Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2015-09-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-259-350/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-09-21
Bylos Nr.
1A-259-350/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04146-2015-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Gaputis, Valdas Ciesiūnas, Jolanta Raščiuvienė
Nuteistasis
T. B.
Advokatai
Kristina Rutkauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-259-350/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04146-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.22.1; 1.1.8.7.9.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 21 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Algirdas Gaputis, teisėjai Valdas Ciesiūnas ir Jolanta Raščiuvienė,

sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,dalyvaujant prokurorui Sauliui Daunoravičiui,gynėjai advokatei Kristinai Rutkauskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. gynėjos advokatės Kristinos Rutkauskienės apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant T. B. bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti arba mokytis, arba įsiregistruoti darbo biržoje, nesilankyti visų rūšių kazino ar žaidimų automatų salonuose, pirmus šešis bausmės atlikimo mėnesius neišeiti iš namų nuo 24 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2015 m. sausio 18 d. 04 val. 28 min. lošimo automatų salone „A.“, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) su savimi, t.y. savo rūbuose neteisėtai laikė ir po saloną neteisėtai, neturėdamas leidimo nešiojo šaunamąjį ginklą,- 7,65 mm kalibro graižtvinį pistoletą, savadarbiu būdu pagamintą iš pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujinio pistoleto IŽ-79-8, pakeičiant jo vamzdį į kitą graižtvinį vamzdį ir pritaikytą šaudyti 7,65 mm kalibro Browning šoviniais, kuris vadovaujantis LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra savadarbis šaunamasis ginklas ir priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams, bei 6 vnt. vienos grupės pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro Browning šovinių, skirtų įvairiems graižtviniams ginklams, kurie vadovaujantis LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu skirti šaunamiesiems „A“ ir „B“ kategorijos ginklams, t.y. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis iki 2015 m. sausio 18 d., 04 val. 30 min., kol šaunamąjį ginklą bei šaudmenis rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėja advokatė Kristina Rutkauskienė skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti T. B. išteisinamąjį nuosprendį arba skundžiamą nuosprendį pakeisti – pripažinti T. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei skirti savo dydžiu švelnesnę bausmę ir trumpesnį paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimo terminą.

Nurodo, kad nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas dėl procesinių teisės normų pažeidimo surašant nuosprendį ir vertinant įrodymus, teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms bei neteisingai paskirtos per griežtos bausmės.

Apeliantė cituoja skundžiamą nuosprendį, jame išdėstytus įrodymus, jų pagrindu padarytas išvadas ir teigia, kad teismas nuosprendyje vertino ir rėmėsi tik dalimi liudytojų parodymų, kurie patvirtina jos ginamojo kaltę, o jį teisinantys įrodymai buvo ignoruojami ir nuosprendyje net nenurodomi. T. B. viso proceso metu neneigė, kad buvo radęs daiktą, panašų į ginklą, kurį atsinešė į kazino, tačiau vėliau nusprendė juo atsikratyti, nes minimas daiktas buvo ne jo, ką ir padarė – paliko jį prie žaidimų automato. Tačiau jis nesuprato, ar tai kovinis ginklas, ar jo imitacija, nes nėra duomenų, kad T. B. turėtų specialių žinių apie šaunamuosius ginklus. Tokia jo versija nepaneigta ir minimi duomenys, gynėjos manymu, patvirtina, kad T. B. veiksmuose nėra privalomo atsakomybei pagal BK 253 straipsnį kilti elemento – tiesioginės tyčios, todėl jis kaltu pagal minimą straipsnį pripažintas nepagrįstai.

