Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamieji A. M. ir A. S. 2015 m. vasario 19 d. nuo 15 val. iki 21 val., Biržų raj., Kučgalio k., Senoji g. 14, Vaikų socializacijos centre „Širvėna“, veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu, vandališku, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu – A. M. tyčia sudaužydant socializacijos centrui priklausantį spausdintuvą, A. S. tyčia gesintuvu daužant duris, A. M. išpūsdamas miltelinį gesintuvą ant socializacijos centro grindų, spardydamas kojomis ir daužydamas kumščiais duris, išlauždamas mokytojų kambario duris ir taip patekdamas į jį, išvartydamas kėdes, išmėtydamas įvairius daiktus bei dokumentus, trankydamas kumščiais langus, bandydamas iššokti pro socializacijos centro mokytojų kambario langą, buvo sulaikytas vaikų socializacijos centro „Širvėna“ sargo R. V., R. V. suduodamas tris kartus kumščiu į galvos sritį, koja įspirdamas į pakaušį, sukėlė nukentėjusiajam R. V. fizinį skausmą, bei padarė vaikų socializacijos centrui „Širvėna“ 219,25 eurų turtinę žalą, visais šiais bendrais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Ši kaltinamųjų A. M. ir A. S. veika atitinka LR BK 284 str. 1 d.

Taip pat A. M., 2015 m. balandžio 9 d. apie 17 val. 30 min., Biržų r., Kučgalio k., Senoji g. 14, Vaikų socializacijos centre „Širvėna“ tyčia, grasindamas užmušti, nuspirti galvą, vaikų socializacijos centro „Širvėna“ neformaliojo švietimo ir pagalbos skyriaus vedėjai O. Š., mėtydamas įvairius daiktus ant žemės, tuo sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasino nužudyti žmogų – nukentėjusiąją O. Š.. Ši kaltinamojo A. M. veika atitinka LR BK 145 str. 1 d.

Kaltinamasis A. M. dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 284 str. 1 d. kaltu prisipažino visiškai, pagal LR BK 145 str. 1 d. – iš dalies. Parodė, kad praeitais metais kažkurią dieną, kai mokėsi Kučgalyje, buvo mokytojų kambaryje, kur iš jo buvo paimtos kolonėlės. Jis prašė kolonėles gražinti, jam pasakė, kad negalima kolonėlių gražinti, nors iš tikrųjų kolonėles galima turėti. Tada jis pasakė, kad užvers knygomis, o kas pasirodė nukentėjusiajai, nežino. Eidamas netyčia nustūmė segtuvą su popieriais, daiktų nemėtė. O. Š. grasino, bet neturėjo omenyje ją užmušti, galvojo užversti knygas, buvusias spintoje. O. Š. pasakė, kad „ užvers“ ir keikėsi. Taip pat pripažįsta, kad sudaužė spausdintuvą, į fojė purškė gesintuvu, bet nedaužė gesintuvu durų, durų kojomis nespardė, duris stipriau pastūmė, durys atsidarė. Jis, atidaręs duris, iš karto pribėgo prie lango ir su rankena bandė atidaryti. Bėgdamas galėjo atsitrenkti į daug kur, bet lango nedaužė. Kai atsitrenkė, kažkas nuvirto. R. V. smūgiavo į galvos sritį. Iš kojos nespyrė R. V., tiek dar kojos neiškelia. A. S. pasiūlė bėgti iš centro. Nežino, kur būtų bėgę. Prieš R. V. naudoj smurtą, nes nuo R. V. gavo iš rankenos per pakaušį, dėl ko buvo iškviesta greitoji pagalba. To konflikto neįtakojo asmeniniai dalykai su R. V.. Civilinį ieškinį pripažįsta, atsiprašo nukentėjusiojo. Gyvena (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis A. S. dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 284 str. 1 d. kaltu prisipažino visiškai, parodymus duoti atsisakė.

Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė dėl šių nusikaltimų įrodoma nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga.

