Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Versluva“ ir G. Š. skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Iš bylos medžiagos nustatytos sekančios faktinės aplinkybės reikšmingos ginčo sprendimui.

2020-02-19 Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V4-56 patvirtintas 2020 m. planuojamų tikrinti nemokumo administratorių sąrašas, kuriame numatytas ir UAB „Versluva“ veiklos patikrinimas.

2020-04-17 raštu Nr. (10.10 E) D2-1068 Tarnyba informavo Administratorių, kad laikotarpiu nuo 2020-05-04 iki 2020-08-05 bus atliekamas visapusiškas planinis veiklos patikrinimas, administruojant BUAB ,,Šiaulių autovizija“ (toliau – ir Įmonė) nemokumo procesą bei paprašė iki 2020-05-15 Tarnybai pateikti rašte nurodytus, patikrinimui reikalingus dokumentus bei informaciją.

Administratorius iki 2020-04-17 rašte Nr. (10.10 E) D2-1068 nustatyto termino dokumentų ir informacijos nepateikė, todėl Tarnyba 2020-05-20 elektroniniu paštu Administratoriaus pakartotinai paprašė pateikti Tarnybai patikrinimui reikalingą informaciją iki 2020-05-27.

2020-08-04 raštu Nr. (10.10E)D2-2001 Tarnyba informavo Administratorių, kad atsižvelgiant į tai, jog Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V4-167 Administratoriui skirta poveikio priemonė - teisė administruoti nemokumo procesus panaikinimas, todėl nuspręsta patikrinimą administruojant BUAB ,,Šiaulių autovizija“ nemokumo procesą nutraukti. Patikrinimo procesas buvo atnaujintas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2020-09-02 nutartimi administracinėje byloje Nr. E AS-598-502/2020 sustabdžius įsakymo Nr. V4-167 galiojimą.

2020-09-09 Administratoriaus elektroniniu paštu paprašyta pateikti papildomus paaiškinimus ir dokumentus. 2020-09-17 Administratoriaus elektroniniu paštu pakartotinai paprašyta pateikti papildomus paaiškinimus ir dokumentus. 2020-10-13 Administratoriaus elektroniniu paštu paprašyta pateikti papildomus dokumentus.

2020-10-23 Administratorius elektroniniu būdu supažindintas su išvados projektu Nr. D4-2184 „Dėl nemokumo administratoriaus UAB ,,Versluva“ visapusiško planinio veiklos patikrinimo“ ir nurodyta, kad vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2020-07-07 įsakymu Nr. V1-86 patvirtintų Nemokumo administratorių veiklos patvirtinimo taisyklių 65 punktu administratorius turi teisę per 5 darbo dienas nuo išvados projekto gavimo dienos pareikšti savo nuomonę dėl išvados projekto ir pateikti papildomus paaiškinimus bei duomenis.

Nustatyta, kad pareiškėjas per nustatytą terminą pastabų dėl Išvados projekto nepateikė.

2020-11-10 parengta išvada Nr. D4-2335 ,,Dėl nemokumo administratoriaus UAB ,,Versluva“ visapusiško planinio veiklos patikrinimo“.