Šalies argumentai

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pripažino, jog renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka - ginklo poėmis nebuvo įformintas įvykio vietos apžiūros ar poėmio protokolu, tačiau tokį pažeidimą teismas laikė „formaliu“, neturinčiu įtakos gautų duomenų patikimumui. Akivaizdu, kad šioje byloje bylai reikšmingi duomenys surinkti nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, be to kazino rastąjį ginklą į policijos komisariatą pristatęs liudytojas A. K. nurodė, kad šį ginklą jis betarpiškai perdavė ten atvykusiems specialistams A. M. ir L. S., tačiau pastarieji tokių A. K. parodymų nepatvirtino, o be to, šie liudytojais apklausti asmenys skirtingai nei A. K. nurodė ginklo buvimo vietą jiems atvykus į policijos komisariatą – ant palangės, kai tuo tarpu A. K. nurodė, kad ginklą su šaudmenimis buvo padėjęs ant stalo, todėl kyla klausimų dėl duomenų patikimumo - ar specialisto išvadoje nurodytas graižtvinis pistoletas yra būtent daiktas, kurį rado ir kurį laiką turėjo su savimi T. B., bei kurį į policijos komisariatą atgabeno A. K.. Be to, liudytojas V. V. apklaustas teisme nurodė, kad policijos pareigūnas iš jo nurodytos vietos paėmė revolverį, o ne pistoletą. Kadangi šie esantys prieštaravimai nepašalinti, nėra pagrindo tvirtinti, kad T. B. rastas ir lošimų salone turėtas daiktas panašus į ginklą ir specialistui pateiktas ištirti ginklas yra vienas ir tas pats objektas. Kadangi pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas esmines bylos aplinkybes ir įrodymus vertino atsietai, o dalies įrodymų iš viso nevertino, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai ir padarytos išvados, neatitinkančios faktinių bylos aplinkybių, kad T. B. padarė nusikaltimą numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, todėl skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas, priimtinas naujas - išteisinamasis nuosprendis.

Skunde taip pat pažymima, kad teismas skirdamas bausmę T. B. nepagrįstai nurodė, kad jo veiksmai viešoje vietoje pasižymėjo ypatingu įžūlumu, nes viešosios tvarkos pažeidimu jis nebuvo kaltinamas. Taip pat nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, nes nėra jokių duomenų, kad girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Taip pat nepagrįstai nurodyta, kad byloje nėra nustatyta T. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes jis viso proceso metu davė tokius pat parodymus apie daikto, panašaus į ginklą suradimo ir nešiojimo aplinkybes, t. y. pripažino ir nurodė objektyvias veikos padarymo aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi neatidavęs iš karto apsaugos darbuotojui rasto ginklo, neigiamai vertino savo elgesį, todėl ši aplinkybė turi būti pripažintina jo atsakomybę švelninančia aplinkybe.

Atsižvelgiant į tai, kad T. B. padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, jo atlikti veiksmai jokių pasekmių nesukėlė, truko neilgai, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nuteistasis dirba, turi šeimą, išlaiko du nepilnamečius vaikus, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė aiškiai neatitinka BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties ir yra aiškiai per griežta, todėl paskirtos bausmės dydis turi būti mažintinas, taip pat trumpintinas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras - atmesti. Nuteistojo gynėjos advokates Kristinos Rutkauskienės skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, skirtingai nei nurodoma skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, ir pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. T. B. kaltė padarius BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neginčytinai įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai ištirtais ir nuosprendyje nuosekliai aptartais įrodymais.

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šiame straipsnyje nurodyti veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš straipsnyje nurodytų veikų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, trunkamojo pobūdžio, t. y. nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo ar realizavimo pradžios momento, o faktiškai baigiamas daryti, kai kaltininkas sulaikomas. Veikos padarymo motyvai esminės reikšmės juridinei kvalifikacijai neturi. Neteisėtas šaunamųjų ginklų laikymas – tai faktinis jų turėjimas savo žinioje nesvarbu kiek laiko, jei tam tikslui neturima reikiamo leidimo.

Skundžiamu nuosprendžiu T. B. pripažintas kaltu už tai, kad 2015 m. sausio 18 d., būdamas lošimo automatų salone „A.“, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) , neteisėtai – neturėdamas leidimo laikė ir nešiojo šaunamąjį ginklą ir šaudmenimis, kol juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šalies argumentai

Nuteistojo gynėja skunde nurodo, kad T. B. nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, nes byloje nėra jokių duomenų, kad jis suprato, jog disponavo būtent šaunamuoju ginklu, o ne jo imitacija ar pan., todėl jo veiksmuose nėra privalomo atsakomybei pagal BK 253 straipsnį kilti elemento – tiesioginės tyčios. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas su tokia gynėjos skunde išdėstyta pozicija nesutinka.

