Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2007-10-05 · Administracinė byla Nr. I-2089-257/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-10-05
Bylos Nr.
I-2089-257/2007
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laisvutė Kartanaitė (pirm.), Gražvydas Poškus, Donatas Daunys
Pareiškėjas
M. A. S.
Atsakovas
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
Advokatai
Aldevinas Ščigla, Indrė Panavaitė
Kategorijos
  • 11.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I –2089-257 / 2007Procesinio sprendimo kategorija 11.8; 61. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. spalio 5 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjos pranešėjos ir posėdžio pirmininkės Laisvutės Kartanaitės,

kolegijos teisėjų Gražvydo Poškaus ir Donato Daunio,sekretoriaujant Laimutei Kubeckienei,dalyvaujant pareiškėjo M. A. S. atstovui advokatui Aldevinui Ščiglai,atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovei Žyvilei Rimšienei,nedalyvaujant pareiškėjui M. A. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi bylą pagal pareiškėjo M. A. S. atstovės advokatės Indrės Panavaitės skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo Šiaulių miesto savivaldybės administraciją išduoti M. A. S., Z. S. įpėdiniui pagal įstatymą, valstybės garantinį dokumentą Z. S. vardu pagal jos pasirinktą valstybės garantijos formą.

Kolegija, išnagrinėjusi pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas M. A. S. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai-teismo šaukimu.

Šalies argumentai

Pareiškėjo M. A. S. atstovas advokatas Aldevinas Ščigla prašo skundą tenkinti ir įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administraciją išduoti M. A. S., Z. S. įpėdiniui pagal įstatymą, valstybės garantinį dokumentą Z. S. vardu pagal jos pasirinktą valstybės garantijos formą. Nurodė, kad 2004 m. balandžio 19 d. mirė pareiškėjo M. A. S. sesuo Z. S., kuri turėjo teisę į valstybės garantiją, bet mirė jos nesulaukusi. Pareiškėjas, būdamas vienintelis teisėtas paveldėtojas, kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybę su prašymu, kad garantija būtų atiduota jam. Savivaldybės administracija pareiškėjui nurodė, kad jis negali paveldėti bei gauti garantijos, kuri teisėtai priklausė jo seseriai Z. S., kadangi ji jai nebuvo išduota. Mano, kad teisės normos reglamentuoja ir aiškiai nustato bei su tuo sutinka ir savivaldybė, kad jei būtų buvusi gyva Z. S., jai nebūtų buvę jokių kliūčių gauti šią valstybės garantiją, o tai reiškia, kad ji šią teisę turėjo. LR Piliečių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 9 str. 7 p. yra numatyta, kad valstybės garantijos turėtojui mirus, kol garantija neįvykdyta, ji yra paveldima Civilinio kodekso tvarka. Taigi, įstatymas reglamentuoja tik vieną valstybės garantijos perėjimo kitam asmeniui atvejį, t.y. šią teisę įpėdiniams paveldint, jei valstybės garantijos turėtojui mirus, šiam momentui garantija dar nėra įvykdyta. Mano, kad ši nuostata reiškia, jog po garantijos turėtojo mirties jo įpėdiniai nebeturi teisės ir faktinės galimybės šią turtinę teisę paveldėti tik tada, kai valstybės garantija iki jos turėtojo mirties jau yra įvykdyta. Visai kitais atvejais ši teisė gali būti paveldima ar perleidžiama pagal sutartį. Pareiškėjas M. A. S. gali paveldėti valstybės garantiją, kuri priklausė jo mirusiai seseriai Z. S.. Nuosavybė visada yra atstatoma pagal pareiškimą, todėl šuo atveju valstybės garantinis dokumentas turėtų būti išduotas Z. S. vardu, nes ji turėjo teisę jį gauti. Taip pat prašo iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pareiškėjo M. A. S. naudai priteisti su šios administracinės bylos vedimu teisme turėtas išlaidas, t.y. 100 litų žyminį mokestį.

