- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-10-24
- Bylos Nr.
- I-4152-602/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan, Henrikas Sadauskas, Egidija Smalakienė
- Pareiškėjas
- M. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentui
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir teisėja pranešėja), Egidijos Smalakienės, Henriko Sadausko,
dalyvaujant pareiškėjui M. K., pareiškėjo atstovei adv. Anželai Mirošnikovai, atsakovo atstovams Ramunei Žūklijaitei, Antanui Turčinui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Kristinai Sakauskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentui, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2008-08-01 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) Užsieniečių reikalų skyriaus sprendimu „Dėl daugkartinės nacionalinės (D) vizos išdavimo Turkijos Respublikos piliečiui M. K.“ Nr. (15/5-8) 17U-374 nuspręsta išduoti Turkijos Respublikos piliečiui M. K., gim. (duomenys neskelbtini), daugkartinę nacionalinę (D) vizą, galiojančią iki 2008-12-19; pavesti Klaipėdos m. VPK VP Migracijos skyriui įforminti daugkartinę nacionalinę (D) vizą Turkijos Respublikos piliečiui M. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 31). 2008-08-06 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių reikalų skyriaus sprendimu „Dėl atsisakymo išduoti daugkartinę nacionalinę (D) vizą Turkijos Respublikos piliečiui M. K.“ Nr. (15/5-8) 17U-377 nuspręsta atsisakyti išduoti daugkartinę nacionalinę (D) vizą Turkijos Respublikos piliečiui M. K., gim. (duomenys neskelbtini); panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių reikalų skyriaus 2008-08-01 sprendimą Nr. (15/5-8) 17U-374 (b.l. 33-34).
2008-08-07 Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Migracijos skyriaus sprendimu yra nuspręsta įpareigoti Turkijos Respublikos pilietį M. K. išvykti iš Lietuvos Respublikos į Turkiją per 15 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos; įspėti Turkijos Respublikos pilietį M. K., kad per nustatytą laiką jam neišvykus iš Lietuvos Respublikos, bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš šalies (b.l. 9). 2008-08-07 Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Migracijos skyriaus sprendime yra nurodyta, kad sprendimas įteiktas M. K. 2008-08-07.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2008-08-13 kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2008-08-06 sprendimą Nr. (15/5-8) 17U-377; 2) įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduoti pareiškėjui ilgalaikę nacionalinę (D) vizą; 3) įpareigoti atsakovą atlyginti pareiškėjo patirtas žyminio mokesčio išlaidas, taip pat skundo surašymo ir padavimo išlaidas bei kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (b.l. 3-5).
Pareiškėjas nurodė, kad jis yra Turkijos pilietis, į Lietuvą atvyko teisėtai ir gyveno Lietuvoje nuo 2002 m., turėdamas leidimą laikinai gyventi. Paskutinio leidimo laikinai gyventi Lietuvoje terminas baigėsi 2008-06-21. Klaipėdos VPK VP Migracijos skyriui pateikė prašymą išduoti jam naują leidimą laikinai gyventi. Iki tol, kol prašymas bus išnagrinėtas ir bus priimtas sprendimas, pareiškėjas pateikė prašymą išduoti ilgalaikę nacionalinę (D) vizą. Atsakovas skundžiamu sprendimu neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė išduoti prašomą vizą. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvoje turi savo verslą – individualią įmonę, gyvena neregistruotoje santuokoje su Lietuvos Respublikos piliete N. D., su kuria augina jų mažametį vaiką. Pareiškėjo nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas siekia ilgalaikio buvimo Lietuvos Respublikoje. Pažymėjo, kad atsakovui buvo pateikti visi dokumentai, įrodantys paminėtas aplinkybes. Pareiškėjo teigimu, atsakovas grindžia savo atsisakymą išduoti jam daugkartinę nacionalinę (D) vizą tuo, kad atliekant konsultavimosi procedūrą, kuri nustatyta Bendrosios konsulinės instrukcijos Šengeno konvencijos susitariančių šalių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų II skyriaus 2 dalyje, buvo gautas neigiamas atsakymas. Pareiškėjo nuomone, spręsdamas klausimą dėl ilgalaikės nacionalinės (D) vizos išdavimo, atsakovas privalėjo vadovautis tarptautiniais teisės aktais ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 21 str. 4 d. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis prašė atsakovo išduoti ne trumpalaikę (iki 3 mėn.) Šengeno vizą, o ilgalaikę nacionalinę (D) vizą, kurios išdavimo taisykles reglamentuoja nacionaliniai teisės aktai. Pareiškėjo nuomone, Užsieniečių teisinės padėties įstatyme nėra numatytas nė vienas pagrindas, esant kuriam galima buvo atsisakyti pareiškėjui išduoti prašomą vizą. Atsakovo teiginiai, kad turėdamas tokią vizą, pareiškėjas Lietuvoje gali užsiimti nelegalia veikla, paremti tik prielaidomis ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str., kuris įpareigoja gerbti kiekvieno asmens teisę į šeimos gyvenimą ir draudžia bet kokius šios teisės apribojimus. Pareiškėjas pažymėjo, kad iki šiol sprendimas išduoti jam laikiną leidimą gyventi Lietuvoje nėra priimtas, todėl visą šį laikotarpį pareiškėjo teisėtas buvimas Lietuvoje būtų galima tiks turint ilgalaikę nacionalinę (D) vizą. Neturėdamas vizos, pareiškėjas bus priverstinai atskirtas nuo savo šeimos ir negalės dalyvauti mažamečio vaiko auklėjime, naudotis kitomis kaip vaiko tėvui suteikiamomis teisėmis. Todėl skundžiamas sprendimas taip pat pažeidžia Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 23 str., kuriame įtvirtinta vaikų teisė gyventi kartu su tėvais.
Per teismo posėdį pareiškėjas ir jo atstovė prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 24-26). Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje iki 2008-06-21. Nurodė, kad Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo bei fiktyvios santuokos sudarymo įvertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-28 įsakymu Nr. 1V-329, 6 p. nustatyta, kad prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi užsienietis asmeniškai pateikia dar nepasibaigus turimo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikui – likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki šio dokumento galiojimo laiko pabaigos, bet ne anksčiau kaip prieš 4 mėnesius. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nustatytu laiku prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi nepateikė, o 2008-06-19 Klaipėdos m. VPK VP Migracijos skyriui pateikė prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neįvykdė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 124 str. 1 d. nustatyto reikalavimo – išvykti iki leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos iš Lietuvos Respublikos. Pažymėjo, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje nuo 2008-06-22 gyveno neteisėtai, dėl ko jam 2008-07-31 paskirta administracinė nuobauda. Nurodė, kad pareiškėjas 2008-07-31 pateikė Klaipėdos m. VPK VP Migracijos skyriui prašymą išduoti jam daugkartinę vizą nacionalinę (D) vizą ir 2008-08-01 minėta viza pareiškėjui buvo išduota. Atsakovo teigimu, vadovaujantis Bendrųjų konsulinių instrukcijų Šengeno konvencijos susitariančiųjų šalių diplomatinėms atstovybės ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų 5A priedo nuostatomis, dėl vizos išdavimo pareiškėjui buvo privaloma konsultuotis su Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentu (toliau – Valstybės saugumo departamentas) ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Atsakovas nurodė, kad 2008-08-06 iš Klaipėdos m. VPK VP Migracijos skyriaus gautas pranešimas apie tai, kad atliekant konsultavimosi procedūrą, kuri nustatyta Bendrosiose konsulinėse instrukcijose, iš Valstybės saugumo departamento buvo gautas neigiamas atsakymas, t.y. nepritarimas dėl vizos pareiškėjui išdavimo pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 19 str. 4 p. Todėl, atsakovo teigimu, vadovaudamasis galiojančiais aktais, jis priėmė sprendimą atsisakyti išduoti daugkartinę nacionalinę (D) vizą pareiškėjui ir panaikino 2008-08-01 sprendimą.
