Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2013-09-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-22-729/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-09-23Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-01-16Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-09-23
Bylos Nr.
1-22-729/2013
Teisminio proceso Nr.
1-68-1-00047-2012-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Grigonienė
Civilinis ieškovas
O. I.
Kaltinamasis
V. I.
Advokatai
Svetlana Baracevičienė
Kategorijos
  • 2.3.6.4Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302 str., 308 str.)
Baudžiamoji byla Nr. 1-22-729/2013Teisminio proceso Nr.1-68-1-00047-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 2.3.6.4 (S)
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 23 d.Gargždai
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant prokurorei Astai Brigevičienei,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei O. I.,jos atstovei advokatei Vidai Litinskienei,gynėjai advokatei Svetlanai Baracevičienei,vertėjai Valentinai Jalovajai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. I., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140str. 1d., 145 str. 2d. ir 148 str. 1d.

Teismas, išnagrinėjęs šią bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. I. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą:

2011 m. liepos 7 d., apie 16.30 val., savo namuose, esančiuose sodų bendrijoje „Viltis“ Žibučių g. 6, Kiškėnų k., Klaipėdos r., V. I., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, virtuvėje mažamečių vaikų sūnaus E. I., gim.1999-11-04 bei dukros M. I., gim.2002-07-30, akivaizdoje, laikydamas rankose virtuvinį peilį pagrasino sakydamas „aš visus papjausiu, aš visus užmušiu“, po ko O. I. paprašius sūnaus E. I. atnešti mobilaus ryšio telefoną, kad galėtų iškviesti policijos pareigūnus, tai išgirdęs V. I. rankomis pastūmė O. I., kuri nuo smūgio atsitrenkė į sieną ir nugriuvo, po ko prie jos prišokęs V. I., jai gulinčiai sudavė rankomis ir spyrė kojomis ne mažiau 10 kartų į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas O. I. fizinį skausmą.

Be to, jis terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti ar padaryti pavojingą veiką gyvybei, sveikatai ir turtui bei sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą:

laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 7 d. iki 2011 m. liepos 13 d., V. I., sutuoktinei O. I. su mažamečiais vaikais E. I. ir M. I. laikinai gyvenant Z. V. priklausančiame bute, adresu Darželio g.1-43, Klaipėdos m., sistemingai, daugiau nei 10 kartų per dieną skambindamas į O. I. priklausantį mobilaus ryšio telefoną Nr. 868054963 grasino, kad susprogdins automobilį „Skoda Roomster“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kartu su O. I. ir vaikais, jei pastaroji neleis pasimatyti jam su vaikais, bei 2011m. liepos 13 d., apie 10.00 val., gyvenamo namo kieme Darželio g.1, Klaipėdos m., pasistatė palapinę, kurioje apsigyveno, ir toliau skambindamas į O. I. mobilaus ryšio telefoną bei į buto duris, reikalavo jį įsileisti, taip ištisai naudodamas psichologinę prievartą sistemingai baugino ne tik sutuoktinę O. I., bet ir mažamečius vaikus E. I. ir M. I..

Be to, jis panaudodamas psichinę prievartą reikalavo iš žmogaus elgtis pagal jo nurodymą:

2012m sausio 8 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, V. I. savo namuose, esančiuose sodų bendrijoje „Viltis“ Žibučių g. 6, Kiškėnų k., Klaipėdos r., panaudodamas psichinę prievartą savo sutuoktinės O. I. ir mažamečių vaikų E. I. ir M. I. atžvilgiu, vaikų akivaizdoje išvadino O. I. necenzūriniais žodžiais bei pagrasino, kad ją su vaikais išvarys iš namų gyventi į šiukšlyną ir atims automobilį „Skoda Roomster“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) reikalavo vykdyti jo nurodymą – nupirkti jam alkoholio arba duoti tam pinigų, o O. I. atsisakius įvykdyti šį nurodymą, pastarajai pagrasinęs, kad ji nebegaus automobilio, paliepė nedelsiant vienai išeiti iš namų. Vaikams atsisakius pasilikti su juo, pasakęs „tada pamatysit, kas atsitiks“, V. I. išėjęs į namo kiemą mediniais rąstais užtvėrė išvažiavimo vartus, kad O. I. su vaikais negalėtų išvažiuoti iš namų, ir taip panaudojęs psichinę prievartą reikalavo šeimos narius elgtis pagal jo nurodymus. Tęsdamas šią nusikalstamą veiką, V. I. 2012 m. sausio 10 d., apie 16.30 val., savo namuose, esančiuose sodų bendrijoje „Viltis“ Žibučių g. 6, Kiškėnų k., Klaipėdos r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuo sienos nusikabinęs peilį, virtuvėje savo mažamečių vaikų E. I. ir M. I. akivaizdoje, įsirėmęs peilį sau į krūtinę, reikalavo mažametį E. I., jį nužudyti bei tuo pačiu peiliu grasino nužudyti O. I., tai yra demonstruodamas peilį ir naudodamas psichinę prievartą baugino šeimos narius.

