Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo teikimą dėl L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) priimtų įsiteisėjusių procesinių sprendimų vykdymo tvarkos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024-11-08 gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo teikimas, kuriame prašoma priimti sprendimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-30 teismo baudžiamojo įsakymo, 2024-07-25 nuosprendžio, 2024-05-06 teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo tvarkos.

Atsiliepimai nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 347 straipsnyje nustatyta, kad kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose.

Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, nustatyta, kad L. Š. nuteistas:

2024-05-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį (dvi veikos), paskiriant subendrintą 60 parų arešto bausmę, o po to pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu – iki 40 parų arešto bausmės (įsiteisėjo 2024-09-04);

2024-07-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (veika padaryta 2023-10-06), pritaikius BK 64¹ straipsnį –– 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-21 nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-04-30 teismo baudžiamuoju įsakymu, ir L. Š. paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-21 nutartimi nustatyta ir atlikta bausmės dalis ir suėmime (laikiname sulaikyme) išbūtas laikas nuo 2024-07-23 21.15 val. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną suėmime (laikiname sulaikyme) išbūtą parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (įsiteisėjo 2024-08-16).

2024-08-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (veika padaryta 2024-01-06), pritaikius BK 64¹ straipsnį –– 30 parų areštu (įsiteisėjo 2024-10-28).

2024-11-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (veika padaryta 2024-07-17), pritaikius BK 64¹ straipsnį ––30 parų areštu (įsiteisėjo 2024-11-21).

Iš pirmiau išdėstyto matyti, kad visi šie procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, o jais paskirtos bausmės nėra subendrintos, todėl nėra kliūčių subendrinti minėtais procesiniais sprendimais paskirtas bausmes. Esant tokiai situacijai teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnyje ar 64 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, privalo priimti nutartį subendrinti nuteistajam L. Š. paskirtas ir jo neatliktas bausmes, nustatant galutinę vykdytiną bausmę.

2024-11-04 teismo baudžiamuoju įsakymu L. Š. nuteistas už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarytą 2024-07-17, o pirmesnis, 2024-05-06 teismo baudžiamasis įsakymas L. Š. įteiktas 2024-08-20. Pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 64 straipsnio 1 dalis taikoma ir tuo atveju, kai nauja nusikalstama veika padaroma neįsiteisėjus pirmesniam procesiniam sprendimui. Tačiau šiuo atveju matyti, kad naują nusikalstamą veiką L. Š. padarė dar nežinodamas apie jam priimtą 2024-05-06 teismo baudžiamąjį įsakymą ir juo paskirtą bausmę (byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant kaltinamajam, teismo baudžiamasis įsakymas įteiktas 2024-08-20, t. y. po naujos nusikalstamos veikos padarymo 2024-07-17). Iš pirmiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad ir kitos veikos, už kurias L. Š. nuteistas 2024-08-30 teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2024-07-25 nuosprendžiu, padarytos prieš priimant 2024-05-06 teismo baudžiamąjį įsakymą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, bausmės, paskirtos minėtais procesiniais sprendimai bendrinamos taikant BK 63 straipsnio taisykles. BK 63 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad pagal BK 63 straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis).

L. Š. 2024-05-06, 2024-08-30, 2024-11-04 teismo baudžiamaisiais įsakymais nuteistas už baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą, o 2024-07-25 nuosprendžiu jis nuteistas už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad bausmių apėmimas taikomas tais atvejais, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. Nagrinėjamu atveju veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje, priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (baudžiamieji nusižengimai ir nusikaltimas), tačiau nėra pagrindo išvadai, kad jos atitinka būtiną antrą kriterijų, t. y., kad jos labai skiriasi pagal savo pavojingumą. Visos L. Š. nusikalstamos veikos susijusios su svetimo turto vagyste, visais atvejais buvo pavogtas nedidelės vertės turtas, tačiau vieną kartą L. Š. vagystę įvykdė matant vaistininkei, t. y. įvykdė atvirą vagystę, kurios metu L. Š. pavogė 45,48 Eur vertės turtą, o baudžiamųjų nusižengimų padarymo metu pavogtų prekių vertė viršijo minėtą sumą kelis kartus. Teismas įvertinęs veikų padarymo aplinkybes, pagrobto turto vertę, nemano, kad šiuo atveju, kaltinamojo padarytas apysunkis nusikaltimas (BK 178 straipsnio 2 dalis) labai skiriasi savo pavojingumu už minėtus baudžiamuosius nusižengimus. Todėl nėra pagrindų taikyti BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto ir bendrinti bausmes apėmimo būdu. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas, ar bausmes bendrinti visiško ar dalinio sudėjimo būdu.

L. Š. praeityje teistas 16 kartų (iki nusikalstamų veikų, už kurių padarymą nuteistas 2024-05-06 teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. el-1796-1218/2024 – 12 kartų), nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, ne kartą atliko su laisvės atėmimu susijusias bausmes, beveik visi teistumai už analogiškų ar panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Taip pat L. Š. buvo skiriamos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės (laisvės apribojimas) bei bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau, kaip matyti, L. Š. išvadų nedaro ir toliau nusikalsta. Visa tai rodo, kad nuteistojo L. Š. nusikalstamas elgesys yra susiformavęs ir sistemingas.

Nepaisant to, kad yra pakankamai nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų, teismas pasirenka jam palankesnį bausmių subendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą, numatytą BK 63 straipsnio 4 dalyje, kuriame nustatyta taisyklė, jog pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą nustatoma arešto bausmė nuo penkiolikos, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties parų arešto. Terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvidešimties metų (BK 50 straipsnio 1 dalis).

Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Nagrinėjamu atveju griežčiausia bausmė paskirta 2024-07-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, o būtent subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tad šia nutartimi bendrinant bausmes būtent prie laisvės atėmimo bausmės pridedamos dalys švelnesnių arešto bausmių.

Be to, bendrindamas bausmę, paskirtą 2024-05-06 teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo L. Š. nuteistas už dviejų baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą, teismas įvertina aplinkybę, kad buvo paskirta subendrinta bausmė - 60 parų areštas, viršijanti BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytą maksimalų arešto bausmės dydį (45 paras). Todėl teismas, įvertinęs išdėstytą ir aplinkybę, kad buvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos, kad bendrinant bausmes, taikant BK 63 straipsnį, turi būti paskirta subendrinta tokia bausmė, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-133/2012), atsižvelgdamas į BK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkamų bausmių rūšių dydžius, kad būtų paskirta teisinga bausmė ir ją laikytų teisinga ne tik teismas, bet ir visuomenė, bendrindamas 2024-05-06 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą arešto bausmę dalinio sudėjimo būdu, prideda prie griežtesnės bausmės arešto dalį - 20 parų.

Po 20 parų arešto pridedama ir bendrinant arešto bausmes, paskirtas 2024-08-30 teismo baudžiamaisiais įsakymais.

Taigi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, minėtais procesiniais sprendimais paskirtos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir, prie griežtesnės 2024-07-25 nuosprendžiu paskirtos subendrintos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedama po dalį (20 parų arešto) bausmių, paskirtų bendrinamais teismo baudžiamaisiais įsakymais, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis), ir L. Š. skirtina galutinė subendrinta –– 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytini 2024-07-25 nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo svarstyti dėl BK 75 straipsnio taikymo, nes pagal Kasacinio teismo praktiką, BK 75 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik baudžiamąją bylą nagrinėjant instancine tvarka, t. y. pirmosios ar apeliacinės, arba kasacinės instancijos teisme, o bausmės vykdymo procese, kai asmuo realiai atlieka terminuotą laisvės atėmimą, šios nuostatos netaikytinos (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-386-746/2015, Nr. 2K-502-699/2015, Nr. 2K-525-648/2015 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 347 straipsniu, 364 straipsniais,

nutaria:

teikimą tenkinti.

L. Š., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prie 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-07-25 nuosprendžiu, pridėti po dalį bausmių (po 20 parų arešto), paskirtų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-05-06 teismo baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-30 teismo baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-11-04 teismo baudžiamuoju įsakymu, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir L. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti 2024-07-25 nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius ir atliktą bausmės dalį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šios nutarties paskelbimo dienos.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.