- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-17
- Bylos Nr.
- 1A-80-651/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24485-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas, Dalia Kursevičienė, Kristina Kakurinė
- Nuteistasis
- G. B.
- Advokatai
- Miranda Kunickienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
- 1.2.25.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Savinijaus Katausko ir Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo
G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 4 (keturis) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 3 d.. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 traipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir iš nuspręsta iš G. B. valstybės naudai išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 040 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt eurų 00 ct).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. G. B. nuteistas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2024 m. birželio 28 d., 2.00 val. (Duomenys neskelbtini) plente ir miško keliuke ties (Duomenys neskelbtini), vairavo svetimą automobilį ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, t. y. 2024 m. birželio 28 d., 2.13 val. nustatytas 2,78 promilių neblaivumas, o 2.30 val. nustatytas 2,73 promilių neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. B. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 13 d. nuosprendį dalyje dėl paskirtos bausmės ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtos 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmės vykdymą atidėti.
Šalies argumentai
2.1. Skundu nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai pirmą kartą G. B. skiriamos 40 parų arešto bausmės neatidėjo pagal BK 75 straipsnio nuostatas. Nurodoma, kad teisiamojo posėdžio metu G. B. buvo įsitikinęs, kad negalėjo vairuoti transporto priemonės, nes iki (Duomenys neskelbtini) automobilį atvairavo ne jis, o automobilio savininkas A. G.. Jis buvo įsitikinęs, kad prieš sulaikant policijos pareigūnams jis automobilio negalėjo vairuoti, o vairavo kitas nepažįstamas vyriškis, apie kurį teisiamojo posėdžio metu davė parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė, nes negalėjo prisiminti, kad būtų vairavęs ir todėl negalėjo prisipažinti. Jam buvo pradėtas kitas baudžiamasis procesas dėl vairavimo neblaiviam, todėl jis saugojosi ir vairuoti neketino, prašė, kad vežtų automobiliu ir jį vairuotų A. G.. Šiuo metu, išnagrinėjus bylą, suvokia, kad pagal byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, nesimato, jog automobilį būtų vairavęs minėtas nepažįstamas vyriškis. Apgailestauja, kad jam susidarė įspūdis, jog vairavo ne jis. Jo pasąmonėje sukasi tikroviški vaizdai, apie kuriuos pasakojo teismui, ta galėjo atsitikti dėl neblaivumo. Automobilio savininkas A. G. negalėjo patvirtinti, kad vairavo būtent G. B., o tai sustiprino kaltinamojo manymą, jog jis nėra vairavęs automobilio. Vis galvojo, kad atsiras įrodymai, kad vairavo prie kaltinamojo ir automobilio savininko prisišliejęs nepažįstamas vyriškis, kuris vežėsi juos pratęsti išgertuvių. G. B. neginčija jo pripažinimo kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi.
2.2. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas netinkamai individualizavo bausmę, padarė per griežtas ir neargumentuotas išvadas dėl negalėjimo atidėti arešto bausmės vykdymą pagal BK 75 straipsnio nuostatas. Teisiamajame posėdyje G. B. užsiminė, kad norės dar pateikti dokumentų, galimai pasinaudoti gynėjo paslaugomis, tačiau nesugebėjo to akcentuoti ir byla buvo išnagrinėta tą patį vieną posėdį. Teisminio proceso metu teisinių terminų G. B. nesuprato, galimai netinkamai išsireiškė. Prie apeliacinio skundo pridėtų dokumentų turinys nesusijęs su nusikalstamos veikos padarymu, o išimtinai su nuteistojo darbine, šeimine, turtine padėtimi, dokumentai susiję išimtinai su jo asmenybe. Jis (G. B.) smerkia save dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nuoširdžiai prisipažįsta klydęs, be galo gailisi. Šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo skirti realų arešto bausmės atlikimą. Nuteistojo manymu, jis galėtų likti laisvėje ir joje būdamas taisytis. Jis gali resocializuotis laisvėje, nedarant naujų nusikalstamų veikų, toliau dirbti darbą, prižiūrėti savo ūkį, gyvulius, dirbti žemę, išlaikyti nepilnamečius vaikus ir padėti jiems. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis savo problemą suvokia, bando iš jos vaduotis. Po šio įvykio nėra buvęs nusižengęs, automobilių nevairuoja. Jo pavojingumas nedidėja. Pakankamai ilgas laiko tarpas praėjo nuo įvykio, kas parodo tendenciją, kad nuteistasis nedaro analogiškų veiksmų.