Nukentėjusysis R. V. parodė, kad praeitų metų vasario 19 dirbo socializacijos centre. Kilo šiokių tokių konfliktų grupėje. Vaikinai kažko tai reikalavo, kaip ir dažnai tai būna. Konfliktas didėjo, vaikinai pradėjo spardyti duris, purškė gesintuvu į direktorę, į jį. Kaip visada esant tokiai situacijai, jis bando sutramdyti kiek tai pavyksta. Tuo kartu A. M. gal per daug sau leido, sudavė jam kelis smūgius į galvą, kai jis puolė paskui jį prie lango, kad nepabėgtų. Grumiantis A. M. buvo nubrozdinta galva, bėgo kraujas. Išgirdęs triukšmą, atbėgo auklėtojas G. S.. Padėjo jam susitvarkyti, iškvietė policiją. Kol atvyko policija, A. M. jie laikė prispaudę prie žemės. Po to jie jau daug nebesipriešino ir nebesikeikė, suprato, kad šiek tiek peržengė savo ribas. Kai jis A. M. atitraukė nuo lango, kad neiššoktų pro langą, nes A. M. turėjo rankeną, jam buvo suduoti 1-2 smūgiai į galvą iš už nugaros kumščiu. Atėmė rankeną, jie susigrūmė, jis prispaudė A. M. prie žemės. Dėl smūgio iš kojos negali tiksliai pasakyti, bet jam atrodo, kad tai smūgiai suduoti į galvą buvo iš kumščio. Kiek žino A. M. išliejęs pyktį apsiramina, tampa normaliu. Pykčio protrūkiais A. M. būna karštokas. Taip pat ir A. S.. Panašių įvykių pasitaiko. Neperžengtos ribos tai, kai asmenį suimi, asmuo nebesipriešina, prisipažįsta, kad per daug triukšmauja, nusiramina. Šiuo atveju buvo nereguota, buvo suduoti smūgiai, mano, kad buvo peržengtos ribos. Pabėgimai - taip pat kasdienybė. Vaikinai sakė, kad yra nepatekinti dėl kolonėlių, kad nenori būti centre, kad jiems blogai. Jų funkcijos, žiūrėti, kad nepultų ant darbuotojų, nekiltų stipresnių incidentų, nebūtų gadinamas turtas, saugoti, kad nepabėgtų iš teritorijos. Civilinio ieškinio nereiškia. Teisėjas pagarsina nukentėjusiojo R. V. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 45). Nukentėjusysis patvirtino duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad 2015-02-19 apie 21 val. dirbant Vaikų socializacijos centre „Širvėna“ auklėtiniai A. S. ir A. M. pradėjo maištauti, norėdami išeiti iš pastato, daužė socializacijos centrui priklausantį turtą, duris, įrangą, spausdintuvą, apie 15 val., o apie 21 val. spardė, trankė duris, bandė ištrūkti iš centro pro langą, atidarė pirmame aukšte mokytojų kambario langą, juos atitraukiant nuo lango A. M. tris kartus trenkė kumščiu į galvą, sukėlė fizinį skausmą, o socializacijos centrui padarė turtinę žalą (1 t., b.l. 1-6). Nukentėjusysis R. V. 2015-02-24 papildomos apklausos metu parodė, kad 2015-02-19 d. A. M., vaikų socializacijos centro auklėtinis, apie 15 val. sudaužė spausdintuvą, socialinių darbuotojų. Kaip suprato, kad A. M. paėmė tą spausdintuvą ir išnešęs iš kabineto matyt trenkė į žemę, pats tuo metu buvo trečiame aukšte, bet girdėjo triukšmą, po to suprato, kad tai M. sudaužė spausdintuvą. Spausdintuvas buvo socialinės darbuotojos A. V. kabinete. Tą įvykį matė socialinė pedagogė B.. Vakare, dirbant kolegai D. Š., auklėtiniai A. M. ir A. S., pradėjo daužyti trečiojo aukšto duris. Auklėtojas, kad vaikinai neišlaužtų durų, atidarė duris, vaikinai pradėjo lakstyti po koridorius, spardyti duris, rėkė, kad išleistų juos, reikalavo atrakinti duris. Apie 21 val. atėjusi direktorė V. pasakė, kad yra iškviesti policijos pareigūnai, auklėtiniai dar labai įsiuto, pradėjo spardyti duris, išpūtė miltelinį gesintuvą, visame pirmame aukšte prie pagrindinių durų. Auklėtiniai išlaužė duris į mokytojų kambarį, įbėgo į jį, išstumdė baldus, viską spardė, mėtė, išmėtė visokius dokumentus, bandė atidaryti mokytojų kambario langą. Vaikinai iš kažkur buvo radę rankeną, nes nuo langų yra nusuktos rankenos. Jis, įėjęs į mokytojų kambarį, pribėgęs užtrenkė langą, nes vaikinai jau buvo atidarę langą, liepė vaikinams lipti nuo palangių. Uždarant langą, girdėjo kaip auklėtojas D. Š. liepė M. atiduoti rankeną. A. M. jį vadino visokiais necenzūriniais žodžiais. Uždarant langą vaikinai stovėjo už nugaros, atėmė iš A. M. rankeną ir pasisuko šonu, A. M. trenkė kumščiu 2-3 kartus per galvą. Skaudėjo, buvo guzas, tačiau į medikus nesikreipė. Šiuo metu sužalojimų nėra, kraujosruvų nebuvo. Pribėgęs kolega G. S. padėjo palaikyti A. M., kartu pargriovė A. M. ant žemės ir užlaužė rankas. Jis muistėsi, besimuistydamas užsigavo galvą į kėdę, dvi kėdės buvo nuverstos šalia A. M. ant žemės. Tuo metu kai laikė A. M., A. S. pagriebė vieną kėdę, grasino G. užvožti su ta kėde, atseit sakydamas, kad paleistų A. M. rankas. G. laikė A. M., o jis atėmė iš A. S. kėdę, tuo metu dar A. M. iš kojos įspyrė jam į pakaušį, skaudėjo, bet smurto žymių neliko. A. S. iš kelnių kišenės išsitraukė žirkles. Tos žirklės buvo be kotelių tik metalinė dalis. Pradėjo sakyti „papjausiu pydarai“. Jis griebė jį už rankos, užlaužė rankas ir žirkles iš A. S. atėmė, liepė jam gulėti ant žemės. Jis pakluso, gulėjo ant žemės kol atvažiuos pareigūnai, o A. M. draskėsi, spardėsi, matė, kaip kando į koją kolegai G.. Nei jis, nei kolega G. nei A. S. nei A. M. nemušė, tik užlaužę jiems rankas paguldė juos ant žemės ir laikė kol atvažiuos pareigūnai. A. M. besimuistydamas pats užsigavo galvą į klasėje išvartytas kėdes, buvo neramus, vis spardėsi, šaukė (1 t., b.l. 45-46). Nukentėjusysis R. V. 2016-02-15 papildomos apklausos metu parodė, kad viešosios tvarkos pažeidimo metu A. M. tris kartus trenkė kumščiu į galvos sritį bei vieną kartą gulintis įspyrė į pakaušį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Nei A. S. nei A. M. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio dėl fizinės ar moralinės žalos nereikš (1 t., b.l. 48-50).

