Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-06-18 · Administracinė byla Nr. eI3-3520-815/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-18
Bylos Nr.
eI3-3520-815/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01604-2020-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjai
Ernestas Spruogis (pirm.), Henrikas Sadauskas, Saulius Jakaitis
Pareiškėjas
R. C.
Atsakovas
Vilniaus rajono savivaldybės administracija
Trečiasis asmuo
R. C.
Administracinė byla Nr. eI3-3520-815/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01604-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Henriko Sadausko ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. C. skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. C. ir R. C. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas R. C. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, ir atsakovė) 2020 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. A33(1)-2477-(4.21E) (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti Administraciją skolas ir sąskaitas už jos teikiamas komunalinių atliekų išvežimo paslaugas perrašyti asmenims, kurie naudojosi ir naudojasi šiomis paslaugomis: 1) laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. iki 2018 m. spalio 7 d. R. C.; 2) laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 7 d. iki 2020 m. pabaigos R. C., taip pat priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškina, jog skundžiamu Sprendimu atsakovė atsisakė tenkinti pareiškėjo 2019 m. gruodžio 9 d. prašymą dėl skolos ir sąskaitos už šiukšlių išvežimą perrašymo asmeniui, kuris šiomis paslaugomis naudojosi ir naudojasi. Pažymi, jog atsitiktinai iš sūnaus gavo atsakovės išrašytą sąskaitą jo vardu. Iš sąskaitos paaiškėjo, kad atsakovė, žinodama, jog pareiškėjas (vykdydamas Vilniaus rajono teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. įpareigojimą) name, adresu (duomenys neskelbtini), negyvena ir negali lankytis, išrašo sąskaitas už šiukšlių išvežimą, bei kad pareiškėjo vardu yra susikaupusi 3 metų skola. Be to, namo bendrasavininkė yra R. C., kuri minėtame name ir gyvena bei naudojasi šiukšlių išvežimo paslaugomis. Su 2019 m. gruodžio 9 d. prašymu atsakovei dėl skolos ir sąskaitų perrašymo asmeniui, kuris atsakovės suteiktomis paslaugomis naudojosi, pareiškėjas pateikė rašytinius įrodymus savo prašymui pagrįsti. Atsakovė Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, pakartotinai jo vardu išrašė sąskaitą už 2020 m., įskaičiuodama ir buvusią atliekų tvarkymo skolą nuo 2016m., nurodydama, kad kreipsis į teismą dėl skolos išieškojimo.

3. Sprendime abstrakčiai nurodyta, jog atsakovė neturi diskrecijos spręsti susiklosčiusių šeimos santykių, nes jie yra reguliuojami civilinės teisės. Tačiau pareiškėjas ir neprašė atsakovės spręsti jo šeimos santykius. Pareiškėjas pateikė prašymą kaip vartotojas, kuris teismo įpareigojimu fiziškai negali naudotis atsakovės suteikiamomis paslaugomis bei prašė sąskaitą ir skolą už atsakovės suteikiamas paslaugas išrašyti asmeniui, kuris atsakovės suteikiamomis paslaugomis naudojasi. Su prašymu pateikė įrodymus, nuo kada negali naudotis atsakovės suteikiamomis paslaugomis. Tai pat nurodė, kad atsakovė žino, kas naudojasi jos teikiamomis šiukšlių išvežimo paslaugomis, bei žino, kad pareiškėjas jomis naudotis negali. Atsakovei nesuteikus teisės K. C. ir R. C. duoti paaiškinimus administracinėje procedūroje, atsakovė pati apribojo sau galimybę nustatyti kam ir už kokį laikotarpį turi pateikti sąskaitas už jos suteikiamas paslaugas. Pareiškėjas pažymi, jog K. C. ir R. C. buvo gavę pasiūlymą iš atsakovės dalyvauti administracinėje procedūroje. Minėti asmenys nurodė, kad pageidauja dalyvauti administracinėje procedūroje ir nori duoti išsamius paaiškinimus. Tačiau atsakovė, Sprendime nurodydama, jog remiasi šių asmenų paaiškinimais, iš tikrųjų nei R. C., nei K. C. nesuteikė teisės duoti paaiškinimus ir į administracinę procedūrą jų neįtraukė.

4. Atsakovė nemotyvavo, kodėl pareiškėjas turi mokėti už jam nesuteikiamas šiukšlių išvežimo paslaugas, atsakovei žinant, kas jos teikiamomis paslaugomis naudojasi, tačiau tiems asmenims sąskaitų už atsakovės suteikiamas paslaugas ji neišrašo. Tokiu būdu atsakovė pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Sprendime taip pat nurodoma, jog vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą. Pareiškėjas neatitinka atsakovės nurodytų kriterijų, nes, nors ir yra namo adresu, (duomenys neskelbtini) savininkas, tačiau vykdydamas teismo įpareigojimą nėra nei komunalinių atliekų turėtojas, nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. nevaldo minėto turto ir juo nesinaudoja, nes minėtu adresu ne tik, kad negyvena, bet teismo įpareigojimu jam apribota teisė šiame name net lankytis. Be to, pareiškėjas informavo atsakovę, kas naudojasi jos teikiamomis paslaugomis.