Išvadoje nurodoma, kad patikrinimo metu nustatyta, jog Administratorius, administruodamas Įmonės nemokumo procesą, pažeidė: 1. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 3 punktą, nes Administratorius ne laiku informavo Įmonės kreditorius apie Įmonei iškeltą bankroto bylą (terminas praleistas 28 kalendorines dienas); 2. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 11 punktą, 19 straipsnio 1 dalį, nes Administratorius neįspėjo 1 Įmonės darbuotojo apie darbo sutarties su Įmone nutraukimą; 3. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 11 punktą, 19 straipsnio 1 dalį, nes Administratorius, nesuėjus įstatyme nustatytam 15 darbo dienų terminui, atleido dalį Įmonės darbuotojų, kitą dalį – praleidus šį terminą 1 darbo dieną; 4. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punktą, nes Administratorius ne laiku atleido Įmonės vadovą iš Įmonės (terminas praleistas 4 kalendorines dienas); 5. Duomenų teikimo taisyklių1 3.4.1 p., nes Administratorius ne laiku pateikė Tarnybai ataskaitą teismui patvirtinus Įmonės kreditorių reikalavimus (terminas praleistas 2 metus); 6. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 17 punktą, nes Administratorius ne per nustatytą terminą sušaukė pirmąjį Įmonės kreditorių susirinkimą (terminas praleistas 46 darbo dienas); 7. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punktą, nes Administratorius pirmajam Įmonės kreditorių susirinkimui pateikė tvirtinti Ataskaitą, kurioje nebuvo pateikti visi reikalaujami duomenys apie Įmonę; 8. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą, 36 straipsnio 4 dalį, nes Administratorius pirmojo Įmonės kreditorių susirinkimo metu nepateikė kreditoriams svarstyti Įmonės administravimo išlaidų sąmatos projekto; 9. ĮBĮ 32 straipsnio 2 dalį, nes Administratorius ne laiku informavo Juridinių asmenų registrą apie teismo priimtą nutartį pripažinti Įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (terminas praleistas 6 darbo dienas); 10. Duomenų teikimo taisyklių2 3.1.3, 3.4.1 p., nes Administratorius ne laiku pranešė Tarnybai apie teismo nutartį pripažinti Įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (terminas praleistas vienerius metus), o taip pat ne laiku pateikė Tarnybai ataskaitą teismui priėmus nutartį dėl Įmonės likvidavimo (terminas praleistas beveik vienerius metus); 11. ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalį, nes Administratorius nesiėmė veiksmų dėl Įmonės likvidavimo termino pratęsimo, t. y. iki Įmonės likvidavimo termino pabaigos (2019-08-29) nesušaukė kreditorių susirinkimo dėl Įmonės likvidavimo termino pratęsimo ir kreipimosi į teismą dėl šio termino pratęsimo; 12. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 16 punktą, JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 18 punktą, nes Administratorius nesudarė (neužtikrino sudarymo) 2016-2019 metų Įmonės finansinės atskaitomybės rinkinių; 13. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 16 punktas, JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 18 punktas, nes Administratorius nesudarė (neužtikrino sudarymo) Įmonės likvidavimo pradžios finansinės atskaitomybės rinkinių; 14. JANĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktą, Duomenų teikimo taisyklių3 6.1.2 p., nes Administratorius Tarnybai teiktoje 2019 metų Įmonės bankroto proceso ataskaitoje pateikė neteisingus duomenis apie Įmonę; 15. JANĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktą, Duomenų teikimo taisyklių4 14.2 p., nes Administratorius nepateikė tarnybos prašytos informacijos ir ją pagrindžiančių dokumentų dėl dalies tikrinamų pareigų vykdymo ir tokiais savo veiksmais trukdė Tarnybai pasiekti planinio administratoriaus veiklos patikrinimo tikslą – surinkti ir įvertinti informaciją apie administratoriaus veiklą administruojant juridinių asmenų nemokumo procesus bei suteikti jam metodinę pagalbą.

Išvadoje buvo siūloma Administratoriui juridiniam asmeniui, kaip pažeidimus padariusiam nemokumo administratoriui, skirti poveikio priemonę – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą. G. Š., kaip Administratoriaus juridinio asmens darbuotojai, iki 2020-08-23 atsakingai už Įmonės nemokumo administravimą, skirti poveikio priemonę – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą.

Tarnyboje 2021-01-08 gautas Administratoriaus 2021-01-07 paaiškinimas dėl Išvados ir papildomi dokumentai.

