- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-06
- Bylos Nr.
- eI3-440-583/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01940-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Remigijus Arminas (pirm.), Eglė Kiaurakytė, Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė žemėtvarkos tarnyba prie ŽŪM
- Advokatai
- Eduardas Puškorius
- Kategorijos
- 15.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės,
dalyvaujant pareiškėjo A. K. atstovui advokatui Eduardui Puškoriui, atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovui Linui Ališauskui,
2020 m. kovo 10 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas:
1) panaikinti atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) 2019 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. (31.1) RS2-433 „Dėl detaliojo plano koregavimo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas);
2) įpareigoti atsakovę inicijuoti 2006 m. sausio 26 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-01 patvirtinto teritorijos tarp Baltijos pr., Šilutės pl., Debreceno g. ir Taikos pr., Klaipėdoje detalaus plano koregavimo procedūrą sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) rengiant sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.
Pareiškėjas skunde teigia, kad 2006 m. sausio 26 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-01 01 „Dėl Teritorijos tarp Baltijos pr. Šilutės pl., Debreceno g. ir Taikos pr., Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas teritorijos tarp Baltijos pr., Šilutės pl., Debreceno g. ir Taikos pr., Klaipėdoje detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas). Detaliuoju planu buvo suformuota anksčiau nurodytomis gatvėmis apibrėžta teritorija, joje esantys žemės sklypai, tame tarpe žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiam pastatui eksploatuoti.
Pareiškėjas 2017 m. birželio 30 d. kreipėsi į Administracijos Urbanistinės plėtros departamento žemėtvarkos skyrių su prašymu organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, eksploatavimui. Atsakovė 2017 m. liepos 26 d. sprendime Nr. (12.15.)-Ž2-364 nurodė, jog minėto pastato eksploatavimui yra suformuotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), todėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengti nereikia. Sprendime pabrėžiama, kad Detaliajame plane suformuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo būdas nustatytas inžinerinės infrastruktūros objektų teritorija ir neatitinka esamo pastato paskirties – prekybos. Sklypas buvo formuojamas inžinerinės infrastruktūros objektui bei neatsižvelgiant į teisės aktus, kurie reglamentuoja komercinės paskirties objektui eksploatuoti būtiną žemės sklypo plotą. Nurodė pateikti prašymą Administracijos direktoriui dėl techninės klaidos Detaliajame plane ištaisymo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas vadovaudamasis anksčiau minėtame sprendime nurodytomis aplinkybėmis 2019 m. liepos 15 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu Nr. A/K-01, kuriuo prašė pradėti administracinę procedūrą rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Skundžiamu sprendimu nutarta atsisakyti pradėti administracinę procedūrą pagal minėtą prašymą. Skundžiamame sprendime teigiama, jog Detaliajame plane suformuoti minimalaus dydžio žemės sklypai esamiems daugiabučiams gyvenamiesiems namams, planuojamoje teritorijoje esantiems visuomeninės paskirties objektams bei esamiems techninės paskirties statiniams eksploatuoti. Taip pat pabrėžiama, jog Detaliajame plane šalia suplanuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nėra suformuotų sklypų, kuriuos būtų galima pertvarkyti – žemės sklypas ribojasi su laisva valstybine žeme, kuriai nesuformuoti atskiri sklypai, todėl Detalusis planas negali būti koreguojamas rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.
Pareiškėjo nuomone skundžiamas sprendimas naikintinas, kadangi jis prieštarauja Administracijos 2017 m. liepos 26 d. sprendimui, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme reglamentuotiems principams, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėms. Atsakovės argumentai, jog žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje, yra netikslus. Pareiškėjas akcentuoja, jog jo sklypas ribojasi su valstybei priklausančiu, Detaliuoju planu suformuotu žemės sklypu (žemės sklypas Nr. A). Su žemės sklypu besiribojanti teritorija yra priskirta rekonstruojamoms vaikų žaidimų aikštelėmis. Minėtos aplinkybės pagrindžia, jog yra visos teisinės prielaidos rengti sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.
