Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-05-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-120-417/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-07
Bylos Nr.
AN2-120-417/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00015-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Eduardas Maškevičius (pirm.)
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-120-417/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00015-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos (S) 16.9.7..; 21.3.3.; 21.11.10
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. K. atstovės pagal įstatymą J. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 17 d. nutarties, kuria A. K. atstovės pagal įstatymą J. K. skundas netenkintas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2019 m. gruodžio 5 d. priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną. Nutarime nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. 17.30 val. gautas pranešimas apie įvykusį eismo įvykį (duomenys neskelbtini), kurio metu nukentėjo žmogus. Nuvykus į vietą nustatyta, kad A. K., gim. (duomenys neskelbtini), vairavo dviratį, sankryžoje sukdamas į dešinę įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kadangi prieš sankryžą neleistinoje vietoje pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 150.8 punkto reikalavimus buvo pastatytas automobilis „Volkswagen Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , dėl to susidūrė su gatve tiesiai priešpriešiais atvažiavusiu automobiliu „Honda Acord“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu M. S., gim. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu susižalojo dviračio vairuotojas, kuris iš įvykio vietos nuvežtas į ligoninę, įvykio metu apgadinti automobilis ir dviratis. M. S. nustatytas 0,00 promilės blaivumas. Vaikų ligoninėje pristatytam A. K. nustatyti sužalojimai: kairės alkūnės ir kairio kelio sumušimai, išleistas gydytis ambulatoriškai. Nutarime padaryta išvada, kad A. K. vairuodamas dviratį gatve, sankryžoje sukdamas į dešinę, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, dėl to susidūrė su priešais jį atvažiuojančiu automobiliu, dėl to dviratininkui buvo padarytas galbūt nežymus sveikatos sutrikdymas. Kadangi A. K. sužeistas dėl savo paties kaltės ir neatsargumo, surinktą eismo įvykio medžiagą tikslinga perduoti Klaipėdos administracijos direktoriui procesiniam sprendimui priimti. Iš medžiagos matyti, kad formaliai A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 108, 160 punktų reikalavimus, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 2 dalimi, administracinė atsakomybė A. K. negali būti taikoma, nes jis nėra sulaukęs šešiolikos metų.

Žemesnės instancijos teismas

2. Šį nutarimą A. K. atstovė pagal įstatymą J. K. apskundė Klaipėdos apylinkės teismui. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartimi A. K. atstovės pagal įstatymą J. K. skundas netenkintas, Institucijos 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu A. K. atstovė pagal įstatymą J. K. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti naują nutarimą, kuriame nebūtų konstatuota, jog A. K. pažeidė KET 108 ir 160 punktus. Netenkinus šio prašymo, A. K. atstovė pagal įstatymą J. K. rašo panaikinti skundžiamą nutartį ir atnaujinti eismo įvykio tyrimą. Taip pat prašo priteisti jos turėtas išlaidas, kurias patvirtina byloje jos pateikti įrodymai.

3.1. Skunde nurodoma, kad priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Neaišku, kodėl teismas nusprendė, kad yra pagrindas tikėti automobilio vairuotoju, tačiau nėra pagrindo tikėti dviračiu važiavusio A. K. ir kartu su juo buvusių asmenų paaiškinimais. Byloje nėra jokių įrodymų, kad eismo įvykyje dalyvavęs automobilis neviršijo greičio, tai patvirtina tik pats automobilio vairuotojas, tačiau jis yra suinteresuotas, kad nebūtų pripažintas kaltu dėl mažamečio sužalojimo. Tai, kad automobilis gerokai viršijo greitį, patvirtina sąžiningas nepilnametis, tą pačią aplinkybę pareiškėjai nurodė ir teisme galėjo patvirtinti įvykio liudininkai J. S. J. ir T. V., kuriuos buvo prašoma apklausti. Šie asmenys nėra susiję su įvykiu, nes jame nedalyvavo, jie tik buvo šalia įvykus avarijai, todėl jų parodymai nebūtų subjektyvūs, tačiau jie apklausti nebuvo. Teismas be jokių įrodymų, remdamasis tik automobilio „Honda“ vairuotojo žodžiais, nustatė, kad A. K. pažeidė KET.