Nukentėjusioji O. Š. parodė, kad tą dieną A. M. buvo labai agresyvus, ieškojo neva kažkokių laidų, kurie neva jam nepriklausė ir ūkio dalies vedėjo buvo paimti. A. M. spardė direktorės duris, grįžo į fojė ir įsiveržė į jos kabinetą. A. M. buvo be galo agresyvus, nesileido į kalbas. Buvo jai pagrasinta, „kad užmušiu, nuspirsiu galvą“. Konkrečių reikalavimų nekėlė. A. M. buvo pasakyta, kad turi apleisti šį kabinetą, eiti į grupę ir nusiraminti. Vaikinas, atrakinus auklėtojui duris, išėjo iš bendrabučio, po to savavališkai pasišalino iš socializacijos centro, po to vėl grįžo atgal. Agresija nebuvo nuslūgusi. Po auklėtojo sužalojimo ir , kad vaikas turėjo likti nakčiai bendrabutyje, kilo grėsmė, kad gali būti sužaloti ir jo paties bendraamžiai, dirbantys bendrabutyje auklėtojai, buvo iškviesta policija, buvo aprašytas įvykis. Liudytojais buvo psichologas D. Č., soc. pedagogė I. B.. Buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, reikalavimai, grasinimai, buvo grėsmingas tonas. Jai sakė: „užmušiu, nuspirsiu galvą“. A. M. kabinete stumdė kėdes. Ar išmėtė kažkokius tai daiktus, nebeatsimena. Gal ir numetė kokį segtuvą. A. M. buvo ypatingai agresyvus, įžūlus, nesileido į kalbas, nevykdė jokių prašymų. Balso tonas buvo ypatingai žiaurus ir grėsmingas. Buvo reali grėsmė, kad gali atsitikti taip, kaip kažkada atsitiko su auklėtoju. Kai jai grasino, atėjo psichologas, soc. darbuotoja I. B., nes jie yra pagalbos specialistai, jie bandė jį sutramdyti, nuraminti, bandė su juo kalbėtis, tačiau nepavyko. Buvo baimė, nes žmogus buvo jau taip yra padaręs, taip pat buvo ypatinga veido jo išraiška, buvo didžiulė agresija. Iki to pažinojo A. M., jis gyveno trečioje grupėje antrus metus. Žinojo, kad jis yra ypatingai agresyviai nusiteikęs. Kai buvo toks įsiūtis, ir kai yra žinoma jo neprognozuojami veiksmai, galėjo ir kažin ką padaryti. Būna tokių atvejų su darbuotojais, bet jie nėra tokio masto, bet šis atvejis išskirtinis. Ji taip mano, kad galėjo ją nužudyti, gal galėjo jai spirti.

