Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Emilija Akelienė, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Aurelijai Vansevičienei, nukentėjusiajai R. M., kaltinamojo K. P. gynėjui advokatui Šarūnui Vilčinskui, kaltinamosios A. Č. gynėjai advokatei Violetai Naujokienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. P., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs 9 klases, gyvenantis (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (duomenys neskelbtini) rajone, teistas 2000 m. gegužės 22 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 1 dalį, 241 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pritaikius Lietuvos Respublikos 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos“ 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nuo laisvės atėmimo bausmės atleistas, dirbantis P. Č. individualioje įmonėje gateristu, ir

A. Č., a/k (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Trakuose, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, baigusi 7 klases, gyvenanti (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, neteista,

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P. 2006 m. birželio 18 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (duomenys neskelbtini) rajone, A. Č. priklausančio gyvenamojo namo kambaryje, veikdamas bendrininkų grupėje su A. Č., suduodamas ne mažiau kaip keturis smūgius rankomis V. Č. į galvą ir kitas kūno vietas, bendrais veiksmais su A. Č. padarė V. Č. muštinę žaizdą kaktoje, poodines kraujosruvas kairiame skruoste, kairiame žande, apatinėje lūpoje smakre, abiejuose pečiuose, krūtinėje, abiejuose žastuose, kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje, kas gyvam asmeniui traktuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, bei apatinio žandikaulio abipusį lūžį, kas gyvam asmeniui traktuotina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

A. Č. 2006 m. birželio 18 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (duomenys neskelbtini) rajone, jai pačiai priklausančio gyvenamojo namo kambaryje, veikdama bendrininkų grupėje su K. P., suduodama nenustatytą skaičių smūgių rankomis V. Č. į galvą ir kitas kūno vietas, bendrais veiksmais su K. P. padarė V. Č. muštinę žaizdą kaktoje, poodines kraujosruvas kairiame skruoste, kairiame žande, apatinėje lūpoje smakre, abiejuose pečiuose, krūtinėje, abiejuose žastuose, kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje, kas gyvam asmeniui traktuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, bei apatinio žandikaulio abipusį lūžį, kas gyvam asmeniui traktuotina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, po to, tęsdama nusikalstamus veiksmus, spaudė V. Č. kaklą rankomis, padarydama nukentėjusiajam kraujosruvas kaklo raumenyse ir liežuvio šaknyje, židinines kraujosruvas antgerklyje, paliežuvio kaulo lūžimą, dėl ko, suspaudus kalą pašaline jėga, V. Č. mirė nuo uždusimo.

Ikiteisminio tyrimo metu visos veikos buvo inkriminuojamos abiems kaltinamiesiems, jų abiejų veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamais K. P. kaltu, padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino iš dalies. Jis parodė, kad yra mirusiojo V. Č. ir kaltinamosios A. Č. žentas, gyvena su šeima atskirai, netoli nuo (duomenys neskelbtini). Jis ne kartą yra matęs, kaip V. Č. priekabiauja prie žmonos, naudoja jos atžvilgiu smurtą, įvairiai ją plūsta. Jis pats V. Č. anksčiau nėra mušęs, yra tik raminęs žodžiais. 2006 m. birželio 17 d. jis su žmona buvo svečiuose, ten vaišinosi alkoholiniais gėrimais, 18 dienos rytą su žmona taisė sveikatą ir šiek tiek išgėrė. Abu apgirto ir nuėjo miegoti. Tuo metu pas juos svečiavosi brolis V. P., bet jis ruošėsi važiuoti į Kaišiadoris ir negėrė. Apie 11 valandą jį prikėlė uošvė A. Č., sakė, kad namuose turi išgerti ir pakvietė eiti kartu. Į svečius kvietėsi jį vieną. Kai jiedu atėjo pas (duomenys neskelbtini), ten rado tik V. Č.. Jie trise išgėrė pusę butelio degtinės. Begeriant V. Č. ėmė plūsti A. Č., prikaišioti jai, kam atsivedė žentą, kam išeina iš namų, užsimojo ramentu trenkti A. Č.. Neapsikentęs V. Č. plūdimosi, jis ranka sudavė V. Č. du smūgius į veidą. Po atrojo smūgio V. Č. veidas pradėjo kraujuoti. V. Č. ir toliau plūdosi, jis sudavė jam dar du kartus. Tada rankomis V. Č. smūgius į galvą, krūtinę ir kitas kūno vietas sudavė A. Č.. Be to, A. Č. jį ragino, kad jis muštų V. Č. intensyviau, kad šis atsimintų. Sudavęs šiuos keturis smūgius ir palikęs A. Č. prie V. Č., jis nuėjo į kitą kambarį, atsigulė ir užmigo. Jį prikėlė policijos pareigūnai, pasakė, kad jis nužudė žmogų. Kadangi jis V. Č. mušė, pamanė, kad nuo jo smūgių V. Č. ir mirė, todėl tyrimo metu prisipažino dėl nužudymo. Tačiau, susipažinęs su specialisto išvada ir sužinojęs, kad V. Č. mirė nuo pasmaugimo, jis kaltu dėl V. Č. nužudymo savęs nelaiko, nes jo nesmaugė. Jis taip pat nematė, kad V. Č. būtų smaugusi A. Č..