3.2. Skunde nurodoma, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad eismo įvykis įvyko ne sankryžoje, todėl svarbiausia yra nustatyti, kuris eismo dalyvis išvažiavo į priešingą eismo juostą. Teismas visiškai klaidingai nurodė, kad būtent A. K. išvažiavo į priešingą eismo juostą, nors pats A. K. teigė priešingai, nurodė, kad jis važiavo atsargiai ir į priešingą eismo juostą neišvažiavo. Neaišku, kodėl teismas automobilio „Honda“ vairuotojo paaiškinimus laikė įrodymu, o į A. K. paaiškinimus neatsižvelgė. A. K. tiek policijoje, tiek teisme patvirtino, kad jis važiavo savo eismo juosta, jo paaiškinimai nuoseklūs, todėl galima daryti išvadą, kad jis važiavo maksimaliai saugiai, neišvažiavo į priešingą eismo juostą. Apie kokius kitus įrodymus, patvirtinančius, kad A. K. išvažiavo į priešingą eismo juostą, kalba teismas, visiškai neaišku, nes tokių įrodymų nėra ir pats teismas jų neįvardina. Teismas visiškai neatsižvelgė į automobilio „Honda“ vairuotojo paaiškinimus, kad matydamas, jog atsitrenks į A. K., jis staigiai pasuko dešiniau ir taip išvengė susidūrimo kaktomuša su A. K.. Įvertinus tai, kad kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, plotis yra 6 m, akivaizdu, jog automobilio vairuotojas važiavo išlindęs į priešingą eismo juostą. Šią aplinkybę ignoravo tiek policijos pareigūnai, tiek teismas. Mano, kad teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, neištyrė svarbių įrodymų, neapklausė įvykio liudininkų, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

3.3. A. K. atstovė pagal įstatymą J. K. skunde taip pat pažymi, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog A. K. į priešingą eismo juostą išvažiavo, nes jam trukdė jo juostoje stovėjęs automobilis. A. K. tiek tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad nepaisant to, kad jo eismo juostoje stovėjo automobilis, buvo užtektinai vietos tilpti dviračiui, todėl jis, įsitikinęs, kad saugu, pasuko į dešinę, tačiau važiavo savo eismo juostoje. Jokių įrodymų, patvirtinančių priešingą išvadą, byloje nėra. Neaišku, kodėl teismas nurodė, kad aplinkybę, jog A. K. išvažiavo į priešingą eismo juostą, patvirtina automobilio apgadinimai, nes byloje nėra ginčo, kad automobilis dviratininką kliudė šonu, todėl automobilis būtų buvęs lygiai taip pat apgadintas, jeigu ir automobilio „Honda“ vairuotojas būtų važiavęs priešinga eismo juosta. Taip pat neaišku, kokius rašytinius įrodymus nurodo teismas, nes tų įrodymų neįvardija, kadangi tokių įrodymų byloje paprasčiausiai nėra. Šią aplinkybę patvirtino tik automobilio „Honda“ vairuotojas, kuris yra suinteresuotas taip teigti, kad nebūtų pripažintas kaltu dėl nepilnamečio dviratininko sužalojimo, tačiau jo parodymai nėra paremti jokiais objektyviais duomenimis. Tuo tarpu A. K. paaiškinimai yra teisingi, nes juos gali patvirtinti kartu buvę liudininkai. Be to, A. K. yra mažametis, jis nesuvokia, kad galėtų sakyti netiesą teisme, paaiškinimus jis davė nuoširdžiai.

3.4. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), kur yra daug pėsčiųjų, dviratininkų, aplinkui yra gyvenamųjų namų, todėl visi eismo dalyviai turi būti ypatingai atsargūs ir atidūs, neviršyti greičio. Todėl automobilio vairuotojas turėjo elgtis atsargiai, praleisti labiau pažeidžiamus eismo dalyvius, tokius kaip dviratininkai ar pėstieji, tačiau jis taip nesielgė, nes išvažiavo į priešingą eismo juostą, viršijo greitį, elgėsi ypač neatsakingai, neapdairiai ir nerūpestingai. Po eismo įvykio automobilio vairuotojas neiškvietė nei policijos, nei greitosios pagalbos, nors tai privaloma padaryti. Policijos pareigūnai ir medikai buvo iškviesti tik maždaug po valandos, kai į įvykio vietą atvyko A. K. atstovė pagal įstatymą J. K., todėl akivaizdu, kad tokiais veiksmais vairuotojas bandė nuslėpti įvykį.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į A. K. atstovės pagal įstatymą J. K. skundą Institucija nurodo, kad akivaizdu, jog eismo įvykio kilimą lėmė būtent A. K. padaryti KET pažeidimai, kai jis vairuodamas dviratį gatve ir sankryžoje sukdamas į dešinę įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, dėl to susidūrė su priešais pagrindine gatve važiuojančiu automobiliu. Mano, kad teismas skundžiamą nutartį priėmė išsamiai ištyręs bylos aplinkybes, nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją A. K. atstovės pagal įstatymą J. K. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas netenkintinas.

