- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-18
- Bylos Nr.
- 2S-1949-611/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01732-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- UAB „Psyops Constructions“
- Atsakovas
- UAB „Naujas fasadas“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Psyops Constructions“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Psyops Constructions“ ieškinį atsakovui UAB „Naujas fasadas“ dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovo UAB „Naujas fasadas“ priešieškinį UAB „Psyops Constructions“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 14 963,33 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti jam iš ieškovo 50849,21 Lt skolos, 7347,09 Lt delspinigių, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 6 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo ieškovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant - pinigines lėšas, esančias pas ieškovą ir trečiuosius asmenis, 58 196,30 Lt sumai, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su atsakovu pagal pareikštą ieškinį.
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti atsakovą sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 50 811,10 Lt sumą arba tokiai pat sumai pateikti banko garantiją, siekiant užtikrinti ieškovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Nurodė, kad ieškovas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negali mokėti darbuotojams darbo užmokesčio, privalomųjų mokėjimų valstybei. Laikinosios apsaugos priemonės sukelia didelę žalą ieškovui, kadangi jis negali atsiskaityti su partneriais už jam atliktus darbus, suteiktas paslaugas, areštuotos sąskaitos sustabdo ieškovo civilinę apyvartą. Be to, ieškovas pagal rangos sutartis įsipareigojo atlikti rangos darbus nustatytais terminais, kyla grėsmė, kad šios sutartys gali būti nutrauktos ir pritaikyta ieškovui sutartinė atsakomybė. Draudimo bendrovės, išduodamos garantinį ar laidavimo raštą, ypač atkreipia dėmesį, ar prašančiajam asmeniui yra pritaikytas areštas ir kokios jis yra masto. Tikėtina, kad ieškovas negalės tinkamai įvykdyti įsipareigojimų prieš savo užsakovus, dėl to patirs nuostolių, t.y. 5 proc. nuo bendros sutarčių vertės – 50 811,10 Lt. Grėsmė prarasti planuojamą gauti pelną sudaro net 265 354,17 Lt. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas negalės įsigyti objektams atlikti būtinų medžiagų, tuo tarpu atsakovo apyvarta 2012 m. lyginant su 2011 m. sumažėjo perpus, o aplinkybės, kurias nustatė teismas dar 2014 m. vasario 19 d. nutartyje dėl atsakovo įmonės turto, gali būti pasikeitusios. Todėl negalima teigti, kad atsakovo finansinė padėtis yra gera.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Naujas fasadas“ atsiliepimu prašė prašymą atmesti. Nurodė, kad ieškovas yra nurodęs, kad turi 1 557 505 Lt turto, o laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos tik 58 196,30 Lt sumai. Ieškovui nėra draudžiama disponuoti turtu, viršijančiu šią sumą, taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad pritaikytos laikinosios galėtų kaip nors įtakoti ieškovo galimybes atsiskaityti su subrangovais ar darbuotojais. Be to, ieškovas nurodo, kad yra pradelsęs 758 334 Lt įsipareigojimų kreditoriams. Tai rodo, kad net ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas vis tiek neatsiskaito su subrangovais, todėl jo teiginiai, neva dėl to sutriks ieškovo ūkinė-komercinė veikla, yra nepagrįstas. Ieškovui pradelsus 758 334 Lt įsipareigojimų, jis ir toliau vykdo savo komercinę veiklą, taigi akivaizdu, kad apribojimas naudotis 58 196,30 Lt vertės turtu itin ženklios įtakos ieškovo ūkinės-komercinės veiklos vykdymui neturės. Ieškovo teiginiai, kad iš atsakovo gali būti sudėtinga išsireikalauti nuostolių atlyginimą, yra absoliučiai nepagrįsti: atsakovas 2013 m. turėjo 3 297 165 Lt turto, pradelsti įsipareigojimai – 1 259 817 Lt. Atsakovo grynasis pelnas 2013 m sudarė 55 554 Lt.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 4 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo netenkino.