Tokius pat parodymus K. P. davė ikiteisminio tyrimo metu(t. 1, b. l. 114-118, 130, 133-135), juos patvirtino parodymų patikrinimo metu, kas užfiksuota parodymų patikrinimo vietoje protokole (t. 1, b. l. 120-124).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad kaltinamoji A. Č. pateikė K. P. laišką, rašytą žmonai iš tardymo izoliatoriaus (t., b. l. 31, 32), šio laiško apžiūros duomenys užfiksuoti apžiūros protokole ( t. 1, b. l. 33-36). Iš laiško (t. 1, b. l. 37,38) turinio seka, kad K. P. pripažįsta galėjęs sulaužyti V. Č. žandikaulį, bet jo nesmaugė.

Kaltinamoji A. Č. kalta, padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, neprisipažino. Įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje metu ji parodė, kad su V. Č. santuokoje pragyveno 26 metus. V. Č. buvo pavydus, kartais ją mušdavo, tačiau ji tuo pačiu neatsilygindavo, abu kartais išgerdavo, bet alkoholiu nepiktnaudžiavo, nes reikėjo žiūrėti ūkį. Kartais nuo smurtaujančio V. Č. ją atgindavo žentas K. P., ji yra mačiusi, kaip K. P. mušė V. Č.. 2006 m. birželio 17 d. V. Č. gavo neįgalumo pensiją, jie apsipirko parduotuvėje, taip pat pirko degtinės ir alaus, išgėrė. Pas juos tą vakarą svečiavosi dukra R. M. su vyru , bet jie negėrė ir 18 dienos ankstų rytą išvažiavo į Kaišiadoris. Jiedu su V. Č. išgėrė ir rytą. Kadangi kita dukra su vyru K. P. buvo išvykę į svečius, V. Č. liepė jai nueiti pas (duomenys neskelbtini) pažiūrėti gyvulių. Nuėjusi pas (duomenys neskelbtini), kieme ji pamatė vaikščiojantį K. P. brolį (duomenys neskelbtini), o K. P. pasiskundė jai, kad po vakarykščios jam nesveika. Ji pasakė, kad namuose turi degtinės ir alaus, pasiūlė K. P. eiti pas juos. Atėjus į namus, V. Č. rado sėdintį ant lovos, pamatęs žentą, jis ėmė bambėti, plūstis, tačiau jie visi trys kiek išgėrė. V. Č. ją ne tik plūdo, bet ir įspyrė, K. P. tai matė. Po to ji sudavė V. Č. du kartus ranka per veidą ir verkdama išbėgo į kiemą. K. P. liko su V. Č., jie barėsi. Kieme ant suoliuko ji pasėdėjo apie 10 minučių, grįžusi į kambarį, pamatė, kad V. Č. guli lovoje kruvinu veidu, o K. P. miega kitame kambaryje. Ji vyro nelietė, nežiūrėjo, ar jis gyvas, labai išsigando ir nubėgo į K. P. namus. K. P. broliui (duomenys neskelbtini), ji pasakė, kad V. Č. guli kruvinas, kartu su (duomenys neskelbtini) ir parėjo namo. (duomenys neskelbtini) paskambino jos dukrai R. M., ši iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Ji pati iš (duomenys neskelbtini) telefono skambino policijai, bet dėl susijaudinimo ir girtumo kalbėti rišliai negalėjo, toliau su policijos pareigūnu kalbėjo (duomenys neskelbtini).