Nuteistasis neneigė, kad į kazino atsinešė daiktą, panašų į ginklą, kurį ateidamas į kazino radęs gatvėje, netoli kazino, teigia nesupratęs, ar jis tikras, ar žaislinis, o vėliau ginklą norėjo palikti todėl, kad jis ne jo nuosavybė. Tokius nuteistojo parodymus teisėjų kolegija vertina išimtinai kaip pasirinkta gynybine pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir juos atmeta, nes jie akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Šiame kontekste pirmiausia pažymėtina, kad nusikalstamai veikai – neteisėtam šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymui bei turėjimui konstatuoti visiškai nesvarbi nei šio įstatymo uždraustos veikos trukmė, nei aplinkybė, kam šie objektai priklauso nuosavybės teise. O kad nuteistasis suprato, jog neteisėtai disponuoja būtent šaunamuoju ginklu įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Liudytojas V. V., dirbantis lošimo automatų salone „A.“ ir buvęs įvykio vietoje nusikaltimo padarymo metu patvirtino, kad būdamas darbo kabinete, vaizdo kamerų pagalba matė nuteistąjį konfliktuojantį su kitais salone buvusiais asmenimis, kuomet nuteistasis buvo išsitraukęs daiktą, panašų į ginklą ir girdėjo jo grasinimą nušauti. Vėliau, nuteistajam išėjus į lauką, jo salone paliktoje striukėje užčiuopė galimai ginklą, todėl iškvietė policijos pareigūnus. Nuteistasis prieš pat policijos pareigūnams įeinant į kazino patalpas grįžo į saloną ir kažką paslėpė prie vieno iš lošimų automatų, kur pareigūnai netrukus rado paslėptą šaunamąjį ginklą. Šio liudytojo nurodomas aplinkybes visiškai patvirtina vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti T. B. veiksmai kazino patalpose – kaip jis konfliktuoja su vienu iš salone buvusiu asmeniu - laiko rankoje iš striukės kišenės išsitrauktą daiktą, panašų į ginklą ir bando artintis prie jo, vėliau išeina į lauką, atvykus pareigūnams grįžta į saloną ir nuėjęs už lošimų automatų kažką padeda, iš kur netrukus venas iš pareigūnų paima daiktą, panašų į ginklą. Taip pat liudytojas policijos pareigūnas A. K. parodė, kad įvykio dieną vyko į kazino patalpas pagal gautą pranešimą, kad ten esantis asmuo konfliktuoja ir demonstruoja ginklą. Nuvykus ten, apsaugos darbuotojas nurodė konfliktavusį ir demonstravusį ginklą asmenį – T. B. ir pasakė matęs, kaip jis ginklą paslėpė prie vieno iš žaidimų automatų. Apžiūrėjęs nurodytą vietą A. K. rado ginklą su šoviniais, kuris byloje esančia specialisto išvada pripažintas šaunamuoju.

Taigi, toks T. B. elgesys neabejotinai rodo, kad jis puikiai suprato, jog neteisėtai disponuoja šaunamuoju ginklu, kuriuo disponuoti neturėjo leidimo ir tai darė tiesiogine tyčia.

Šalies argumentai

Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad kazino patalpose rastas ginklas neįformintas įvykio vietos apžiūros, ar poėmio protokolu, kas kelia pagrįstų abejonių, ar daiktas, kuriuo disponavo T. B. ir specialisto išvadoje nurodytas graižtvinis pistoletas, yra vienas ir tas pats objektas. Tokie apeliantės teiginiai atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

Ar įrodymai patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių. Jei nėra aišku, kokiu būdu daiktas yra atsiradęs byloje, toks daiktas negali būti pripažintas įrodymu. Negali būti įrodymais daiktai, kurių atsiradimas byloje niekaip neįformintas arba juos paimant padaryti šiurkštūs BPK pažeidimai.