Atsakovė pasiūlė pareiškėjui inicijuoti teritorijų planavimo dokumento rengimą. Minėtas pasiūlymas yra nepagrįstas, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, teritorijų planavimo dokumentas vienam žemės sklypui nerengiamas. Pareiškėjas pabrėžia, jog ginčo atveju galimas vienintelis ir ekonomiškas problemos sprendimas – rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, prijungiant įsiterpusį valstybinės žemės plotą prie besiribojančio žemės sklypo arba keičiant gretimų žemės sklypų ribas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Eduardas Puškorius nurodė, jog palaiko skundą, prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą teigia, jog nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu siekia iš esmės pertvarkyti Detaliuoju planu suplanuoto žemės sklypo ribas ir plotą, jį padidinant daugiau nei 6 kartus (nuo 2 iki 12 arų). Detaliuoju planu aplink žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) yra suplanuoti plotai rekonstruojamoms vaikų žaidimo ir sporto aikštelėms, papildomai apželdinamoms teritorijoms, yra esami želdiniai, automobilių stovėjimo aikštelės, todėl mano, kad žemės sklypo padidinimas jų sąskaita gali pažeisti Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnyje numatytas nuostatas dėl visuomenės (viešojo) intereso planuojant teritorijas. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 320 punktas numato, kad detaliojo plano sprendinių koregavimas, tame tarpe ir Detaliuoju planu suplanuotų žemės sklypų pertvarkymas rengiant žemės valdos projektus, neturi pažeisti ar suvaržyti teisės aktuose garantuojamų ir saugomų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau, negu iki tokių korekcijų atlikimo. Siūlomu koregavimu būtų pažeidžiami trečiųjų asmenų – aplinkinių daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų – teisės ir teisėti interesai, nes su parengto Detaliojo plano sprendiniais, kuriuose pastatui (duomenys neskelbtini) suformuotas iki 2 arų žemės sklypas, jie buvo supažindinti įstatymų nustatyta tvarka.
Teisės aktai numato, kad detalieji planai keičiami, kai Savivaldybės administracijos direktorius nusprendžia iš esmės keisti detaliojo plano sprendinius arba kai planuojami keisti detaliojo plano sprendiniai susiję su visuomenės (viešuoju) interesu. Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalis numato, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami sprendimą rengti atitinkamą dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu dėl dokumento keitimo, taikant šiame įstatyme numatytą teritorijų planavimo procesą ir tą pačią dokumento tvirtinimo procedūrą. Todėl Detaliojo plano keitimo atveju turėtų būti planuojama ne mažesnė nei kvartalo dydžio teritorija, kurio sąvoką apibrėžia Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 10 punktas. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 319 punktas nustato, kad koreguojant galiojančio detaliojo plano sprendinius, koreguojamos teritorijos ribos sutampa su tos pačios suplanuotos teritorijos ribomis, išskyrus taisyklių 318.4.5.1. papunktyje numatytus atvejus. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 315 punktas numato, kad <...> konkrečiu atveju planavimo organizatorius nusprendžia, ar detalusis planas turi būti keičiamas, ar jo sprendiniai gali būti koreguojami.
Atsakovė pabrėžia, kad skundžiamu sprendimu nepateikė nepritarimo Detaliojo plano koregavimui iš esmės, tačiau vertindama teisės aktų nuostatas, planuojamus tikslus, šalia esančius daugiabučius gyvenamuosius namus, sprendinių galimą poveikį viešajam interesui, pasiūlė kreiptis dėl Detaliojo plano keitimo/koregavimo inicijavimo įstatymų nustatyta tvarka, kurio metu galėtu būti išsamiai analizuojamos galimybės padidinti suplanuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotą.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas Linas Ališauskas nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo skundu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime pateiktų argumentų pagrindu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nepalaiko jame pateiktų argumentų, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Detaliajame plane suformuoti minimalaus dydžio žemės sklypai, esamiems daugiabučiams gyvenamiesiems namams, planuojamoje teritorijoje esantiems visuomeninės paskirties objektams bei esamiems techninės paskirties statiniams eksploatuoti. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų taisyklių 3 punkte įtvirtinta galimybė Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytais atvejais atlikti keitimus, jeigu tai nesiejama su žemės sklypų ribų ir ploto keitimu laisvoje valstybinėje žemėje. Konkrečiu atveju Detaliajame plane, šalia suplanuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nėra suformuotų žemės sklypų, kuriuos būtu galima pertvarkyti, nes žemės sklypas ribojasi su laisva valstybine žeme, kuriai nesuformuoti atskiri sklypai. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas siekia, kad formavimo ir pertvarkymo projektu būtu pertvarkyti Detaliajame plane suplanuoto sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos bei plotas, ko pasėkoje būtu pažeistos Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos.
