- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-23
- Bylos Nr.
- e2-1780-1019/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26905-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė
- Ieškovas
- UAB „Rail Asset Management“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Eranium“
- Atsakovas
- AB „LTG Cargo“
- Advokatai
- Vitalij Vaičiūnas
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovės UAB „Rail Asset Management“, trečiojo asmens UAB „Eranium“ atstovui advokatui Vitalij Vaičiūnui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Rail Asset Management“ ieškinį atsakovei AB ,,LTG Cargo“ dėl nuomos mokesčio grąžinimo, trečiasis asmuo – UAB „Eranium“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 8888,27 Eur ieškovės sumokėto nuomos mokesčio, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tarp ieškovo (UAB Rail Asset Management) ir atsakovo (AB LTG CARGO) buvo sudaryta Vagonų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), pagal kurios 1.1. p. atsakovas (Nuomotojas) įsipareigojo perduoti Ieškovui (Nuomininkui) geležinkelio vagonus laikinai naudotis ir valdyti už užmokestį, o Nuomininkas įsipareigojo priimti vagonus ir mokėti nuomos mokestį Sutarties nurodyta tvarka ir terminais. Pagal Sutarties 3.1. p. Nuomotojas turėjo suderinti vagonų kursavimo maršrutus (ne LR teritorijoje). Vagonai pagal Sutartį buvo perduoti (duomenys neskelbtini). Pagal Sutarties 2.2. p. Nuomininkas per 3 (tris) darbo dienas po Sutarties sudarymo privalo pateikti Nuomotojui rašytinį prašymą dėl vagonų kursavimo maršrutų ir sąlygų suderinimo su kitų valstybių geležinkeliais. Prašymas buvo pateiktas (duomenys neskelbtini). Suderinimas buvo gautas Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos, Kazachstano ir Uzbekistano geležinkeliams. Pranešime nebuvo nurodyta, kokiam terminui šis suderinimas buvo gautas, todėl Ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad suderinimas išduodamas maksimaliam terminui, numatytam Sutarties 3.10. p., t. y. vienerių metų terminui. (duomenys neskelbtini) Ieškovui buvo pranešta, kad nuomojamiems vagonams Rusijos geležinkeliai nesuderino pakrovos. Minėto suderinimo Atsakovas taip ir negavo. Kadangi apie maršrutų nesuderinimą Ieškovui tapo žinoma tik (duomenys neskelbtini), vagonai negalėjo būti grąžinti greitai, nes tuo momentu jie buvo pakrauti ir su kroviniu išsiųsti į paskirties stotis, esančias Kazachstane, Gruzijoje, Rusijoje, Kirgizijoje. Atstumas iki LR Panerių st. nuo 1187 km. iki 4640 km, todėl atsirado labai didelės vagonų grąžinimo sąnaudos. Ieškovas ne vieną kartą telefonu kalbėjo su AB LG CARGO atsakingais darbuotojais ir gavo patikinimus, kad AB LG CARGO deda tinkamas pastangas, kad kursavimo maršrutai 2020 metams būtų suderinti. Todėl ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad pakrova Rusijoje bus suderinta ir ne iš karto kreipėsi dėl Sutarties nutraukimo, nors preliminariai apie tai buvo paminėta jau (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) Ieškovas palaipsniui pradėjo vagonų grąžinimą. (duomenys neskelbtini) iš 10 vagonų buvo grąžinti 4 vagonai, vasario mėn. dar 3, likusieji 3 vagonai buvo grąžinti (duomenys neskelbtini) Ieškovas dar (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Atsakovą su prašymu neskaičiuoti nuomos mokesčio nuo (duomenys neskelbtini). Tačiau Atsakovas su tuo nesutiko. Iš atsakovo pateikto atsakymo ieškovas sužinojo, kad Atsakovas dar (duomenys neskelbtini) pirmoje pusėje žinojo apie galimas problemas ir galėjo apie tai įspėti ieškovą. Tačiau pranešė apie nesuderinimą tik (duomenys neskelbtini), kai paveikti situacijos jau nebuvo galima. Ieškovas pažymėjo, kad iš viso pagal Sutartį Atsakovo buvo išrašyta sąskaitų-faktūrų 24 956,46 Eur sumai. Dalis Atsakovo išrašytų sąskaitų buvo sudengta iš Ieškovo lėšų, pervestų į Atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą, o dalis iš Ieškovo sumokėto pagal Sutartį užstato (18 400 Eur). Tame tarpe ir dalis sąskaitų-faktūrų ginčijamoms nuomos mokesčio sumoms, o būtent (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) buvo sudengta iš kitų ieškovo mokėtų lėšų. Šių trijų sąskaitų-faktūrų suma - 8888,27 Eur. Jos buvo išrašytos už vagonų nuomą (duomenys neskelbtini). Ieškovo nuomone, Atsakovas neturėjo teisės išrašyti šių sąskaitų, nes nebuvo suteiktos paslaugos pagal Sutartį. Atsakovas netinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal Sutartį, dėl ko Ieškovas negalėjo gauti iš Sutarties atitinkamos naudos. Todėl sumos neturėjo būti įskaitytos (sudengtos), o grąžintos Ieškovui. Ieškovo teigimu, grąžinant vagonus, pakrovos buvo vykdomos, tačiau tai buvo daroma, siekiant minimizuoti grąžinimo išlaidas. Bet kuriuo atveju, grąžinami vagonai judėjo LR kryptimi ir jų pakrovimą negalima laikyti pilnaverčiu naudojimu, nes buvo apribotos judėjimo kryptys (tik LR kryptimi). Atsakovo sutikimu, suteikti pagal Sutartį vagonai buvo perduoti subnuomos pagrindu su Ieškovu susijusiai bendrovei - UAB „Eranium“, kuri vykdė visas pakrovas vagonams. Kadangi maršrutai suderinti nebuvo, ieškovas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui jokių sąskaitų neišrašė, t. y. jokio pelno iš vagonų nuomos ir subnuomos nebuvo gauta. Ieškovo teigimu, iš viso buvo patirta 4992,73 Eur grąžinimo sąnaudų, o sąskaitų už suteiktas paslaugas išrašyta 4104,47 Eur sumai. Taigi, grąžinant vagonus, UAB „Eranium“ patyrė 888,26 Eur nuostolį, kuris būtų ženkliai didesnis, jei vagonai be pakrovimų būtų siunčiami į LR Panerių st. Sutarties 3.10. p. numato, kad vagonų kursavimo maršrutai ir sąlygos derinami ne daugiau nei vieneriems kalendoriniams metams. Tačiau Sutartyje neišaiškinta kalendorinių metų sąvoka. Ieškovo teigimu, pasirašydamas Sutartį, Ieškovas turėjo ilgalaikių planų, susijusių su vagonų naudojimu ir pelno