Žemesnės instancijos teismas

5. Atsakovė nesivadovavo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-514 patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 9 punktu, kuriuo remiantis atliekų turėtojas (R. C.) privalo sumokėti įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. R. C., būdama atliekų mokėtoju, Vilniaus rajono savivaldybei nepateikė duomenų vietinei rinkliavai apskaičiuoti, tačiau atsakovė piniginio atlygio už suteiktas paslaugas reikalauja iš pareiškėjo.

Be to, Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. A27(1)-70 reglamentuota, kad rinkliavos apskaitos laikotarpis yra vienas mėnuo. Remiantis nurodytame punkte įtvirtintomis nuostatomis, atsakovė turėjo sąskaitas už atliekų išvežimą išrašyti vieno mėnesio laikotarpio intervalais. Tačiau atsakovė išrašė vieną sąskaitą pareiškėjui (už 2016–2020 metus). Taip pat atsakovė nesivadovavo minėto įsakymo VI skyriaus 39 punktu, kuriame nurodyta, jog pasibaigus kalendoriniams metams, Administracija per 30 kalendorinių dienų identifikuoja skolininkus, suformuoja raginimus. Atsakovė pasibaigus metams skolininkų neidentifikavo, o sąskaitą už savo paslaugas išrašė pareiškėjui.

II

Atsakovė Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

1. Paaiškina, jog pareiškėjas į Administraciją kreipėsi 2019 m. gruodžio 9 d., nesutikdamas su jam pateiktu 2019 m. lapkričio 15 d. raginimu sumokėti susidariusią skolą (357,08 Eur) ir prašydamas rinkliavą nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. perskaičiuoti R. C. vardu. Administracija sustabdė administracinę procedūrą ir kreipėsi į R. C. dėl jos dalyvavimo administracinėje procedūroje. R. C. atstovė nurodė, kad R. C. nuo 2018 m. vasaros (duomenys neskelbtini) negyvena, kadangi ten gyvena jos pilnametis sūnus su žmona. Administracija R. C. ir K. C. taip pat išsiuntė pranešimus dėl dalyvavimo administracinėje procedūroje, į kuriuos gavo minėtų asmenų prašymus dėl dalyvavimo procedūroje. Vietinio ūkio skyriaus specialistas įtraukė R. C., R. C. ir K. C. į administracinę procedūrą. 2020 m. kovo 30 d. minėtiems asmenims ir pareiškėjui buvo išsiųstas skundžiamas Sprendimas, kuriame išsamiai išdėstytas vietinės rinkliavos nustatymo teisinis pagrindas, įvardyti gauti dokumentai nagrinėjant pareiškėjo prašymą ir pasiūlyta tarpusavyje susitarti dėl susidariusios skolos sumokėjimo. Taip pat pasiūlyta susidariusią skolą išdėstyti dalimis. Sprendime pateiktos nuorodos dėl teisės aktų reglamentuojančių komunalinių atliekų tvarkymą Vilniaus rajone bei rašto apskundimo tvarka.

Atsiliepimas

2. Atsakovė nesutinka su pareiškėjo teiginiais dėl šališkumo, kadangi jie yra deklaratyvaus pobūdžio, neparemti jokiais įrodymais. Pareiškėjo minima eilė teisminių ginčų tarp jo ir R. C. nėra susijusi su administracine procedūra. Kreipdamasis į Administraciją pareiškėjas kėlė reikalavimą visą skolą perrašyti R. C. vardu, tačiau besikreipdamas į teismą nurodo skolą paskirstyti tarp R. C. ir R. C.. Administracija yra vietinės rinkliavos administratorė ir neturi diskrecijos spręsti tarp šeimos narių susiklosčiusių santykių. Administracija negali žinoti, kas ir kokiu laikotarpiu gyvena name ir naudojasi atliekų šalinimo paslaugomis, todėl ir pasiūlė jiems tarpusavyje susitarti dėl skolos mokėjimo ir net sutiko, kad skola būtų mokama dalimis. Sprendimas adresuotas ne tik pareiškėjui, bet ir kitiems administracinėje procedūroje dalyvaujantiems asmenims bei yra tik pasiūlymas taikiai išspręsti susiklosčiusią padėtį dėl skolos. Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, aiškiai suformuluotos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, Sprendimas yra pasirašytas jį priėmusio pareigūno.