Teismas konstatavo, kad ieškovo pateiktų rangos sutarčių vykdymo kaina yra akivaizdžiai didesnė už pritaikytų ieškovui laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Todėl šių sutarčių tinkamas vykdymas suponuoja ieškovo pareigą disponuoti žymiai didesne pinigų suma šių sutarčių vykdymo metu. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškovo areštuoto turto vertė negali lemti šių sutarčių tinkamo vykdymo. Be to, laikinosiomis apsaugos priemonėmis areštuotas pirmiausia ieškovui priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, o jo nesant - piniginės lėšos, esančios pas ieškovą ir trečiuosius asmenis, 58 196,30 Lt sumai, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su pagal pareikštą ieškinį. Taigi piniginės ieškovo lėšos būtų areštuotos tik neužtekus ieškovui priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Tuo tarpu pagal paties ieškovo pateiktą 2013-11-15 pažymą vien ilgalaikio turto ieškovas turi 75 360,60 Lt sumai. Teismas pažymėjo, kad prašymo teismui pateikimo metu ieškovas nepridėjo jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovo turimo ilgalaikio turto vertė šiuo metu būtų sumažėjusi ar jo iš viso ieškovas neturėtų. Todėl pagal šiuo metu byloje esančius įrodymus, tikėtina, kad turimo ieškovo turto, neįskaitant piniginių lėšų, galimai užtektų atsakovo reikalavimų užtikrinimui areštuojant 58 196,30 Lt sumai nekilnojamąjį ir kilnojamąjį ieškovo turtą. Dėl ko nėra jokio pagrindo teigti, kad dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių būtų sutrikdyta ieškovo įmonės veikla bei patirti nuostoliai. Teismas, išanalizavęs atsakovo byloje pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus, konstatavo, kad atsakovas šiuo metu yra pajėgus atlyginti galimai ieškovo ateityje galinčius atsirasti nuostolius.
Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 19 d. nutartimi šioje civilinėje byloje jau buvo išsprendęs ieškovo prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, pagrįstumo klausimą bei jo netenkino, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų bei argumentų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad šiuo metu atsirado pagrindas tenkinti tokio pobūdžio ieškovo prašymą.
Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartį panaikinti ir įpareigoti atsakovą sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 50 811,10 Lt sumą arba tokiai pat sumai pateikti banko garantiją, siekiant užtikrinti ieškovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Atskirąjį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
pridedami antstolio patvarkymai vykdomojoje byloje NR.0116/14/00900 patvirtina, kad ieškovas patiria nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių jau dabar. Pateiktame ilgalaikio turto sąraše nurodyto turto vertė yra 50 518,51 Lt, o arešto mastas – 58 196,30 Lt, taigi, antstolis yra areštavęs ir ieškovo atsiskaitomąsias sąskaitas.Areštuotos sąskaitos neabejotinai sustabdo ieškovo civilinę apyvartą, dėl ko ieškovas patiria nuostolius ir negali tinkamai vykdyti komercinės-ūkinės veiklos. Ieškovui nevykdant darbų, jo užsakovai tikėtinai taip pat nutrauks sutartis ir pritaikys ieškovui sutartinę atsakomybę dėl neįvykdytų statybos rangos sutarčių, be to, užsakovai galės reikalauti 10 proc. baudos nuo sutarties kainos, kuri sieks net 101 622,20 Lt. Ieškovas gali prarasti ir planuojamą gauti pelną, kuris per visas rangos sutartis sudaro 265 354,17 Lt. Taigi, tikėtina, kad ieškovas patirs ženkliai didesnių nuostolių – 444 787,47 Lt, tuo tarpu ieškovas prašo nuostolių atlyginimo tik mažai daliai.Tam, kad ieškovas galėtų vykdyti atsiskaitymus, kurių jis negali vykdyti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, tikėtina negaus planuojamų gauti piniginių sumų. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo byloje iš ieškovo atsakovui priteisė 36 992,93 Lt, o pritaikytų laikinųjų mastas viršija priteistą sumą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiomis aplinkybėmis:
ieškovas turi 1 557 505 Lt turto, o laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos tik 58 196,30 Lt sumai. Ieškovui nėra draudžiama disponuoti turtu, viršijančiu šią sumą. Ieškovo neareštuoto turimo turto suma beveik 27 kartus didesnė nei turto, kuriam pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad laikinosios apsaugos priemonės gali įtakoti ieškovo galimybes atsiskaityti su subrangovais, įsigyti būtiniausių medžiagų.Ieškovas nurodo, kad yra pradelsęs 758 334 Lt įsipareigojimų kreditoriui, taigi net ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas neatsiskaito su subrangovais, todėl teiginiai, kad dėl turto arešto sutriks ieškovo ūkinė-komercinė veikla neatitinka tikrovės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl nuostolių, galimų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 6 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo ieškovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant – pinigines lėšas, esančias pas ieškovą ir trečiuosius asmenis, 58 196,30 Lt sumai, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su atsakovu pagal pareikštą ieškinį. Ieškovo teigimu, dėl tokių pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis patiria ir patirs nuostolių, kurių atlyginimo užtikrinimą turi pateikti atsakovas.