nuo tos veiklos gavimu. (duomenys neskelbtini) el. paštu buvo gautas pranešimas, kad maršrutai suderinti, kuriame nebuvo nurodytas suderinimo laikotarpis. Ieškovas turėjo pagrindą tikėtis, kad kursavimas suderintas maksimaliam terminui, nurodytam Sutartyje, t. y. vienerių metų terminui. Pažymėjo, kad vagonai nuomai pagal priėmimo-perdavimo aktus buvo perduoti (duomenys neskelbtini) (8 vagonai) ir (duomenys neskelbtini) (2 vagonai), t. y. praktiškai artėjant terminui, nurodytam Sutarties 3.11. p., kai Nuomotojui (Atsakovui) turi būti pateiktas prašymas dėl naujo kursavimo maršrutų suderinimo. Iš Nuomotojo pusės niekas neužsiminė, kad vagonų kursavimo maršrutų suderinimo terminas jau beveik pasibaigė ir reikia derinti naują terminą, tuo tarpu jam buvo puikiai žinomi Ieškovo ketinimai sudaryti ilgalaikę sutartį, tikslu naudotis vagonais NVS šalyse, ypatingą prioritetą suteikiant Rusijai, nes būtent per Rusiją praeina pagrindiniai pervežimo geležinkeliu maršrutai, o siunčiant krovinius iš kitų NVS šalių, dauguma krovinio gavėjų yra taip pat Rusijoje. Atsakovas netinkamai įvykdė savo prievolę kooperuotis ir bendradarbiauti, dėl ko Ieškovui nebuvo atskleista esminė aplinkybė, būtent tai, kad Ieškovas nuo sausio pirmos dienos faktiškai iš Sutarties negalės gauti naudos, kurios tikėjosi. Atsakovas, siųsdamas (duomenys neskelbtini) pranešimą arba perduodamas vagonus nuomai (duomenys neskelbtini) turėjo pranešti, kad vagonų kursavimo maršrutai suderinti tik iki metų pabaigos, t. y. faktiškai dviem mėnesiams. Žinodamas tokią informaciją iš anksto, Ieškovas galėtų arba iš viso atsisakyti tokių vagonų priėmimo, arba pasirūpinti jų grąžinimu į LR iki Naujų metų. Tokiu būdu Ieškovas išvengtų nepagristų nuostolių. Akivaizdu, kad Ieškovo už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo sumokėtas nuomos mokestis už vagonų, kurių jis faktiškai negalėjo naudoti, nuomą. Ieškovo nuomone, šiuo atveju yra visos sąlygos Atsakovo sutartinei atsakomybei konstatuoti: atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – neįvykdė pareigos tinkamai suderinti vagonų kursavimo maršrutą; ieškovo sumokėti atsakovui nuomos ir kiti mokesčiai už vagonus, kuriais Ieškovas negalėjo tinkamai naudotis, laikytini ieškovo nuostoliais; atitinkamai, konstatuotinas priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių; ieškovo patirti nuostoliai sąlygoti atsakovo kaltų veiksmų, nes atsakovui buvo ir turėjo būti žinoma, kad tinkamai nesuderinus maršrutų, ieškovas negalės gauti iš Sutarties naudos, kurios tikėjosi ją sudarydamas, o atsakovas neturės teisės reikalauti atlikti mokėjimus. Kadangi Atsakovas iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudą (nuomos mokesčio pavidalu), o ieškovas, sumokėdamas tą nuomos mokestį, atitinkamai patyrė nuostolių, šie nuostoliai išreikalautini iš Atsakovo (CK 6.249 straipsnis).
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad patikslintu ieškiniu Ieškovas prašo ne atlyginti nuostolius (žalą), o grąžinti sumokėtą nuomos mokestį, tačiau nuomos mokesčio grąžinimas nėra numatytas nei teisės aktuose, nei šalių sudarytoje Sutartyje. Net ir taikant Ieškovo nurodytas CK nuostatas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę, patikslintame ieškinyje nėra įrodyta nei viena iš civilinės atsakomybės kilimo sąlygų. Nors patikslintame ieškinyje Ieškovas nurodo, kad Atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai suderinti vagonų kursavimo maršrutą, tačiau, atsakovo vertinimu, Ieškovas netinkamai aiškina Sutarties nuostatas. Prievolė, kurios pareiga yra dėti maksimalias pastangas, laikoma neįvykdyta tik tada, kai neįdėtos tokios pastangos rezultatui pasiekti. Jeigu maksimalios pastangos įdėtos, bet rezultatas lieka nepasiektas, sutartis laikoma tinkamai įvykdyta. Priešingai nei nurodo Ieškovas, Sutarties 2.2 papunktis numato pareigą Nuomotojui derinti konkretų vagonų kursavimo maršrutą ir sąlygas, tačiau neužtikrina, kad Nuomininko prašomos vagonų kursavimo sąlygos bus suderintos. Vagonų kursavimo sąlygos išimtinai priklauso nuo kitų valstybių kompetentingų įstaigų – geležinkelių administracijų priimamų sprendimų, kuriems Atsakovas negali daryti jokios įtakos. Ši Sutarties nuostata negali būti suprantama, kaip perkelianti Nuomotojui atsakomybę dėl kitų valstybių kompetentingų įstaigų priimtų sprendimų. Šiuo atveju Sutarties dalis, kuria Atsakovas įsipareigojo derinti vagonų kursavimo maršrutą ir sąlygas su kitų valstybių geležinkeliais, vertintina kaip prievolė dėti maksimalias pastangas. Atsakovas šią savo pareigą įvykdė tinkamai, kreipėsi į Ieškovo nurodytų valstybių kompetentingas institucijas dėl vagonų kursavimo sąlygų suderinimo. Vagonų kursavimo sąlygos pilna apimtimi buvo suderintos Lietuvos Respublikos (LG), Baltarusijos Respublikoje (BČ), Ukrainoje (UZ), Kazachstano Respublikoje (KZ) ir Uzbekistano Respublikoje (UTI). Taip pat buvo suderinta iškrova ir tranzitas Rusijos Federacijoje, tačiau RŽD atsisakė suderinti tik vagonų pakrovą Rusijos Federacijoje. Net ir gavęs neigiamą atsakymą, Atsakovas dėjo maksimalias pastangas, siekdamas suderinti vagonų pakrovą Rusijos Federacijoje, t. y. pakartotinai raštu kreipėsi į RŽD, tačiau dėl nuo Atsakovo nepriklausančių priežasčių pakrova nebuvo suderinta. Atsakovas nepažeidė jokių teisės aktų ar Sutarties nuostatų, todėl nėra pagrindo teigti, kad Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. Nors Ieškovas nurodo, kad dėl vagonų kursavimo maršrutų nesuderinimo patyrė 8888,27 Eur nuostolių, kuriuos sudaro nuomos mokestis, tačiau šiuo atveju nuomos mokestis negali būti prilygintas Ieškovo patirtiems nuostoliams CK 6.249 straipsnio prasme. Šalių sudarytos Sutarties 2.3 papunktis numato, kad Nuomininko pareiga mokėti nuomos mokestį atsiranda Nuomotojui el. paštu pateikus Nuomininkui pranešimą apie parengtus perduoti vagonus. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad Nuomotojas perdavė Nuomininkui valdyti ir naudotis 10 vagonų 2019 m. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. (duomenys neskelbtini), ieškovas grąžino vagonus dalimis laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020 (duomenys neskelbtini). Taigi, vadovaujantis Sutarties 5.9 papunkčiu, nuomos mokestis Ieškovui buvo skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2019 m. (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. (duomenys neskelbtini), o Ieškovas turėjo pareigą už šį laikotarpį apskaičiuotą nuomos mokestį sumokėti (Sutarties 1.1 papunktis). Atsakovo teigimu, šiuo atveju Ieškovo prašomi priteisti nuostoliai yra ne kas kita, kaip Ieškovo už vagonų nuomą pagal laisva valia sudarytos nuomos sutarties sąlygas apskaičiuotas ir sumokėtas nuomos mokestis. Dėl priežastinio ryšio atsakovas nurodė, jog, vertinant faktinio priežastinio ryšio egzistavimą, laikytina, kad Ieškovo nurodyti 8888,27 Eur nuostoliai, kuriuos sudaro Ieškovo sumokėtas nuomos mokestis, niekaip nėra susiję su paties Ieškovo nurodytais neva egzistuojančiais Atsakovo neteisėtais veiksmais. Tuo atveju, jeigu nebūtų Ieškovo nurodomų neteisėtų veiksmų – Sutarties pažeidimo, Ieškovui vis tiek tektų pareiga sumokėti nuomos mokestį. Vertinant teisinio priežastinio ryšio egzistavimą, Atsakovo elgesys derinant maršrutų kursavimo sąlygas visiškai atitinka bonus pater familias kriterijų. Vagonų kursavimo maršrutų suderinimas priklauso ne tik nuo Atsakovo veiksmų, bet ir nuo kitų valstybių kompetentingų įstaigų priimamų sprendimų. Atsakovas niekaip negali daryti įtakos tokiems sprendimams, todėl Sutartimi jis prisiėmė pareigą derinti kursavimo maršrutus, o ne suderinti. Apie tai, kad RŽD atsisakė suderinti visas Ieškovo prašomas maršrutų kursavimo sąlygas, Atsakovas sužinojo (duomenys neskelbtini) darbo dienos pabaigoje. Nei Sutarties sudarymo metu, nei vagonų perdavimo Ieškovui metu Atsakovas apie tokį RŽD sprendimą nežinojo ir negalėjo žinoti. Atsakovo teigimu, pagal Sutarties 5.9 papunktį, vagonų nuomos mokestis skaičiuojamas nuo vagonų perdavimo Nuomininkui dienos iki vagonų grąžinimo Nuomotojui dienos. Ieškovas vagonus grąžino dalimis laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. (duomenys neskelbtini), todėl Ieškovui buvo pateiktos sąskaitos faktūros, išrašytos už vagonų nuomą (duomenys neskelbtini)-kovo mėnesiais. Atsakovas, išrašydamas PVM sąskaitas faktūras, visais atvejais atsižvelgdavo į einamąjį mėnesį Ieškovo grąžintus iš nuomos vagonus, todėl nuomos mokestis kas mėnesį mažėjo, priklausomai nuo Ieškovo grąžintų vagonų skaičiaus. Priešingai nei nurodo Ieškovas, aplinkybė, kad RŽD atsisakė suderinti pakrovą Rusijos Federacijoje, savaime neturi jokios įtakos šalių tarpusavio sutartiniams santykiams. Šalys sąmoningai pasirinko būtent tokią Sutarties 3.1 papunkčio formuluotę, kuri įtvirtina pareigą Atsakovui derinti vagonų kursavimo maršrutą ir sąlygas, o ne garantuoja, kad tokios sąlygos bus suderintos. Atsižvelgdamos į tai, kad kitų valstybių kompetentingos įstaigos gali ir nesutikti suderinti vagonų kursavimo nuomininko pageidaujamomis sąlygomis, šalys taip pat numatė ir specialią nuomos sutarties nutraukimo sąlygą - pagal Sutarties 3.1 papunktį, tuo atveju, kai kitų šalių geležinkeliai nesuderina vagonų kursavimo sąlygų, nuomininkas turi teisę be išankstinio įspėjimo nutraukti nuomos sutartį. Taigi, kitų valstybių geležinkelių atsisakymas suderinti vagonų kursavimo sąlygas sukuria Ieškovui teisę nutraukti nuomos sutartį be išankstinio įspėjimo ir mokėti nuomos mokestį tik už faktiškai valdomus, o ne visus numatytus nuomos sutartyje, vagonus. Taigi Ieškovas nepagrįstai reikalauja grąžinti nuomos mokestį už faktiškai valdytus ir naudotus vagonus. Be to, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. (duomenys neskelbtini) Ieškovas aktyviai vykdė veiklą ir naudojosi jam perduotais vagonais – vykdė pakrovą, iškrovą, taip pat naudojosi tranzitu. Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovas faktiškai naudojosi pagal Sutartį išnuomotais vagonais, nėra jokio teisinio pagrindo neskaičiuoti nuomos mokesčio už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. (duomenys neskelbtini) Vadovaujantis Sutarties 3.10 papunkčiu, vagonų kursavimo maršrutai ir sąlygos derinami ne ilgiau kaip vieneriems kalendoriniams metams. Priešingai nei Patikslintame ieškinyje teigia Ieškovas, kalendoriniai metai pradedami skaičiuoti nuo sausio 1 d., o ne nuo konkrečios sutarties sudarymo dienos, ir baigiasi gruodžio 31 d., o ne pasibaigus konkrečios sutarties galiojimo terminui. Pažymėtina, pagal Sutarties 3.12 papunktį, tuo atveju, jei vagonų kursavimo maršrutai ir sąlygos kitiems kalendoriniams metams nėra suderinti likus 15 kalendorinių dienų iki suderinto kursavimo termino pabaigos, vagonai gali būti pakrauti tik vežti į Lietuvos Respublikos geležinkelio stotis, o tai darydamas jis prisiėmė visą dėl maršrutų nesuderinimo kilsiančią riziką. Taigi, negavęs informacijos apie suderintas maršrutų kursavimo sąlygas iki (duomenys neskelbtini), Atsakovas neturėjo teisės krauti vagonus vežti į kitų valstybių geležinkelio stotis. Kaip matyti ir Ieškovo patikslintame ieškinyje pateikiamų duomenų bei Atsakovo teikiamo išrašo iš OPKIS duomenų sistemos, Ieškovas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) krovė vagonus vežimui į kitas užsienio valstybes, planavo pakrovas Rusijos Federacijoje. Atsižvelgiant į tai, pats Ieškovas laikomas pažeidusiu Sutarties nuostatas (t. y. Sutarties 3.12 papunktį). Tokiais savo veiksmais Ieškovas prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką, todėl, nesilaikant Sutartyje numatytų pareigų turėtos išlaidos, negali būti priteisiami iš Ieškovo.