Nukentėjusioji I. B. parodė, kad centre dirbo soc. pedagoge. Agresijos priepuolio metu įbėgo A. M. į jų kabinetą, čiupo printerį, išbėgo. A. M. nusivijo kita kolegė. Ji išgirdo dūžtančio daikto garsą, suprato, kad sudaužytas printeris. Išėjus į koridorių pamatė besimėtančias šukes, jas surinko, kad nesusižalotų kiti vaikai. Koridoriuje triukšmavo A. M., A. S.. Girdėjosi baisus triukšmas, šukavimai mokytojų kambaryje. Kaip soc. pedagogė nuėjo į mokytojų kambarį, pamatė besiblaškanti A. M., O. Š.. O. Š. buvo išsigandusi, susirūpinusi. Tuo metu pasirodė, kad tikrai galėjo būti panaudotas smurtas. Tuo metu atrodė, kad be pareigūnų jie negalės išspręsti konflikto. Teisėjas pagarsina nukentėjusiosios I. B. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 80). Nukentėjusioji patvirtino pagarsintus savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu I. B. parodė, kad 2015-04-09 jai dirbant vaikų socializacijos centre, į kabinetą atėjo neformaliojo švietimo ir pagalbos skyriaus vedėja O. Š. ir paprašė pagalbos, kadangi į jos kabinetą atėjęs agresyviai nusiteikęs A. M. ir ji neįstengia jo nuraminti. Įėjus į O. Š. kabinetą A. M. pradėjo šaukti, koneveikti necenzūriniais žodžiais, A. M. teigė, kad perspirs. Kartu su vedėja O. Š. ir psichologu D. Č. bandė nuraminti A. M., bandė surasti bendrą kompromisą, bet A. M. nenusiramino liepė jai „pisti iš kabineto“, ir ji išėjo į savo kabinetą. Būnant savo kabinete girdėjo, kad A. M. nenusiramino, šūkavo, spardė socializacijos centro direktorės kabineto duris. Po to A. M. atėjo į jos kabinetą, pagrasino, kad sudaužys darbo vietoje esančius daiktus. A. M. buvo pasakyta, kad bus iškviesta policija. Kai A. M. vadino necenzūriniais žodžiais – įžeidė. A. M. yra agresyvaus charakterio, nuolatos visiems grasina ir savo grasinimus įgyvendina, jaunuolis ne kartą buvo sumušęs centro auklėtinius ir auklėtojus (1 t., b.l. 80).