Pareiškėjas A. K. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, jiems apie bylos vietą ir laiką praneštą tinkamai. Byloje pakanka rašytinių duomenų ją išnagrinėti iš esmės minėtoms proceso šalims nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. (31.1) RS2-433 „Dėl detaliojo plano koregavimo“, kuriuo buvo nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso pastatas – prekybos kioskas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – prekybos, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Analizuojant Detaliojo plano sprendinius nustatyta, kad minėto pastato eksploatavimui yra suformuotas žemės sklypas, sprendiniuose įvardintas kaip žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Detaliojo plano sprendiniuose nurodyta, jog žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos.
Pareiškėjas 2017 m. birželio 30 d. atsakovei pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą rengimą minėto pastato eksploatavimui. Atsakovė 2017 m. liepos 26 d. sprendime Nr. (12.15)-Ž2-364 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ nurodė, kad žemės sklypas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, eksploatavimui yra suformuotas Detaliojo plano sprendiniais, todėl projekto rengti nereikia. Minėtame sprendime atkreipiamas dėmesys, kad Detaliajame plano sprendiniais suformuoto žemės sklypo (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo būdas nustatytas inžinerinės infrastruktūros objektų teritorijų ir neatitinka esamo pastato paskirties – prekybos. Pareiškėjui yra siūloma Administracijos direktoriui pateikti prašymą dėl techninės klaidos Detaliajame plane ištaisymo, nes prekybos pastatas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nuo 1995 m. ir, rengiant Detalųjį planą, pastato eksploatacijai suformuoto žemės sklypo naudojimo būdas turėjo būti nustatytas komercinės paskirties objektų teritorijos. Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, jog atsakovė pripažįsta, kad Detaliuoju planu pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio pastato eksploatavimui suformuotas žemės sklypas yra nepagrįstai priskirtas inžinerinės infrastruktūros teritorijai ir jam pasiūlyta kreiptis į Administracijos direktorių su prašymu ištaisyti techninę klaidą Detaliojo plano sprendiniuose.
Pareiškėjas 2019 m. liepos 15 d. Administracijos direktoriui pateikė prašymą Nr. A/K-01. Prašyme nurodoma, kad Detaliajame plane suformuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo būdas nustatytas inžinerinės infrastruktūros objektų teritorijos ir neatitinka sklype esančio pastato paskirties. Pareiškėjas prašo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, turint tikslą ištaisyti anksčiau minėtą Detaliojo plano sprendinių techninę klaidą ir teigia, kad siekiant užtikrinti prekybos paskirties pastato optimalų eksploatavimą yra būtina keisti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas bei plotą. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad prekybos paskirties pastatui būtinas ne mažesnis nei 0,12 ha ploto žemės sklypas.
Atsakovė išnagrinėjusi pareiškėjo 2019 m. liepos 15 d. prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą skundžiamu sprendimu nusprendė jo netenkinti. Skundžiamame sprendime teigiama, jog Detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje žemės sklypai gali būti padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje. Skundžiamame sprendime akcentuojama, jog šalia žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nėra suformuotų sklypų, kuriuos būtu galima pertvarkyti, todėl nėra teisinio pagrindo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Pareiškėjui yra siūloma teikti prašymą dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo, siekiant pašalinti Detaliojo plano sprendiniuose esančią techninę klaidą.
Atsižvelgiant į anksčiau minėtas aplinkybes konstatuotina, jog pareiškėjas inicijuodamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą siekia dviejų tikslų: 1) pakeisti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą iš inžinerinės infrastruktūros objektų teritorijos į komercinės paskirties objektų teritoriją; 2) padidinti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotą iki 0,12 ha.
Atvejus kada yra rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2019-02-21 iki 2019-10-01) 40 straipsnio nuostatos. Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas teigia, jog žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ir perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ir kiti teisės aktai, ir šio straipsnio 9 dalyje nustatytą atvejį. Teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise (Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 4 dalies 2 punktu asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia savivaldybės administracijai, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti miestų ir miestelių teritorijose. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą bei anksčiau nurodytas faktines aplinkybes akivaizdu, jog pareiškėjas turi teisę inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir, kadangi ginčo teritorija yra miestams priskirtoje teritorijoje (Klaipėdos mieste), jis prašymą organizuoti projektą pateikė tinkamam subjektui. Pažymėtina, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse (Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) (bylai aktuali redakcija galiojusi nuo 2019-05-23 iki 2019-11-12). Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams (Taisyklių 2 punktas). Vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu darytina išvada, jog žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas negali prieštarauti kompleksinio teritorijų planavimo sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams.