Kaltinamasis V. I. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2011 m. liepos mėnesį, būdamas išgėręs alaus, susipyko su savo žmona O. I., tačiau tai buvo tik žodinis konfliktas, kurio metu peilio į rankas jis paėmęs nebuvo, juo niekam negrasino ir nužudyti nieko nenorėjo, žmonos nemušė, tačiau pripažįsta, kad yra skėlęs jai antausių, kad ji atsipeikėtų ir jo neužgauliotų. Ikiteisminio tyrimo metu V. I. buvo pripažinęs, kad tądien konflikto metu susistumdė su žmona, tačiau ar spyrė jai kojomis ir daužė rankomis – neprisimena. Kitą dieną sužinojęs, kad žmona su vaikais, t.y. sūnumi Edgaru ir dukra Mari, išvažiavo pas savo motiną Zitą, gyvenančią Klaipėdos m., Darželio g., jis bandė ieškoti ryšio su žmona, kad susigrąžintų šeimą namo, ir tuo tikslu kelis kartus skambino jai į telefoną, buvo priėjęs ir prie anytos buto durų, skambino ir prašė įsileisti, tačiau niekas jo neįsileido. Kai Otilija neleido pasimatyti su vaikais, jis gyvenamojo namo kieme pasistatė palapinę, kelias dienas joje gyveno ir laukė kieme pasirodančių vaikų, nes norėjo su jais susitikti, tačiau jam nepavyko, o kai policijos pareigūnai paprašė išardyti palapinę, jis tai ir padarė. Grįžęs į namus toliau skambino žmonai, prašė susitaikyti, po savaitės jie susitaikė ir žmona su vaikais grįžo į namus.

2011-01-08 jis nereikalavo iš žmonos pinigų, tačiau jiems susipykus norėjo nusiraminti ir todėl nusprendė supjauti malkoms rąstus. Tam tikslui jis susikrovė rąstus ten, kur jam buvo patogiau darbuotis – netoli sodybos vartų, bet nieko nespėjo nuveikti, nes atvažiavo policija. Kaltinamasis nepamena, ar grasino išvaryti žmoną į šiukšlyną, bet to neneigė. Be to, jis aiškino nežinojęs, kad žmona turėtų kur nors tą dieną važiuoti, todėl ir užvertęs vartus rąstais.

Dėl 2012-01-10 įvykių kaltinamasis nurodė nesuprantąs, kame jo kaltė, kadangi jis nevertė sūnaus jį nudurti, tik emocionaliai išreiškė savo požiūrį į susiklosčiusią situaciją šeimoje ir jo kaip tėvo autoriteto menkinimą. Laiko save karšto kraujo čečėnu, kuriam labai svarbi pagarba, tradicijos, tinkamas vaikų auklėjimas, kad jie suprastų tėvo vaidmenį šeimoje, todėl tai ir bandė paaiškinti, o ne terorizuoti ar bauginti namiškius. Ikiteisminio tyrimo metu dėl šio epizodo kaltinamasis buvo nurodęs, kad tą dieną savo noru išėjo iš darbo ir ta proga parsivežęs namo degtinės pasigėrė, o apie 17.00 val. į namus grįžusi žmona su vaikais jį prikėlė ir pradėjo priekaištauti dėl girtavimo. Kilus konfliktui jis nuo koridoriaus sienos nusikalbino peilį, atsisėdo šalia sūnaus virtuvėje prie stalo ir padavęs jam peilį su įmaute paprašė, kad šis jį nužudytų, kadangi jautėsi žmonos labai įžeistas, nemylimas ir nereikalingas, tačiau nieko nuskriausti, sužaloti ar nužudyti nenorėjo.

Nukentėjusioji O. I. parodė, kad 2011-07-07 jos sutuoktinis V. I., namuose išgėręs butelį degtinės, pradėjo ieškoti priekabių ir kelti konfliktą, grasinti, kad visus užmuš, pasiėmęs peilį gąsdin o ir ją, ir vaikus, o kadangi buvo išgėręs ir labai agresyvus, ji rimtai baiminosi, kad jis ko nepadarytų. Pasakiusi, kad jei jis nesiliaus, ji iškvies policiją, O.isik paprašė sūnų atnešti iš antro aukšto mobilųjį telefoną. V. I. dėl to labai supyko, stipriai pastūmė ją, ji atsitrenkė į sieną ir susmuko ant grindų. Tada V. I. prie jos prišokęs tiek kojomis, tiek rankomis smūgiavo, spardė, sudavė mažiausiai 10 kartų. Ji šaukė, kad pastarasis liautųsi, verkė, tačiau pasipriešinti nesugebėjo, tik saugojo rankomis galvą nuo smūgių. Pribėgę vaikai tėvą tempė nuo jos, tada jis atsipeikėjo ir išėjo į katilinę. Jai nuo smūgių skaudėjo visą kūną, ypač kojas, o vaikai buvo labai sukrėsti, išsigandę, verkė. Kai V. I. užmigo, jie išvažiavo pas O. I. mamą į Klaipėdos m. pagyventi, tačiau V. I. nuo kitos dienos pradėjo ją terorizuoti skambinėdamas ir grasindamas, kad susprogdins automobilį kartu su ja ir vaikais, prašė leisti pasimatyti su vaikais, nes nori su jais pakalbėti. Skambučių per dieną būdavo apie 15 kartų. 2011-07-13 apie 15.00 val. V. I. jos mamos namo kieme Darželio g.1, Klaipėdos m., pasistatė palapinę, kurioje gėrė alų bei ištisai skambinėjo jai į telefoną grasindamas susidorojimu, buvo atėjęs ir skambino į buto duris irgi ne kartą tuo pat tikslu. O. I. teigia su vaikais labai bijojo ir jo neįsileido. Praėjus kiek laiko, V. I. pradėjo jos atsiprašinėti ir prisiekinėti, kad nebegers, nebemuš, prašė grįžti. Norėdama išsaugoti šeimą, 2011-07-22 ji jam atleido ir su vaikais grįžo į namus grįžo į namus.