I. B. 2016-02-10 papildomos apklausos metu parodė, kad ji dirbo Vaikų socializacijos centre „Širvėna“ socialine pedagoge, šiuo metu dirba tik auklėtoja, turi vieną grupę, apie tai, kad praeitų metų vasario mėnesį auklėtiniai A. S. ir A. M. norėjo pabėgti iš vaikų socializacijos cento, išpurškė gesintuvą visame pirmame socializacijos centro aukšte ir trenkė darbuotojui R. V. ji žino, tačiau tai girdėjo iš darbuotojų pasakojimų, kadangi pati tą vakarą kai viskas vyko, nebuvo socializacijos centre. Tačiau tą pačią dieną, tik maždaug apie pietus, ar po pietų, tikslaus laiko pasakyti negali, A. M., vienas, buvo atėjęs į socialinių pedagogių kabinetą, buvo agresyviai nusiteikęs ir paėmęs nuo stalo spausdintuvą, išsinešė į koridorių, ji tik išgirdo trenksmą ir A., kita socialinė pedagogė pasakė, kad A. M. sudaužė spausdintuvą, tačiau ji nematė kaip tai įvyko ji buvau kabinete. Po kurio laiko, praėjus mėnesiui ar dviem, galėjo būti balandžio mėnuo, dirbant vaikų socializacijos centre, į jos kabinetą atėjo kolegė O. Š., ji jai pasakė, kad jos kabinete agresyviai nusiteikęs auklėtinis A. M. ir ji negali jo nuraminti, ji su ja nuėjo į O. kabinetą, vos tik įėjo į O. Š. kabinetą A. M. ją pamatęs pradėjo ją (I. B.) vadinti visokiais necenzūriniais žodžiais, sakė, kad ją perspirs, tačiau prie jos priėjęs nebuvo, jis tai sakė tik žodžiais, buvo piktas, agresyviai nusiteikęs. Tada atėjo psichologas D. Č., visi bandė gražiai su A. M. kalbėtis, bandė tartis, nuraminti, tačiau A. M. nenusileido, jis lakstė pirmyn atgal, tai į koridorių tai į kabinetą, kalbėjo pakeltu balso tonu, liepė jai „pisti iš kabineto“. Ji išėjo tada į savo kabinetą, pagalvojo, kad jai išėjus gal jis nusiramins. Dėl ko kilo konfliktas tarp auklėtinio A. M. ir kolegės O. Š. ji nežino, negali tiksliai pasakyti, tik žino, kad A. M. reikalavo jam grąžinti kažkokius jo daiktus, ar panašiai. Jis prie jos priėjęs nebuvo, jos nelietė ir nieko jai nepadarė, tačiau vadino ją visokiais necenzūriniais žodžiais ir akivaizdžiai matėsi, kad jis piktas, agresyviai nusiteikęs. Grįžusi į kabinetą ji girdėjo, kad A. M. toliau šūkavo, nenurimo, kažką spardė, pagalvojo, kad matyt spardo direktorės duris. Po kurio laiko A. M. atėjo ir į jos kabinetą, pradėjo jai sakyti, kad sudaužys visus daiktus esančius jos kabinete, tačiau nieko iš daiktų neėmė, tik kalbėjo, kad viską išdaužys, jis jokių veiksmų nedarė, tik vis kalbėjo pakeltu balso tonu ir vadino ją įvairiais necenzūriniais žodžiais, ji išsigando, kad nesudaužytų ko nors, nes prieš tai jau buvo sudaužęs spausdintuvą. Pasakė jam, kad bus iškviesta policija, jeigu jis nenurims. Įsižeidė dėl tokių A. M. įžeidinėjimų, tačiau žino, kad jis yra agresyvaus charakterio, nuolat visus gasdina, yra girdėjusi, kad A. M. yra primušęs kitus socializacijos centro auklėtinius, taip pat ir auklėtoją. Ji A. M. pretenzijų neturi, tiesiog tuo metu buvo labai įsižeidusi dėl jo pasakytų žodžių ir neprognozuojamo elgesio, bet realiai jis nieko nepadarė, tik sakė, kad išdaužys jos daiktus esančius kabinete (1 t., b.l. 83-85).