Paaiškinimuose nurodė, kad: 1. Administratorius ne laiku informavo kreditorius dėl bankroto bylos iškėlimo dėl sveikatos problemų. Dėl traumos buityje, plyšo kelio meniskas, nuo 2016-06-15 iki 2016-07-15 įgaliotas asmuo G. Š. turėjo nedarbingumo pažymėjimą. UAB VERSLUVA tuo metu dirbo viena darbuotoja. Pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui iškarto buvo imtasi priemonių toliau vykdyti bankroto procedūrą. 2. Apie darbo sutarties nutraukimą įspėjo visus darbuotojus. Raštai buvo išsiųsti el. paštu buhalterei - apskaitininkei A. J., kuri ir įteikė darbuotojams 2016-06-15 (el. laiškas pridedamas). Tik vėliau buvo patikslintas įteikimas direktoriui, nes jis tuo metu sirgo. Todėl jam pakartotinai įteiktas pranešimas 2016-06-17. 3. Darbuotojų atleidimo datos skyrėsi, nes buvo gautas darbuotojo R. Z. prašymas atleisti jį anksčiau įstatymo numatyto termino, nes jis turėjo išvykti dirbti į užsienį ir ten oficialiai pasirašyti darbo sutartį, todėl jo prašymas buvo patenkintas ir jis atleistas anksčiau termino. 4. Direktorius A. Z. buvo įspėtas dėl atleidimo 2016-06-17, todėl atitinkamai ir vėliau atleistas. 5. Dėl sveikatos problemų ir didelio darbo krūvio, tam momentui viena administravo virš 50 įmonių, nespėjo laiku pateikti Tarnybai ataskaitų dėl patvirtintų kreditorinių reikalavimų. 6. Dėl sveikatos problemų, įgaliotas asmuo nedirbo nuo 2016-06-15 iki 2016-07-15 bei nuo 2016-10-03 iki 2016-10-31 ir dėl didelio darbo krūvio, pirmas kreditorių susirinkimas buvo sušauktas pavėluotai. 7. Pirmam susirinkimui buvo pateikta pilna administratoriaus ataskaita, kurioje neatsispindėjo tik informacija apie įmonės dalyvius - akcininkus ir įstatinį kapitalą bei 5 darbuotojų atleidimą, nors buvo pateikta informacija apie tai, kad įmonėje nebeliko dirbančių asmenų ir kad Garantiniam fondui pateikta paraiška. Nurodė, kad ši informaciją nebuvo labai svarbi kreditoriams, nes ataskaita su visa kita medžiaga ir balsavimo biuleteniu buvo išsiųsti kreditoriams iki susirinkimo ir nei vienas iš jų nepaprašė papildomos informacijos. 8. Administratorius neteikė svarstyti 1 susirinkimui administravimo išlaidų sąmatos, nes pagal 1 susirinkimo darbotvarkės 3 klausimu buvo svarstomas klausimas Kreditorių komiteto rinkimas ir įgaliojimų jam suteikimas. Priimtas nutarimas kuriuo buvo patvirtinti 5 kreditorių komiteto nariai ir komitetui suteiktos visos susirinkimo teisės, tame tarpe ir teisė tvirtinti išlaidų sąmatą, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Tai ir buvo padaryta 1-ame kreditorių komiteto posėdyje. 9. BUAB Šiaulių autovizija bankroto byla nėra elektroninė EPP sistemoje, todėl bankroto administratoriui procesiniai dokumentai buvo siunčiami visi paštu. Galimai 2017-08-18 Šiaulių apygardos teismo priimta nutartis dėl likvidavimo galėjo atkeliauti pavėluotai, todėl ir Registrų centrui buvo pateikta 6 dienom vėliau. 10. Dėl sveikatos problemų ir didelio darbo krūvio, tam momentui viena administravo virš 50 įmonių, nespėjo laiku ir tinkamai atlikti paminėtų išvadoje veiksmų (dėl Išvadoje nurodytų 10-13 pažeidimų). 11. Administratorius susipainiojo, nes nebuvo apmokytas tinkamai naudotis naujoje AVNIS sistemoje ir klaidingai pateikė pirmą įmonės ataskaitą, tačiau apie šią klaidą sužinojo tik dabar, t. y. Tarnyba virš metų matė tą klaidą ir neinformavo dėl ištaisymo. Paaiškinimuose be kita ko nurodė, kad neteikė likusios informacijos apie bankroto proceso eigą, nes matė ir jautė priešiškai nusiteikusių Tarnybos vadovų ir jų pavaldinių elgesį, jų šališkumą.

2021-01-08 įvyko Nemokumo priežiūros komiteto (toliau – ir Komitetas) posėdis (2020-01-15 Protokolas Nr. N-7), kuriame buvo nutarta nepritarti Tarnybos siūlymui skirti UAB „Versluva“ ir G. Š. poveikio priemonės – panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus ir pasiūlė skirti poveikio priemonę - teisės būti paskirtiems nemokumo administratoriais administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1,5 metams.