Pagal CPK 146 str. 1 d. nuostatą šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinimas ir banko garantija. Pažymėtina, kad nurodytos teismo taikomos priemonės paskirtis plačiąja prasme – užtikrinti galimybę ir pirmumo teisę reikalauti atlyginti dėl šiuo atveju atsakovo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovo turėtus nuostolius iš atsakovo įmokėtos sumos. Teismas, spręsdamas dėl būtinumo taikyti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, turi nustatyti dvi aplinkybes. Pirma, teismas turi pripažinti, kad yra reali nuostolių atsiradimo ateityje tikimybė arba kad nuostoliai jau yra atsiradę. Antra, teismas turi nustatyti, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų ar kitų aplinkybių, atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje (priėmus galutinį galbūt ieškovui nepalankų teismo sprendimą) gali būti apsunkintas arba pasidarys nebeįmanomas, pvz., nuostoliai yra dideli, asmuo yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1301/2010). Taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą abi paminėtos sąlygos yra būtinos. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad ieškovas neįrodė nei vienos iš šių sąlygų (CPK 178 str.).
Apeliantas būtinybę taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą grindžia tuo, kad antstoliai yra areštavę ieškovo atsiskaitomąsias sąskaitas, tačiau iš paties ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad dalis šių areštų yra visiškai nesusiję su nagrinėjama byla, antstoliams vykdant išieškojimus kitų (ne atsakovo) asmenų naudai (t. III, b.l. 92-93; 94-96). Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovo ketinamose vykdyti ar vykdomose rangos sutartyse nurodyta darbų kaina ženkliai viršija pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, pvz. rangos sutartyje Nr.ABA-R-PSY-14-03-03 nurodyta darbų kaina – 423 040,52 Lt, Nr.ABA-R-PSY-14-04-01 – 413 592,47 Lt ir pan., taigi ieškovas akivaizdžiai turi disponuoti didesne lėšų suma nei 58 196,30 Lt, o pastaroji suma negali ženkliai įtakoti tokio masto rangos sutarčių vykdymo. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas dar 2013-11-15 duomenimis turėjo 75 360,60 Lt ilgalaikio turto (t. II, b.l. 102), o jo pateikta lentelė, kad šiuo metu šio turto vertė sudaro 50 518,51 Lt dar nereiškia, kad šio turto antstolis negali areštuoti, siekiant mažesnio ieškovo sąskaitoje esančių lėšų ribojimo.
Be to, ieškovas savo teiginių, neva jo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės neleidžia tinkamai vykdyti rangos sutarčių, pirkti reikalingų medžiagų, dėl ko, rangos sutartys gali būti nutrauktos, neįrodė: nepateikė teismui ieškovo banko sąskaitose esančių lėšų sumos, apsiribodamas tik rezervuotų sumų informacija (t. III, b.l.91). Pažymėtina, kad ieškovas taip pat neginčija, kad byloje yra nurodęs, jog turi net 1 557 505 Lt turto, tuo tarpu taikyto arešto mastas yra ženkliai mažesnis, nesukuriantis itin didelių suvaržymų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad 2013 m. balanso duomenis atsakovas turi 3 297 165 Lt turto, iš kurio net 846 784 Lt sudaro ilgalaikis turtas, įmonė 2013 m. uždirbo 55 554 Lt grynojo pelno (t. III, b.l. 52-56), taigi akivaizdu, kad atsakovas yra finansiškai pajėgus atlyginti ieškovo patirtus nuostolius ateityje, jei tokie būtų.
Be to, ieškovo nurodoma aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 1 d. sprendimu iš ieškovo priteisė mažesnę sumą nei pritaikytas laikinųjų apsaugos priemonių mastas, sprendžiant klausimą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo neturi teisinės reikšmės ir galėtų būti tik pagrindu laikinąsias apsaugos priemones pakeisti.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas ir pagrįstai ieškovo prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo netenkino.
Dėl aukščiau nurodytų motyvų UAB „Psyops Constructions“ atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.