Kaltinamoji A. Č. taip pat parodė, kad V. Č. ji nesmaugė, nebuvo padėjusi jam ir rankos ant kaklo. Ji parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji nesakė visos tiesos, bet negali paaiškinti priežasčių, dėl ko.

Apklausiama liudytoja 2006-06-19 (t. 1, b. l. 52-54), A. Č. parodė, kad, parsivedusi žentą 2006-06-18 d. rytą, ji kambaryje nepasiliko, nuėjo ruošti triušiams žolės, grįžusi rado kruviną vyrą ir miegantį žentą K. P.. Taip pat A. Č. tvirtino ir akistatos su K. P. metu 2006-06-27, nors K. P. akistatos metu, teigė, kad A. Č. buvo kambaryje ir sudavė smūgius V. Č. (t. 1, b. l. 128). Tą pačią dieną, 2006-06-27, apklausiama liudytoja papildomai, A. Č. tvirtino, kad grįžusi su K. P., ji į savo namus net nebuvo užėjusi (t. 1, b. l. 56, 57), analogiškai tvirtino ir apklausiama įtariamąja 2006-10-20 (t. 2, b. l. 9, 10). Papildomai apklausiama įtariamąja 2006-10-22, A. Č. parodė, kad sugrįžusi su K. P., į namus ji buvo įėjusi, gėrė kartu su K. P. ir V. Č.. V. Č. ėmus plūsti ją ir K. P., ji sudavė V. Č. į veidą du- tris smūgius dešine ranka, o kairę ranką laikė padėjusi V. Č. ant kaklo, nes buvo įpykusi, bet mano, kad ranką buvo uždėjusi nestipriai, kad įvyks tokia nelaimė- nesitikėjo, tuo metu K. P. stovėjo prie spintos (t. 2, b. l. 13, 14). Šiuos parodymus A. Č. patvirtino parodymų patikrinimo metu, tame tarpe, parodė, kaip laikė V. Č. už kaklo, kas užfiksuota parodymų patikrinimo vietoje protokole (t. 2, b. l. 15,16). Papildomai apklausiama įtariamąja 2007-12-07 A. Č. parodė, kad sudavė V. Č. tik vieną smūgį ranka, bet neneigė, kad, suduodama smūgį, laikė V. Č. už kaklo. Šioje apklausoje ji nurodė, kad po to ji iš kambario išėjo, palikdama prie V. Č. K. P. (t. 2, b. l. 22-24).

Perskaičius kaltinamosios A. Č. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji negalėjo paaiškinti, kodėl parodymai skirtingi.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologinės ekspertizės akto (t. 2, b. l. 43-45) išvadose nurodoma, kad A. Č. įtariamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo, laikinojo psichikos veiklos sutrikimo būsenoje nebuvo. Jai diagnozuojamas organinis asmenybės sutrikimas, žalingas alkoholio vartojimas, kurie netrukdė jai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. Č. būdingi individualūs psichologiniai ypatumai inkriminuojamos veikos metu ir betarpiškai po jos netrukdė suvokti aplinką, savo veiksmus bei atitinkamai reguliuoti savo veiklą. Akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad tiriamosios mąstymas pasižymi paviršutiniškumu, egocentriškumu, lengvai kyla nepasitenkinimo reakcijos, emocijos egocentriškos. Tiriamosios nuotaika permaininga, pablogėja kalbant apie įtariamą veiką, kurios atžvilgiu ji gynybiška, kaltina žentą, kategoriškai neigia savo kaltę, nors pasisakymuose nenuosekli- pripažįsta, gal ir trenkusi per veidą, gal paspaudusi kaklą