Liudytojas D. Š. parodė, kad buvo sudaužytas printeris, išleisti gesintuvai. Auklėtiniai buvo nestabilūs, dėl pakilusios nervinės įtampos, kaltinamieji buvo neadekvatūs savo elgesiui. Spausdintuvą sudaužė 1 aukšte, soc. pedagogų patalpose. Kas konkrečiai sudaužė negali pasakyti, nes to nematė. Darbuotojai papasakojo. Jis tuo metu buvo grupėje su kitais vaikais. Jie buvo išėję iš grupės. Juos išleido, nes spardė duris. Jie spardė duris todėl, kad nebenorėjo būti centre. Nežino tikslių priežasčių, kodėl norėjo išeiti iš centro. Abu kartu spardė duris. Vakare išleido gesintuvus. Maištavo visą dieną. Kaip išleido gesintuvus nematė, matė tik pasekmes. Daugiau nieko nematė. Teisėjas pagarsina liudytojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 52). Liudytojas patvirtino pagarsintus savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas D. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vaikų socializacijos centre „Širvėna“ auklėtoju, 2015-02-19 d. dirbo socializacijos centre „Širvėna“, jam priklauso 3-ia grupė vaikinų. Dieną, po pamokų auklėtinis A. M. sužinojęs, kad negaus dienpinigių, nes turi nusižengimų, pradėjo grupėje spardyti duris, jas išspyręs nuėjo pas socialines darbuotojas. Iš socialinės darbuotojos atsinešė į grupę spausdintuvą. Atėjusi socialinė darbuotoja išsinešė tą spausdintuvą, tada nuėjęs A. M. tą spausdintuvą sudaužė. Grįžo nusiraminęs, nes tą dieną su juo dirbo psichologas. Po vakarienės A. M. sužinojo, kad jam pratęsiama minimali vaiko priežiūra ir jis iki pilnametystės turės būti vaikų socializacijos centre. Vėl supyko, pradėjo spardyti trečiojo aukšto duris, kad neišspirtų durų jas atidarė, A. S. per turėklus bandė pabėgti, bet sulaikė ir grąžino į grupę. A. S. iš vienos pusės, A. M. iš kitos pusės spardė duris, tada duris atidarė ir vaikinai nulipo į pirmą aukštą, pradėjo daužyti ir spardyti duris, išpurškė gesintuvą. Nematė kuris išpurškė gesintuvą. Kai nulipo į pirmą aukštą mokytojų kambario durys jau buvo išlaužtos. Vaikinai išmėtė dokumentus, išvartė baldus. Matė, kaip atidarė langą ir bandė pabėgti, iš kažkur buvo susiradę lango rankeną, nes visi langai yra be rankenų. Pribėgęs prie vaikinų sargas R. V., atėmė iš vaikinų rankeną ir uždarinėjo langą. Jam uždarant langą, A. M. trenkė du kartus R. V. per galvą kumščiu. A. S. patraukė į šoną, jis plūdosi necenzūriniais žodžiais. A. M. taip pat plūdosi necenzūriniais žodžiais, R. A. M. sulaikė, užlaužė rankas ir paguldė A. M. ant žemės. Tada atėjęs kolega G. S. perėmė laikyti A. M., o R. priėjo prie A. S.. A. S. rankoje laikė žirkles, žodžiu negrasino, nebent galvojo ką nors su tomis žirklėmis padaryti, žirklės buvo iš jo paimtos, o jis paguldytas ant žemės. Liepė A. M. nesikeikti, nes jis vadino kolegas visokiais necenzūriniais žodžiais. R. nemušė vaikinų, A. M. galvą nusibrozdino trenkdamas galvą į kėdę, kai gulėjo ant žemės, matė kaip jis nusibrozdino, nes buvo priėjęs pasižiūrėti ar nebėga kraujas, jis besimuistydamas pats užsigavo. G. taip pat vaikinų nemušė, jis laikė ant žemės gulintį ir besimuistantį A. M.. Vaikinai buvo suguldyti ant žemės kol atvažiavo policijos pareigūnai (1 t., b.l. 52 ).