6. Nors A. K. atstovė pagal įstatymą J. K. skunde neigia aplinkybes, kad A. K. 2019 m. rugpjūčio 23 d. eismo įvykio metu vairuodamas dviratį ir sukdamas į dešinę pažeidė KET reikalavimus ir išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, dėl to susidūrė su priešais jį atvažiavusiu M. S. vairuojamu automobiliu „Honda Acord“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad nustatydamas, kurio eismo dalyvio veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais, skundžiamoje nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog A. K. pažeidė KET 108 ir 160 punktų reikalavimus ir būtent šie pažeidimai buvo pagrindė eismo įvykio kilimo sąlyga, o tai, kad A. KLiuko atstovė pagal įstatymą J. K. nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta. Išanalizavus bylos medžiagą, skundą nagrinėjančiam teismui nekyla jokių abejonių dėl pirmosios instancijos teismo, išnagrinėjusio administracinio nusižengimo bylą, objektyvumo ar nešališkumo, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

7. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tyrimo metu buvo nustatyta, kad A. K. pažeidė KET 108 ir 160 punktuose numatytus atsargumo reikalavimus. Kelių eismo taisyklių 108 punkte numatyta, kad reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje. Kelių eismo taisyklių 160 punkte nustatyta, kad draudžiama įvažiuoti į važiuojamųjų dalių sankirtą, jeigu joje ar už jos yra kliūtis, kuri priverstų vairuotoją sustoti sankryžoje ir trukdyti kitų transporto priemonių eismui. Kadangi A. K. vairuodamas dviratį ir sankryžoje sukdamas į dešinę neįvertino, kad už sankryžos jo važiuojamojoje kelio dalyje yra kliūtis, t. y. pastatytas automobilis, kuris trukdys jam važiuoti saugiai kelyje, taigi neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juosta ir susidūrė šia juosta priešais atvažiuojančiu M. S. automobiliu, jis elgėsi neatsargiai ir taip pažeidė Kelių eismo taisykles. A. K., dalyvaudamas eisme, prieš pradėdamas sukimo manevrą į dešinę, kaip atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, turintis pareigą mokėti Kelių eismo taisykles, privalėjo žinoti, kad, prieš persirikiuojant ar kitaip keičiant važiavimo kryptį, privalu įsitikinti, kad tai daryti saugu, tačiau jis to nepadarė.

8. Skunde teigiama, kad eismo įvykis įvyko ne dėl A. K. kaltės, nes jis, sukdamas į dešinę, Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė, o jam jau atlikus sukimo manevrą ir važiuojant (duomenys neskelbtini)gatve į jį atsitrenkė kitas automobilis, kuris, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, buvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, skundžiamos teismo nutarties motyvus, negali sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus. Nors skunde pagrįstai nurodoma, kad automobilio „Honda Acord“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, valdydamas didesnio pavojaus šaltinį gatvėje, kur yra intensyvus pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimas, privalėjo elgtis itin atsargiai, tačiau pažymėtina, kad ir A. K., dalyvaudamas eisme, turėjo būti atidus, rūpestingas ir atsargus kelyje ir privalėjo įsitikinti, kad atlikti posūkio manevrą jis galės saugiai, nekliudys kitiems eismo dalyviams, tačiau A. K. to nepadarė taip sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, neįsitikino, kad saugiai galės atlikti posūkį į dešinę, nebuvo pakankamai rūpestingas, atidus ir apdairus. A. K., prieš pradėdamas posūkio manevrą, turėjo įsitikinti, jog jo vairuojamas dviratis nekliudys kitiems eismo dalyviams, įsitikinti, kad sukti į dešinę yra saugu, ir tik tada pradėti važiuoti, tačiau jis to nepadarė ir, nors ir matydamas, kad atlikus posūkio manevrą jam važiuoti saugiai trukdys už sankryžos neleistinoje vietoje pastatytas automobilis, atliko posūkio manevrą ir apvažiuodamas stovinį automobilį išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, dėl to susidūrė su priešingoje eismo juostoje važiuojančiu M. S. automobiliu. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, galima daryti išvadą, jog A. K. veiksmai negali būti vertinami kaip atidaus, apdairaus ir rūpestingo eismo dalyvio, kuris laikosi visų būtinų atsargumo priemonių, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės.