Nukentėjusioji R. M. parodė, kad įtariamoji yra jos motina, žuvusysis V. Č.- tėvas. Nukentėjusioji parodė, kad tėvas gerdavo ir smurtaudavo, mušdavo motiną, net ir anksčiau, kai buvo sveikas. Tėvas versdavo mamą gerti, jei ji negerdavo- mušdavo. Įvykio išvakarėse ji buvo atvažiavusi pas tėvus, motiną rado išgėrusią, tėvas buvo girtas. Tėvas naktį gėrė vienas, rėkavo. Rytą tėvai gėrė kartu. Ji išvažiavo apie 10 valandą ryto, kartu ketino važiuoti K. P. brolis (duomenys neskelbtini), todėl ji užsuko pas seserį (duomenys neskelbtini). Ten jie taip pat visi buvo išgėrę, (duomenys neskelbtini) pasakė, kad nevažiuos. K. P. buvo jau gerokai girtas. Apie 12.30 val. jai paskambino (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad atėjo mama ir pranešė, jog kad (duomenys neskelbtini) užmušė tėvą.Ji nepatikėjo, pati paskambino ir kalbėjo su motina. Motina sakė, kad tėvas negyvas, kad užmušė K. P.. Kad motina buvo neblaivi, jautėsi iš kalbos. Ji nieko daugiau neklausinėjo, paskambino medikams. Pas tėvus atvažiavo apie 13 val., policija jau buvo atvažiavusi. Motiną rado sėdinčią ant suoliuko prie gyvatvorės, policininkai vedėsi į automobilį K. P.. Ji klausė motinos, kaip viskas įvyko, bet ši nieko nepasakojo. Tėvą savo lėšomis palaidojo ji, civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas V. B. parodė, kad dirbdamas (duomenys neskelbtini) budėtoju, 2008-06-18 apie 12.20 val. gavo telefoninį pranešimą, kad nužudytas žmogus. Skambino neblaivi moteris, sakė, kad vyrą mirtinai sužalojo žentas. Jis paprašė perduoti ragelį blaiviam asmeniui, po to vyriškis patvirtino pranešimą, o jis į įvykio vietą išsiuntė operatyvinę grupę.

Liudytojas V. P. parodė, kad 2006 m. birželio 17 d. su broliu (duomenys neskelbtini) ir jo žmona (duomenys neskelbtini) svečiavosi Jonavoje, vakare grįžo į brolio namus ir liko ten nakvoti. Jis buvo susitaręs su R. M., kad ji nuveš jį į Kaišiadoris, bet jai atvažiavus apie 10 valandą, jis į Kaišiadoris nevažiavo. Po kiek laiko atėjo brolio (duomenys neskelbtini) uošvė A. Č.. Ji buvo gerokai išgėrusi, tuo metu K. P. žmona (duomenys neskelbtini) miegojo. A. Č. pasiūlė K. P. eiti pas juos, sakė turinti alaus ir degtinės. Apie 11.30 val. A. Č. atėjo vėl, buvo dar girtesnė, pasakė, kad (duomenys neskelbtini) sumušė V. Č., neaišku, ar V. Č. gyvas. Jis pasiūlė kviesti greitąją pagalbą, bet A. Č. sakė, kad nori truputį pailsėti, o paskui abu eis pažiūrėti, gal V. Č. dar gyvas. Kai jie atėjo pas (duomenys neskelbtini), buvo apie 12 valanda. V. Č. gulėjo lovoje, nekvėpavo, jo veidas buvo kruvinas. Jis pats artyn nėjo, pakvietė, A. Č.. Ši paėmė V. Č. už rankos, pasakė, kad jam jau viskas, apsikabino, ėmė verkti. Kitame kambaryje jis rado miegantį brolį K. P., bandė jį kelti, bet negalėjo susikalbėti. Tada jis paskambino R. M., pasakė, kas įvyko, ši dar kalbėjo ir su motina. Po to A. Č. iš jo telefono skambino policijai, paskui perdavė ragelį jam ir jis patvirtino, kad yra nužudytas žmogus.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad 2006-06-18 13.10 val. pradėtos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) rajone A. Č. gyvenamajame name ant lovos rastas V. Č. lavonas, lavono veidas kruvinas, žandikaulio dalis deformuota. Kitame namo kambaryje rastas miegantis neblaivus K. P. (t. 1, b. l. 3-10).

Atlikus lavono tyrimą, specialisto išvadoje Nr. M 852/06 (02) (t., b. l. 41- 47) užfiksuota, kad V. Č. mirė nuo uždusimo, suspaudus kaklą pašaline jėga (rankomis). Tai patvirtina kraujosruvos kaklo raumenyse ir liežuvio šaknyje, židininės kraujosruvos antgerklyje, paliežuvio kaulo lūžiai, ūmi plaučių emfizema, židininės kraujosruvos po širdies išoriniu klodu ir plaučių krūtinplėvėmis, skystas tamsus kraujas, vidaus organų pilnakraujiškumas. V. Č. lavone rasti šie sužalojimai: kraujosruvos kaklo raumenyse ir liežuvio šaknyje, židininės kraujosruvos antgerklyje, paliežuvio kaulo lūžiai, muštinė žaizda kaktoje, poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, kairiame žande, apatinėje lūpoje, smakre, abiejuose pečiuose, krūtinėje, abiejuose žastuose, kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje; odos nubrozdijimai dešiniame dilbyje dešiniame rieše ir dešinėje plaštakoje, apatinio žandikaulio abipusis lūžis.