Trečiasis asmuo UAB „Eranium“ atsiliepimu su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti visiškai.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog Atsakovo pareigą grąžinti gautas nuomos mokesčio lėšas kildina iš Vagonų nuomos sutarties neįvykdymo. Ginčas kilo dėl to, kad atsakovas skaičiavo nuomos mokestį už išnuomotus vagonus, kurių ieškovas negalėjo naudoti dėl atsakovo neįvykdytos pareigos, t. y. dėl nesuderinto kursavimo maršruto. Pagal sutartį nuomotojas mokėjimo reikalavimus išrašyti ir vagonus perduoti nuomininkui gali tik suderinęs vagonų kursavimo maršrutą pagal nuomininko prašymą. Atsakovas (duomenys neskelbtini) pranešimu informavo ieškovą apie vagonų kursavimo maršruto nesuderinimą, tačiau, nepaisant to, nuomos mokestis buvo ir toliau skaičiuojamas. Atsakovas skaičiavo nuomos mokestį už vagonus, žinodamas, jog ieškovas negalės jų naudoti tam tikslui, kurio siekė sudarydamas Sutartį, t. y. kad šie vagonai negalės būti pakraunami Rusijos Federacijos geležinkeliuose. Todėl Atsakovas pažeidė Sutarties sąlygas (CK 6.63 str. 1 d. 1 p.). Atsakovas, pranešdamas apie vagonų kursavimo maršruto nesuderinimą, paminėjo, kad šis klausimas sprendžiamas. Atsakovo veiksmai suteikė Ieškovui pagrindą tikėti, kad kursavimo maršrutai bus suderinti. Todėl Ieškovas nepasinaudojo galimybe anksčiau pradėti sutarties nutraukimo veiksmų ir priėmė vykdyti paraiškas dėl vežimo suteiktais pagal Sutartį vagonais organizavimo. Kadangi Atsakovas nesuderino pakrovos, Ieškovas prarado galimybę teikti vežimo organizavimo paslaugas, jam teko vagonus grąžinti. Pakrovos buvo vykdomos tik Lietuvos Respublikos kryptimi, jų tikslas buvo - nuostolių minimizavimas, o ne pelno gavimas, kaip būtų buvę, jei Atsakovas savo įsipareigojimus pagal Sutartį įvykdytų tinkamai. Nors atsiliepime Atsakovas nurodo, kad prievolė, kurios pareiga yra dėti maksimalias pastangas, laikoma neįvykdyta tik tada, kai neįdėtos tokios pastangos rezultatui pasiekti, tačiau nesuprantama, kokių veiksmų ėmėsi Atsakovas, kad rezultatas būtų pasiektas. Ieškovo nuomone, šiuo atveju negalima apsiriboti prašymo parašymu ir, gavus neigiamą atsakymą - jo retransliavimu nuomininkui. Būtina inicijuoti derybas, komandiruotes, siekiant gauti tokį suderinimą, tuo labiau, kad vagonų, suteiktų pagal Sutartį kursavimo suderinimas pagal analogiją turėtų reikšmę ir derinant kitų vagonų kursavimą kitiems LR ūkio subjektams. Atsakovas užėmė pasyvią poziciją ir jo pasyvumas tapo netinkamo Sutarties vykdymo ir Ieškovo nuostolio priežastimi. Ieškovas nesutinka su Atsakovo pozicija, kad nuomos mokestis negali būti prilygintas nuostoliams. Atsakovas netinkamai įvykdė savo pareigas dėl kursavimo maršrutų suderinimo, todėl Ieškovas negavo iš Sutarties to, ko tikėjosi gauti. Ieškovo teigimu, vagonų valdymo faktas pats savaime neturi Ieškovui jokios prasmės. Ieškovo tikslas, sudarant nuomos sutartį - galimybė naudotis vagonais tikslu vykdyti pervežimų organizavimo veiklą. Todėl be kursavimo maršruto suderinimo Sutarties sudarymas Ieškovui netenka prasmės. Atsiliepime nurodomas teiginys, kad Ieškovas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) neva aktyviai vykdė veiklą, neatitinka tikrovės. Grąžinant vagonus, pakrovos iš tikrųjų buvo vykdomos, tačiau tai buvo daroma, siekiant minimizuoti grąžinimo išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė pateiktame triplike, nesutikdama su ieškovo argumentu, kad pagal šalių sudarytos Sutarties 2.2 ir 2.3 papunkčius nuomos mokestis gali būti skaičiuojamas tik suderinus vagonų kursavimo maršrutą, nurodė, kad, priešingai nei nurodo Ieškovas, Nuomininko pareiga mokėti nuomos mokestį pagal Sutartį kyla esant tik vienai sąlygai – Nuomotojas yra pateikęs Nuomininkui pranešimą apie parengtus perduoti vagonus. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad Atsakovas pranešimą apie parengtus perduoti vagonus Ieškovui yra pateikęs, todėl akivaizdu, kad Ieškovas turėjo pareigą mokėti nuomos mokestį. Nei Sutarties 2.3 papunktis, nei kitos Sutarties nuostatos nenumato sąsajos tarp Nuomininko pareigos mokėti nuomos mokestį ir kursavimo sąlygų suderinimo. Priešingai, pagal Sutarties nuostatas, Nuomininko pareiga mokėti nuomos mokestį atsiranda Nuomotojui išsiuntus pranešimą apie parengtus perduoti vagonus (Sutarties 2.3 papunktis), o pasibaigia Nuomininkui visiškai atsiskaičius už suteiktas paslaugas (Sutarties 6.13 papunktis). Tuo tarpu kursavimo sąlygų nesuderinimas sukelia kitokias pasekmes – Nuomininkas įgyja teisę be išankstinio įspėjimo ir be numatytų sankcijų nutraukti Sutartį.