2.3. Taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas individualizuodamas bausmę nurodė, kad neva G. B. teistas pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, iš paties kaltinamojo akto matyti, kad prokuroras nelaikė G. B. teistu. Teistumas seniai išnykęs, praeityje padaryta veika yra visai kitos rūšies. G. B., priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, turi būti laikomas neteistu ir jam jokių dėl to teisinių pasekmių, sunkinančių jo teisinę padėtį kilti negali. Tai, kad jam (G. B.) buvo nutraukta baudžiamoji byla už kitos rūšies veiką pagal BK 38 straipsnį nuostatas, negali turėti reikšmės sprendžiant dėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo. Jam praeityje nėra buvusi taikyta arešto bausmė. Visas anksčiau paskirtas administracines baudas nuteistasis yra sumokėjęs, o paskutiniajai baudai pagal teismo nuosprendį dar nėra suėjęs terminas, jis turi dirbti ir taupytis pinigų, kad ją sumokėtų laiku. Apelianto manymu, svarbiausia, kad naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, administracine tvarka už vairavimą po šio įvykio nebaustas, kas objektyviai parodo, kad nėra pasikartojančio nusikalstamo elgesio. G. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, visas praeityje paskirtas bausmes laiku yra sumokėjęs. Po paskutinio įvykio nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad jo elgesys kažkaip tai susijęs su jo pavojingumo didėjimu jam būnant neizoliuotam. Atidėjus arešto bausmės vykdymą, jis būtų prižiūrimas probacijos. Pasiuntus jį į laisvės atėmimo įstaiga atlikti arešto bausmės, jo asmenybė gali būti labiau neigiamai paveikta. Nuteistojo pasiuntimas į kalėjimą atlikti arešto bausmės, kai jis realiai nedaro nei administracinių nusižengimų, nei naujų nusikalstamų veikų, nekelia realaus pavojaus visuomenei, yra netikslingas.
2.4. Teigiama, jog nenori sumenkinti nusikalstamos veikos pavojingumo, tačiau nusikalstama veika, už kurios padarymą yra nuteistas G. B., nesusijusi su žalos padarymu kitiems automobiliams ar kitam turtui, kitu asmenų sužalojimu. Nuteistasis supranta, kad turėjo problemų dėl alkoholio, po paskutinio įvykio sprendžia jas, eliminuoja alkoholį iš savo gyvenimo ir į tokis situacijas nebepatenka. Teigiama, jog jis pasižada kardinaliau spręsti alkoholio problemą ir ateityje nenusikalsti. G. B. alkoholio vartojimas praeityje buvo įtakotas susiklosčiusios nepalankios jo situacijos bei jo galimai riboto savikritiškumo, nesusigaudymo. Dėl to nėra būtina siųsti asmens į įkalinimo įstaigą. Nors jis stokoja atsakomybės, tačiau nėra beviltiškas. su pagalba jis galėtų integruotis į visuomenę ir įgyti daugiau atsakomybės. Nuteistasis ketina dar labiau užsiimti darbais, kad nebeturėtų laisvo laiko.
2.5. Nurodoma, kad pasiuntimas atlikti areštą būtų neteisingas ir pagal šeimyninę, darbine ir užsiimamos veiklos padėtį atneštų daugiau žalos nei naudos. Iš pridėtų dokumentų matyti, kad nuteistasis yra dviejų mažamečių neįgalių vaikų tėvas, privalo jais rūpintis, padėti ir išlaikyti. Jų priežiūra reikalauja ne tik fizinio dalyvavimo, bet ir reikšmingų finansinių išteklių, kuriuos užtikrinti galima tik nepertraukiamu darbu, iš kurio gaunama pajamų. Nuteistojo realus arešto bausmės atlikimas iš esmės apsunkintų vaikų gyvenimą ir jų interesų užtikrinimą. Taip pat apsunkintų lėšų gavimą baudai sumokėti. Nuteistasis turi gyvulių, kuriuos reikia kasdien prižiūrėti, ir žemės ūkio paskirties žemės, kuria reikia rūpintis. Nuteistasis taip pat turi oficialų darbą pagal darbo sutartį ūkyje, kuris yra jo pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Darbo netekimas dėl realios bausmės vykdymo sukeltų ne tik asmeninę ir šeimos finansinę krizę, bet ir apsunkintų galimybes padengti esamus finansinius įsipareigojimus, tarp jų – skolas pas antstolius. Šiuo metu skolos pas antstolius jau laiku vykdomos, o patalpinimas atlikti arešto, jų vykdymą vėl sutrikdytų. Atsižvelgiant į darbo svarbą, areštas sukeltų neproporcingai sunkių pasekmių.
