Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. birželio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. L2-326-3/2006 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui E. K. , dalyvaujant trečiajam asmeniui E. Kr., dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir pagal atsakovo E. K. priešieškinį dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas priešieškiniu, remdamasis CK 1.80 straipsniu, 6.870 straipsnio 1, 2 dalimis, 6.875 straipsnio 1, 3 dalimis, prašė ieškinį atmesti, pripažinus, kad pinigai pagal 2004 m. sausio 10 d. raštelį nebuvo perduoti, o paskolos sutartis nesudaryta. Nurodė, kad viena iš būtinų paskolos sutarties sąlygų yra paskolos davėjo pinigų perdavimas paskolos gavėjui, tačiau jis paskolos sutarties su ieškovu nesudarė ir pinigų pagal ginčo sutartį negavo. Teigė, kad vien iš paskolos raštelio turinio matyti, jog pinigai atsakovui nebuvo perduoti. Be to, CK 6.875 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jei jis pinigų faktiškai negavo, o pareiga įrodyti prievolės atsiradimo pagrindą tenka kreditoriui. Pažymėjo, kad paskolos sutartis laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo momento, o jų neperdavus, - laikoma nesudaryta (CK 6.870 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai pagal CPK taisykles ištyrė ir įvertino bylos įrodymus, teisingai nustatė reikšmingas faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas ir iš esmės tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutartinės civilinės atsakomybės pritaikymą, o apelianto pateikti argumentai nepaneigė teismo argumentų ir išvadų (CPK 261, 178, 314 str.).

Pagal CK 6.871 straipsnio 3 dalį rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.

CK 6.875 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį,jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. Tačiau, jei paskolos sutartis turėjo būti rašytinė (CK 6.871 str.), tai ginčyti paskolos sutartį remiantis liudytojų parodymais neleidžiama, išskyrus atvejus, numatytus CK 1.93 straipsnyje, taip pat kai paskolos sutartis buvo sudaryta apgaule, prievarta ar realiai grasinant arba dėl paskolos gavėjo atstovo piktavališko susitarimo su paskolos davėju, arba dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių. CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas gali netaikyti draudimo remtis liudytojų parodymais, kai tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

Apygardos teismas, tinkamai paskirstęs šalims įrodinėjimo pareigą, teisingai nustatė, kad ieškovas įrodė, jog paskolino atsakovui paskolos raštelyje nurodytą pinigų sumą, o atsakovas nepaneigė ieškovo pateiktų įrodymų ir neįrodė aplinkybių, kuriomis rėmėsi, pagrįsdamas priešieškinio pareiškimą (CPK 178, 185 str.).

Bylos duomenimis ieškovas reikalavimo pagrindu pateikė 2004-10-01 ranka surašytą raštelį, kurį savo ranka surašė atsakovas ir kuriuo atsakovas įsipareigojo ieškovui grąžinti grynais pinigais 113 000 Lt skolą iki 2004-05-05 (b. l. 69). Šis paskolos raštelis yra nenuginčytas, galiojantis ir turi įstatymo nustatytą galią (CK 6.189 str. 1 d.). Pažymėtina, kad įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2005 m. birželio 9 d. sprendimu atmestas E. K. ieškinys dėl paskolos raštelio pripažinimo negaliojančiu, motyvuojant, jog neįrodyta, kad jis sudarytas dėl ekonominio spaudimo, realaus grasinimo ar apgaulės įtakoje (c. b. Nr.2-219-357/2005 b. l. 98-100, 121-124).

Nepagrįsti ir neturintys įtakos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui ir šalių tarpusavio prievolių vykdymui apelianto argumentai dėl paskolos raštelio neesminių turinio trūkumų. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalies nuostatas sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, nagrinėjant tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Taip pat aiškinant sutartį turi būti aiškinamos sutarties sąlygos sistemiškai su kitomis tos sutarties sąlygomis, atsižvelgiant į sutarties esmę ir tikslą bei sudarymo aplinkybes, į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodomos (CK 6.193 str. 2 d.). Apygardos teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė teisės normas, tarp jų ir dėl sutarties aiškinimo taisyklių, konstatavęs, kad ieškovas įrodė aplinkybes, jog paskolino atsakovui paskolos raštelyje, kuris atitinka CK 6.871 straipsnio nuostatas, nurodytą pinigų sumą, o atsakovas per nustatytą terminą neįvykdė įsipareigojimo grąžinti ieškovui iš jo pasiskolintą pinigų sumą ir neįrodė, jog raštelyje nurodyta pinigų suma jam nebuvo perduota. Beje, Šiaulių apygardos teismas 2005 m. birželio 9 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-219-357/2005, pažymėjo, jog nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu ginčo paskolos raštelio vien dėl CK 6.870 straipsnyje nustatytų paskolos sutarties turinio nesilaikymo (trūkumų). Be to, kolegijos nuomone, gali būti ir kitoks skolos dokumentas, kuris patvirtina apie skolos dalyko perdavimą, o apelianto teiginiai, jog jis negavo paskolos raštelyje nurodytų pinigų, yra nepagrįsti. Paskolos raštelio frazė „anksčiau susidariusį įsiskolinimą“ patvirtina faktą, kad skola egzistavo, kad atsakovas buvo skolingas ieškovui nurodytą pinigų sumą paskolos raštelio sudarymo metu. Vien dėl paskolos sutarties (raštelio) sąlygos netinkamos formuluotės nėra pagrindo konstatuoti, jog ši paskolos sutartis nebuvo sudaryta, jog pinigai nebuvo perduoti ar, kad atsakovas ieškovui neskolingas, nes tai neatitinka ne tik bylos aplinkybių bei aukščiau nurodytų materialinės teisės normų, bet ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo civiliniuose teisiniuose santykiuose principų (CK 6.871 str. 3 d., 1.5 str.).

Atsižvelgiant į teismo sprendimo bei kitus išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas, savo paaiškinimais teigiantis, kad jis negavo jo surašytame ir pasirašytame paskolos raštelyje nurodytų 113 000 Lt, neįrodė savo atsikirtimų į ieškovo ieškinį dėl paskolos priteisimo pagrįstumo bei priešieškinio reikalavimo pagrindo, o ieškovas įrodė aplinkybes, kuriomis rėmėsi, pagrįsdamas savo reikalavimą, kad ginčo paskolos rašteliu paskolino atsakovui raštelyje nurodytus 113 000 Lt, kurių šis negrąžino (CPK 178 str.).

Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti iš esmės teisėto ir pagrįsto apygardos teismo sprendimo (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Tačiau teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo 2004-06-11, teigiant, jog tai ieškinio iškėlimo teisme diena, nors tą dieną ieškinys tik pateiktas teismui, o civilinė byla iškelta vėliau (2004-06-14), priėmus ieškinį CPK nustatyta tvarka. Todėl patikslintina teismo sprendimo rezoliucinė dalis, joje įrašant, jog 5 procentų dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos nuo 2004-06-14, t. y. nuo ieškinio priėmimo dienos (CK 6.37 str. 2 d.).

Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto valstybei priteistinos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos (CPK 302 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti iš esmės nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. birželio 5 d. sprendimą.

Patikslinti teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje 5 procentų dydžio metinių palūkanų skaičiavimo termino pradžią, nurodant, kad jos skaičiuojamos nuo 2004-06-14.

Priteisti iš atsakovo E. K. (a. k. neskelbtini duomenys) valstybei 15 (penkiolika) Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.