2021-04-08 teismo posėdžio metu ieškovės, trečiojo asmens atstovas palaikė ieškinį jame nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad pagal Nuomos sutartį vagonai perduoti (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) gavo pranešimą, kad kitiems metams maršrutas nesuderintas Rusijoje ir Kazachstane. Atsakovas dėl maršrutų suderinimo kreipėsi (duomenys neskelbtini) ir pasyviai laukė iki (duomenys neskelbtini) mėnesio pabaigos, nors turėjo aktyviai veikti. Ieškovui pranešimas apie nesuderinimą buvo netikėtas, todėl kai kurie vagonai buvo daugiau nei 4000 km nuo Lietuvos, jų grąžinimas užtruko. Ieškovės vertinimu, pareiga suderinti maršrutą nebuvo įvykdyta, todėl atsakovė neturėjo teisės pasiimti nuomos mokesčio. Ši Nuomos sutartis su atsakove buvo pirmoji, tačiau ieškovė pati turi nuosavų vagonų, taip pat kelias dešimtis iš trečiųjų asmenų. Pagal Sutartį, ieškovei pateikus prašymą dėl maršrutų suderinimo, atsakovė juos derina ir, gavus suderinimą, ieškovė sumoka nuomos mokestį ir priima vagonus. Sudarius sutartį, ieškovė prašė daugiau maršrutų nei buvo suderinta, tačiau tai ieškovę tenkino. Vėliau nebuvo suderintos pagrindinės kryptys – Rusija ir Kazachstanas. Jei ieškovei būtų žinoma, kad greitai baigsis suderinimas, vagonus būtų planavę arčiau Lietuvos. Ieškovė ir trečiasis asmuo turėjo suplanavę pakrovas 2020 metų pradžiai. Ieškovė patyrė nuostolius ne dėl to, kad neišduotas leidimas, o dėl to, kad atsakovė neįvykdė pareigos, nedėjo maksimalių pastangų išvengti nuostolių.
Atsiliepimas
2021-04-08 teismo posėdžio atsakovės atstovė palaikė atsiliepime nurodytus argumentus. Papildomai nurodė, kad pagal Sutartį atsakovės pareiga buvo kreiptis dėl maršrutų suderinimo, o ne garantuoti, kad bus suderinta. Atsakovė atliko daugiau nei privaloma – ėmėsi aktyvių veiksmų, telefonu, raštu bendravo su RŽD. Pagal Sutartį, nesuderinus maršrutų, nuomininkas gali nutraukti sutartį be įspėjimo. Taigi sutartis nustatė specialią gynybos priemonę, o ne teisę naudotis vagonais be nuomos mokesčio. Atsakovės teigimu, nėra sąsajos tarp nuomos mokesčio ir maršrutų suderinimo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad buvo suplanavusi pakrovas, nes iš pateiktų įrodymų matyti, jog užsakymai buvo kitu laikotarpiu. Dėl maršrutų suderinimo laikotarpio paaiškino, kad pagal Sutarties 3.10 punktą suderinama ne ilgiau kaip kalendoriniams metams, t. y. visuotinai žinoma aplinkybė, kad kalendoriniai metai prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d. Ieškovė, negavusi informacijos apie suderinimą iki (duomenys neskelbtini), neturėjo teisės krauti, priešingu atveju prisiėmė su tuo susijusią riziką. Atsakovė nepažeidė bendradarbiavimo pareigos – derino maršrutus telefonu, raštu. Interesas suderinti maršrutus buvo ir atsakovės, bet to padaryti nepavyko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp šalių buvo sudaryta Vagonų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kuria nuomotojas (atsakovė) įsipareigojo perduoti nuomininkui (ieškovei) laikinai valdyti ir naudoti vagonus, o nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį. (duomenys neskelbtini) nuomininkas pateikė Prašymą dėl prekinių vagonų nuomos ir jų kursavimo suderinimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kursavimo suderinimo prašymas), kuriuo prašė suderinti 10 dengtų prekinių vagonų pakrovą, tranzitą ir iškrovą nurodytose valstybėse. (duomenys neskelbtini) elektroniniu laišku atsakovė informavo ieškovę, kad maršrutų kursavimo sąlygos suderintos iš dalies, t. y. Lietuvos Respublikoje (LG), Baltarusijos Respublikoje (BČ), Ukrainoje (UZ), Rusijos Federacijoje (RŽD), Kazachstano Respublikoje (KZ) ir Uzbekistano Respublikoje (UTI). Bylos duomenimis, ieškovė sutiko su suderintomis kursavimo sąlygomis, 10 vagonų buvo perduoti pagal Vagonų perdavimo-priėmimo aktus 2019 m. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. (duomenys neskelbtini) (Dok-230950). Minėti vagonai (duomenys neskelbtini) Subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo perduoti trečiajam asmeniui UAB „Eranium“. Atsakovė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į ieškovės nurodytų valstybių geležinkelius valdančias įmones, prašydama pratęsti vagonų kursavimą iki 2020 m. gruodžio 31 d. Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) iš Kazachstano Respublikos geležinkelius valdančios įstaigos gauta telegrama, kuria informuojama apie suderintas maršrutų kursavimo sąlygas. (duomenys neskelbtini) iš Rusijos Federacijoje geležinkelius valdančios įstaigos (toliau – ir RŽD) gauta telegrama, kuria informuojama, kad RŽD suderina ieškovės valdomų vagonų iškrovą ir tranzitą Rusijos Federacijoje, išskyrus pakrovą. Apie RŽD sprendimą nesuderinti vagonų pakrovos ieškovė informuota (duomenys neskelbtini) el. laišku. (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė informavo ieškovę apie priimtą draudimą siųsti tuščius dengtus vagonus, platformas, pusvagonius iš visų stočių į visas Kazachstano Respublikos geležinkelio stotis nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) el. laišku atsakovei ieškovė nurodė, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) negalėjo krauti vagonų Rusijos Federacijoje, o nuo (duomenys neskelbtini) šie vagonai stovi, todėl prašė neskaičiuoti nuomos mokesčio nuo (duomenys neskelbtini) iki maršrutų kursavimo sąlygų suderinimo su RŽD dienos. Atsakovė (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) dar kartą kreipėsi į RŽD, prašydama suderinti ieškovės valdomų vagonų pakrovą Rusijos Federacijoje, tačiau (duomenys neskelbtini) raštu RŽD informavo, kad atsisakoma suderinti vagonų pakrovą. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė pranešė atsakovei, kad nutraukia Sutartį dėl dviejų vagonų (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos. Bylos duomenimis, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. (duomenys neskelbtini) ieškovė grąžino atsakovei visus vagonus.