Atsiliepimas

Atsakovo- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos- atstovė Žyvilė Rimšienė nurodė, kad pareiškėjas M. A. S. ginčija Šiaulių miesto savivaldybės administracijos raštą, kuriuo yra atsisakoma jam išduoti valstybės garantinį dokumentą. Rašte yra nurodyta, jog išduoti garantinį dokumentą pareiškėjui, kaip Z. S. įpėdiniui, nėra juridinio pagrindo, kadangi valstybės garantinis dokumentas nebuvo išduotas Z. S., o teisės aktai numato tik gautos garantijos paveldimumo galimybę. Mano, kad pagal LR Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą įstatymo 9 str. 7 d. tokia valstybės garantija įpėdiniui pagal įstatymą galėtų būti išduodama tik tuomet, jei šios garantijos dokumentas būtų buvęs išduotas mirusiajai Z. S.. Dėl teisės aktų nebuvimo, dėl Vyriausybės nutarimu nepatvirtintos valstybės garantijos išdavimo tvarkos bei formos, savivaldybės administracija negalėjo laiku, t.y pagal įstatymą numatytu terminu, išduoti mirusiajai valstybės garantiją, nes Vyriausybė, tik 2004 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 363 patvirtino šią tvarką, o Z. S. mirė 2004 m. balandžio 19 d. Mano, kad Z. S., neišdavus valstybės garantinio dokumento, yra pažeidžiami jos įpėdinio M. A. S. interesai, tačiau savivaldybė vadovaujasi įstatymais. Įstatymas nenumato galimybės išduoti valstybės garantiją paveldėtojams, jei ji nebuvo išduota iki mirties asmeniui, kuriam tokią garantiją gauti priklausė. Pagal įstatymą atsakovas neturi juridinio pagrindo išduoti dokumentą pareiškėjui M. A. S.. Taip pat mano, kad pareiškėjo atstovo prašymas dėl žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovo yra nepagrįstas.

Skundas tenkintinas iš dalies, nes kaip matyti iš bylos medžiagos pareiškėjo M. A. S. sesuo Z. S. savo veiksmais nuosekliai ir aktyviai siekė pasinaudoti jai valstybės teikiama garantija, tačiau to negalėjo padaryti dėl tuo metu susiklosčiusios teisinės aplinkos ir teisinių dokumentų nebuvimo. Šiuo metu valstybės garantija sugrąžintų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų savininkams ir nuomininkams, kurie gyvena piliečiams bei religinėms bendruomenėms ir bendrijoms grąžintuose gyvenamuosiuose namuose, jų dalyse, butuose, įgyvendinimo tvarką ir sąlygas, garantijų turėtojų teises ir pareigas numato Lietuvos Respublikos Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymas priimtas 1998 m. birželio 16 d. Nr. VIII-792 (Lietuvos Respublikos 2003 m. spalio 14 d. įstatymo Nr. IX-1760 (nuo 2003 m. spalio 31 d.) (Žin., 2003, Nr. 102-4582) redakcija) su vėlesniais pakeitimas (toliau tekste-Įstatymas). Įstatymo 9 str.1d. nustato, kad savivaldybės vykdomoji institucija savininkams ir nuomininkams, gyvenantiems savininkui (piliečiui, religinei bendruomenei ar bendrijai) grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje, bute, privalo išduoti valstybės garantinį dokumentą.Teismas pažymi, kad iki 2003-10-14 galiojusi Įstatymo redakcija nenumatė galimybės įpėdiniams paveldėti garantiją. Šiuo Įstatymo pakeitimu buvo įtvirtinta nuostata, kad Vyriausybė per 3 mėn. priims šiam įstatymui įgyvendinti būtinus teisės aktus, tačiau tik 2004-04-01 LR Vyriausybė nutarimu Nr.363 nustatė tvarką dėl valstybės garantijų vykdymo eiliškumo, apskaitos ir kontrolės bei patvirtino valstybės garantinio dokumento formą. Šiuo nutarimu patvirtintoje tvarkoje buvo numatyta nuostata, kad jeigu gyvenamosios patalpos buvo įvertintos anksčiau nei prieš tris mėnesius iki valstybės garantijos išdavimo, nuomininkui prašant, gyvenamosios patalpos vertė turi būti patikslinta.