Iki 2012-01-08 smurto ar grasinimų nebuvo, o tądien, per rusų Kalėdas, jai atsisakius vyrui nupirkti degtinės, jis pradėjo jai grasinti, kad namas yra jo, o ji su vaikais eis gyventi į šiukšlyną. Taip pat jis grasino, kad atims automobilį „Skoda Roomster“ valst.Nr. (duomenys neskelbtini) su kuriuo ji važiuoja į darbą bei veža vaikus į mokyklą. Vyras suagresyvėjo, matant vaikams, šaukė bei draskėsi, išvertė drabužių spintą ieškodamas pinigų, o neradęs pasakė, kad ji nebegaus automobilio, liepė tuoj pat išeiti iš namų, o vaikams nurodė likti su juo. Vaikams atsakius, kad jie mamos nepaliks, V. I. pasakė - palaukit ir pamatysit kas atsitiks. Tada išėjo į namo kiemą ir užvertė vartus rąstais, kad ji negalėtų išvažiuoti. O. I. iškvietus policiją, pareigūnai V. I. sudrausmino, jis patraukė nuo vartų rąstus.

2012-01-10 apie 16.30 val. ji, grįžusi į namus, pamatė girtą vyrą, kuris aiškino jų sūnui, jog motina esant negera ir negyvens šiuose namuose. Netrukus V. I., kuris buvo visiškai girtas, pradėjo ją įžeidinėti, varyti iš namų, grasinti, kad ji ilgai nebekvėpuos, kad jis viską sudegins. Ji bandė jį nuraminti, tačiau nepavyko, dukra, išsigandusi tėvo elgesio, prašė bėgti iš namų, Kai po kiek laiko ji su dukra ir sūnumi susėdo valgyti, vyras atsinešė peilį su įmaute, kabojusius prie įėjimo durų ant sienos, ir pradėjo terorizuoti sūnų, kišdamas jam peilį ir sakydamas, kad sūnus, jei yra vyras ir čečėnas, privalo nužudyti jį. Sūnus dėl to išsigando ir pradėjo verkti. Po to jos vyras pasakė, kad nužudys visus, t.y. ją ir vaikus. Jie labai išsigando, nes V. I. veiksmai buvo neprognozuojami. Ji bandė atimti iš jo peilį, V. I. jo neatidavė, pradėjo ją stumdyti. Su vaikų pagalba atėmus peilį, V. I. toliau juos gąsdino ir grasino susidorojimu, neleido išeiti iš namų, daužė savo galvą į šarvuotas duris, o jiems pasprukus – vijosi ir rėkė, todėl O. I. išsikvietė policiją ir laukė su vaikais ant kelio. O. I. teigia savo vyro bijanti, ji nesijaučia saugi ir bijo, vaikai taip pat yra per daug tėvo išgąsdinti, kad galėtų normaliai su juo bendrauti, jiems visiems padaryta didelė moralinė žala, atsirado sveikatos problemų, nusivylimas ir nuolatinė baimė, kad kaltinamasis su jais susidoros. Savo parodymus nukentėjusioji patvirtino parodymų patikrinimo metu ( 1 t., b.l. 41-43, 44-45) .