Pagal Sutartį atsakovė ieškovei už vagonų nuomą (duomenys neskelbtini) mėnesiais išrašė PVM sąskaitas-faktūras 8888,27 Eur sumai: 1) (duomenys neskelbtini) Serija (duomenys neskelbtini) 5849,29 Eur sumai už vagonų nuomą (duomenys neskelbtini); 2) 2020 m. vasario 29 d. (duomenys neskelbtini) 2688,64 Eur sumai už vagonų nuomą 2020 m. vasario mėn.; 3) 2020 m. kovo 31 d. Serija (duomenys neskelbtini) 350,34 Eur sumai už vagonų nuomą (duomenys neskelbtini). Dalis išrašytų sąskaitų buvo sudengta iš ieškovės lėšų, pervestų į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą, o dalis – iš ieškovės sumokėto pagal Sutartį užstato.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 8888,27 Eur sumokėto nuomos mokesčio, kadangi, ieškovės teigimu, atsakovė neįvykdė Sutartyje numatyto įsipareigojimo suderinti vagonų pakrovą, todėl ieškovė negalėjo gauti iš Sutarties tos naudos, kurios tikėjosi ją sudarydama. Atsakovė, nesutikdama su pareikštu ieškiniu, nurodo, kad ji Sutarties nepažeidė.
Taigi byloje kilo ginčas dėl sutartinių prievolių vykdymo tinkamumo. Sutartinė civilinė atsakomybė taikoma, kai viena sutarties šalis neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartį, dėl to kita šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai specialūs įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją.
Ieškovė įrodinėja, kad ji patyrė 8888,27 Eur žalos, kuri lygi sumokėtam nuomos mokesčiui už vagonus, kurių ji faktiškai negalėjo naudoti, atsakovei nesuderinus kursavimo maršrutų.
Byloje nustatyta, kad šalis siejo nuomos teisiniai santykiai. Pagrindinis nuomos teisinių santykių požymis yra tas, kad nuomojamas turtas nuomininkui perduodamas naudotis ir valdyti arba tik naudotis, o nuomininkas turi pareigą už naudojimąsi turtu mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis). Nuomotojas turi sudaryti sąlygas išnuomotais daiktais nuomininkui naudotis realiai.
Pagal Sutarties 1.1. punktą atsakovė (nuomotojas) įsipareigojo perduoti ieškovei (nuomininkui) geležinkelio vagonus laikinai naudotis ir valdyti už užmokestį, o nuomininkas įsipareigojo priimti vagonus ir mokėti nuomos mokestį Sutartyje nurodyta tvarka ir terminais. Pagal Sutarties 3.1. punktą nuomotojas pagal rašytinį nuomininko prašymą turėjo suderinti vagonų kursavimo maršrutą ir sąlygas. Pagal Sutarties 2.2. punktą nuomininkas per 3 (tris) darbo dienas po Sutarties sudarymo privalo pateikti nuomotojui rašytinį prašymą dėl vagonų kursavimo maršrutų ir sąlygų suderinimo su kitų valstybių geležinkeliais, o nuomotojas, gavęs rašytinį prašymą, derina konkretų vagonų kursavimo maršrutą ir sąlygas su kitų valstybių geležinkeliais.
CK 6.200 straipsnis numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis. Sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Kaip minėta, ieškovė reikalauja, kad atsakovė grąžintų sumokėtą nuomos mokestį, nes atsakovė neįvykdė Sutarties 2.2. punkte numatyto įsipareigojimo suderinti vagonų pakrovą. Pažymėtina, kad Sutarties 2.2 punktas numato pareigą nuomotojui derinti konkretų vagonų kursavimo maršrutą ir sąlygas, tačiau nenustato nuomotojui prievolės suderinti nuomininko prašomų vagonų kursavimo sąlygų. Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad vagonų kursavimo sąlygos išimtinai priklauso nuo kitų valstybių kompetentingų įstaigų – geležinkelių administracijų priimamų sprendimų, kuriems atsakovė negali daryti tiesioginės įtakos. Todėl, teismo vertinimu, ši Sutarties nuostata negali būti suprantama, kaip nustatanti nuomotojui atsakomybę dėl kitų valstybių kompetentingų įstaigų priimtų sprendimų. Tokiu atveju laikytina, jog ieškovės argumentas, kad dėl Sutarties 2.2 punkto įgyvendinimo riziką turi prisiimti atsakovė, neturi objektyvaus pagrindimo.