3. Ginčas kilo dėl įsiskolinimo perskaičiavimo, susidariusio nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. iki atsiliepimo pateikimo dienos. Iki 2017 metų vietinės rinkliavos reglamentavimas iš dalies keitėsi, o Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-514 ,,Dėl Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ patvirtino naujus Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus bei vietinės rinkliavos dydžius. Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas patvirtina, kad pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas (duomenys neskelbtini) kv. m, priklauso pareiškėjui. Tai reiškia, jog pareiškėjas atitinka vietinės rinkliavos mokėtojo požymį, kadangi jis nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, o tai prieštarauja skundo teiginiui, kad tik R. C. yra vietinės rinkliavos mokėtoja, privalanti mokėti rinkliavą už pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Aplinkybė, kad pareiškėjas yra laikomas vietinės rinkliavos mokėtoju, suponuoja pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas teisinį reglamentavimą dėl ,,atliekų turėtojo“ sąvokos, konstatavo, kad vien aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog pareiškėjui buvo siunčiami priminimai dėl skolos sumokėjimo, 2017 m. kovo 8 d. registruotu paštu buvo išsiųstas raginimas, kuriame buvo raginama sumokėti įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį iki 2016 m. gruodžio 31 d., tačiau pareiškėjas įsiskolinimo nepadengė ir į Administraciją nesikreipė.

4. Atsakovė pabrėžia, jog nupirkus duomenis iš VĮ Registrų centro ir automatiniu būdu juos importavus į mokėtojų registrą, pareiškėjas buvo įtrauktas į rinkliavos mokėtojų registrą, tad jam kasmet buvo formuojamas ir išsiunčiamas informacinis pranešimas apie apskaičiuotas mokėtinas sumas už kalendorinius metus už jo nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjo argumentas, kad Administracija turi mokėtojams kas mėnesį išrašyti ir siųsti informacinius pranešimus, yra teisiškai nepagrįstas, kadangi vienas mėnesis yra rinkliavos apskaitos laikotarpis, o ne informacinių pranešimų siuntimo terminas. Be to, nei pareiškėjas, nei kiti skunde minėti asmenys (R. C., R. C.) nepateikė jokių duomenų ir prašymų dėl to, kad vietinė rinkliava būtų skaičiuojama ne nekilnojamojo turto savininkui (pareiškėjui), o kitiems asmenims, kurie, anot pareiškėjo, tuo metu naudojosi minėtu nekilnojamuoju turtu. Pareiškėjas kreipėsi į Administraciją dėl skolos perrašymo R. C. tik po to, kai jam buvo išsiųstas antrasis raginimas.

III

1. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. C. atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo sutinka ir prašo jį tenkinti jame nurodytais pagrindais.

2. Paaiškina, jog pareiškėjas į teritoriją, už kurią prašoma sumokėti skolą, neturi teisės patekti. Tai pat pareiškėjas neturėjo galimybės gauti atsakovės jam išrašomų sąskaitų už komunalinių atliekų tvarkymą, nes laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2018 m. spalio 7 d. (duomenys neskelbtini) gyveno viena R. C.. R. C. ne tik, kad nepranešė Administracijai, kad naudojasi komunalinių atliekų išvežimo paslaugomis, bet ir neperduodavo pareiškėjui jam išrašomų sąskaitų bei už suteiktas paslaugas nemokėjo.

3. R. C. buvo pasiūlyta dalyvauti administravimo procedūroje. 2020 m. kovo 4 d. šis informavo savivaldybę, kad pageidauja dalyvauti administravimo procedūroje ir paprašė supažindinti su pareiškėjo ir R. C. pateikta medžiaga, kad galėtų pateikti išsamius paaiškinimus, jei reikia įrodymus, ar prašymus. Tačiau Administracija tokios teisės nesuteikė, su prašoma medžiaga nesupažindino, į administravimo procedūrą neįtraukė, paaiškinimų nepriėmė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

IV

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. Administracijos Vietinio ūkio skyrius 2017 m. kovo 8 d. pateikė pareiškėjui raginimą Nr. 1993 ,,Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą įsiskolinimo padengimo“, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas, jog jis yra skolingas 183,28 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Pareiškėjas taip pat buvo paragintas per 14 dienų padengti susidariusią skolą arba kreiptis į Vietinio ūkio skyrių dėl skolos grąžinimo grafiko sudarymo.

2. Pareiškėjas pakartotinai buvo raginamas Administracijos Vietinio ūkio skyriaus 2019 m. lapkričio 15 d. raginimu Nr. VRSA-1918774 ,,Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą įsiskolinimo padengimo“, kuriuo pareiškėjui nurodyta sumokėti 357,08 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą. Įsiskolinimas apskaičiuotas laikotarpiu iki 2018 m. gruodžio 31 d.