Iš nepilnamečio nukentėjusiojo E. I. parodymų nustatyta, kad vasarą, prieš sesers Mari gimtadienį, tėtis buvo girtas, neklausė mamos prašymo nurimti, todėl mama paprašė atnešti telefoną, nes norėjo iškviesti policiją. Nubėgęs į namo antrą aukštą paimti telefono, jis išgirdo šaukiančią mamą, o parbėgęs į virtuvę pamatė mamą nukritusią kampe, o tėtis ją spardė. Jis matė, kad kokius tris kartus jai spyrė. Tada jis su seserimi Mari atitraukė tėtį nuo mamos. E. I. nurodė, kad po šio įvykio jis jautėsi blogai, pergyveno, bijojo dėl mamos, tą naktį praleido neramiai, bijojo, kad tėtis vėl nepultų. Ryte jis, sesė ir mama išsiraustė pas močiutę į Klaipėdą, kur tėtis dažnai skambindavo telefonu, tačiau mama nekeldavo ragelio. Vieną kartą mama perdavė jam telefoną, sakė kad tėtis nori pakalbėti, o šis iškoliojo vaiką už tai, kad jį paliko ir išvažiavo su mama. Tėtis buvo atvykęs į Klaipėdą ir pasistatęs prie namo palapinę, dažnai skambinėjo į duris, pyko, kad jos užrakintos, taip keldamas E. I. baimę. Po 2-3 savaičių jis su sese ir mama tėčio pasigailėjo ir sugrįžo į namus. Iš pradžių viskas buvo tvarkoje, po kokio mėnesio tėvas vėl pradėjo girtauti, rėkauti, gąsdinti ir užgaulioti visus. 2012-01-10, E. I. grįžus iš mokyklos, tėtis, būdamas girtas, pasikvietė jį pasikalbėti, liepė skriausti moteris, muštis, o susėdus visiems prie stalo tėtis atsinešė apie 30 cm ilgio peilį ir pasakė, kad prisidės peilį sau prie krūtinės, o E. I. turės jį įspausti. Mama prašė jį atiduoti tą peilį, tačiau tėtis nereagavo, peilio neatidavė, buvo toks piktas, kad E. I. labai išsigando, jog jis gali nužudyt mamą, nors žodžiais to ir nesakė. Vėliau tėtis peilį atidavė ir išėjo iš kambario, o mama iškvietė policiją. E. I. nurodė, kad kai tėčio nebėra namie, gyvena gerai ir nenorėtų, kad tėtis grįžtų, nes keturis kartus matė, kaip tėtis mušė mamą ir bijo dėl mamos, nes tėtis ją spardo, stumdo ir grasina ją nužudyti ( 27-39, 57-61).

Iš nepilnametės nukentėjusiosios M. I. parodymų nustatyta, kad vasarą, apie liepos 14 d., prieš jos gimtadienį, tėtis buvo girtas, pradėjo rėkauti, susibarė su mama, grasino jai, kad ją nužudys, o jai su broliu sakė, kad jie liks be mamos. Mamai paprašė brolio Edgaro nubėgti į namo antrą aukštą ir atnešti mobilaus ryšio telefoną, kad ji galėtų paskambinti policijai. Tada tėtis pradėjo mušti mamą, du kartus kumščiu trenkė jai į veidą, spardė kojomis, po ko mamai nugriuvus dar spyrė gal kokius 5 kartus. Matėsi, kad mamai po dešine akimi ir ant kojų buvo likusios mėlynės. Ji su broliu puolė ginti mamą, ir patraukė tėvą nuo jos. Buvo atvažiavusi policija, tačiau tėtis nurimo tik trumpam, vėliau blaškėsi po namus ir rėkė, kad nužudys mamą, todėl M. I. buvo labai išsigandusi, verkė, blogai miegojo. Tai buvo nebe pirmas kartas, kai tėtis mušė mamą. Kitą dieną ji su mama bei broliu išvažiavo pas močiutę į Klaipėdą. Ten jautėsi nelabai ramiai, nes tėtis jiems skambindavo, gąsdindavo ir užgauliodavo telefonu, kieme pasistatė palapinę, dėl ko mama iškvietė policiją. Pas močiutę gyveno iki rugsėjo mėnesio, po to grįžo visi namo, nes tėtis atsiprašė ir jie juo patikėjo. Kurį laiką viskas buvo gerai, bet gruodį prieš Kalėdas tėtis pradėjo gerti ir susipyko su mama, o po Naujųjų metų tėtis kiekvieną dieną grasindavo ir prakeikė ją su broliu už tai, kad vasarą buvo išvažiavę. Tada jis grasindavo mamai ir jiems, kad visus tris išvarys iš namų ir jis vienas bus karalius. Sakė, kad namai jo vieno, o jiems reikia išeiti. Paskui vieną dieną, jai su broliu ir mama valgant virtuvėje, tėtis gąsdino juos peiliu, sakydamas, kad prisidės peilį prie širdies, o brolis turės jį pastumti, kad peilis įsmigtų jam į širdį. Bijodami, kad jis ko nepadarytų, jie visi trys atėmė iš jo peilį ir išbėgo iš namų į lauką, kur mama iškvietė policiją. M. I. nurodė, kad visą laiką bijojo ir tebebijo tėčio, galvoja, jog tėtis gali nužudyti ją ir mamą ( b.l. 52-55 ).

Liudytojas D. L., Klaipėdos rajono PK VPS patrulis, parodė, kad 2012-01-10 gavus pranešimą iš budėtojų dalies dėl smurto artimoje aplinkoje, buvo nuvykta pas O. I.. Įvykio vietoje rado labai išsigandusius ir nusiverkusius nukentėjusiąją ir vaikus, O. I. buvo akivaizdžiai susijaudinusi, verkė, vaikai nesitraukė nuo mamos ir visą laiką žiūrėjo į duris, bijodami, kaip patys sakė, kad neįeitų tėvas ir neįvykdytų savo ketinimų nužudyti ir visus papjauti peiliu. V. I. dar ir pildant dokumentus pagrasino juos visus išžudyti. O paskui buvo išvežtas į policijos komisariatą. Automobilyje V. I. elgėsi agresyviai, keikėsi necenzūriniais žodžiais, grasino atleisti iš darbo, bei grasino, kad atsimins jo su kolega veidus ir išėjęs papjaus peiliu, t.y. nužudys, bet jokių veiksmų neatliko. V. I. buvo nustatytas 2.85 promilių girtumas, jo kakta buvo nubrozdinta, kruvina, o paklausus, kur susižalojo, pastarasis nurodė, kad daužydamas galvą namuose į duris.