Kraujosruvos kaklo raumenyse ir liežuvio šaknyje, židininės kraujosruvos antgerklyje, paliežuvio kaulo lūžiai padaryti suspaudžiant kaklą, galimai plaštakomis. Muštinė žaizda kaktoje padaryta kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių, tai galėjo būti kumštis, batu apauta koja. Poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, kairiame žande, apatinėje lūpoje ir smakre, abipusis žandikaulio lūžis padarytas kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių, ir yra būdinga tiesioginiam smūginiam kontaktui, sužalojimai galėjo gautis, suduodant smūgius kumštimi, spiriant koja. Poodinės kraujosruvos abiejuose pečiuose, krūtinėje, abiejuose žastuose, kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje padarytos kietais bukais daiktais. Odos nubrozdijimai dešiniame dilbyje dešiniame rieše ir dešinėje plaštakoje padaryti kietais bukabriauniais daiktais. Apatinio žandikaulio abipusis lūžis V. Č. esant gyvam, būtų kvalifikuotas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kiti išvardinti sužalojimai-muštinė žaizda kaktoje, poodinės kraujosruvos abiejuose pečiuose, krūtinėje abiejuose žastuose, kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje, odos nubrozdijimai dešiniame dilbyje, dešiniame rieše ir dešinėje plaštakoje, gyvam asmeniui būtų kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaklo suspaudimas, pasireiškęs kraujosruvomis kakle, liežuvyje ir antgerklyje bei paliežuvio kaulo lūžiais bei lydimas asfikcijos, gyvam asmeniui būtų kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, šiuo atveju tapo mirties priežastimi.

Sužalojimai, sukėlę mirtį, padaryti kelių- keliolikos minučių laikotarpyje prieš mirtį, poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje, odos nubrozdijimai dešiniame dilbyje, dešiniame rieše ir dešinėje plaštakoje padaryti 3-6 paros prieš mirtį, kiti sužalojimai padaryti paros laikotarpyje prieš mirtį.

V. Č. lavono kraujuje rasta 3,57% etilo alkoholio, gyvam asmeniui tai būtų vertinama sunkiu girtumu.

K. P. į psichiatro ar narkologo įskaitą neįrašytas, administracine tvarka nebaustas (t.1, b. l. 148, 150), seniūnijos charakteristikoje nurodoma, kad K. P. dirba P. Č. įmonėje gateristu, kaimynai jo elgesiu nesiskundė, (t.1, b. l. 144). Iš pažymos matyti, kad K. P. turi sūnų (duomenys neskelbtini), gimusį (duomenys neskelbtini) metais (t.1, b. l. 145), neįgaliojo pažymėjimas patvirtina, kad A. P. yra iš dalies darbinga, turinti 45 procentų darbingumo lygį (t.1, b. l. 147). K. P. teistumas išnykęs (t. 1, b. l. 155. 156).

A. Č. į psichiatro ar narkologo įskaitą neįrašyta, administracine tvarka nebausta (t.2, b. l. 50, 51), seniūnijos charakteristikoje nurodoma, kad A. Č. gyvena viena, yra uždaro būdo, su kaimynais nekonfliktuoja, kartais išgeria alkoholinių gėrimų (t. 2, b. l. 48).

Aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, patvirtina arba paneigia aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, jie laikytini įrodymais (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnis).

Iš teismo medicinos specialisto išvados dėl V. Č. mirties priežasties seka, kad V. Č. buvo nužudytas- mirė nuo asfikcijos, suspaudus kaklą rankomis, be to, V. Č. kūne rasti kiti sužalojimai, kurie gyvam asmeniui būtų kvalifikuojami kaip įvairaus sunkumo sveikatos sutrikdymas. Įvykio metu su V. Č. buvo abu kaltinamieji, K. P. ir A. Č., abiems jiems ikiteisminio tyrimo metu inkriminuota veika, numatyta Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, tai yra, inkriminuota tai, kad jie nužudė V. Č. bendrais veiksmais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 7 punkte konstatuojama, kad nužudymas yra padaromas bendrininkaujant , kai darant šį nusikaltimą tyčia dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinčių būti asmenų. Jei tokiu atveju nukentėjusiojo mirtį sukėlė vienas ar keli padaryti sužalojimai ir nustatyta, kad ne visi asmenys smurtą naudojo turėdami tyčią nužudyti, tai už nužudymą atsako tik tie asmenys, kurių padaryti sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis.