9. Nors skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus siekdamas nustatyti objektyvią tiesą, neapklausė visų eismo įvykio liudininkų, nenustatė svarbių eismo įvykio aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, tačiau apeliacinės instancijos teismas negali su tuo sutikti. Teismo padarytos išvados dėl A. K. kaltės dėl eismo įvykio yra motyvuotos ir pagrįstos bylos medžiaga. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti skundžiamą nutartį, o vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo A. K. atstovė pagal įstatymą J. K., savaime nereiškia, kad priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, ar reikalingų ekspertizių skyrimo. Administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui, kadangi teismas įrodymus vertina vadovaudamasis visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, savo vidiniu įsitikinimu ir teisine sąmone.

10. Skunde taip pat teigiama, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo ištirta neišsamiai, nes nebuvo apklausti kartu su A. K. važiavę berniukai, tačiau nėra pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė eismo įvykio aplinkybes, apklausė patį A. K. ir jo atstovę pagal įstatymą J. K., taip pat apklausė liudytoją M. S. bei policijos pareigūnus K. Č. ir M. B., ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus. Šių duomenų teismui pakako, kad galėtų padaryti išvadą dėl eismo įvykio kilimo priežasčių. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis, jų rinkimas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad būtų galima daryti išvadas apie administracinio nusižengimo padarymą arba, kaip šiuo atveju, apie priežastis, dėl kurių kilo eismo įvykis. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui užteko įrodymų, kurių pagrindu buvo padaryta išvada, kad A. K. pažeidė KET 108 ir 160 punktų reikalavimus ir dėl šių A. K. padarytų KET pažeidimų kilo eismo įvykis.

11. Skunde daug dėmesio skiriama aplinkybei, kad teismas be pagrindo rėmėsi liudytojo M. S. parodymais ir neįvertino jo tyrimo metu nurodytos aplinkybės, kad prieš susidūrimą jis staiga vairą pasuko į dešinę, kad nesusidurtų kaktomuša su priešais jį atvažiuojančiu dviratininku, be to, automobilio vairuotojas gerokai viršijo greitį. Tačiau šių skundo argumentų nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai. Pažymėtina, kad byloje esantis eismo įvykio liudininko H. L. paaiškinimas patvirtina priešingas aplinkybes, t. y. kad automobilio greitis buvo apie 20–30 km/h, o dviratininkas važiavo dideliu greičiu. Automobilio „Honda Acord“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas taip patvirtino, kad jis greičio neviršijo. Jokių kitų duomenų, išskyrus subjektyvų A. K. atstovės pagal įstatymą J. K. vertinimą, apie tai, kad automobilio „Honda Acord“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas viršijo greitį ar buvo išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą, byloje nėra. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojo M. S. parodymais, kurie yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad vien tai, jog A. K. atstovė pagal įstatymą J. K. nuosekliai laikosi savo versijos ir bando paneigti kitų byloje esančių asmenų parodymus, neduoda pagrindo besąlygiškai jos ar jos sūnaus versiją laikyti teisinga. Byloje esantys ir anksčiau aptarti duomenys patvirtina, kad būtent A. K. padaryti KET 108 ir160 punktų pažeidimai lėmė eismo įvykio kilimą, todėl tai, kad teismo jie buvo įvertinti A. K. nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog teismas byloje esančius duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai.

12. Skunde taip pat pateikiamas prašymas atlyginti J. K. patirtas kelionės išlaidas proceso metu, tačiau, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įstatymas nenumato galimybės atlyginti skundą padavusio asmens patirtas išlaidas (ANK 666 straipsnis, BPK 103 straipsnis), todėl nėra pagrindo tenkinti šį J. K. prašymą.

13. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas mano, kad apylinkės teismas teisingai įvertino įrodymus, tinkamai aiškino jų turinį ir padarė pagrįstą išvadą, kad A. K. pažeidė KET 108 ir 160 punktų reikalavimus. Naikinti ar keisti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo, Tauragės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 17 d. nutartį nepakeistą ir A. K. atstovės pagal įstatymą J. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Eduardas Maškevičius