patvirtina, jog tvora pastatyta anksčiau buvusios tvoros vietoje.Byloje nėra duomenų, kad apeliantė kreipėsi į atsakovą, kad jis tokios tvoros nestatytų ar kad ją stato ne toje vietoje ir ne tokią. Tvoros statybos truko nemažai laiko, bet apeliantė nepasikalbėjo su kaimynu (atsakovu), nepareiškė noro prisidėti prie statybos išlaidų, delsė spręsti tvoros rekonstrukcijos klausimą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo
Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 1 dalis nustato, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Savavališkos statybos sąvoka yra įtvirtina Statybos įstatyme, kurio 2 straipsnio 71 dalis numato, jog savavališka statyba – tai statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, jog statybą leidžiančiam dokumentui prilyginamas žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinis sutikimas, kai pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Šios nuostatos netaikomos statybos valstybinėje žemėje atvejais, taip pat kai rašytinį sutikimą privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio (Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalis). Savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 28 straipsnis). Šalys neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl nesudėtingo statinio statybos. Tvora – nesudėtingas I grupės statinys, kurio statybai nereikalingas pritarimas statinio projektui (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymas Nr. D1-812 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ patvirtinimo“, 2 lentelės 3 punktas).Kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti žemės sklypo bendraturčių, kai žemės sklypas nuosavybės teise priklauso dviem (keliems) bendraturčiams, rašytinius sutikimus (susitarimus) (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. D1-826 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33 punktas). Tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovas pertvarkė (rekonstravo) tvorą neturėdamas apeliantės rašytinio sutikimo tokiems veiksmams atlikti.Pirmosios instancijos teismas, remdamasis rašytinio sutikimo tvoros statybai neturėjimu, atsakovo veiksmus pripažino mažareikšmiais bei konstatavo, jog mažareikšmiai statybos teisės aktų pažeidimai nėra pakankami konstatuoti savavališkos statybos fakto buvimą, taigi ir įpareigoti asmenį pašalinti savavališkos statybos padarinius.Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Kaip jau minėta, tvora, dėl kurios pastatymo yra kilęs ginčas, priskirtina nesudėtingiems statiniams, kuriems neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, ginčo dėl to tarp šalių nėra.Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, jog vienas iš savavališkos statybos atvejų yra, kai statinio ar jo dalies statyba atliekama be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-03-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos v. A. M., bylos Nr. 3K-3-115-695/2015).Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą gretimo žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinis sutikimas yra statybą leidžiantis dokumentas, jeigu pagal teisės aktų nuostatas yra privaloma tokį sutikimą gauti. STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.1 punkte nustatyta, jog kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius sutikimus (susitarimus) žemės sklypo bendraturčių, kai žemės sklypas nuosavybės teise priklauso dviem (keliems) bendraturčiams. Ginčo statinio statybą leidžiančiam dokumentui pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą priskirtas gretimo sklypo savininko rašytinis sutikimas. Šio straipsnio 25 dalyje nustatyta, kad rašytiniai sutikimai tampa neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienerius metus nuo statybos pradžios statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Apeliantė nurodo, jog atsakovas tvorą pradėjo statyti 2015 m. birželio mėnesį, dėl to apeliantė 2015-06-25 raštu kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, iš kurio 2015-07-07 gavo atsakymą Nr. 2D-9840(16.2) „Dėl pastatytos tvoros (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 5–6). Nors atsakovas teigia, jog apeliantė nurodė netikslią tvoros statybos pradžią, tačiau pats nenurodo, kada tvorą pradėjo statyti, todėl atsakovo motyvas apie neva apeliantės netiksliai nurodytą tvoros statybos pradžios datą laikytinas nepagrįstu bei atmestinas ir konstatuotina, kad vienerių metų terminas nuo statybos pradžios statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams pateikti savo rašytines pretenzijas, skundus, pranešimus dėl statinio statybos nepraleistas.Vadovaudamasi nurodytu teisiniu reglamentavimu bei atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas neturėdamas rašytinio apeliantės sutikimo pastatęs tvorą pažeidė Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą, STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.1 punktą. Kadangi atsakovas neturėjo statybą leidžiančio dokumento, t. y. apeliantės sutikimo, konstatuotina, jog tvorą pasistatė savavališkai, todėl neteisėtai. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, įvertinus tai, jog atsakovas statybą atliko be statybą leidžiančių dokumentų (ieškovės sutikimo), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl pažeidimo mažareikšmiškumo. Kaip jau minėta, statyba be statybą leidžiančio dokumento (Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 5 p., STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.1 p.) pripažintina savavališka ir dėl to neteisėta ir toks pažeidimas nelaikytinas mažareikšmiu.
Dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo
Pažymėtina, jog kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog net ir nustačius neteisėtą statybą, sprendžiama dėl jos pasekmių – neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdo. Pasirinktas būdas turi būti proporcingas siekiamam tikslui, taikoma priemonė turi būti pakankama ir neturi suvaržyti asmens teisių labiau, negu reikia tikslui pasiekti, bei būti ne per griežta teisėtumui atkurti (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai ir kt.). Jei neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti proporcingumo principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija v. M. R., bylos Nr. 3K-3-148/2013; 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija v. J. P., Nr. 3K-3-388/2014). Vertintina ir tai, ar statinio statybomis buvo iš esmės pažeisti visuomenės ir (ar) atskirų asmenų teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju apeliantei grindžiant savo interesų pažeidimą žemės sklype atsakovo pastatyta tvora, vertintina, ar šia tvora trukdoma apeliantei valdyti ir naudotis jai priklausančia sklypo dalimi, ar apribotos jos galimybės joje vykdyti veiklą, ar daroma žala jos žemės sklypo daliai ir joje esančiam turtui. Apeliantė pagrindiniais motyvais, dėl ko nesutinka su atsakovo be jos sutikimo pastatyta tvora, nurodė, jog tvora yra aklina, t. y. tvora užstoja šviesą, dėl to niekas neauga (2016-05-26 teismo posėdžio garso įrašo 4.10 min.), apeliantė negali patekti prie jai priklausančio rūsio lango. Tiek iš byloje esančių nuotraukų (e. b. l. 13–15, 17–18), tiek iš pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (e. b. l. 142–144) matyti, jog atsakovo be apeliantės sutikimo pastatyta tvora yra aklina, t. y. tvora sudaro šešėlį. Pažymėtina, jog šios aplinkybės neginčija ir pats atsakovas, t. y. pateikdamas atsiliepimą į ieškinį (e. b. l. 21–24), atsakovas taip pat pasiūlė taikos sutarties sąlygas, iš kurių viena buvo tai, jog R. B. tvorą pabaigia įrengti pagal įstatymą „su kiaurymių plotu 25 procentų bendro užtvaro ploto“.Teisėjų kolegija taip pat pagrįsta ir įrodyta laiko aplinkybę, jog apeliantė negali patekti prie jai priklausančio rūsio lango. Pažymėtina, jog atsakovas R. B. šios aplinkybės taip pat neginčija, t. y. minėtos atsakovo siūlytos apeliantei taikos sutarties viena iš sąlygų taip pat buvo atsakovo pasiūlymas dėl priėjimo prie namo įrengti vartelius. Šią aplinkybę taip pat patvirtina byloje esantis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei pridėtos nuotraukos, iš jų matyti, jog tvora užtverta iki namo, nepaliekant praėjimo.Taip pat pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad tarp bylos šalių būtų atkurta taika, apeliacinį skundą nagrinėjo žodinio proceso tvarka bei siūlė bylos šalims svarstyti taikos sutarties sudarymo galimybę, tačiau atsakovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nėra aiškios, teismo neprašė bylos nagrinėjimą atidėti. Taip pat pažymėtina, jog atsakovas neginčija aplinkybės, jog tvorą pastatė be sklypo bendraturčio sutikimo, neginčijo aplinkybės, jog apeliantė nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą, prieš statydamas tvorą nesikreipė į teismą dėl leidimo statyti tvorą be bendraturčio sutikimo ar bendraturčio įpareigojimo tokį sutikimą duoti. Vadovaudamasi išdėstytais motyvais bei atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką, formuojamą bylose dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdo, atsižvelgdama į tai, jog tvora pastatyta be statybą leidžiančio dokumento, jog tokia savavališkai pastatyta tvora pažeidžia apeliantės interesus (sudaro šešėlį apeliantės sklypo dalyje, trukdo apeliantei patekti prie jai priklausančio rūsio lango) teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas, pastatęs tvorą be bendraturčio (apeliantės) sutikimo, pažeidė apeliantės interesus, t. y. apeliantė negali patekti prie savo rūsio lango, negali savo sklypo dalyje vykdyti veiklos (pvz., sodinti), nes tvora sudaro šešėlį, todėl atsakovas įpareigotinas pašalinti savavališkos tvoros statybos žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), padarinius, t. y. atsakovas įpareigotinas savo lėšomis per 1 mėnesį nugriauti statomą (ar jau pastatytą) tvorą ir sutvarkyti statybvietę.Apeliantė taip pat nurodo, jog atsakovas tvorą pastatė ne anksčiau buvusios tvoros vietoje, o 5–10 cm ją perkeldamas į apeliantės sklypo dalį. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, jog atsakovo pastatyta tvora yra kitoje negu anksčiau buvusi tvora vietoje, tačiau byloje nėra šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Atsakovas su tokiu apeliantės argumentu nesutinka, teigia, jog apeliantė nepateikė jokių duomenų, jog tvora yra kitoje, nei nustatytos ribos, vietoje. Yra atlikti kadastriniai matavimai, kurie patvirtina, jog tvora pastatyta anksčiau buvusios tvoros vietoje. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog atsakovas yra pateikęs kadastrinius matavimus, o apeliantė šiam argumentui įrodyti nepateikė jokių įrodymų, apeliantės argumentą apie dalies tvoros pastatymą jai priklausančioje sklypo dalyje atmeta kaip neįrodytą.Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bei išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias savavališką statybą bei jos šalinimo padarinius (CPK 330 straipsnis), dėl to priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, todėl jis naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas, atsakovas įpareigotinas tvorą nugriauti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys patenkintas, apeliantei iš atsakovo priteistinos jos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliantė pateikė įrodymus apie 350 Eur pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 131, 132), jos priteistinos iš atsakovo. Apeliantė apeliacinės instancijos teisme patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 31 Eur žyminis mokestis (e. b. l. 140), 150 Eur už apeliacinio skundo parengimą (e. b. l. 141), 20 Eur už atstovavimą teismo posėdyje (e. b. l. 180) bei 100 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą (e. b. l. 152). Patenkinus apeliacinį skundą apeliantei iš atsakovo taip pat priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos 301 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
Nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-15 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti, įpareigoti R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), pašalinti savavališkos tvoros statybos žemės sklype, unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)., padarinius, t. y. įpareigoti R. B. savo lėšomis nugriauti pastatytą tvorą ir sutvarkyti statybvietę per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti G. E. iš R. B. 350 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme bei 301 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
TeisėjaiErinija KazlauskienėAlmantas PadvelskisGiedrė Seselskytė