2021-01-19 teikimu Nr. D4-127 „Dėl nemokumo administratoriaus UAB „Versluva“ 2020-01-08 papildomų paaiškinimų ir dokumentų vertinimo“ Tarnyba įvertino pavėluotai pateiktus Administratoriaus paaiškinimus ir dokumentus. Teikime konstatuota, kad pateikti paaiškinimai bei papildomi dokumentai nesudaro pagrindo keisti Administratoriaus visapusiško planinio patikrinimo metu nustatytus pažeidimus bei nurodyta, kad pažeistas Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 130 straipsnio 1 dalies 9 punktas, nes Administratorius, neteikdamas Tarnybai prašomos informacijos, reikalingos patikrinimui atlikti, nesudarė sąlygų Tarnybai atlikti Administratoriaus veiklos priežiūrą. Teikime buvo siūloma nekeisti Išvadoje nurodytus Administratoriaus pažeidimus ir papildomai konstatuoti Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 130 straipsnio 1 dalies 9 punkto pažeidimą.

2021-01-20 priimtas Tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. V4-12 „Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriams UAB „Versluva“ ir G. Š. skyrimo“, kuriame konstatuota, kad Administratorius administruodamas Įmonės bankroto procesą pažeidė pažeidimų padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punktą, 10 straipsnio 7 dalies 2 punktą, 11 straipsnio 5 dalies 11, 14, 16, 17, 25 punktus, 19 straipsnio 1 dalį, 32 straipsnio 2 dalį, 33 straipsnio 7 dalį, 36 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 18 punktą, 33 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 130 straipsnio 1 dalies 9 punktą, Duomenų apie įmonės bankroto procesą teikimo ir skelbimo taisyklių, patvirtintų Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2015-08-21 įsakymu Nr. 208, 3.4.1 p., Duomenų apie įmonės bankroto procesą teikimo ir skelbimo taisyklių, patvirtintų 2017-03-31 Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V4-44, 3.1.3, 3.4.1 p., Duomenų apie įmonės bankroto procesą teikimo ir skelbimo taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2019-07-29 įsakymu Nr. V4-190, 6.1.2 p., Duomenų apie juridinių asmenų nemokumo procesus teikimo ir skelbimo taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2020-08-04 įsakymu Nr. V4-174, 14.2 p. Tarnybos direktorius įvertinęs Administratoriaus patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir jų teisinį vertinimą išdėstytą Išvadoje, 2021-01-08 Administratoriaus pateiktus papildomus paaiškinimus ir dokumentus, remdamasis 2021-01-08 vykusiame Nemokumo priežiūros komiteto posėdyje pateikta nuomone, užfiksuota 2021-01-15 Nemokumo priežiūros komiteto posėdžio protokole Nr. N-7, vadovaudamasis JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nusprendė Administratoriui, kaip subjektui, atsakingam už Įmonės nemokumo proceso administravimą, skirti poveikio priemonę – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1,5 metų, o G. Š., kaip Administratoriaus darbuotojai (fizinis nemokumo administratorius), faktiškai atlikusiai Įmonės nemokumo administravimo veiksmus, dėl kurių nustatyti pažeidimai, skirti poveikio priemonę – teisės būti paskirtai nemokumo administratore administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1,5 metų.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Tarnybos direktoriaus 2021-01-20 įsakymo Nr. V4-12 „Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriams UAB „Versluva“ ir G. Š. skyrimo“ teisėtumas bei pagrįstumas.

Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau –ir ABTĮ) 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjų reikalavimo panaikinti ginčijamą įsakymą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti ginčijamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatyme nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių ginčijamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Nemokumo administratorių veiklą, jiems administruojant nemokumo procesus, taikydama visumą priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti nemokumo proceso kokybę ir patikimumą, prižiūri priežiūros institucija (JANĮ 132 str. 1 d.). Nemokumo administratorių veiklą priežiūros institucija prižiūri ir skiria poveikio priemones vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymu, kiek šiame įstatyme nenumatyta kitaip, ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (JANĮ 132 str. 2 d.). Priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, nustačiusi šio įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, išskyrus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, priima sprendimą dėl vieno arba kelių nurodymų ir (arba) poveikio priemonės skyrimo. Pagal JANĮ 136 straipsnio 3 dalį, jeigu nesilaikoma šiame įstatyme ir kituose nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir (arba) nemokumo administratorius nevykdo nurodymų, nustatytų šio straipsnio 2 dalyje, priežiūros institucija, atsižvelgdama į šio įstatymo 137 straipsnio 1,2 ir 3 dalių nuostatas, nemokumo administratoriui gali skirti vieną iš nurodytų poveikio priemonių: 1) įspėjimą; 2) teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą nuo 6 mėnesių iki 2 metų; 3) teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą.

Priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių juridinių asmenų veiklos priežiūrą ir nustačiusi šio įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, taip pat gali duoti nurodymus ir (arba) skirti poveikio priemonę nemokumo administratoriaus juridinio asmens vadovui ir (arba) darbuotojui, atsakingam už tikrinamo proceso administravimą (JANĮ 136 str. 4 d.).

Priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės skyrimo turi atsižvelgti į nustatytų reikalavimų pažeidimo reikšmingumą ir trukmę bei atsakomybę sunkinančias arba lengvinančias aplinkybes (JANĮ 137 str. 1 d.).

Priežiūros institucija, prieš priimdama sprendimą skirti poveikio priemones apriboti teisę būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus ir (ar) panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus, turi gauti Nemokumo priežiūros komiteto nuomonę (JANĮ 137 str. 4 d.).

Pareiškėjai ginčydami Įsakymą akcentuoja, kad Įsakymas nėra pakankamai motyvuotas, priimto sprendimo motyvų išdėstymas nėra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, pareiškėjai nurodo, kad pritaikytos poveikio priemonės yra neproporcingos.

Teismas išanalizavęs bylos medžiagą neturi pagrindo sutikti su pareiškėjų skundo argumentu, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Teismas pažymi, kad pareiškėjai skunde tik deklaratyviai nurodo, kad Įsakymas nėra pakankamai motyvuotas, priimto sprendimo motyvų išdėstymas nėra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Pažymėtina, kad vertinant Išvadą, kurį yra sudėtinė skundžiamo Įsakymo dalis, yra akivaizdu, kad visi Tarnybos nustatyti pažeidimai yra pagrįsti ir įvertinti faktiniais duomenimis, kurie buvo surinkti patikrinimo metu. Išvadoje nurodyti administracinio sprendimo priėmimo motyvai, sudaro pagrindą teigti, kad ginčijamas įsakymas yra grindžiamas objektyviais duomenimis, kad jis yra aiškiai yra argumentuotas. Pareiškėjai skunde nenurodė objektyvių duomenų, kurie pagrįstų nustatytų pažeidimų nepagrįstumą.

Kaip nustatyta iš bylos medžiagos pareiškėjams išvados projektas buvo pateiktas 2020-10-23, taigi jie turėjo teisę per 5 darbo dienų terminą pateikti savo nuomonę dėl išvados projekto bei papildomus paaiškinimus, tačiau to nepadarė, todėl savaime suprantama, kad pačioje Išvadoje ir negalėjo būti atsižvelgta į pareiškėjų poziciją. Pareiškėjai savo paaiškinimus pateikė Komitetui tik 2021-01-08. Pareiškėjų pateikti paaiškinimai buvo išanalizuoti ir įvertinti 2021-01-19 Tarnybos teikimu Nr. D4-127, bei pagrįstai nustatyta, jog pateikti papildomi paaiškinimai ir papildomi dokumentai nesudaro pagrindo keisti patikrinimo metu nustatytų Administratoriaus pažeidimų vertinimo. Atitinkamai dėl to, kad pareiškėjų paaiškinimai buvo išanalizuoti atskiru teikimu, Įsakyme ir pažymėta, jog buvo įvertinti pareiškėjų paaiškinimai, tačiau juos įvertinus kaip nešalinančius nustatytų pažeidimų aplinkybių, į juos ir nebuvo atsižvelgta priimant Įsakymą.