Panašiai parodė ir kartu buvęs kitas policijos pareigūnas V. Z., kuris pažymėjo, kad V. I. elgėsi labai agresyviai, nenuspėjamai, teko uždėti jam antrankius, o moteris su vaikais buvo labai išsigandę.

Liudytojas J. L., dirbantis Klaipėdos rajono PK, parodė, kad buvo išvykęs į Isik namus Kiškėnų k. tada, kad V. I. buvo rąstais užvertęs išvažiavimo vartus. Atvykus matėsi, kad nukentėjusioji yra psichologiškai paveikta, o rąstus V. I. specialiai buvo sukrovęs tam, kad neitų išvažiuoti iš kiemo, dar ir pareigūnams sakė „o ko čia jai važiuoti, tegu pati ir atsikrauna, jei nori“.

Panašiai parodė ir liudytojas A. G..

Liudytojas V. V. parodė, kad jo sesuo Otilija yra ištekėjusi už V. I.. 2011 metais Vitalijus pradėjo dažnai vartoti alkoholinius gėrimus, dėl ko jie pradėjo nebesutarti. Sesuo dažnai pasiguosdavo, kad Vitalijus labai dažnai tampa agresyvus, menkina ją, o vaikai pamatę jį girtą sėdi savo kambariuose ir bijo būti pirmame aukšte. 2011-07-07, tikslios valandos neprisimena, paskambinusi sesuo pasakė, kad ji su vaikais pabėgo nuo Vitalijaus ir apsigyveno pas mamą. Sesuo papasakojo, kad Vitalijus ją namuose sumušė, kad ją jis įstūmęs į virtuvės kampą, trankė su rankomis bei spardė kojomis, vaikai ją išgelbėjo. V. V. nurodė, jog matėsi, kad tiek Edgaras, tiek Mari tėvo labai bijo, vaikai ir patys tai yra sakę. Dar jie sakė, kad tėvas dažnai geria degtinę, o po to trankosi namuose, puola ant mamos, ją negražiai vadina. Vitalijus labai mėgsta įvairius peilius, namuose pas juos yra nemažai peilių, yra jam rodęs, kad nešiojasi striukėje peilį. Kai sesuo apsigyveno pas mamą, po kelių dienų Vitalijus kieme Darželio g.1, Klaipėdoje, pasistatė palapinę ir grasino skambinėdamas Otilijai, kad atims iš jos vaikus. Otilija buvo labai išsigandusi, paskambinusi prašė jo pagalbos, kad išvežtų vaikus, o jis tada matė, kad vaikai - tiek Mari, tiek Edgaras labai bijojo tėvo. V. I. ir V. V. sakė, kad užlips ant namo stogo ir nusileis iki buto, kuriame apsistojo jo žmona ir vaikai, o tada visiems bus blogai. Po šių įvykių Otilija pas mamą pragyveno dar apie 2-3 savaites, po to susitaikė su Vitalijumi ir grįžo su vaikais namo. 2012-01-10 vakare jis iš Otilijos sužinojo, kad Vitalijus ir toliau ją terorizuoja, grasino peiliu, buvo užvertęs rąstais išvažiavimą, kad ji negalėtų išvažiuoti. V. V. mano, kad Vitalijus savo grasinimus gali įvykdyti, nes žino, kad pastarojo būdas yra karštas, jis ir pats sakydavo, kad yra čečėnas ir yra karšto kraujo, tuo labiau, kad jam patinka peiliai ir jis juos visur nešiojasi. Be to, V. I. dažnai vartoja alkoholį, o išgėręs tampa nevaldomas.

Liudytoja Z. V. parodė, kad 2011-07-07 vakare pas ją į namus atvažiavo dukra Otilija su vaikais ir pasakė, kad ją iš namų išvarė vyras. Ir dukra, ir anūkai buvo nusiverkę, išsigandę, drebėjo. Jie sakė, kad V.I. O. grasino susidoroti ar nužudyti, kad jis nori vienas gyventi su vaikais, o paskui ją sumušė. Dukra pas ją tada pragyveno apie tris savaites, o per tą laiką Vitalijus ištisai skambinėdavo tiek dieną, tiek naktį ir terorizuodavo Otiliją, namo kieme buvo pasistatęs palapinę ir Otiliją gąsdino, kad visus išžudys, dėl ko dukra buvo labai išsigandusi dėl savęs ir savo vaikų. Gąsdino jis ir liudytoją, spardydamas ir daužydamas jos buto duris, jie visi tuo metu stengėsi kuo mažiau kur išeiti, nes bute jautėsi saugiau, bet tvyrojo didžiulė įtampa. Po kurio laiko jis aprimo, Otilija tada jam atleido ir grįžo į namus. Z. V. nurodė, kad vaikai ne vieną kartą yra sakę, kad labai bijo tėvo, kad tėtis labai pyksta ant mamos, ją visaip negražiai vadina ir gąsdina, muša. Mari pasakojo, kad kai jie pabėgo 2011-07-07 nuo tėvo, tai tėvas tada mušė ir spardė namie mamą. Taip pat vaikai yra sakę ne vieną kartą, kad tėvas dažnai būna neblaivus ir tada jie visi būna namo antrame aukšte, bijo lipti į apačią, nes tėvas juos gąsdina ir varo iš namų.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra sodų bendrija „Viltis“, Žibučių g.6, Kiškėnų k., Klaipėdos r. Apžiūros metu paimtas peilis su dėklu (b.l.13-14, 15), kurie apžiūrėti ir perduoti priduotas saugojimui į Klaipėdos r. PK daiktinių įrodymų sandėlį. (b.l. 16-17, 18, 19-20).

Iš asmens blaivumo testo 2012-01-10 laikas 17:29:47 Nr. 1342 matyti, kad V. I. buvo nustatytas 2,85 promilių girtumas. ( b.l. 74)

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus O. I. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ nustatyta, kad 2012-02-02 ir 2012-03-08 užfiksuoti du praleisti skambučiai iš abonento Nr.(duomenys neskelbtini) užvadinto vardu „Vitalikas“ ir telefono atmintyje išsaugotos 3 SMS žinutės iš to paties telefono „Vitalikas“ - 2012-03-07 18.06 val. ir 18.13 val., 2012-03-11 09.26 val.(b.l. 141-151)

Iš Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto antrojo PK Viešosios policijos skyriaus tyrėjo R. M. 2011-07-18 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2011-07-12 buvo užregistruotas O. I. pareiškimas, kad 2011-07-07 vyras V. I. ją su vaikais išvarė iš namų, adresu (duomenys neskelbtini). Be to, 2011-07-14 užregistruotas O. I. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad vyras V. I. persekioja, grasina, priešais Darželio g. 1 namą Klaipėdoje pasistatė palapinę ir neduoda ramybės. V. I. vadovaujantis policijos veiklos įstatymo 19 str. 1p. dėl netinkamo elgesio buvo oficialiai įspėtas. (b.l. 28)

Iš Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK Viešosios policijos skyriaus operatyvinio valdymo grupės vyresn. postinės D. B. 2012-01-08 tarnybinio pranešimo dėl įvykio patikrinimo matyti, kad buvo gautas O. I. pranešimas, kad namuose kilo konfliktas su vyru V. I., kuris jos su mažamečiais vaikais neleidžia išvažiuoti iš namų, grasina sudaužyti automobilį, užkrovė išvažiavimą iš kiemo įvairiais daiktais. ( b.l. 29-31 )

Iš medicininių dokumentų išrašų kopijų matyti, kad E. I. ir M. I. nuo 2003-03-22 lankosi pas psichologą dėl tėvo smurtavimo šeimoje ir grasinimo susidoroti. Vaikai patiria stresą, jaučia baimę, tam tiesioginę įtaką turi tėvo elgesys ( 2 t., 66 b.l).

Iš Dovilų pagrindinės mokyklos psichologės pateiktos pažymos matyti, kad M. I. ir E. I. lankėsi pas mokyklos psichologę, mergaitė išreiškė jai savo baimę ir nerimą dėl tėčio elgesio, berniukas buvo labai įsitempęs, neramus, uždaras (2 t., 69 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad V. I. kaltė 2011-07-07 mušant sukėlus fizinį skausmą ir terorizavus žmoną O. I. grasinant susprogdinti ar padaryti pavojingą veiką gyvybei, sveikatai ir turtui, o laikotarpiu nuo 2011-07-07 iki 2011-07-13 ją bei mažamečius vaikus E. I. ir M. I. sistemingai bauginus naudojant psichinę prievartą yra visiškai įrodyta nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga, o dalinai – ir paties kaltinamojo parodymais, iš kurių matyti, kad V. I. pakankamai prisimena visus savo veiksmus, kuriais yra kaltinamas, ikiteisminiame tyrime yra ir detaliau apie juos papasakojęs, tačiau savaip visa tai interpretuoja ir yra įsitikinęs, kad nieko neteisėto nepadarė, elgėsi kaip ir pridera vyrui šeimoje, žmonai daugybę kartų skambino ne gąsdindamas, o prašydamas susitikti, pasikalbėti, pabendrauti su vaikais, o palapinę kieme taip pat buvo pasistatęs ne terorizavimo tikslais, o kad būtų arčiau savo šeimos ir kaip nors su jais susitiktų. Vis dėl to nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai patvirtina, kad nors pagrindinis V. I. tikslas tuo laikotarpiu ir buvo susigrąžinti šeimą, šio tikslo jis siekė neleistinomis priemonėmis, kadangi tarp gražių prašymų susitaikyti, prisiminti geras dienas ir t.t. būdavo nuolat įpinama ir grasinamo pobūdžio veiksmų bei pasisakymų nužudyti, padegti, susprogdinti. Kaip paliudijo nukentėjusieji, jų šeimos nariai (O. I. motina ir brolis), o taip pat ir pranešimai policijai apie netinkamą V. I. elgesį. 2011-07-07 smurto pavartojimu prieš O. I. kaltinamasis taip išgąsdino žmoną ir vaikus, kad jie realiai bijojo su juo susitikti ir tuo tikslu pakeitė gyvenamąją vietą, todėl kaltinamojo buvimas šalia, daužymas, spardymas ar daugkartinis skambinimas į duris bei telefonu, greta prašymų susitikti grasinant susidoroti iš tiesų baugino nukentėjusiąją bei mažamečius vaikus, vertė juos saugotis, bijoti net išeiti iš buto, sukėlė jiems didelį stresą ir ilgalaikių psichologinių problemų, todėl vertinamas kaip šių artimų ir todėl – dar labiau pažeidžiamų kaltinamojo elgesiu žmonių terorizavimas bei sistemingas bauginimas. Nors dėl sumušimo O. I. ir nesikreipė į medikus, faktą, kad V. I. ją mušė ir taip sukėlė fizinį skausmą pakankamai įrodo jos pačios ir įvykį mačiusių vaikų parodymai, liudytojos Z. V. parodymai, ir dalinai - ikiteisminiame tyrime duoti kaltinamojo parodymai.