Fizinį smurtą V. Č. atžvilgiu naudojo abudu kaltinamieji, toks jų bendras veikimas rodo jų vieningą tyčią sukelti nukentėjusiajam neigiamas pasekmes. Esant šioms aplinkybėms, svarbu nustatyti kiekvieno iš kaltinamųjų tyčios neigiamų pasekmių atžvilgiu turinį ir nustatyti asmenį ar asmenis, padariusius sužalojimą, sukėlusį mirtį.

Nors abu kaltinamieji teismo posėdyje pripažino V. Č. atžvilgiu naudoję fizinį smurtą, nė vienas jų neprisipažino jį smaugęs, tai yra, atlikęs veiksmus, kurie buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su V. Č. mirtimi. V. Č. mirties priežastis, asfikcija spaudžiant kaklą rankomis, nustatyta objektyviai, specialisto išvada dėl mirties priežasties abejonių teismui nekelia. Teismas daro išvadą, kad tuo metu, kai kaltinamieji pradėjo mušti V. Č., jų tyčia buvo neapibrėžta, numatant galimybę atsirasti įvairiems jų nusikalstamos veikos padariniams,

Darydamas išvadą apie tai, kuris iš kaltinamųjų V. Č. smaugė, teismas analizuoja tiek kaltinamojo K. P. parodymus, tiek kaltinamosios A. Č. parodymus, lygina jų turinį su kitomis nustatytomis bylos aplinkybėmis. Kaltinamasis K. P., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, buvo nuoseklus, jis pripažino mušęs V. Č., vienodai nurodė, kad V. Č. sudavė keturis smūgius kumščiu į galvos sritį. Manydamas, kad šie smūgiai galėjo sukelti V. Č. mirtį, K. P. ikiteisminio tyrimo metu neneigė nužudęs V. Č., tačiau sužinojęs, kad V. Č. mirė nuo pasmaugimo, nuosekliai neigė V. Č. smaugęs. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo K. P. parodymai yra teisingi ir jais vadovaujasi. Kaltinamosios A. Č. parodymų analizė rodo, jog, duodama parodymus, ji tiesos nesakė, dėstydama savo įvykio versiją, siekė nuslėpti savo vaidmenį nusikaltimo padaryme. A. Č. parodymai, duoti įvairių apklausų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat duoti teisminio bylos nagrinėjimo metu, skiriasi. Iš pradžių A. Č. teigė , kad, parsivedusi žentą, ji kambaryje nepasiliko, nuėjo ruošti triušiams žolės, grįžusi rado kruviną vyrą ir miegantį žentą K. P.. Šių parodymų ji laikėsi ir akistatos su K. P. metu. Tą pačią dieną, apklausiama liudytoja papildomai, A. Č. tvirtino, kad grįžusi su K. P., ji į savo namus net nebuvo užėjusi, analogiškai tvirtino ir apklausiama įtariamąja 2006-10-20. Tačiau papildomai apklausiama įtariamąja 2006-10-22, A. Č. jau teigė, kad į namus užėjusi buvo, gėrė kartu su K. P. ir V. Č., o V. Č. ėmus plūsti ją ir K. P., ji sudavė V. Č. į veidą du- tris smūgius dešine ranka, o kairę ranką laikė padėjusi V. Č. ant kaklo, nes buvo įpykusi. Kaip A. Č. laikė V. Č. už kaklo, užfiksuota parodymų patikrinimo vietoje protokole. Apie tai, kad buvo uždėjusi ranką ant kaklo, A. Č. pasakojo ir ekspertėms, atliekančioms jos teismo psichiatrinę ekspertizę. Vėliau A. Č. parodymus dar keitė, negalėdama paaiškinti šių parodymų pakeitimo priežasties. Iš kaltinamosios A. Č. parodymų visumos teismas daro išvadą, kad būtent A. Č. ne tik laikė ranką V. Č. ant kaklo, bet ir ta ranka smaugė V. Č., o smaugimo pasekmės tapo V. Č. mirties priežastimi. Prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtose mirusiojo V. Č. nuotraukose užfiksuota, kaip atrodė V. Č. veidas jo mirties metu- plačiai pražiota burna, išplėstos akys. Teismas daro išvadą, kad atlikdama smaugimo veiksmą ir matydama jo pasekmes, A. Č. suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį ir siekė V. Č. mirties, taigi, veikė tiesiogine tyčia. A. Č. kaltė tyčia nužudžius V. Č., įrodyta, jos veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