2.6. Be to, pažymima, kad apylinkės teismas iš esmės argumentuotai nemotyvavo, kodėl pirmą kartą nuteistajam skiriama arešto bausmė negalėtų būti atidedama, kaip tai numato BK 75 straipsnio 8 dalis. Formalus nurodymas, kad nuteistajam nėra pagrindo taikyti arešto atidėjimo, yra nepakankamas tokiai išvadai padaryti.
3. Teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo G. B. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
4. Nuteistasis G. B. ir jo gynėja advokatė M. Kunickienė prašė tenkinti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu G. B. paskirtos 40 parų arešto bausmės vykdymą atidėti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. B. prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti. Vis tik, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2025-02-01 įsigaliojo BK pakeitimai (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), teisėjų kolegija įvertina ir šių pakeitimų įtaką nuteistojo teisinei padėčiai.
6. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu G. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 40 parų arešto bausmė. BK 49 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Taigi nuteistajam G. B. paskirta bausmė, kurios dydis yra artimas BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.
7. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, t. y. nuo 2025-02-01 įsigaliojo 2024-04-25 (su vėlesniais pakeitimais) priimtas BK 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573, kuriuo, be kita ko, pakeistas ir šioje byloje aktualus BK 61 straipsnis. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Taigi, bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo jos vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025-02-01 galiojusioje BK 62 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Be to, šiuo metu galiojanti BK 61 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam ne didesnę kaip minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti.
8. Taigi atsižvelgus į pirmiau aptartą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad BK 61 straipsnio pakeitimas yra lengvinantis asmens teisinę padėtį, todėl šiuo atveju, tikrinant pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę, teisėjų kolegija vadovaujasi nauja BK 61 straipsnio redakcija, kuri yra lengvinanti nuteistojo teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią, t. y. taikoma ir nusikalstamoms veikoms, padarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo. Šiuo atveju, vertinant G. B. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, parinkdamas bausmės rūšį ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmę, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – tai, jog G. B. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, kuriuo jis kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – tai, kad jis praeityje vieną kartą teistas, jo atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, baustas administracine tvarka ir už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Be kita ko, atsižvelgė į tai, kad nagrinėjamoje byloje nusikalstamą veiką padarė kitos (ankstesnės) baudžiamosios bylos, kurioje jis buvo kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nagrinėjimo teisme metu, t. y. G. B. skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jau buvo nuteistas Plungės apylinkės teismo 2024-09-30 nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Šios paminėtos aplinkybės neabejotinai rodo didesnį asmens pavojingumą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką paskirta 40 parų arešto bausmė yra tinkamai individualizuota, nes ji atitinka BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir BK 61 straipsnio 2 ir 4 dalių (įstatymo redakcija 2024-04-25 įstatymu Nr. XIV-2573 įsigaliojusi nuo 2025-02-01) reikalavimus ir pagrindo švelninti skirtą bausmę nėra, net ir įvertinus ją naujosios BK 61 straipsnio redakcijos kontekste.
9. Nuteistasis G. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis užsiminė, kad norės dar pateikti dokumentų, galimai pasinaudoti gynėjo paslaugomis, tačiau nesugebėjo to akcentuoti ir byla buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį. Pažymėtina, jog vadovaujantis BPK 51 straipsniu, gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisimajame posėdyje apeliantui nebuvo būtinas. L. J., norėdamas turėti gynėją, turėjo teisę jį pasirinkti ir pasikviesti savo nuožiūra arba kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kaip matyti iš bylos duomenų to nepadarė. Iš 2024-12-30 teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, jog apeliantui G. B. jo teisės buvo išaiškintos, jis nurodė, kad gynėjas jam nereikalingas, galima pradėti baudžiamosios bylos nagrinėjimą, esant poreikiui jis kreipsis į gynėją. Taip pat matyti, kad G. B. atsakinėjo į teisėjos, prokuroro klausimus, kaltės nepripažino, dėstė savo argumentus, tačiau jokių pastabų apie tai, kad jis kažko nesupranta ir jam reikalingas gynėjas, įrodymų tyrimo metu, bylą nagrinėjančiam teismui nereiškė. Pastabą, kad jam reikalingas gynėjas, G. B. pareiškė po baigiamųjų kalbų, t. y. suteikus jam paskutinį žodį. Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuteistojo procesinės teisės nebuvo pažeistos. Be to, nuteistasis pateikė apeliacinį skundą, kuris išnagrinėtas apygardos teisme, dalyvaujant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtai gynėjai.
10. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad teiginiai dėl netinkamo BK 75 straipsnio taikymo grindžiami tik subjektyvia nuteistojo kritika dėl, jo nuomone, netinkamų, nemotyvuotų šiuo klausimu pateiktų pirmosios instancijos teismo išvadų ir jie nėra siejami su konkrečiomis šio teismo padarytomis minėtų teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidomis, o tik savu selektyviu, iš konteksto paimtų atskirų nustatytų aplinkybių interpretavimu. Apeliantas mano, jog paskirta reali arešto bausmė jam yra per griežta, atlikdamas realią arešto bausmę neturės galimybės pasirūpinti savo neįgaliais vaikais, negalės dirbti ir mokėti susidariusio įsiskonimo dėl vaikų išlaikymo, todėl prašo arešto bausmės vykdymą atidėti. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, kaip jau minėta šios nutarties 8 punkte, nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga tiek jo padarytam nusikaltimui, tiek asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį, todėl paskirti jam švelnesnės rūšies bausmę ar paskirtos bausmės vykdymą atidėti nėra teisinio pagrindo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, G. B. paskyręs arešto bausmę, vadovaudamasis nuosprendžio priėmimo metu galiojusia BK 75 straipsnio redakcija, svarstė galimybę skirti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau įvertinęs tai, kad praeityje buvo teistas, nors jis nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu ir nebuvo teistas, tačiau ją padarė vykstant baudžiamosios bylos nagrinėjimui taip pat dėl padaryto nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jis yra nuteistas už tapataus pobūdžio nusikaltimo padarymą, baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, konstatavo, kad nėra pagrindo G. B. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjus bausmės vykdymą bausmės tikslai nebus pasiekti.
11. Kaip jau minėta, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, t. y. nuo 2025-02-01 įsigaliojo nauja BK redakcija, kurios 75 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Taigi, pagal šiuo metu galiojančią BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją, asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir tuo atveju, jeigu anksčiau jis jau buvo nuteistas arešto bausme. Vis dėl to, nors G. B. arešto bausme nuteistas pirmą kartą, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju atidėti G. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą nėra pagrindo, nes atidėjus paskirtos bausmės vykdymą nebūtų pasiekti bausmės tikslai.
12. Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams, esminė sąlyga bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis (2019-06-27 įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojusi2020-07-01), atitinkanti šiuo metu galiojančią BK 75 straipsnio 5 dalies redakciją). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltininko asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo, pavyzdžiui, ar jis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta savo kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-58/2009).
13. Pirmiau aptarti ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti intensyvią priežiūrą, baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti nebaudžiamumo prielaidų, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021, 2K-107-976/2021).
14. Teisėjų kolegija, vertindama, ar bausmės tikslai šiuo konkrečiu atveju gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atsižvelgia į tai, kad nors praeityje G. B. teistas, tačiau jo teistumai išnykę. Kita vertus, nepaisant to, kad nagrinėjamu atveju G. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė išnykus teistumui, vis tik, svarbu pažymėti tai, kad šią nuskalstamą veiką jis padarė kitos (ankstesnės) baudžiamosios bylos, kurioje jis buvo kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nagrinėjimo teisme metu, t. y. jis skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jau buvo nuteistas Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024-09-30 nuosprendžiu iš esmės už tapataus nusikaltimo padarymą. Be to, 2023 m. jis baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam. Taip pat svarbu pažymėti ir tai, kad nors nuteistasis apeliaciniame skunde ir nurodė, kad neginčija jo pripažinimo kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi, tačiau sakydamas paskutinį žodį apeliacinės instancijos teisme, išsakė prieštaringus teiginius, kas rodo, jog nuteistasis savo veiksmų kritiškai nevertina. Šie duomenys neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę ir rodo, kad teigiamas poveikis nuteistojo asmenybei nepadarytas, nes kitos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, jis pakartotinai nusikalto, todėl ateityje jis gali toliau daryti nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai.
15. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad yra dviejų mažamečių neįgalių vaikų tėvas, privalo jais rūpintis, padėti ir išlaikyti, kadangi jų priežiūra reikalauja ne tik fizinio dalyvavimo, bet ir reikšmingų finansinių išteklių, kuriuos užtikrinti galima tik nepertraukiamu darbu, iš kurio gaunama pajamų. Be to, jis turi gyvulių, kuriuos reikia kasdien prižiūrėti, ir žemės ūkio paskirties žemės, kuria reikia rūpintis. Nuteistasis taip pat turi oficialų darbą pagal darbo sutartį ūkyje, kuris yra jo pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Darbo netekimas dėl realios bausmės vykdymo sukeltų ne tik asmeninę ir šeimos finansinę krizę, bet ir apsunkintų galimybes padengti esamus finansinius įsipareigojimus, tarp jų – skolas pas antstolius dėl vaikų išlaikymo (šias aplinkybes patvirtina prie skundo pateikti dokumentai). Vis dėlto būtina pažymėti, kad nuteistasis turėjo darbą, gyvulių, žemės, finansinių įsipareigojimų ir išlaikytinių taip pat ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau tai jo nesulaikė nuo nusikaltimo padarymo, todėl šios aplinkybės ir teismui negali būti prioritetinės sprendžiant dėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo. Be to, nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės apie tai, kad jis anksčiau paskirtas administracines baudas yra sumokėjęs, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pateikti duomenys patvirtinantys ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos sumokėjimą, nėra kažkuo išskirtinės ir nesudaro pagrindo atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą, kadangi nuteistąjį už jo padarytus atitinkamus teisės pažeidimus ar nusikaltimus, paskirtas baudas sumokėti įpareigoja įstatymai.
16. Papildomai pasisakytina, kad vien ta aplinkybė, jog asmuo dėl jam paskirtos bausmės atlikimo gali patirti papildomų praradimų ir sunkumų, savaime nesudaro pagrindo švelninti paskirtą bausmę ar atidėti jos vykdymą. Asmenys apie jiems gresiančias pasekmes už neteisėtus veiksmus yra informuoti, kadangi baudžiamajame įstatyme yra aiškiai apibrėžtos nusikalstamos veikos ir už jų atlikimą numatytos bausmės. G. B. suprato, kad neteisėtas elgesys gali sukelti neigiamas pasekmes, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl dabar jis turi prisiimti įstatymo numatytą atsakomybę, net jei tai ir nulemtų atitinkamus asmeninio pobūdžio praradimus ar nepatogumus. Visos anksčiau aptartos aplinkybės iš tiesų neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, rodo aiškų jo nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Be to, nors skunde nurodoma, jog nusikalstama veika, už kurios padarymą yra nuteistas G. B., nesusijusi su žalos padarymu kitiems automobiliams ar kitam turtui, kitu asmenų sužalojimu, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad padaryto nusikaltimo ir G. B. asmenybės pavojingumas yra mažesnis už rūšinį BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pavojingumą. Šios išvados kontekste pažymėtina, kad jeigu dėl aptariamo eismo įvykio būtų kilę sunkūs padariniai apelianto veika būtų kvalifikuojama pagal atitinkamas BK 281 straipsnio dalis, kuriose numatyta daug griežtesnė atsakomybė, todėl ta aplinkybė, kad padarytas nusikaltimas nesukėlė sunkių padarinių, nemažina jo pavojingumo.
17. Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas, gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo G. B. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ir kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė G. B. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatų, taigi keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl G. B. apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl proceso išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
18. Klaipėdos apygardos teisme 2025-03-14 gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Prie šios pažymos pridėtas nuteistojo G. B. gynėjos advokatės M. Kunickienės prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo. Valstybės naudai prašoma priteisti iš nuteistojo G. B. antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 112,50 Eur.
19. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Šios nuostatos galioja, taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
20. Šiame kontekste pažymėtina, kad prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, t. y. iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (šiuo atveju – iki teisėjų kolegijos išėjimo į pasitarimų kambarį). Toks prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šiuo atveju turėjo visas galimybes dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo į apeliacinės instancijos teismą kreiptis laiku, t. y. iki teismo posėdžio, kuris Klaipėdos apygardos teisme vyko 2025-03-13. Ši pažyma buvo gauta teisėjų kolegijai išėjus priimti sprendimo, tai yra tik po teismo posėdžio, kuriame buvo išnagrinėta baudžiamoji byla. Proceso dalyviai neturėjo galimybės pasisakyti dėl šio prašymo, todėl, vadovaujantis teismų praktika, klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-10-511/2023). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo gali būti sprendžiamas teismo nuosprendžio vykdymo stadijoje, t. y., BPK 361 straipsnio tvarka kreipiantis į nuosprendį priėmusį pirmosios instancijos teismą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo G. B. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už nuteistajam G. B. suteiktą teisinę pagalbą bylą nagrinėjant Klaipėdos apygardos teisme palikti nenagrinėtą.