Per teismo posėdį atsakovo atstovai prašė skundo netenkinti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 46-47). Nurodė, kad, remiantis trečiojo suinteresuoto asmens turimais duomenimis, yra pakankamas pagrindas manyti, kad pareiškėjas Lietuvoje gali užsiimti neteisėta veikla. Pažymėjo, kad 2008-06-16 Triero (Vokietijoje) pirmos instancijos teismas nuteisė pareiškėją dėl išžaginimo dviejų metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant. Be to, atsakovo teigimu, pareiškėjas sistemingai pažeidinėjo Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas: 2 kartus, t.y. 2005-06-15 ir 2008-07-31 jam buvo skirtos administracinės nuobaudos už užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, gyvenimo joje, vykimo per ją tranzitu ir išvykimo iš jos tvarkos pažeidimus, pareiškėjui 10 kartų buvo taikyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nurodė, kad 2007-02-01 pareiškėjui buvo iškelta administracinė byla dėl nedidelio chuliganizmo. Pažymėjo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo turi dar ir papildomos įslaptintos informacijos. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, įvertinęs visas aplinkybes ir remdamasis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 19 str. 4 p., Valstybės saugumo departamentas pagrįstai pasiūlė pareiškėjui neišduoti vizos. Pažymėjo, kad atsakovas, siekdamas išsiaiškinti, ar nėra Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 19 str. nurodytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą, teisėtai konsultavosi su kompetentingomis Lietuvos institucijomis, tarp jų ir su Valstybės saugumo departamentu.
Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašė skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas dalinai.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Turkijos Respublikos pilietis, nuo 2002 m. gyvena Lietuvos Respublikoje, turėdamas leidimą laikinai gyventi, paskutinio leidimo laikinai gyventi Lietuvoje terminas baigėsi 2008-06-21. 2008-06-19 pareiškėjas pateikė Klaipėdos m. VPK VP Migracijos skyriui prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo prašymas išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje iki 2008-10-14, t.y. iki teismo posėdžio šioje byloje dienos nėra išnagrinėtas. 2008-07-31 pareiškėjas pateikė Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Migracijos skyriui prašymą išduoti jam daugkartinę nacionalinę (D) vizą (b.l. 28). 2008-08-01 Migracijos departamento sprendimu nuspręsta pareiškėjui išduoti daugkartinę nacionalinę (D) vizą, galiojančią iki 2008-12-19 (b.l. 31). 2008-08-06 Migracijos departamento sprendimu nuspręsta atsisakyti išduoti pareiškėjui daugkartinę nacionalinę (D) vizą ir panaikinti Migracijos departamento 2008-08-01 sprendimą (b.l. 33-34).
Migracijos departamentas, priimdamas 2008-08-06 skundžiamą sprendimą ir atsisakydamas išduoti pareiškėjui nacionalinę (D) vizą, vadovavosi 2004-04-29 Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 19 str. 4 p. (Vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad jis Lietuvos Respublikoje gali užsiimti netesėta veika, už kurią yra nustatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus).
Užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja 2004-04-29 Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 (toliau - Įstatymas), Įstatymo priede nurodyti įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, kiti nacionalinės teisės bei tarptautinės teisės aktai.
Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 17 str. 1 d. yra numatyta, kad užsienietis, turintis nacionalinę vizą, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje ilgiau kaip 3 mėnesius.
1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beneliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (Šengeno konvencija) 3 skyriaus Vizos 2 skirsnio Ilgalaikės vizos 18 str. yra numatyta, kad vizos ilgesniam kaip trijų mėnesių buvimo laikotarpiui yra nacionalinės vizos, išduodamos vienos iš Susitariančiųjų Šalių pagal jos nacionalinės teisės aktus. Šengeno konvencijos 3 skyriaus Vizos 1 skirsnio Trumpalaikės vizos 17 str. 1 d. yra numatyta, kad Vykdomasis komitetas nustato bendras prašymų išduoti vizas nagrinėjimo taisykles, užtikrina tinkamą jų taikymą ir derina jas prie naujų situacijų ir aplinkybių; 2 d. - Vykdomasis komitetas taip pat tiksliai apibrėžia atvejus, kai vizos išdavimas siejamas su konsultavimusi su Susitariančiosios Šalies, kuriai pateiktas prašymas, centrine institucija ir prireikus – su kitų Susitariančiųjų Šalių centrinėmis institucijomis.
2005 m. gruodžio 22 d. Bendrųjų konsulinių instrukcijų Šengeno konvencijos susitariančiųjų šalių diplomatinėms atstovybės ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų 1 str., reglamentuojančiame taikymo sritį, yra numatyta, kad Bendrųjų konsulinių instrukcijų bendrosios nuostatos yra grindžiamos Šengeno konvencijos 3 skyriaus (1 ir 2 skirsnių) nuostatomis, taikomomis nagrinėjant prašymus išduoti vizą ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui, įskaitant tranzitines vizas, galiojančias visų susitariančiųjų šalių teritorijose. Ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui išduodamoms vizoms toliau taikomos nacionalinės procedūros, o jų turėtojams suteikiama teisė būti tik vienos valstybės teritorijoje.
Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 21 str. 8 d. yra numatyta, kad dokumentų vizai gauti pateikimo ir vizos išdavimo, taip pat vizos išdavimo pasienio kontrolės punktuose, vizos panaikinimo tvarkai taikomos Bendrosios konsulinės instrukcijos ir vidaus reikalų ministro kartu su užsienio reikalų ministru nustatyta tvarka tiek, kiek ji neprieštarauja Bendrosioms konsulinėms instrukcijoms.
Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministro 2004-09-02 įsakymu Nr. 1V-280/V-109 yra patvirtintos Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo, taip pat ir vizos išdavimo pasienio kontrolės punktuose, buvimo Lietuvos Respublikoje turint vizą laiko pratęsimo, vizos panaikinimo, kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų akreditavimo atvejų nustatymo, kai užsienietis turintis vizą, gali studijuoti, dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, taisykles (toliau - Taisyklės). Taisyklių 97 str. yra numatyta, kad gavęs iš centrinės institucijos neigiamą atsakymą dėl vizos išdavimo, nustatęs atsisakymo išduoti vizą pagrindus, taip pat, kai užsienietis neatitinka vizos išdavimo sąlygų, įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas priima sprendimą atsisakyti išduoti vizą užsieniečiui.
Atsakovas priėmė skundžiamą sprendimą – atsisakyti išduoti nacionalinę vizą, gavęs centrinės institucijos, o būtent Valstybės saugumo departamento neigiamą atsakymą, kuris nurodė, kad jo turimais duomenimis, yra pakankamas pagrindas manyti, kad pareiškėjas Lietuvoje gali užsiimti neteisėta veikla. Nurodytą išvadą patvirtina faktai, jog užsieniečiui daug kartų buvo taikyta administracinė atsakomybė, jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis už nusikaltimo padarymą bei kita turima informacija.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui daug kartų buvo taikyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l. 48-51); 2005-06-15 ir 2008-07-31 pareiškėjui buvo skirtos administracinės nuobaudos už užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, gyvenimo joje, vykimo per ją tranzitu ir išvykimo iš jos tvarkos pažeidimus (b.l. 52); 2008-06-16 Triero (Vokietijoje) pirmos instancijos teismas nuteisė pareiškėją dėl išžaginimo dviejų metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant, priteisiant į valstybės kasą sumokėti 4000 eurų piniginę baudą (b.l. 69-74).
Teismas, aiškindamas ankščiau minėtų teisės normų turinį, daro išvadą, kad atsakovas be pagrindo taikė Taisyklių 97 str. ir, nagrinėdamas nacionalinės vizos išdavimo klausimą, konsultavosi su centrine institucija. Nurodyta Taisyklių nuostata netaikytina sprendžiant nacionalinės vizos išdavimo klausimą. Nurodytą išvadą patvirtina tiek minėtos Šengeno konvencijos, tiek Bendrųjų konsulinių instrukcijų nuostatos, taikytinos Šengeno vizų išdavimo atvejais.
Migracijos departamentas nepagrįstai nurodo, jog priimdamas sprendimą dėl vizos išdavimo, gavęs neigiamą centrinės institucijos atsakymą, negalėjo priimti pareiškėjui palankaus sprendimo. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 21 str. 3 d. 4 p. sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą priima Migracijos departamentas. Todėl Migracijos departamentas turi vertinti visas aplinkybes ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas netinkamai vykdė minėtą įstatymo nuostatą, o būtent nevertino visų šiuo atveju reikšmingų aplinkybių.
Migracijos departamentas, įvertinęs minėtą informaciją dėl pareiškėjo padarytų teisės pažeidimų, padarė nepagrįstą išvadą, kad pagal Įstatymo 19 str. 4 p. turi būti atsisakyta išduoti pareiškėjui vizą, kadangi yra rimtas pagrindas manyti, kad jis Lietuvos Respublikoje gali užsiimti netesėta veika, už kurią yra nustatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Atskirų teisės pažeidimų, už kuriuos pareiškėjas yra nubaustas įstatymų nustatyta tvarka, padarymas nesudaro pagrindo tvirtinti, kad pareiškėjas ateityje sąmoningai užsiims Lietuvos Respublikoje neteisėta veikla, t.y sistemingai vykdys tam tikrą neteisėtą veiklą.