Vadovaujantis Sutarties 3.10 punktu, vagonų kursavimo maršrutai ir sąlygos derinami ne ilgiau kaip vieneriems kalendoriniams metams. Ieškovės teigimu, (duomenys neskelbtini) atsakovės pranešime dėl maršrutų suderinimo nebuvo nurodyta, kokiam terminui šis suderinimas buvo gautas, todėl ieškovė tikėjosi, kad suderinimas išduodamas maksimaliam terminui, numatytam Sutarties 3.10. p., t. y. vienerių metų terminui. Iš šalių procesinių dokumentų, paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad šalys skirtingai aiškina Sutarties sąvoką „kalendoriniai metai“. Terminu yra laikomas apibrėžtas laikotarpis, kuriam suėjus ar pasibaigus įstatymas ar šalių susitarimas numato tam tikrą civilinių teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Atsižvelgiant į Sutarties 3.10.-3.13. punktų nuostatas, teismo vertinimu, sąvoka „kalendoriniai metai“ aiškintina kaip reiškianti laikotarpį nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Taigi, priešingai nei teigia ieškovė, kalendoriniai metai pradedami skaičiuoti ne nuo Sutarties sudarymo ar atitinkamo maršruto suderinimo, tačiau nuo sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d. Atsakovė, vadovaudamasi Sutarties 3.1., 3.10. punktais, (duomenys neskelbtini) mėnesį kreipėsi į ieškovės nurodytų valstybių geležinkelius valdančias įmones dėl vagonų kursavimo pratęsimo ieškovės Kursavimo suderinimo prašyme nurodytomis sąlygomis. Bylos duomenimis, vagonų kursavimo sąlygos pilna apimtimi buvo suderintos Lietuvos Respublikoje (LG), Baltarusijos Respublikoje (BČ), Ukrainoje (UZ), Kazachstano Respublikoje (KZ) ir Uzbekistano Respublikoje (UTI), o Rusijos Federacijoje buvo suderinta iškrova ir tranzitas, tačiau RŽD atsisakė suderinti Rusijos Federacijoje vagonų pakrovą. Ieškovės teigimu, žinodama tokią informaciją iš anksto, ieškovė galėtų arba iš viso atsisakyti tokių vagonų priėmimo, arba pasirūpinti jų grąžinimu į LR iki Naujųjų metų. Teismas pažymi, kad, kaip matyti iš RŽD pateikto rašto dėl kursavimo sąlygų, nebuvo taikomas vagonų kursavimo draudimas. Byloje nėra duomenų, jog vagonai negalėjo būti naudojami pagal paskirtį nesuderinus pakrovos Rusijos Federacijoje. CK 6.163 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad šalys privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. Taigi pagal įstatymą ieškovė nėra atleista nuo pareigos aiškiai nurodyti norimas esmines sutarties sąlygas. Nors ieškovės atstovas teismo posėdžio metu rėmėsi argumentu, kad svarbiausi maršrutai yra Rusijos Federacijoje, tačiau byloje nėra duomenų, kad ši aplinkybė buvo esminė sudarant Sutartį. Teismas, įvertinęs Kursavimo suderinimo turinio lingvistinę konstrukciją, sprendžia, jog atsakovės buvo prašoma suderinti maršrutus ir kursavimo sąlygas keliose valstybėse iš Lietuvos, neišskiriant Rusijos Federacijos kaip svarbiausios krypties. Vertinant šalių bendradarbiavimą, vykdant Sutartį, teismas pažymi, kad, ieškovei pateikus (duomenys neskelbtini) Prašymą ir atsakovei tik iš dalies suderinus prašomus maršrutus, atsakovė prašė ieškovės patikslinti, ar ieškovė pageidauja vykdyti Sutartį, žinodama, kad kursavimo sąlygos suderintos tik nurodyta apimtimi. Ieškovė tokiam Sutarties vykdymui neprieštaravo, priėmė perduodamus vagonus ir vykdė Sutartį.
Iš šalių sudarytos Sutarties nuostatų matyti, kad kursavimo maršruto suderinimas yra viena esminių sutarties sąlygų, o byloje kyla ginčas dėl to, ar tinkamai buvo suderintas maršrutas, t. y. tinkamai įvykdyta sutarties sąlyga. Pagal Sutarties 3.1. punkto nuostatas, vagoną leidžiama išsiųsti tik nuomotojo raštu suderintais maršrutais ir sąlygomis. Pažymėtina, kad, remiantis Sutarties 3.2 punkto nuostatomis, nesuderinus kursavimo maršruto ar įvedus ribojimus, pakrovos/ iškrovos/ vežimo draudimus, nuomininkas įsipareigoja naudoti vagonus išimtinai LR ar kitose valstybėse, kuriose tokie draudimai neįvesti. Kitų valstybių geležinkelių atsisakymas suderinti vagonų kursavimo sąlygas ar nustatyti ribojimai suteikia nuomininkui (ieškovei) teisę nutraukti nuomos sutartį be išankstinio įspėjimo, netaikant Sutartyje numatytų sankcijų (Sutarties 3.2 punktas).
Ieškovės teigimu, atsakovė netinkamai įvykdė savo prievolę kooperuotis ir bendradarbiauti, nes ieškovei apie maršrutų suderinimą tapo žinoma tik (duomenys neskelbtini), todėl vagonai negalėjo būti grąžinti greitai, nes tuo momentu jie buvo pakrauti ir su kroviniu išsiųsti į paskirties stotis. Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, Sutarties nuostatas, rašytinius įrodymus, sprendžia, kad atsakovė Sutartį vykdė kaip atidi sutartinių santykių šalis, Sutartyje nustatyta tvarka ėmėsi kursavimo maršrutų pratęsimo derinimo veiksmų, nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio pradėdama siųsti užklausimus kitų valstybių geležinkelius valdančioms įmonėms. Bylos duomenimis, apie tai, kad RŽD atsisakė suderinti visas ieškovės prašomas maršrutų kursavimo sąlygas, atsakovė sužinojo (duomenys neskelbtini) darbo dienos pabaigoje, apie tai ieškovę informavo (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus vienai darbo dienai ((duomenys neskelbtini)). Net ir gavusi neigiamą atsakymą, atsakovė dėjo pastangas, siekdama suderinti vagonų pakrovą Rusijos Federacijoje, t. y. pakartotinai raštu kreipėsi į RŽD, tačiau dėl nuo atsakovės nepriklausančių priežasčių pakrova nebuvo suderinta. Teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė pažeidė Sutarties nuostatas ar pareigą kooperuotis ir bendradarbiauti.
Ieškovė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kreipėsi į atsakovę su prašymu neskaičiuoti nuomos mokesčio nuo (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovė su tuo nesutiko. Ieškovės pateikti prašymai atsakovei dėl nuomos mokesčio neskaičiavimo sudaro pagrindą spręsti, jog ieškovė siekė sustabdyti šioje dalyje sutarties vykdymą. Pažymėtina, kad CK 6.204 straipsnio 3 dalis numato, kad kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Iš pateiktų į bylą ieškovės prašymų ir jos atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovei buvo ekonomiškai nenaudingas atsakovės suderintas vagonų kursavimo maršrutas be pakrovos, tačiau ji nesikreipė į atsakovę dėl sutarties pakeitimo dėl nuomos mokesčio ar nuomos mokesčio sumažinimo. Be to, ieškovė nesinaudojo Sutarties 3.2. punkte suteikta teise nutraukti be išankstinio įspėjimo sutartį, tuo atveju, jei yra nesuderinamas maršrutas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepasinaudojo įstatymo suteikta teise kreiptis į atsakovę dėl sutarties pakeitimo (CK 6.204 straipsnio 3 dalis), neprašė sumažinti nuomos mokesčio (CK 6.487 straipsnio 1 dalis), todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė nepagrįstai gavo lėšas (CK 6.189 straipsnis).