Byloje esančiuose policijos pareigūnų patrulių A. K., J. B. ir R. M. tarnybiniuose pranešimuose ( 1 t. b.l. 29, 33, 37) nurodyta, kad jie pagal budėtojo pranešimą, jog vienas iš kazino esančių asmenų turi ginklą, nuvyko į kazino, kur apsaugos darbuotojo nurodytoje vietoje rado paslėptą juodos spalvos pistoletą su užrašu „IŽ 79-8“, su vienu šoviniu lizde bei dar 5 šoviniais pistoleto apkaboje. Iš A. K. tarnybinio pranešimo bei jo parodymų, duotų apklausiant liudytoju tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, taip pat matyti, kad jis rastus objektus pristatė į policijos įstaigą.

Šioje vietoje pažymėtina, kad BPK konkrečiai nereglamentuoja, kaip turi būti įforminamas objektų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, esančių viešoje vietoje, paėmimas, nes šiuo atveju nėra jokio pagrindo tokių objektų paėmimui taikyti kokias nors BPK XII skyriuje numatytas procesines prievartos priemones. Nagrinėjamu atveju T. B. turėto ir jo paslėpto viešoje vietoje – kazino lankytojų salėje objekto , esant pagrindui įtarti, kad tai šaunamasis ginklas su šaudmenimis suradimas buvo įformintas jį suradusių policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta šio veiksmo atlikimo laikas ir vieta, surasti objektai pakankamai išsamiai aprašyti, nurodant jų kiekį ir individualius požymius, tarnybiniai pranešimai, kuriuose taip pat nurodyta jų surašymo data, pasirašyti juos surašiusių asmenų, t.y. jie iš esmės atitinka visus ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokolo reikalavimus, numatytus BPK 36 straipsnyje. Pažymėtina ir tai, kad sutinkamai su BPK 205 straipsnio 2 dalimi ir 207 straipsnio 1 dalimi, radimo vietoje privalomai turi būti tiriami ir apžiūrimi tik daiktai, kuriems ištirti nereikia daug laiko ar specialių sąlygų. Kadangi siekiant nustatyti, ar policijos pareigūnų kazino rasti objektai – pistoletas ir šoviniai yra šaunamasis ginklas ir šaudmenys, buvo būtinos specialios žinios ir techninės priemonės, juos turėjo tirti ir tyrė specialistas, kuris juos apžiūrėjo ir aprašė byloje esančioje išvadoje, kaip to reikalauja BPK 92 straipsnio 2 dalies nuostata.

Liudytojai A. M. bei L. S. patvirtino, kad jie policijos komisariate, t.y. vietoje, į kurią kazino rastus objektus nurodė pristatęs A. K., pastarojo nurodytu laiku supakavo pistoletą ir šovinius. Atsižvelgiant į tai, kad specialisto, apžiūrėjusio A. M. bei L. S. supakuotus objektus, išvadoje pistoleto ir šovinių aprašymas visiškai atitinka policijos patrulių tarnybiniuose pranešimuose nurodytas šių objektų ypatybes, nėra jokio loginio pagrindo išvadai, kad specialisto apžiūrėtas šaunamasis ginklas ir šaudmenys nėra tie, kuriuos kazino paslėpė T. B., o rado A. K.. Beje, pats T. B. niekada nepareiškė, kad šioje byloje esantis daiktinis įrodymas – ginklas, yra ne tas, kurį jis turėjo ir padėjo kazino. Tuo tarpu liudytojas V. V., teisiamojo posėdžio metu nurodęs, kad policijos pareigūnai kazino rado (tuo pačiu T. B. paslėpė) ne pistoletą, o revolverį, tos pačios apklausos metu, pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino būtent juos, t.y. kad koks buvo ginklas jis nežino, nes iš arti nematė ir jo neapžiūrėjo, todėl šio liudytojo parodymai niekaip nepaneigia, kad specialisto ištirtas ir nagrinėjamoje byloje esančioje 2015-01-23 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) aprašytas ginklas yra būtent tas, kurį laikė ir nešiojo T. B..