Pažymėtina, kad Migracijos departamentas, minėdamas teisės pažeidimus minėjo ir 2008-07-31 pareiškėjui skirtą administracinę nuobaudą už užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, gyvenimo joje, vykimo per ją tranzitu ir išvykimo iš jos tvarkos pažeidimus (b.l. 36, 52). Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai patvirtina, kad nurodytas pažeidimas padarytas dėl to, kad pareiškėjo paskutinio leidimo laikinai gyventi Lietuvoje terminas baigėsi 2008-06-21, ir pareiškėjas pažeisdamas nustatytą terminą - 2008-06-19, padavė prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo bei fiktyvios santuokos sudarymo įvertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-28 įsakymu Nr. 1V-329, 6 p. nustatyta, kad prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi užsienietis asmeniškai pateikia dar nepasibaigus turimo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikui – likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki šio dokumento galiojimo laiko pabaigos, bet ne anksčiau kaip prieš 4 mėnesius.
2008-03-02 – 2008-04-18 pareiškėjui Lietuvoje buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (b.l. 68), 2008-04-18 – 2008-06-16 pareiškėjas buvo sulaikytas Vokietijoje (b.l. 70-74) dėl minėtos baudžiamosios bylos, kurioje yra nuteistas. Todėl pareiškėjas negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių ir pareigų, atsirandančių jam kaip užsieniečiui gyvenančiam Lietuvoje, dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių.
Migracijos departamentas, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad Turkijos pilietis, į Lietuvą atvyko teisėtai ir gyveno Lietuvoje nuo 2002 m., turėdamas leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjo gyvenamoji vieta nuo 2005-06-21 yra deklaruota Klaipėdoje, kartu su N. D. ir N. K. (b.l. 13).
Migracijos departamentas, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas Lietuvoje turi savo verslą – individualią įmonę (b.l. 14-18). Pareiškėjo įmonė yra gavusi būtinus leidimus licencijuojamai veiklai vykdyti, įmonėje dirba 7 darbuotojai, įmonė moka socialinio draudimo mokesčius (b.l. 75-81).
Migracijos departamentas, nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo šeimos interesus. Pareiškėjas nurodo, kad gyvena neregistruotoje santuokoje su Lietuvos Respublikos piliete N. D., su kuria turi mažametę dukrą - N. K. (b.l. 11). N. K. yra gimusi (duomenys neskelbtini) ir 2006-03-20 pripažinta Lietuvos Respublikos piliete (b.l. 12).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. yra numatyta kiekvieno asmens teisė, kad būtų gerbiamas jo šeimos gyvenimas.
Būtinumas atsižvelgti į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. nuostatą ne kartą buvo minimas Teisingumo Teismo sprendimuose svarstant klausimus dėl užsieniečių teisinės padėties.
„Teisė į šeimos gyvenimo gerbimą Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnio prasme yra sudėtinė pagrindinių teisių, kurios yra saugomos Bendrijos teisės sistemos, dalis. Ši teisė gyventi kartu su artimais šeimos nariais sukuria valstybėms narėms pareigas, kurios gali būti negatyvios, kai viena iš jų turi neišsiųsti asmens, arba pozityvios kai turi leisti asmeniui įvažiuoti ir gyventi savo teritorijoje. Todėl, nors EŽTK neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje, kaip pagrindinės teisės, asmens išsiuntimas iš šalies, kurioje gyvena jo artimi šeimos nariai, gali būti laikomas teisės į šeimos gyvenimo gerbimą, kurią saugo šios konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, apribojimu.
Vaiko teisių konvencija taip pat užtikrina šeimos gyvenimo gerbimo principą. Ji pagrįsta pripažinimu, išreikštu jos šeštoje konstatuojamoje dalyje, jog vaikas gali visapusiškai ir harmoningai vystytis tik augdamas šeimoje. Be to, šios konvencijos 9 straipsnio 1 dalis nustato, jog valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su tėvais prieš jų norą, o jos 10 straipsnio 1 dalis numato, jog iš šios pareigos išplaukia, kad vaiko ar jo tėvų prašymą įvažiuoti į valstybę dalyvę arba išvykti iš jos, kad šeima galėtų susijungti, valstybė dalyvė turi svarstyti palankiai nusiteikusi, humaniškai ir kruopščiai.“
Pažymėtina, kad pareiškėjas, gyvenantis Lietuvoje nuo 2002 m., pagal 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvą 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso bei pagal atitinkamas nacionalinės teisės normas turėtų teisę pretenduoti į ilgalaikio gyventojo statusą. Todėl nepagrįstas yra atsakovo motyvas, jog pareiškėjas turėtų išvykti iš Lietuvos keliems mėnesiams, t.y. iki to laiko kol bus išnagrinėtas jo prašymas dėl leidimo laikinai gyventi, paimti užsienio valstybės ambasadoje naują leidimą laikinai gyventi, tuomet grįžti į Lietuvą.