3. Pareiškėjas atsakovei 2019 m. gruodžio 9 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog adresu (duomenys neskelbtini) negyvena ir nesinaudoja šiukšlių išvežimo paslaugomis nuo 2016 m. rugsėjo 12 d., nepaisant to, sąskaitos už minėtas paslaugas yra išrašomos pareiškėjui. Pareiškėjas prašė nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. skolą už šiukšlių išvežimą užregistruoti R. C. vardu, kuri šiomis paslaugomis ir naudojosi.

4. Atsakovė 2020 m. raštu Nr. A33(1)-449 ,,Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą“ informavo pareiškėją, jog administracinė procedūra sustabdyta, kadangi Administracija gavo pranešimą iš R. C.. Minėto asmens atstovė 2020 m. vasario 4 d. el. paštu nurodė, jog R. C. aktualiame pastate negyvena, ten, pareiškėjo leidimu, gyvena jų pilnametis sūnus su žmona, kurie ir turi sumokėti už šiukšlių išvežimą.

5. R. C. ir K. C. 2020 m. gegužės 20 d. el. laiškais prašė įtraukti juos į nagrinėjamą administracinę procedūrą ir supažindinti su visais aktualiais dokumentais.

6. Administracijos Vietinio ūkio skyriaus 2020 m. kovo 16 d. raštu Nr. A33(7)-123 Vietinio ūkio skyriaus vedėjas informuotas, jog į administracinę procedūrą buvo įtraukti R. C., R. C. ir K. C..

7. 2020 m. kovo 30 d. priimtas nagrinėjamoje byloje skundžiamas Sprendimas. Sprendime pareiškėjui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims ir K. C. paaiškintas vietinės rinkliavos teisinis reguliavimas bei nurodyta, jog tarp jų yra susiklostę santykiai, kurie yra reguliuojami civilinės teisės. Atsakovė prašė tarpusavyje nuspręsti dėl susidariusios skolos už vietinės rinkliavos komunalinių atliekų tvarkymą apmokėjimą. Atsakovė taip pat paaiškino, jog skolą pagal pageidavimą galima išdėstyti dalimis.

V

1. Byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą Administracijos Sprendimą, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas skolą už šiukšlių išvežimą užregistruoti kitam asmeniui (žr. šio teismo sprendimo IV skyriaus 7 punktą).

2. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovė, žinodama, jog pareiškėjas (vykdydamas Vilniaus rajono teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. įpareigojimą) name, adresu (duomenys neskelbtini), negyvena ir negali lankytis, išrašo sąskaitas už šiukšlių išvežimą, nors to daryti negali, mano, kad skundžiamas Sprendimas turi būti naikinamas.

3. Teismas pabrėžia, kad pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2117-629/2020). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 taip pat akcentavo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A7-60/2004; 2016 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1852-552/2016).

Kita vertus, paminėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 yra akcentavusi, jog tuo atveju, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose.

Šioje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas yra nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, tačiau lygiai taip pat yra nustatyta faktinė aplinkybė, kad pareiškėjui Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartyje, be kita ko, nustatyta kardomoji priemonė „nesilankyti namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini)“ tebegalioja (žr., pvz., Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. birželio 21 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjo 2020 m. balandžio 30 d. prašymą „Dėl kardomosios priemonės panaikinimo“ baudž. byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartį baudž. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (Liteko duomenys)). Taigi, pareiškėjas negali lankytis, vadinasi naudotis, nekilnojamuoju turtu, todėl jo veikloje niekaip negalėjo susidaryti atliekos nekilnojamojo turto objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Vadinasi, atsakovė netinkamai nustatė faktines aplinkybes, netinkamai jas vertino, todėl atitinkamai pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, priėmė neteisėtą 2020 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. A33(1)-2477-(4.21E), kuris naikinamas. Atitinkamai, atsakovė įpareigojama išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. gruodžio 9 d. prašymą, įvertinant, kad nekilnojamojo turto objektu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki šiol pareiškėjas nesinaudoja, todėl pareiškėjas negali būti laikomas atliekų turėtoju. Be to, pastebėtina, kad atliekų turėtojais tuo metu buvo kiti asmenys (pvz., R. C. tai pats pripažįsta).

4. Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi pareiškėjo skundas patenkintas, tai šis prašymas tenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis), t. y. pareiškėjui iš atsakovės priteistinas 23 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. C. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. A33(1)-2477-(4.21E) ir įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją išnagrinėti pareiškėjo R. C. 2019 m. gruodžio 9 d. prašymą, įvertinant, kad nekilnojamojo turto objektu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki šiol pareiškėjas nesinaudoja.

Pareiškėjui R. C., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos priteisti 23 Eur žyminį mokestį.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Saulius JakaitisHenrikas SadauskasErnestas Spruogis