Tokiu būdu akivaizdu, kad T. B. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliantė skunde nesutinka ir su nuteistajam paskirtos bausmės dydžiu, mano, kad T. B. paskirtos bausmės dydis turi būti mažintinas, taip pat trumpintinas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis, nes jis kaltu prisipažino, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo jo girtumas, nustatyta nepagrįstai.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Pažymėtina, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis pripažįstamas atsakomybe lengvinančia aplinkybe, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje T. B. kaltu prisipažino iš dalies, neigė supratęs, kad disponuoja šaunamuoju ginklu nurodydamas, kad į kazino patalpas atsinešė rastą daiktą, tik panašų į ginklą, bet nežinojo, kad tai šaunamasis ginklas, tuo pačiu, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamas nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, akivaizdžiai neigdamas savo kaltę, todėl jo formalaus prisipažinimo laikyti nuoširdžiu ir vertinti tai kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nėra pagrindo. Taigi, pirmosios instancijos teismas T. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė pagrįstai.

Pažymėtina, kad BK 253 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ar sprogmenimis. Šis nusikaltimas laikomas baigtu kaltininkui atlikus bent vieną iš straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veiksmų su šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ar sprogmenimis, t.y. juos pagaminus, įgijus, laikius, nešiojus, gabenus ar realizavus. BK 253 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali – baudžiamajai atsakomybei atsirasti pasekmės reikšmės neturi.

Skundžiamu nuosprendžiu T. B. pripažintas kaltu atlikęs du straipsnio dispozicijoje numatytus veiksmus – šaunamąjį ginklą ir šaudmenis nuo nenustatyto laiko su savimi („savo rūbuose“) laikius bei po lošimo automatų saloną juos nešiojus. Tai rodo, kad T. B. padarė trunkamąjį nusikaltimą ir nėra nustatytas laikas, kada jis pradėjo daryti BK 253 straipsnyje uždraustą veiką, t.y. nuo kada jis pradėjo laikyti ar nešioti šaunamąjį ginklą ir šaudmenis. Dėl šios priežasties nėra jokių duomenų išvadai, kad inkriminuojamą veiką T. B. padarė, t.y. pradėjo šaunamąjį ginklą ir šaudmenis laikyti ir nešioti būdamas neblaivus, todėl jo būsena daromo trunkamojo nusikaltimo išaiškinimo momentu šiuo atveju negali turėti reikšmės, juo labiau, kad sutinkamai su BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostata, apsvaigimas kaltininko atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažįstamas tik nustačius, kad tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, kas reiškia, jog kaltininkas, nebūdamas apsvaigęs, nusikaltimo nebūtų padaręs, o nagrinėjamu atveju teismas T. B. girtumą atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino motyvuodamas tuo, kad jo girtumas įtakojo, tai, jog jis demonstravo ginklą kitiems asmenims galimai norėdamas juo grasinti ir tuo kėlė didžiulį pavojų kitų asmenų saugumui. Tačiau šie motyvai niekaip nėra susiję su T. B. inkriminuotos jo padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymiais, todėl kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas T. B. neblaivumą nusikaltimo išaiškinimo metu jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino nepagrįstai ir ši nuosprendžio dalis naikintina (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodyta, kad skiriant bausmę teismas privalo be kita ko atsižvelgti į kaltininko atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl, pirmos instancijos teismui skiriant bausmę atsižvelgus į nepagrįstai nustatytą T. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, ją panaikinus, švelnintina ir paskirtoji bausmė (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Tačiau ši aplinkybė neturėjo jokios reikšmės pirmos instancijos teismui sprendžiant paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, tame tarpe ir nustatant bausmės vykdymo atidėjimo terminą, todėl šio termino apeliacinio skundo motyvais pripažinti aiškiai per ilgu ir jį trumpinti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendį pakeisti: pašalinti T. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus; T. B. paskirtą bausmę sumažinti iki dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Algirdas GaputisValdas CiesiūnasJolanta Raščiuvienė