Nepagrįsti yra atsakovo motyvai, jog pareiškėjas, įgyvendindamas savo teisę į šeimos gyvenimą, turi galimybę susitikti su vaiku, jeigu vaikas su motina atvyktų gyventi į Turkiją. Pareiškėjo atstovė nurodė, jog pareiškėjas 19 metų Turkijoje negyvena. Todėl abejotina yra pareiškėjo galimybė įsikurti nurodytoje valstybėje kartu su šeima, t.y su mažamete dukra N. K. bei N. D., keliems mėnesiams, išvykus iš valstybės, kurioje yra pareiškėjo įmonė, kuriai vadovauja N. D.. Be to, ši galimybė priklausytų ne vien nuo pareiškėjo bet ir nuo kito asmens valios bei nuo minėtų objektyvių priežasčių, kurios daro praktiškai neįmanomu pareiškėjo teisės į šeimos gyvenimą įgyvendinimą.
Dėl nurodytų motyvų, Migracijos departamentas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl sprendimas naikinamas. Nėra pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus – išduoti nacionalinę vizą todėl, kad panaikinus skundžiamą sprendimą, liks galioti atsakovo 2008-08-01 sprendimas, kuriuo pareiškėjui buvo išduota daugkartinė nacionalinė (D) viza, galiojanti iki 2008-12-19.
Pareiškėjui dalinai yra atlyginamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti 1622,50 Lt turėtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, įskaitant atstovavimo išlaidas, ir 100 Lt žyminį mokestį.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Minėto kodekso 98 str. 2 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Rekomendacijos yra patvirtintos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).
Pareiškėjo pateiktose PVM sąskaitose – faktūrose (b.l. 20, 82) pareiškėjui suteiktos teisinės paslaugos nedetalizuotos, todėl sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, remiamasi byloje esančia medžiaga. Byloje yra pateiktas pareiškėjo skundas (b.l. 3-6). Pagal Rekomendacijų 8.2 p. pareiškėjo pateiktas skundas teisingai yra įkainotas 737, 5 Lt suma. Pareiškėjo atstovė dalyvavo vykusiame teismo posėdyje (b.l. 84-86), kurio trukmė – 40 min. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.18p. pareiškėjui turi būti atlyginta 120 Lt. Pareiškėjo atstovė parengė ir pateikė teismui prašymą dėl vertimo paslaugų suteikimo (b.l. 59-60). Remiantis Rekomendacijų 8.16 p. už prašymo parengimą pareiškėjui turi būti atlyginta 96 Lt suma. Kitos pareiškėjo nurodytos išlaidos nepagrįstos byloje esančiais įrodymais, todėl nepriteistinos. Kadangi teismas pareiškėjo skundą tenkina iš dalies – 50 proc. visų pareikštų reikalavimų, todėl galutinai pareiškėjui priteistina 476,75 Lt ((737,5+120+96)/2 = 476,75 Lt su bylos nagrinėjimu susijusių ir atstovavimo išlaidų. Pareiškėjui priteistina 50 Lt žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str., 127 str.,
nusprendė:
patenkinti M. K. skundą dalinai.
Panaikinti 2008-08-06 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių reikalų skyriaus sprendimą „Dėl atsisakymo išduoti daugkartinę nacionalinę (D) vizą Turkijos Respublikos piliečiui M. K.“ Nr. (15/5-8) 17U-377, kuriuo nuspręsta atsisakyti išduoti daugkartinę nacionalinę (D) vizą Turkijos Respublikos piliečiui M. K., gim. (duomenys neskelbtini); kuriuo nuspręsta panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių reikalų skyriaus 2008-08-01 sprendimą Nr. (15/5-8) 17U-374.
Kitoje dalyje M. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti pareiškėjo M. K. naudai iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 527 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.