Liudytojas G. S. parodė, kad dirbo pirmoje grupėje, išgirdo triukšmą, koridoriuje buvo pasklidę gesintuvo dūmai. Bruzdesys buvo vedėjo patalpose. Atrodo, kad A. norėjo pabėgti, o apsauginis R. norėjo jį sulaikyti. Jis prisidėjo prie sulaikymo. Jis sulaikė A. M.. Jis su R. V. izoliavo jo judesių laisvę ir laukė atvykstančios policijos. Nežino, kas iškvietė pareigūnus. Nebuvo suduoto smūgio R. V.. Buvo tik noras išlipti per langą, o R. V. A. pastojo kelią. Nuo pat pradžios įvykio nematė.

Liudytojas D. Č. parodė, kad įvykis buvo 1 aukšte prie budėtojo. Girdėjo triukšmą, keiksmažodius, grasinimus. Pažodžiui neprisimena. Savo darbe tokių grasinimų nesureikšmina, kadangi jų būna dažnai. Po to bendravo su A., A. ramino kiek tai buvo galima. Atsimena, kad buvo aparatūra, kad buvo kažkas sudaužyta. Konfliktą įžiebė gal iš anksčiau buvę konfliktai, arba kita situacija, kuri galėjo iššaukti tokią reakciją. O dėl sunkumų kontroliuoti savo elgesį ir galėjo tai iššaukti. Matė nusiminusią O. Š.. Visame tame sąmyšyje jis galvojo, kaip padėti A.. Tokių grasinimų tenka dažnai girdėti. Kai žmogus turi emocinių problemų, toks žodynas gali būti jo kasdienybė ir tame kontekste tai gali būti, kaip grasinimas. Jis iššifruoja tokį grasinimą, kaip manipuliaciją, kai žmogus apimtas pykčio tiek ir temoka pasakyti. Tuo metu tai skambėjo, kaip grasinimas, į kurį jautresnis žmogus galėjo sureaguoti.

Civilinio ieškovo Vaikų socializacijos centro „Širvėna“ atstovė V. D. nurodė, kad palaiko civilinį ieškinį.

Iš 2015-02-20 surašyto pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėjas R. V., gim. (duomenys neskelbtini), parodė, kad 2015-02-19 apie 21 val. jam dirbant darbe Vaikų socializacijos centre "Širvėna" du auklėtiniai, tai A. S. ir A. M. staiga pradėjo maištauti, daužyti soc. centrui priklausantį turtą, pagriebė ir išpurškė miltelinį gesintuvą. O jam bandant juos nuraminti, A. M. jam tris kartus sudavė į galvą ir sukėlė fizinį skausmą. Ir tokiais veiksmais jie sutrikdė viešąją rimti ir tvarką (1 t., b.l. 1-6).