Kaip matyti iš atsakovo pateiktos medžiagos, pareiškėjo sesuo Z. S. gyveno Vasario 16-osios g. 21-6, Šiauliuose, o namas buvo grąžintas namo savininkėms. Su Z. S. 1998-06-02 buvo sudaryta gyvenamosios patalpos savininkui grąžintame name Vasario 16-osios g. 21-6 Šiauliuose nuomos sutartis. Kaip matyti iš apklausos lapų kopijų, Z. S. pasirinko garantiją pagal kurią jai turėjo būti kompensuojamos kitų gyvenamųjų patalpų įsigijimo išlaidos. Z. S. mirė 2004-04-20. Šių rašytinių įrodymų pagrindu, kolegijos nuomone, akivaizdžiai įrodoma, kad iki pat savo mirties Z. S. siekė pasinaudoti valstybės garantija, tačiau dėl tinkamos norminės bazės nebuvimo, atsakovas neišdavė garantijos. Atsižvelgiant į tai, kolegija konstatuoja, kad tiek Z. S., tiek jos paveldėtojas pagal įstatymą negali būti atsakingi ir patirti kokių nors teisių suvaržymų ar nuostolių dėl to, kad valstybė savo pačios nustatyta tvarka ir terminais nesuteikė galimybės pasinaudoti Z. S. jai priklausančiomis garantijomis. Kitoks šios situacijos traktavimas, kolegijos nuomone, prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. įtvirtintai nuostatai, kad Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs iš ko sektų išvada, kad dėl valstybės norminių aktų nebuvimo garantija nepasinaudoję asmenys ar jų paveldėtojai negali atsidurti blogesnėje padėtyje nei šiuo metu esantys asmenys. Taip pat kolegijos nuomone, valstybės garantija šiuo atveju tampa savotiška nuosavybe, nes garantuoja asmeniui tam tikras teises į materialines vertybes, o Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas reiškia ir tai, kad nuosavybės teisės subjektas turi teisę laisvai valdyti turimą turtą, juo naudotis bei disponuoti, taip pat turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių. Šioje Konstitucijos nuostatoje taip pat yra įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti palankiausią režimą įgyvendinti nuosavybės teisę.

Šiuo metu galiojančio Įstatymo 9 str. 7 d. numato, kad „Valstybės garantijos turėtojui mirus, kol garantija neįvykdyta, reikalavimo teisė, atsirandanti iš valstybės garantijos, paveldima Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Paveldėjus iš valstybės garantijos atsirandančią reikalavimo teisę, valstybės garantijoje numatytas valstybės įsipareigojimas, kuris buvo suteiktas mirusiam garantijos turėtojui, įgyvendinamas įpėdiniams, kai valstybės garantiją išdavusiai savivaldybės vykdomajai institucijai įpėdinis (garantijos įgijėjas) pateikia paveldėjimo teisės į garantijos turėtojo reikalavimo teisę, atsirandančią iš valstybės garantijos, notaro patvirtintą liudijimo nuorašą. Savivaldybės vykdomoji institucija, išdavusi valstybės garantiją, paveldėjimo teisės liudijimo nuorašo pagrindu patikslina valstybės garantiją, nurodydama naujo garantijos turėtojo (asmens, paveldėjusio reikalavimo teisę, atsirandančią iš valstybės garantijos) duomenis. Pagal šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą valstybės garantiją išnuomotų gyvenamųjų patalpų nuomininkui mirus, nuomos sutartis pakeičiama Civilinio kodekso 6.602 straipsnyje nustatyta tvarka, o likusi nepanaudota nuomos mokesčiui padengti valstybės garantiniame dokumente nurodytos gyvenamųjų patalpų vertės dalis įskaitoma į nuompinigius“. Atsižvelgiant į šią Įstatymo nuostatą, kolegija konstatuoja, kad Įstatymas nenumato galimybės išduoti garantiją paveldėtojams, jeigu ji nebuvo išduota iki mirties asmeniui, kuris turėjo galimybę gauti garantiją, todėl garantija negali būti išduota pačiam pareiškėjui, o ją išdavus mirusiosios vardu, ji, kaip numato Įstatymas turėtų būti paveldima Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Pagal 1998 m. birželio 16 d. Lietuvos Respublikos Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo Nr. VIII-792 9 straipsnio 15 punktą ginčai dėl valstybės garantijų nagrinėjami teismo tvarka ir šiose bylose šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio, todėl pareiškėjui M. A. S. grąžintinas 2007-08-24 sumokėtas 100 litų žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 85 str. 5 d., 86-87 str. str., 88 str.1 d.3 p., 42 str. 1 d. 1 p., 2 d.,

nusprendė:

Pareiškėjo M. A. S. atstovės advokatės Indrės Panavaitės skundą patenkinti iš dalies.

Įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administraciją išduoti M. A. S., Z. S. įpėdiniui pagal įstatymą, valstybės garantinį dokumentą Z. S. vardu pagal jos pasirinktą valstybės garantijos formą.

Įpareigoti Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti M. A. S. a/k 33103271150 gyv. Vilties g. 22-49, Rokiškyje 2007-08-24 sumokėtą AB banke Hansabankas 100 (vieno šimto) litų žyminį mokestį.

Sprendimas per 14d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per šį teismą arba tiesiogiai Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui.

Kolegijos pirmininkė Laisvutė KartanaitėKolegijos teisėjai Gražvydas PoškusDonatas Daunys