Kaip minėta, ieškovė nuostoliu laiko sumokėtą nuomos mokestį, patirtą dėl to, kad atsakovė nesuderino vagonų kursavimo maršrutų pratęsimo pagal Kursavimo suderinimo prašymą, kitokių patirtų nuostolių neįrodinėja.
Vadovaujantis CK 6.477 straipsnio 1 dalimi, nuomos mokestis – tai pinigų suma, kurią nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui už tai, kad nuomotojas duoda jam laikinai valdyti ir naudotis nuomos sutartyje numatytu daiktu. Taigi, įstatymas nuomininko pareigą mokėti nuomos mokestį sieja su daikto perdavimu nuomininkui valdyti ir naudotis. Ieškovės teigimu, pagal Sutartį nuomotojas mokėjimo reikalavimus išrašyti ir vagonus perduoti nuomininkui gali tik suderinęs vagonų kursavimo maršrutą pagal nuomininko prašymą. Pagal Sutarties 5.1 punktą šalys numatė vieno vagono nuomos mokestį vienai parai. Šalių sudarytos Sutarties 2.3 punktas nustato, kad nuomininko pareiga mokėti nuomos mokestį atsiranda nuomotojui el. paštu pateikus nuomininkui pranešimą apie parengtus perduoti vagonus, o pagal Sutarties 5.2 punktą nuomotojas mokėjimo reikalavimą už perduodamus vagonus išrašo iš karto po pranešimo apie parengtus perduoti vagonus išsiuntimo, o už kito mėnesio vagonų nuomos paslaugas – iki einamojo mėnesio 15-tos dienos, taigi konkretus kiekvieno mėnesio nuomos mokestis priklausė ne nuo suderintų vagonų kursavimo sąlygų, o nuo nuomininko einamąjį mėnesį valdytų vagonų skaičiaus ir dienų, kuriomis vagonai buvo perduoti nuomininkui, skaičiaus. Vadovaujantis Sutarties 6.13 punktu, nuomininko pareiga mokėti nuomos mokestį tęsiasi iki visiško atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Remiantis Sutarties 5.9 punktu, vagonų nuomos mokestis skaičiuojamas nuo vagonų perdavimo nuomininkui dienos iki vagonų grąžinimo nuomotojui dienos. P. S. nustatytą atsiskaitymo tvarką, nuomotojas iki einamojo mėnesio 15 dienos išrašo ir Nuomininkui išsiunčia kito mėnesio nuomos mokesčio mokėjimo reikalavimą, kurį nuomininkas privalo apmokėti iki einamojo mėnesio 25 dienos (Sutarties 5.2, 5.3 punktai). Mėnesiui pasibaigus nuomotojas išrašo ir nuomininkui išsiunčia PVM sąskaitą faktūrą už praėjusio mėnesio vagonų nuomą (Sutarties 5.4 papunktis). Tuo atveju, jeigu PVM sąskaita faktūra išrašyta didesnei sumai, negu nurodyta mokėjimo reikalavime, susidariusį skirtumą nuomininkas privalo apmokėti ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 dienos (Sutarties 5.5 punktas). Tuo atveju, jeigu PVM sąskaita faktūra išrašyta mažesnei sumai, negu nurodyta mokėjimo reikalavime, susidaręs skirtumas įskaitomas į išankstinį apmokėjimą už kito mėnesio vagonų nuomą (Sutarties 5.7 punktas). Nuomininko finansiniai įsipareigojimai taip pat gali būti padengti panaudojant nuomininko sumokėtą piniginį užstatą (Sutarties 5.13 punktas). Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, įvertinus Sutarties nuostatas, ieškovė sumokėjo nuomos mokestį vadovaudamasi galiojančia Sutartimi.
Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) ieškovė valdė ir naudojo 10 atsakovei priklausančių vagonų, kuriuos dalimis grąžino laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. (duomenys neskelbtini). Ieškovė neginčija atsakovės apskaičiuoto nuomos laikotarpio (CPK 178 straipsnis), tačiau įrodinėja, kad vagonais praktiškai nesinaudojo dėl atsakovės kaltės, kuri nesuderino maršruto, todėl jai turi būti grąžintos atsakovei sumokėtos sumos. Ieškovė nurodo, kad vagonai nuo (duomenys neskelbtini) buvo naudojami siekiant minimizuoti vagonų grąžinimo išlaidas, tačiau, vadovaujantis Sutartimi, nuomos mokesčio mokėjimas ar dydis tiesiogiai nesiejamas su ieškovės gaunama nauda. Šalių sudaryta sutartis nenumato nuomotojo (atsakovės) atsakomybės už nesuderinimą ar prašymo įvykdymą iš dalies, tačiau, kaip minėta, pagal Sutarties 3.2 punktą nuomininkas (ieškovė) turi teisę nutraukti be išankstinio įspėjimo sutartį, tuo atveju, jei yra nesuderinamas maršrutas. Abi šalys yra verslo subjektai, todėl negali sutarties vykdymo rizikos perkelti viena kitai (CK 6.38 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad ieškovės argumentas, jog atsakovė iš esmės neįvykdė sutartinių įsipareigojimų yra atmetamas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
Teismas įvertinęs visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, pateiktų įrodymų, konstatuoja, jog nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės atsakomybę dėl Sutarties netinkamo vykdymo. Tokiu būdu iškovei neįrodžius ir nepagrindus, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, kitos civilinei atsakomybei kilti sąlygos yra nevertinamos kaip teisiškai nereikšmingos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).
Atmetus ieškinio reikalavimą priteisti sumokėtą nuomos mokestį, netenkinamas ir reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 2139,15 Eur bylinėjimosi išlaidų (už sumokėtą žyminį mokestį, atstovavimo ir vertimo išlaidas). Ieškinį atmetus, iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 3,58 Eur. Kadangi priteistinos teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5 Eur, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi ir Teisingumo ir Finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (pakeisto (duomenys neskelbtini) 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2), šios išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės UAB „Rail Asset Management“ ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.