Taip pat teismas laiko visiškai įrodyta V. I. kaltę, kad jis panaudodamas psichinę prievartą reikalavo iš savo šeimos narių elgtis pagal jo nurodymus: vaikus – likti namuose su juo, žmoną – išeiti ir negrįžti, jiems nepaklusus – niekam iš namų neišvažiuoti, o 2012-01-10 nepilnamečiam sūnui pateikus išvis gąsdinantį reikalavimą įbesti peilį jam, jo tėvui, į krūtinę. Pats kaltinamasis vengė duoti parodymus apie šiuos savo veiksmus, miglotai aiškino, kad nieko nusikalstamo nedarė, o tik įgyvendino savo, kaip vyro ir tėvo, funkcijas šeimoje, jo gynėja prašė šiuos veiksmus vertinti kaip kaltinamojo pastangas išsaugoti šeimą bei turėti įtaką vaikų auklėjimui, tačiau iš nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų matyti, kad tokiais būdais kaltinamasis sukėlė vien neigiamas pasekmes – savo žmonos ir vaikų baimę, stresą, ašaras, paniką, kad jis gali ką nors nužudyti, sužaloti ar kitaip nuskriausti, priversti vykdyti jo neteisėtus nurodymus, apribojant galimybę pabėgti, šauktis pagalbos ir išvengti tolimesnės psichinės prievartos. Kad V. I. veiksmai šeimoje buvo peržengę normalaus ir priimtino bendravimo ribas bei pasiekę nusikalstamos veikos lygmenį, įrodo ne tik nukentėjusiųjų, bet ir liudytojų – policijos pareigūnų parodymai, kur visuose užfiksuota, jog jis ir pareigūnų atžvilgiu elgėsi iššaukiančiai, agresyviai, nenuspėjamai, svaidėsi grasinimais, o jo žmona ir vaikai buvo realiai įbauginti, nusiverkę ir priversti kviestis pagalbą nežinodami, kas priešingu atveju gali įvykti. Nors paskutinio epizodo metu V. I. ne tiek grasino sužaloti ar nužudyti šeimos narius, bet nukreipė šią agresiją į save, šie jo veiksmai negali būti įvertinti kitaip kaip tik didžiulė psichinė prievarta artimų žmonių, ir ypač – mažamečių vaikų atžvilgiu, siekiant juos paveikti taip, kad jie jau nebesipriešindami vykdytų ir šiuos, ir tolimesnius jo nurodymus. Psichinė prievarta tuo ir ypatinga, kad realūs pavojingi veiksmai gali būti ir išvis neatliekami, tačiau ją naudojančio asmens statusas (tėvas, vyras), būsena (nuolatinis girtumas ir dėl to išaugęs agresyvumas), vieta (atoki sodyba kaime) ir ankstesnė istorija (jau kelis kartus pavartotas smurtas prieš sutuoktinę vaikų akivaizdoje, išgyventa būtinybė pabėgti iš savo namų, nuolat pasikartojantys grasinimai, lydimi vis išraiškingesnių bauginančių veiksmų) sudaro tokią aplinkybių sąveiką, kad bauginamas asmuo jau bet kokius tokio pobūdžio veiksmus priima kaip realią grėsmę ir palūžta psichiškai ar net nebesugeba pasipriešinti žlugdančiam poveikiui. Gali būti, kad pats kaltinamasis dėl alkoholio poveikio net nebesvarstė, ar tai, ką jis sako ir kaip elgiasi su nepilnamečiais vaikais ir sutuoktine, neperžengia teisėto elgesio reikalavimų, bet ši aplinkybė jo atsakomybės nemažina, priešingai – ją sunkina, kadangi paskutiniam epizode panaudotas peilis rodo, jog laiku nesustabdžius V. I. psichinio smurto prieš visą šeimą, būtų visiškai reali pavojingo fizinio smurto šeimoje tikimybė. Tai, kad V. I. puikiai charakterizuojamas darbo kolektyve bei kai kurių kaimynų, o viešumoje jo niekas nematė girto ar agresyvaus, visiškai neatskleidžia šio žmogaus savybių ir elgesio šeimoje, kur, kaip žinoma iš skaudžios patirties, ir įvyksta didelė dalis fizinio bei psichinio smurtinio elgesio apsireiškimų. Be to, byloje pakanka ir priešingai kaltinamąjį charakterizuojančių asmenų pranešimų, kuriuose patvirtinama, jog V. I. darosi vis agresyvesnis ir grasina susidorojimu jau ne tik žmonai, bet ir kitiems jos artimiesiems. Įvertinęs visą šią įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta visiškai.