Tarnyba pagrįstai konstatavo, kad Administratoriaus paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, susijusios su nurodytu dideliu darbo krūviu ir Administratoriaus juridinio asmens darbuotojos G. Š. 2016-2020 metais turėtu nedarbingumu, negali būti laikomos pagrįstomis bei pateisinančiomis Išvadoje konstatuotų pažeidimų padarymą. Įmonės bankroto procesą vykdyti yra paskirtas Administratorius juridinis asmuo, kuris įgaliojęs savo darbuotoją, privalo užtikrini tinkamą ir nepertraukiamą Įmonės bankroto proceso administravimą. Administratorius turi organizuoti savo darbą taip, kad pradėtos vykdyti bankroto procedūros būtų vykdomos nuosekliai, laikantis nustatytos tvarkos ir terminų. Administratorius turėjo laiku imtis aktyvių organizacinių veiksmų ir užtikrinti operatyvų Įmonės bankroto proceso administravimą.

Pažymėtina, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d. nutarimus).

Teismas neturi pagrindo sutikti ir su pareiškėjų skundo argumentais, kad Tarnyba nevertino nustatytų reikalavimų pažeidimo reikšmingumo, trukmės, atsakomybę sunkinančių arba lengvinančių aplinkybių. Iš Įsakymo sudėtinės dalies - Išvados, nustatyta, kad Tarnyboje buvo įvertintas nustatytų pažeidimų reikšmingumas bei trukmė, nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės: nebendradarbiavimas su Tarnyba jai atliekant veiklos patikrinimą; pakartotinai per 3 metus nuo poveikio priemonės skyrimo padarytas pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta JANĮ nustatyta poveikio priemonė (Tarnybos direktoriaus 2020-10-27 įsakymu Nr. V4-222 Administratoriui skirta poveikio priemonė – įspėjimas). Išvadoje nurodyta ir tai, kad patikrinimo metu nebuvo nustatyta jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjų skunde nurodytais argumentais, kad Įsakymu paskirta poveikio priemonė yra neadekvati ir neproporcinga padarytiems pažeidimams bei, kad skiriant poveikio priemonę buvo nukrypta savo paties taikomos poveikio priemonių skyrimo praktikos.

Teismas sutinka su atsakovės atsiliepimo argumentais, kad kiekvieno nemokumo administratoriaus veiksmai turi būti vertinami individualiai, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nuobaudos skyrimas arba neskyrimas, taip pat kokios nuobaudos skyrimas yra Tarnybos direktoriaus diskrecija. Viešojo administravimo institucijoms yra suteikiama diskrecijos teisė, kuri suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą laisvę priimant sprendimus įgalinant jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris jo nuomone yra tinkamiausias (pvz. LVAT 2006-12-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-415-2203-06, 2014-05-02 nutartis administracinėje byloje A-662-1030-14).

Tarnybos direktorius, priimdamas Įsakymą įvertino patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei įvertino Nemokumo priežiūros komiteto nuomonę (JANĮ 137 str. 4 d.), kuri ginčo atveju ir pasiūlė direktoriui skirti poveikio priemonę – teisę būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesą apribojimą 1,5 metų terminui, nes Išvadoje buvo siūloma skirti poveikio priemonę – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą.

Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad priimant sprendimą dėl poveikio priemonės skyrimo netinkamai buvo įvertintas nustatytų reikalavimų pažeidimo reikšmingumas ir trukmė bei atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Priešingai, Išvadoje pagrįstai konstatuota, kad Administratorius nepakankamai aktyviai ir operatyviai veikė administruodamas Įmonės nemokumo procesą, neatliko Išvadoje nurodytų pareigų arba jas atliko netinkamai, praleisdamas teisės aktuose nustatytus terminus. Pažymėtina, kad Išvadoje nustatytas pažeidimas dėl ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 punkto netinkamo vykdymo, kadangi Administratorius ne laiku informavo Įmonės kreditorius apie Įmonei iškeltą bankroto bylą truko net 28 kalendorines dienas; pateikti Tarnybai ataskaitą teismui patvirtinus Įmonės kreditorių reikalavimus Administratorius praleido net 2 metus; terminą sušaukti pirmąjį Įmonės kreditorių susirinkimą Administratorius praleido net 46 darbo dienas; pranešti Tarnybai apie teismo nutartį pripažinti Įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto vėlavo vienerius metus, taip pat, kaip ir ataskaitos Tarnybai pateikimą teismui priėmus nutartį dėl Įmonės likvidavimo.

