Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-01-24 · Administracinė byla Nr. I-786-422/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-24
Bylos Nr.
I-786-422/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
A. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-786-422/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02292-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 51.5; 55.1.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 24 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Deivydui Aidukui,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK), 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2) ir prašymuose (b. l. 24, 31) nurodė, kad nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2017 m. sausio 1 d., bausmę atliekant Pravieniškių PN-AK, jam nebuvo išduotos higienos priemonės: dantų pasta, dantų šepetukas, skutimosi peiliukai, muilas bei tualetinis popierius. Atvykus į Pravieniškių PN-AK jam buvo paaiškinta, kad higienos priemonės čia neišduodamos, nors, kalint tardymo izoliatoriuje, tokios priemonės jam buvo išduotos. Nesuteikdamas higienos priemonių atsakovės atstovas pažeidė pareiškėjo orumą bei elementarias higienos normas, nes jis buvo nemokus ir ne visada šias priemones galėjo nusipirkti. Dėl tokių atsakovės atstovo veiksmų patyrė nepatogumų, gyvenimo kokybės pablogėjimą, negalėjo valytis dantų, skustis barzdos, nusiprausti, turėjo taupyti tualetinį popierių, ribojo apsilankymus tualete, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 1000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovės.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą (b. l. 6–9), papildomuose paaiškinimuose (b. l. 27–28) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų, esančių pataisos namų vaikų namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normas, galiojusias iki 2017 m. sausio 1 d., vienam nuteistajam buvo išduodama 200 g skalbiamojo muilo; 100 g tualetinio muilo; 1 rulonas tualetinio popieriaus. Kiekvienam nuteistajam, einančiam praustis duše, kiekvieną kartą buvo išduodama po 30 g. muilo. Higienos priemonės buvo išduodamos ne pasirašytinai. Higienos priemonės buvo išduodamos centralizuotai iš sandėlio, tualetinis popierius pagal nuteistųjų skaičių būriuose, skalbiamasis ir tualetinis muilas išduodamas būrio naudojimosi bendra dušine dieną. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam teisiniam reglamentavimui, higienos priemonės nemokiems nuteistiesiems išduodamos pasirašytinai. Nuteistiesiems pagal šį teisinį reglamentavimą išduodamas ne tik tualetinis muilas, tualetinis popierius, bet ir dantų šepetėlis, dantų pasta, skutimosi peiliukai, dezodorantas arba antiperspirantas. Pareiškėjo buitinio aprūpinimo kortelės kopija patvirtina, kad jam buvo išduotos įstatymo reglamentuotos higienos priemonės. Pareiškėjas visą ginčo laikotarpį buvo mokus, nes iš savo asmeninės sąskaitos mokėdavo už elektros energiją, kopijavimą ir pan. Pareiškėjui pagal teisės aktus higienos priemonių ir nepriklausė gauti, nes jis nebuvo nemokus. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl streso, patiriamų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, pažeminimo, kuriuos galėjo sukelti higienos priemonių neišdavimas, nesikreipė. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2017 m. sausio 1 d. neskiriant jam higienos priemonių (dantų pastos, dantų šepetėlio, skutimosi peiliukų, tualetinio popieriaus ir muilo).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (galiojo iki 2017 m. liepos 1 d., toliau – ir Aprūpinimo asmens higienos priemonėmis normos), pagal kurias vyrams per mėnesį turėjo būti išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, 100 g tualetinio muilo ir 200 g skalbiamojo muilo, einančiam praustis į dušą, kiekvieną kartą išduodama po 30 g muilo.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 6–9) nurodė, kad šių Aprūpinimo asmens higienos priemonėmis normų buvo laikomasi ir kiekvienas nuteistasis gaudavo jam priklausančias priemones. Higienos priemonės buvo išduodamos nepasirašytinai, centralizuotai iš sandėlio, tualetinis popierius–pagal nuteistųjų skaičių būriuose, skalbiamasis ir tualetinis muilas išduodamas būrio naudojimosi bendra dušine dieną. Šią aplinkybę grindė Pravieniškių PN-AK Ūkio skyriaus 2018 m. spalio 25 d. pažyma Nr. 88-677 (b. l. 12).

Pareiškėjas aplinkybės dėl jam neišduoto tualetinio popieriaus ir muilo nepagrindė jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. kartu su juo kalėjusių nuteistųjų rašytiniais paaiškinimai, neprašė šių asmenų kviesti į bylą liudytojais, byloje nėra jokių faktinių duomenų apie pareiškėjo rašytus skundus Pravieniškių PN-AK administracijai, kitoms kompetentingoms institucijoms dėl tualetinio popieriaus ir muilo neišdavimo, todėl, nesant tokių duomenų, pareiškėjo abstrakčios, deklaratyvios, jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstos pretenzijos dėl tualetinio popieriaus ir muilo jam neišdavimo ginčo laikotarpiu atmestinos kaip nepagrįstos.

Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą nurodė, kad ji įpareigota išduoti tik įstatymu nurodytas higienos priemones. Atsakovės atstovas iš esmės neginčijo pareiškėjo nurodytos aplinkybė, jog ginčo laikotarpiu jam nebuvo išduota dantų pasta, dantų šepetėliai ir skutimosi peiliukai.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusiose Aprūpinimo asmens higienos priemonėmis normose pataisos namams nebuvo numatyta prievolė išduoti dantų šepetėlius, dantų pastą bei skutimosi peiliukus nuteistiesiems, tačiau pagal tų pačių Aprūpinimo asmens higienos priemonėmis normų (2009 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-79 redakcija) 7 punktą suimtiesiems kas mėnesį turėjo būti išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.).

Taigi, iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios teisės normos numatė skirtingas garantijas suimtiesiems ir nuteistiesiems – suimtieji buvo aprūpinami higienos priemonėmis (dantų pasta, dantų šepetėliu ir skutimosi peiliukais), o nuteistiesiems tokios higienos priemonės neturėjo būti išduodamos.

Pastebėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprūpinimo (taip pat ir aprūpinimą asmens higienos priemonėmis) tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132, kuriuo nauja redakcija išdėstytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. 1R-139, patvirtintame Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos apraše, kurio 4 punkte nustatyta, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms. Šio aprašo 1 priede „Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normos“, pagal kurį vyrams, laikomiems laisvės atėmimo vietose vieną kartą per mėnesį išduodamas dantų šepetėlis bei 4 vienetai skutimosi peiliukų, bei kartą per du mėnesius – dantų pasta. Todėl nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad tiek nuteistiesiems, tiek ir suimtiesiems galioja tos pačios garantijos kaip ir suimtiesiems – tiek nuteistiesiems, tiek ir suimtiesiems be kitų higienos reikmenų išduodama ir dantų pasta, dantų šepetėlis bei skutimosi peiliukai.

Nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017 suformuota praktika, kurioje LVAT, remdamasis EŽTT suformuota praktika, Konvencijos ir Konstitucijos nuostatų aiškinimu, išaiškino, jog esminių asmens higienos priemonių išdavimas tik suimtiesiems negali būti pateisinamas jų statuso skirtingumu, nes <…> suimtieji bei nuteistieji laikytini asmenimis, esančiais panašioje padėtyje. Teisėjų kolegija minėtoje administracinėje byloje konstatavo, jog nuteistųjų neaprūpinimas skunde nurodytomis higienos priemonėmis vien dėl to, kad Aprūpinimo normos nenumato tokių priemonių išdavimo nuteistiesiems, neatitinka Konvencijos 3 ir 14 straipsnių reikalavimų. LVAT taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprūpinimo (taip pat ir aprūpinimą asmens higienos priemonėmis) tvarka, pagal kurią tiek nuteistiesiems, tiek ir suimtiesiems galioja tos pačios garantijos kaip ir suimtiesiems – tiek nuteistiesiems, tiek ir suimtiesiems be kitų higienos reikmenų išduodama ir dantų pasta, dantų šepetėlis bei skutimosi peiliukai. LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008, pažymėjo, kad valstybės valdžios institucijų pareigūnų aktais padaryta neteisėta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikšti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu.

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose < ...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo aktualios ir vyraujančiuos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Teismas, vadovaudamasis ir nenukrypdamas nuo aukščiau nurodytos LVAT praktikos, taip pat atsižvelgęs į tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2017 m. sausio 1 d. pareiškėjui nebuvo išduotos higienos priemonės (dantų pasta, šepetėliai, skutimosi peiliukai), bei į tai, jog Konvencijos pažeidimas taip pat gali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas ginčo laikotarpiu – nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2017 m. sausio 1 d. – konstatuoti neteisėtą Pravieniškių PN-AK neveikimą CK 6.271 straipsnio prasme. Nustatęs neteisėtą Pravieniškių PN-AK neveikimą, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, teismas konstatuoja esant ir kitus deliktinės atsakomybės elementus: žalą ir priežastinį ryšį.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Pareiškėjas, skunde nurodė, kad dėl higienos priemonių neišdavimo jis patyrė išgyvenimus, psichologines kančias, jautėsi diskriminuojamas.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Teismui nustačius, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas (aprūpinimą higienos priemonėmis (dantų pasta, šepetėliais, vienkartiniais skutimosi peiliukais)) Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 8 d iki 2017 m. sausio 1 d. buvo pažeista, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį ir trukmę, nesant duomenų, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas skundais ar prašymais kreipėsi į atsakovės atstovą ar kitas kompetentingas institucijas, tai pat įvertinus tai, kad pagal bylos duomenis pareiškėjas šiuo laikotarpiu sąskaitoje turėjo piniginių lėšų, todėl galėjo savarankiškai įsigyti higienos priemonių, spręstina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pinigais, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

Remiantis išdėstytais argumentais, pripažintina, kad laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2017 m. sausio 1 d. pareiškėjui kalint Pravieniškių PN-AK jo teisė į tinkamą aprūpinimą higienos priemonėmis buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. V. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo A. V. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje sąlygas (teisė į tinkamą aprūpinimą higienos priemonėmis).

Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Janina Vitunskienė