Iš kaltinamojo K. P. veiksmų pobūdžio, intensyvumo (sudavė keturis smūgius ranka), iš nustatytos aplinkybės, kad, sudavęs smūgius, K. P. nuėjo miegoti, teismas daro išvadą, kad K. P. tyčia nebuvo nukreipta nužudyti A. Č., jokie K. P. padaryti sužalojimai V. Č. mirčiai įtakos neturėjo. K. P. nusikalstama veika turi būti kvalifikuota pagal atsiradusias pasekmes sveikatai, tai yra pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę už nesunkų sveikatos sutrikdymą .

Kadangi kaltinamųjų K. P. ir A. Č. padarytų sužalojimų (išskyrus sužalojimus, padarytus smaugiant) neįmanoma atskirti, jiems abiems kartu pagrįstai inkriminuota visų V. Č. sužalojimų (išskyrus padarytus smaugiant) padarymas. K. P. veika dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo atskirai nekvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, o A. Č. veika atskirai nekvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, jiems inkriminuota pavojingesnė veika apima mažiau pavojingą veiką.

Kaltinamojo K. P. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios A. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Abiejų kaltinamųjų, K. P. ir A. Č., atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jie padarė, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kad abu buvo girti, patvirtino ir patys kaltinamieji, ir byloje apklausti liudytojai. Kad girtumas turėjo įtakos jų veiksmams, rodo veikimo pobūdis, kai dėl buitinio konflikto buvo imtasi intensyvaus fizinio smurto veiksmų.

K. P. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis), jo teistumas išnykęs, todėl jis laikomas neteistu. K. P. neblogai charakterizuojamas, dirba, augina mažametį sūnų, jo žmona A. P. yra tik iš dalies darbinga. Nusikalstamą veiką K. P. padarė esant po vieną jo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybę. Į šias aplinkybes, bei kitus pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje, teismas atsižvelgia skirdamas K. P. bausmę. Atsižvelgdamas į tai, kad V. Č. buvo K. P. šeimos narys, kad K. P. buvo įtariamas jo nužudymo, teismas laiko, kad K. P. iš įvykio padarė rimtas išvadas, dėl ko teismas daro išvadą, kad K. P. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra, yra pagrindas taikyti K. P. atžvilgiu Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti.

Skirdamas bausmę A. Č., teismas atsižvelgia į tai, kad jos padaryta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 6 dalis). Teismas nenustatė jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatė vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę. A. Č. praeityje neteista, nebausta administracine tvarka, tačiau seniūnijos charakterizuojančioje medžiagoje atkreiptas dėmesys į jos netinkamą elgesį dėl girtavimo. Nors bylos duomenimis nustatyta, kad V. Č. dažnai pats naudojo fizinį smurtą A. Č. atžvilgiu, šiuo konkrečiu atveju, kai V. Č. buvo atimta gyvybė, jis jokių fizinio smurto veiksmų nei prieš žmoną A. Č., nei prieš žentą K. P. nesiėmė. Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad A. Č. yra gimusi (duomenys neskelbtini) m., tai yra, sulaukusi (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, laiko galimu jai skirti bausmę, kiek mažesnę nei veikos padarymo metu galiojančio baudžiamojo įstatymo (2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII- 1968 redakcija) sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Už labai sunkių nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas nenumato bausmės vykdymo atidėjimo, bausmė A. Č. paskirtina atlikti Pataisos namuose.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. P., a/k (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą kardomajame kalinime nuo 2006 m. birželio 20 d. iki 2006 m. rugpjūčio 10 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, K. P. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams) 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomųjų priemonių- rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir dokumentų paėmimo- K. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

A. Č., a/k (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968) redakcija) ir paskirti jai 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę A. Č. paskirti atlikti Pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2006-10-20 iki 2006-10-22.

Daiktus, esančius prie bylos- pagalvių užvalkalus, K. P. kelnes, V. Č. drabužius- sunaikinti kaip neturinčius materialinės vertės. Du kompaktinius diskus su procesinių veiksmų įrašais grąžinti Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūrai.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui.