Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Vladimiras Kurasovas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Zarasų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui, J. J. ir V. B. dėl J. J. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

Dėl J. J. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.5 straipsnyje fizinio asmens veiksnumas suprantamas kaip galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti pareigas. Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje (CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti.

Byloje esančia rašytine medžiaga nustatyta, kad J. J. yra pareiškėjos R. B. motina (b. l. 10). J. J. gimė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7), turi sveikatos sutrikimų, serga psichine liga (b. l. 19). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinio skyriaus 2020-03-10 sprendimais J. J. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir vidutinis specialiųjų poreikių lygis (b. l. 14, 15). 2020-08-13 išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus (b. l. 4-5) nurodyta, kad dėl savo psichinės/fizinės sveikatos būklės J. J. visuose kasdieniniuose poreikiuose, srityse reikalinga nuolatinė pagalba.

2020-11-06 – 2020-12-10 teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 88TPK-89/2020 (b. l. 89-91) nustatyta, kad J. J. serga silpnaprotyste, pasireiškiant vėlai prasidėjusia Alzhaimerio liga (F00.1); negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse; negali dalyvauti teismo posėdyje ir negali duoti paaiškinimų.

Kadangi J. J. dėl ligos negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus, yra pakankamas pagrindas pripažinti ją neveiksnia turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgalaus asmens visapusišką bei lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, sprendžia, kad J. J. pripažintina neveiksnia tik konkrečiai jai aktualiose žemiau nurodytose srityse (Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalis, CK 2.10 straipsnio 1 dalis), kadangi sritys, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu, turi būti nustatomos taip, kad būtų parinktos aktualiausios būtent tam asmeniui, įvertinus jo būklę, gebėjimus, suvokimą, parenkant mažiausiai jo veiksnumą ribojančias priemones (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 467 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad būtent asmens psichikos sutrikimo pobūdis ir intensyvumas bei to nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti lemia asmens veiksnumo ribojimo mastą, o ne hipotetinis svarstymas, kurios iš gyvenimo sričių asmeniui, negalinčiam suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, būtų aktualios ar neaktualios. Tik tais atvejais, kai teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės. Asmens veiksnumo ribojimas gali būti pripažintas neproporcingu tik tada, kai teismui kyla abejonių, ar asmuo iš tikrųjų yra visiškai neveiksnus, nors tai patvirtina medicininiai neveiksnumo nustatymo kriterijai, ar vis dėlto, įvertinus ir teisinius neveiksnumo nustatymo kriterijus, teismas nusprendžia, kad tam tikrose santykių srityse asmuo gali suprasti tam tikrų savo veiksmų prasmę ir juos valdyti. Tačiau jei iš byloje pateiktų įrodymų visumos aišku, kad asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti visose srityse, teismas sprendimu gali pripažinti asmenį neveiksniu visose srityse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019).

Ištyręs ir įvertinęs civilinėje byloje esančius aukščiau nurodytus rašytinius įrodymus, teismas konstatuoja, kad J. J. dėl savo psichikos būklės nesugeba savarankiškai rūpintis savo socialiniais poreikiais, negali tinkamai savarankiškai įgyvendinti savo socialinių teisių ir pareigų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, dėl ko yra pagrindas pripažinti ją neveiksnia visose pareiškime nurodytose turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityse (CK 2.10 straipsnio 1 dalis, CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis, 468 straipsnio 1 dalis).

Dėl globos J. J. nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo

Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją toje srityje (CK 3.242 straipsnio 1 dalis). CPK 468 straipsnio 4 dalis numato galimybę reikalavimą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nagrinėti toje pačioje byloje kaip ir pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad yra teisinis pagrindas neveiksnia tam tikrose srityse pripažintai J. J. nustatyti nuolatinę globą bei paskirti jam globėją ir turto administratorių. Globa nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises bei interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis, CPK 505 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėja R. B. prašė paskirti ją motinos J. J. globėja. Iš Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Rokiškio miesto seniūnijos 2020-08-03 pažymos Nr. SD-90(2.9-67) matyti, kad R. B. charakterizuojama teigiamai, yra tvarkinga, rūpestinga ir ji gali globoti savo motiną (b. l. 17). 2020-09-02 Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte nurodoma, kad J. J. yra užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos, santykiai tarp jos ir R. B. yra geri (b. l. 18). Byloje nėra duomenų, kad R. B. dėl savo sveikatos būklės negalėtų būti motinos globėja. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad pareiškėja nėra teista (b. l. 96). Kitų asmenų, kurie norėtų globoti J. J., nėra.

Įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos prašyme ir suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytas aplinkybes, siekiant užtikrinti neveiksnia tam tikrose srityse pripažintos J. J. interesus, pripažintina, kad yra teisinis bei faktinis pagrindas neveiksnia tam tikrose srityse pripažintai J. J. nustatyti globą, jos globėja ir turto administratoriumi paskiriant jos dukrą R. B. (CK 3.238 straipsnis, 3.242 straipsnio 1, 3 dalys, 3.277 straipsnio 1 dalis, 3.245 straipsnis, CPK 507 straipsnio 4 dalis).

Globėjai išaiškintinos teisės ir pareigos, numatytos CK 3.240–3.247 straipsniuose.

Pagal CPK 468 straipsnio 3 dalį, bylinėjimosi dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje išlaidos, išskyrus atstovavimo išlaidas, padengiamos iš valstybės lėšų. Atsižvelgiant į tai, išlaidos už teismo ekspertizės atlikimą ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Pripažinti J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksnia asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse:

- turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje.

- asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje, sveikatos priežiūros srityje, šeimos santykių srityje, asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, darbo teisinių santykių srityje.

Nustatyti neveiksniai J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globą ir jos globėja bei turto administratoriumi paskirti R. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Išaiškinti R. B., kad globėjas turi šias teises ir pareigas: 1) įgyvendinti ir ginti globotinio teises ir interesus be specialaus pavedimo; 2) sudaryti atstovaujamojo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje (CK 3.240 straipsnis); 3) informuoti globos (rūpybos) instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą (CK 3.243 straipsnio 5 dalis); 4) neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais; 5) sandoriams, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas; 6) visais atvejais privalo gauti išankstinį teismo leidimą, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės; 7) globėjas, jų artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus (CK 3.244 straipsnis); 8) asmens globa apima ir jo turto globą (CK 3.238 straipsnio 2 dalis).

Turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. Iš administruojamo turto gaunamas lėšas administratorius turi teisę saugiai investuoti pagal šio skyriaus normas. Administratorius neturi teisės keisti turto tikslinės paskirties, išskyrus atvejus, kai tokiems veiksmams leidimą išduoda teismas. Teismui leidus, administratorius gali turtą perleisti kitiems asmenims atlygintinai arba jį įkeisti, jeigu tai yra būtina skoloms apmokėti arba turto vertei išlaikyti. Greitai gendantį turtą administratorius gali realizuoti be teismo leidimo (CK 4.240 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Administratorius negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. Administratorius turi teisę pareikšti su turto administravimu susijusius ieškinius, taip pat įstoti į kitų asmenų pradėtą bylą, susijusią su administruojamu turtu (CK 4.242 straipsnio 2, 4 dalys). Administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams. Apie kiekvieną interesų konfliktą administratorius privalo nedelsdamas pranešti naudos gavėjui. Administratorius neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto ar informacijos, susijusios su turto administravimu, savo interesams, išskyrus atvejus, kai tai leidžia daryti naudos gavėjas ar administravimą nustatęs aktas. Administratorius neturi teisės perleisti administruojamo turto neatlygintinai kitiems asmenims, taip pat negali atsisakyti teisių, kurias naudos gavėjas turi į administruojamą turtą. Administratorius neturi teisės administruojamo turto įsigyti nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai tai leidžia naudos gavėjas ar teismas arba kai administruojamą turtą jis paveldi (CK 4.243 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys).

Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas dalyje dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdytinas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.