Juridinių asmenų nemokumą reglamentuojančiuose teisės aktų nuostatose įtvirtintas nemokumo proceso operatyvumo principas įgyvendinamas įstatyme nustatant konkrečius terminus tam tikroms procedūroms atlikti, kurių Administratorius privalo griežtai laikytis. Administratorius, kaip savo veiklos profesionalas, turi dėti maksimalias pastangas siekiant išlaikyti juridinių asmenų nemokumą reglamentuojančiuose teisės aktų nuostatose nustatytus terminus nemokumo procedūroms atlikti. Administratorius turi tiksliai vykdyti ir jam priklausančias pareigas, susijusias su metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų, likvidavimo pradžios ir pabaigos finansinių ataskaitų rengimo užtikrinimu.

Teismas pažymi, kad Išvadoje aiškiai nurodytas nustatytų pažeidimų reikšmingumas.

Priimant ginčijamą Įsakymą buvo įvertinta, kad Administratoriaus atsakomybę lengvinančių aplinkybių patikrinimo metu nustatyta nebuvo.

Priimant Įsakymą buvo atsižvelgiama į tai, kad buvo nustatytos Administratoriaus atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nebendradarbiavo su Tarnyba jai atliekant veiklos patikrinimą bei pakartotinai per 3 metus nuo poveikio priemonės skyrimo nemokumo administratorius padaro pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta šiame įstatyme nustatyta poveikio priemonė (Tarnybos direktoriaus 2020-10-27 įsakymu Nr. V4-222 Administratoriui skirta poveikio priemonė – įspėjimas). Administratoriaus veikloje ne kartą buvo konstatuoti iš esmės panašūs patikrinimo metu nustatyti pažeidimai (informacijos neteikimas, nustatytų terminų nesilaikymas). Administratoriui ir Administratoriaus juridinio asmens darbuotojai G. Š. už ankstesnio Administratoriaus patikrinimo metu (Tarnybos 2020-03-09 išvada Nr. D4-389) nustatytus pažeidimų padarymo metu galiojusio ĮBĮ pažeidimus Tarnybos direktoriaus 2020-03-09 įsakymu Nr. V4-73 buvo skirta poveikio priemonė – įspėjimas, o taip pat Administratoriui – nurodymas ištaisyti patikrinimo metu nustatytus veiklos trūkumus. Už paskirto nurodymo nevykdymą Administratoriui Tarnybos direktoriaus 2020-07-31 įsakymu Nr. V4-167 buvo skirta JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta poveikio priemonė – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas ir nuspręsta Administratorių išbraukti iš nemokumo administratorių sąrašo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-598-502/2020 buvo sustabdytas Įsakymo galiojimas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teismas sutinka su atsiliepime išdėstytu vertinimu, kad naudojimasis diskrecija savaime nedaro Įsakymo neteisėtu ar nepagrįstu, o pareiškėjai skunde nepateikė jokių įrodymų, kad Tarnyba įgyvendindama savo diskrecijos teisę būtų padariusi kokių aiškių aplinkybių vertinimo ar teisės taikymo klaidų ir būtų netiksliai nustačiusi faktines aplinkybes atliktame Administratoriaus patikrinime.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjų pateiktuose pavyzdžiuose dėl kitiems administratoriams paskirtų poveikio priemonių nenurodyta jokių faktinių aplinkybių, buvusių tiems subjektams skiriant poveikio priemones. Tokiu būdu, nenurodant kuo tais atvejais aplinkybės buvo panašios, pareiškėjams taikytos poveikio priemonės klausimas apskritai negali būti lyginamas su kitais pareiškėjų skunde nurodytais poveikio priemonių taikymo atvejais.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes bei remdamasis anksčiau teismo sprendime išdėstytais motyvais bei teisiniu reglamentavimu, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Tarnybos Įsakymas yra teisėtas, todėl jų naikinti skunde nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų skundas netenkintas, nėra pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132-133 straipsniais

nusprendžia:

pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Versluva“ ir G. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.