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas inicijuodamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą siekia pertvarkyti galiojančiu detaliuoju planu suplanuotą teritoriją. Teritorijų planavimo įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2019-05-01 iki 2019-11-01) 17 straipsnio 1 dalis teigia, jog detalieji planai rengiami savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens, jeigu jie parengti, bendruosiuose planuose nustatytose urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kai numatomas teritorijos vystymas ir (ar) kai urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose keičiamas teritorijos naudojimo reglamentas (išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus). Detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai (Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalis). Detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas. Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms (Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalis).
Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punktas reglamentuoja, jog Miestų ir miestelių teritorijose savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės valdos projektais žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje ir nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leistinas užstatymo tankis arba nekeičiamas faktinis užstatymo tankis. Pertvarkant sodybų, vieno ar dviejų butų gyvenamųjų pastatų žemės sklypus, nustatomas teisės aktais leistinas užstatymo tankis, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentuose šis teritorijos naudojimo reglamentas nustatytas mažesnis. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog kompleksiniu teritorijų planu suplanuotoje teritorijoje žemės sklypai gali būti padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami tik tokiais atvejais, kai keitimai nesiejami su žemės sklypo ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje.
Analizuojant Detaliojo plano grafinius sprendinius bei interneto tinklalapyje www.regia.lt pateikiamą informaciją nustatyta, jog žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) gretimybėje nėra kitų suformuotų žemės sklypų. Pareiškėjas skunde akcentuoja, jog iš Detaliojo plano grafinių sprendinių matyti, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) gretimybėje yra suformuotas žemės sklypas, kuris plane pažymėtas žymeniu A. Vertinant Detaliojo plano suformuotų sklypų teritorijos tvarkymo rėžimo pagrindinių sprendinių aprašomosios lentelės turinį matyti, jog Detaliuoju planu nėra suformuotas žemės sklypas, pažymėtas žymeniu A. Iš Detaliojo plano grafinių sprendinių akivaizdu, jog teritorija A yra laisva valstybinė žemė, kurioje nėra suformuoti atskiri žemės sklypai. Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) gretimybėje esančioje laisvoje valstybinėje žemėje yra numatyti žemės plotai skirti naujai įrengiamoms ar rekonstruojamoms vaikų žaidimų ir sporto aikštelėmis įrengti. Taip pat greta sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) yra teritorija skirta netoliese esančio daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų automobilių parkavimui ir pravažiavimui.
Atsižvelgiant į anksčiau minėtas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovė skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, jog pareiškėjo prašomas inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkto reikalavimams. Kaip ir anksčiau minėta Taisyklių 2 punktas teigia, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas negali būti rengiamas kai jis prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, todėl darytina išvada, jog Administracija pagrįstai skundžiamu sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo 2019 m. liepos 15 d. prašymą.
Pažymėtina, kad atsakovė nei skundžiamame sprendime, nei atsiliepime į skundą neneigia fakto, jog žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo būdas neatitinka pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, naudojimo paskirties. Skundžiamame sprendime atsakovė pareiškėjui siūlė teikti prašymą dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo. Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalis numato, jog fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę (toliau – planavimo iniciatoriai) ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių keitimo ir koregavimo tvarką reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnis bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 „Dėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės. Vadovaujantis anksčiau nurodytu konstatuotina, kad pareiškėjas turi teisę inicijuoti Detaliojo plano sprendinių koregavimo procedūrą su tikslu pakeisti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą iš inžinerinės infrastruktūros objektų teritorijos į komercinės paskirties objektų teritoriją, tačiau šių veiksmų nesiima. Pareiškėjo skundo teiginiai, jog žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimas yra patogus ir ekonomiškas susidariusios problemos sprendimo būdas nepaneigia aplinkybės, kad minėti projektai privalo būti rengiami nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus minėtų aplinkybių bei bylos rašytinių įrodymų visumą darytina išvada, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas Nr. (31.1) RS2-433 „Dėl detaliojo plano koregavimo“ yra teisėtas bei pagrįstas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Netenkinus reikalavimo dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo dėl atsakovės įpareigojimo organizuoti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.