O. I. šioje byloje yra pareiškusi 30 000,00 Lt ieškinį dėl neturtinės nusikaltimu jai ir vaikams padarytos žalos atlyginimo (kiekvienam po 10 000,00 Lt). Šie jos reikalavimai tenkintini iš dalies. Iš byloje nustatytų nusikalstamų veikų aplinkybių ir pasekmių bei nukentėjusiųjų parodymų, pagrįstų ir psichologinę pagalbą teikiančių gydymo įstaigų pažymomis matyti, kad O. I., E. I. ir M. I. patyrė stiprų sukrėtimą, išgąstį, baimę, nusivylimą artimu žmogumi – sutuoktiniu ir tėvu, iki šiol nėra visiškai nuo to atsigavę, iki pat teismo sudraudimo kaltinamasis nesilaikė net jam skirtos kardomosios priemonės ir jiems teko ilgą laiką baimintis dėl jo persekiojimo. Visos tos aplinkybės sudaro pagrindą nukentėjusiajai savo ir vaikų vardu reikalauti iš kaltinamojo neturtinės žalos atlyginimo, kadangi tokia žala jiems buvo padaryta kaltais V. I. veiksmais. Vis dėl to, įvertinant nukentėjusiosios ir kaltinamojo turtinę padėtį, nukentėjusiųjų atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų kiekį, sunkumą ir pasekmes, tas aplinkybes, kad būtent kaltinamasis šiuo metu yra netekęs savo namų, turi teikti išlaikymą savo vaikams, kurių labai ilgisi, pergyvena, kad negali su jais bendrauti ir patys vaikai yra patvirtinę, kad jų atžvilgiu tėvas niekada smurto nevartojo, o grasino daugiausia mamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir teismų formuojama praktika, nukentėjusiosios prašoma priteisti suma šiai žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė. Atsižvelgiant į visas čia aptartas bei bylos aplinkybes, neturtinės žalos atlyginimui kiekvienam nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteisiama po 3 000,00 Lt (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1d., Lietuvos respublikos CK 6.250 str.).

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos yra vienas apysunkis ir du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o ją sunkina tai, kad visas šias nusikalstamas veikas V. I. padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o dvi iš jų – taip pat ir mažamečių vaikų atžvilgiu. Aptariant kaltinamojo asmenybę, būtina atsižvelgti į tai, jog jis teisiamas pirmą kartą, dirba, darbo vietoje ir visuomenėje charakterizuojamas puikiai, be to, nors ir netinkamai tai išreiškia, labai vertina šeimą, vaikus, išgyvena, negalėdamas su jais bendrauti ir tikisi kada nors tokią galimybę susigrąžinti. Įvertinus visas bylos ir čia išvardintas aplinkybes bei nusikaltimų, už kuriuos V. I. teisiamas, sankcijose numatytų bausmių parinkimo galimybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai geriausiai bus pasiekti taikant V. I. laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant ir nustatant jo elgesį koreguojančius apribojimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str.2d.,

nusprendžia:

V. I. pripažinti kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str.1 d .(Lietuvos Respublikos BK 2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) ir paskirti šešis mėnesius laisvės atėmimo,

pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str.2 d. ir paskirti vienerius metus laisvės atėmimo,

pagal Lietuvos Respublikos BK 148 str. 1d. ir paskirti septynis mėnesius laisvės atėmimo.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu į vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant V. I. šiuo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje, o taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu uždrausti kaltinamajam prisiartinti prie nukentėjusiųjų asmenų, ieškoti su jais ryšių ir lankytis jų gyvenamojoje, darbo ir mokslo bei kitokio lavinimosi vietose.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir asmens dokumentų paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Iš dalies patenkinti O. I. civilinį ieškinį ir priteisti iš V. I. po 3 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo O. I., E. I. ir M. I., iš viso – 9 000,00 Lt.

Daiktą, turėjusį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti (peilį „Tramontina“, saugomą Klaipėdos r. PK daiktų saugojimo sandėlyje (kvito Nr.009953), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Grigonienė