2015-02-20 atlikus įvykio vietos apžiūrą Biržų r., Kučgalio k., Senoji g. 14, esančiame Vaikų socializacijos centre "Širvėna" matyti, kad pro rytinėje sienoje esantį pagrindinį įėjimą patenkama į pastato vidų. Pirmame pastato aukšte yra koridorius besitęsiantis iš pietų į šiaurę. Per visą koridorių antį grindų, palangių, sienų ik kt. daiktų yra pribarstyta miltelių. Nuo įėjimo durų paėjus koridoriumi į pietų pusę, koridoriaus rytinėje sienoje yra durys, ant jų matoma avalinės atspaudų pėdsakai. To paties koridoriaus vakarinėje sienoje yra medinės durys, ant jų matoma apgadinta durų spynos apdaila. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota ir paimtas gesintuvas (1 t., b.l. 1-6).

Iš 2015-03-26 surašyto apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas gesintuvas, kurio korpusas raudonos spalvos. Ant gesintuvo korpuso yra baltos spalvos lipdukas su instrukcija ir kitais informaciniais užrašais. Virš lipduko spausdintomis raidėmis užrašas “Kučgalio m-la". Gesintuvo talpa 6 kg. Ar gesintuvas veikiantis nenustatyta. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b.l. 67-69).

Iš 2015-03-26 surašyto pakvitavimo matyti, kad ūkio skyriaus vedėjas R. Ž. iš policijos pareigūnų vaikų socializacijos centrui priklausantį miltelinį gesintuvą atsiėmė (1 t., b.l. 71).

Iš 2015-04-09 surašyto protokolo - pareiškimo matyti, kad pareiškėja O. Š., pareiškė, kad 2015-04-09 apie 17:30 val. jai dirbant Vaikų socializacijos centre "Širvėna", į jos kabinetą atėjo A. M. ir pradėjo jos reikalauti daiktų, kurie jam nepriklauso. Jai nesutikus grąžinti daiktus, nes auklėtiniai jų socializacijos centre negali turėti. A. M. įsiuto, pradėjo koneveikti ją necenzūriniais žodžiais, bei jai grasinti, kad ją užmuš. Kadangi A. M. yra labai agresyvus ir ne kartą yra primušęs vaikų socializacijos centro auklėtojus ir auklėtinius, bijo, kad jo grasinimai yra realūs ir gali būti įgyvendinti. Prašo A. M. nubausti įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b.l. 16).

Kaltinamasis A. M. pagal LR BK 145 str. 1 d. posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies. Jis nurodė, kad O. Š. grasino, bet neturėjo omenyje ją užmušti, galvojo užversti knygas, buvusias spintoje. Tačiau nusikalstamus kaltinamojo veiksmus patvirtina byloje surinkti ir aukščiau aptarti įrodymai. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios O. Š. parodymais, kurie detalėse buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, sutapo tarpusavyje, be to, juos patvirtina ir visi kiti byloje esantys rašytiniai duomenys. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad A. M. įsiveržė į jos kabinetą, buvo be galo agresyvus, įžūlus, nesileido į kalbas, nevykdė jokių prašymų. Buvo jai pagrasinta, „kad užmušiu, nuspirsiu galvą“. Buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, reikalavimai, grasinimai, buvo ypatingai grėsmingas tonas. Buvo reali grėsmė, kad gali atsitikti taip, kaip kažkada atsitiko su auklėtoju. Kai jai grasino, atėjo psichologas, soc. darbuotoja I. B., nes jie yra pagalbos specialistai, jie bandė ji sutramdyti, nuraminti, bandė su juo kalbėtis, tačiau nepavyko. Iki to pažinojo A. M., jis gyveno trečioje grupėje antrus metus. Žinojo, kad jis yra ypatingai agresyviai nusiteikęs. Kai buvo toks įsiūtęs, ir kai yra žinoma jo neprognozuojami veiksmai. Ji manė, kad galėjo ją nužudyti. Kad A. M. elgėsi itin agresyviai patvirtino ir liudytojai D. Č. bei I. B., jie abu nurodė, kad niekaip negalėjo jo nuraminti, matėsi, kad nukentėjusioji O. Š. yra išsigandusi. I. B. nurodė, kad įvykio metu atrodė, jog gali būti panaudotas smurtas ir, kad be pareigūnų negalės išspręsti konflikto.