Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ričardas Gilys, sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. J., prokurorei Vaidai Baranauskienei, teismo posėdyje išnagrinėjęs V. J. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2013-10-10 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V. J. pareiškimą, kuriame jis nurodo, kad kuomet kreipėsi į gydymo įstaigas dėl gydymo jis patyrė piktybinį savo sveikatos žalojimą, o tai rodo, jog buvo pasikėsinta į jo gyvybę.

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi V. J. skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2013-10-10 prokurorės nutarimą ir dėl jo papildomo prašymo atlikti ikiteisminį tyrimą, buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Teismo posėdyje V. J. prašė jo skundą tenkinti, nurodė, kad be jo skunduose nurodytų aplinkybių, turėtų būti tiriami : kelyje Rokiškis-Panevėžys inicijuota avarija, kai bandyta du kartus jį nustumti nuo kelio, jo automobilio padangos peršovimas dėl ko jis įvažiavo į sniego pusnį ir to pasėkoje buvo apgadintas automobilis, jo automobilio valstybinio numerio peršovimas, šmeižtas ir psichologinis spaudimas dėl ko jis buvo atleistas iš darbo, jo santuokos nutraukimas žmonos ir su ja susijusių asmenų įtakoje, paaiškino, kad šiuo metu jis invalidumo neturi, nėra nedarbingas, jo pagrįstus reikalavimus įrodo ant jo sprando ir burnos ertmėje esantys „‚guzai“, medicininiai dokumentai, kurie patvirtintų jo žalojimą, yra nurodyti jo pateiktoje medžiagoje iš 27 punktų, o ką nors įrodinėti nereikia, nes jis pats yra „daiktinis įrodymas“. Prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, skundžiamą teismo nutartį ir prokurorės nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V. J. prašymą atsisakyta pagrįstai, skundžiama nutartis bei prokurorės nutarimas priimti nepažeidžiant BPK reikalavimų. Tiek prokurorės nutarime, tiek ir skundžiamoje teismo nutartyje išdėstyti išsamūs ikiteisminio tyrimo nepradėjimo argumentai, su kuriais visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.

Baudžiamieji procesiniai įstatymai numato dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vadas – kuomet gaunamas skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką bei prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 166 straipsnio 1 dalis). Remiantis BPK 168 straipsnio 1 dalies nuostatomis yra numatytos dvi išimtys kuomet prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nėra galimybės patikimai nuspręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta, ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas. Tačiau pažymėtina, kad proceso pradėjimas nesant tam pagrindo galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas, todėl jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.

Nagrinėjamu atveju 2013-10-10 prokuroro nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatavus, kad pareiškėjo nurodyti duomenys apie neva jo atžvilgiu įvykdytas nusikalstamas veikas yra akivaizdžiai neteisingi. V. J. prašyme teigė, kad yra kėsinamasi į jo gyvybę, tai yra, prašė ištirti aplinkybes dėl jo sveikatos piktybinio žalojimo, atlikto netinkamu jo gydymu tose pačiose gydymo įstaigose, kuriose buvo gydomas jo tėvas S. J.. Nei skundą nagrinėjančiam teismui pateiktoje medžiagoje, nei paties V. J. pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra jokių duomenų, kad jo sveikata buvo kaip nors sužalota dėl ko jis turėtų neįgalumą ar bent jau būtų nedarbingas. Taigi nėra jokių duomenų, kad pareiškėjui dėl jam suteiktų sveikatos gydymo paslaugų kaip nors būtų padaryta kokia nors žala. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad skundžiamoje nutartyje yra padaryta pagrįsta bei motyvuota išvada, jog jokių duomenų apie tyčinį kenkimą pareiškėjo sveikatai ar netinkamą pareigų atlikimą padariusį pareiškėjui didelę žalą, išskyrus jo paties rašytus skundus sveikatos priežiūros įstaigoms, į kuriuos gauti neigiami atsakymai, nėra, taigi prašyme nurodomos aplinkybės yra akivaizdžiai neteisingos. Kaip matyti iš atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 7.10-112/2013 esančių V. J. kartu su prašymu pateiktų įvairių dokumentų kopijų (susirašinėjimas su VŠĮ Panevėžio miesto stomatologijos poliklinikos, Respublikinės Panevėžio ligoninės, Panevėžio miesto poliklinikos administracija, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-28 nutartis, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-02-20 sprendimas, apeliaciniai skundai dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-02-20 sprendimo bei atsiliepimai į juos ir kitų skundų įvairioms valstybinėms institucijoms) V. J. buvo nepatenkintas taikomo gydymo kokybe, tačiau konstatuotos ir aplinkybės, kad pats V. J. nevykdydavo gydytojų nurodymų dėl paskirto gydymo arba jo atsisakydavo – nevyko konsultuotis pas gydytoją endodontologą pagal 2012-05-28 išduotą siuntimą, atsisakydavo paslaugų bei už jas nemokėdavo, nevartojo paskirtų vaistų. Visa tai tik patvirtina prokurorės nutarime bei skundžiamoje nutartyje nurodytus motyvus dėl teiginių apie tyčinį kitų asmenų kenkimą pareiškėjo gyvybei neteisingumą.

Dėl skundo argumentų, jog pateiktas 2013-09-27 prašymas turėjo būti tiriamas pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 50-1-00547-11 (šis tyrimas pradėtas pagal BK 229 straipsnį dėl tarnybos pareigų neatlikimo), skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog V. J. pateiktame prašyme yra nurodomos iš esmės skirtingos aplinkybės (kaip pats nurodo – kėsinimasis į jo gyvybę) nei ikiteisminiame tyrime Nr. 50-1-00547-11, taigi V. J. teiginiai, jog prokurorė dirbtinai suskaidė tyrimą yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Taip pat pažymėtina, jog prokuroro statusas nulemia, tai, jog jis procesinius sprendimus priima savo nuožiūra, vadovaudamasis įstatymais ir niekas, net aukštesnysis prokuroras, kuris turi teisę duoti prokurorui privalomus nurodytus, o tuo labiau, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, negali nurodyti, kokį procesinį sprendimą byloje turi priimti prokuroras (BPK 170 straipsnio 5 dalis ), jie savo kompetencijos ribose gali tik patikrinti prokuroro priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. BPK 170 straipsnio 4 dalis nustato, kad sprendimus dėl tyrimų sujungimo priima tik prokuroras. Be to, prokurorui nutarimu atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, nėra jokio pagrindo nepradėto ikiteisminio tyrimo sujungti su jau pradėtu.

BPK 168 straipsnyje nėra numatyta, kad skundus dėl prokurorų nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo teisėjas turi nagrinėti žodinio proceso tvarka, taigi išnagrinėjęs V. J. skundą dėl prokuroro nutarimo nedalyvaujant skundą padavusiam asmeniui ikiteisminio tyrimo teisėjas BPK reikalavimų nepažeidė.

Remdamasis išdėstytu, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą , kad ikiteisminis tyrimas dėl V. J. skunde nurodomų aplinkybių nepradėtas pagrįstai, todėl naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

NUTARIA:

V. J. skundą atmesti ir palikti galioti 2013 metų spalio 29 dienos Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį.

Nutartis neskundžiama.