Kauno apygardos teismo nutartis

2019-09-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-166-634/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-30
Bylos Nr.
1A-166-634/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11280-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Giedrius Endriukaitis, Daiva Jankauskienė, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
E. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-166-634/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11280-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2; 1.2.5.4.1 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Danguolės Šiugždinytės,

sekretoriaujant Ingai Mieldažytei,dalyvaujant prokurorei A. K.,nuteistajam E. J., jo gynėjai advokatei R. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2018 m. kovo 10 d. nusikaltimas), 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį (2018 m. kovo 28 d. nusikaltimas) ir nuteistas:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2018 m. kovo 10 d. nusikaltimas) 1 metų laisvės atėmimo bausme,

pagal BK 145 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2018 m. kovo 28 d. nusikaltimas) 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinus paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Iš E. J. Valstybinei ligonių kasai priteista 62 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. J. nuteistas už tai, kad:

1.1. 2018 m. kovo 10 d., apie 2.00 val., namuose adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sutuoktine G. J. metu, tyčia kumščiu sudavė du smūgius nukentėjusiajai į veidą, tokiu būdu padarė jai sumušimo žymes apie dešinę akį, dešiniame skruostikaulyje, dešinio apatinio žando pusėje, tuo sukėlė nukentėjusiajai G. J. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

1.2. 2018 m. kovo 10 d., apie 2.00 val. namuose adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sutuoktine G. J. metu, grasino ją nužudyti rankoje laikydamas peilį ir sakydamas: „aš tave, žertva papjausiu“, tokiu savo elgesiu sudarė nukentėjusiajai G. J. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas. Veika kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

1.3. 2018 m. kovo 28 d., apie 16.40 val., namuose adresu: (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sutuoktine G. J. metu, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į veidą, tokiu būdu padarė jai poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, tuo sukėlė nukentėjusiajai G. J. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų išteisinti. Jei teismas manys, kad pagrindo išteisinti nėra, nuteistasis prašo pakeisti nuosprendį paskiriant švelnesnę su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

2.1. Skunde teigiama, kad nuosprendis savo forma ir turiniu neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 302-307 straipsnių reikalavimų, nėra įtikinamas, kelia abejones dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo. Teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, t. y. neišsamiai ir šališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

2.2. Nukentėjusioji G. J. pati pripažino, kad policijos pareigūnus iškvietė melagingai, supykusi ant nuteistojo. Taip pat nukentėjusioji pareiškė, kad nuteistasis jos nemušė, 2018 m. kovo 10 d. susižalojo pati būdama girta atsitrenkusi į duris. 2018 m. kovo 28 d. ji taip pat nebuvo mušama ir tai patvirtino. Nukentėjusioji prisipažino, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo ir dėl to duodavo melagingus parodymus. Teisingus parodymus ji davė teisme. Specialistės paaiškinimo protokole nurodyta, kad mažai tikėtina, jog nukentėjusioji galėjo susižaloti atsitrenkdama į duris, tačiau šie paaiškinimai nėra patvirtinti. Pati nukentėjusioji neigė buvusi sumušta. Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų teismo išvados yra paremtos tik prielaidomis, kadangi smurtavimo prieš nukentėjusiąją faktas neįrodytas.

2.3. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai nuteistąjį pripažino kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Savo kaltę nuteistais nuosekliai neigė viso proceso metu. Apie grasinimus rankoje laikant peilį savo parodymuose nieko neužsiminė ir nukentėjusioji. Savo išvadas teismas grindžia tik policijos pareigūno parodymais, kuris pats to nematė, tačiau ši aplinkybę nurodė vadovaudamasis išsakytais G. J. žodžiais. Atkreipiamas dėmesys, kad kartu su šiuo pareigūnu į iškvietimą buvo atvykę dar du policijos pareigūnai, tačiau savo apklausose apie minėtą aplinkybę jie nieko neužsimena. Kitų asmenų, mačiusių įvykį, nėra. Svarbu ir tai, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios santykiai šiuo metu yra konfliktiški, nepavyksta susitarti dėl taikaus skyrybų proceso, todėl akivaizdu, kad nukentėjusioji turėjo motyvą ir tikslą konfliktuoti.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo E. J. apeliacinis skundas atmetamas.

5. BPK 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu E. J. prašo jį išteisinti, nes mano, kad nėra objektyvių ir neginčytinų duomenų, pagrindžiančių jo kaltę, arba paskirti švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šiuos apeliacinio skundo argumentus, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, dar kartą įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK ir BK nuostatų bei teismų praktikos, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad E. J. pripažintinas kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, kas leidžia daryti išvadą, jog sprendžiant E. J. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakojusio nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.

7. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis E. J. nesutinka dėl jo nuteisimo už fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai G. J. bei dėl grasinimo ją nužudyti. Nors nuteistasis nuosekliai neigė vartojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją ir jai grasinęs, tačiau byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad E. J. padarė nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos) ir 145 straipsnio 1 dalyje.

8. Nuteistasis E. J. teigė, kad nukentėjusioji 2018 m. kovo 10 d. susižalojo pati būdama girta atsitrenkusi į duris, o 2018 m. kovo 28 d. ji taip pat nebuvo mušama ir pati tai patvirtino. Pažymėjo, kad nukentėjusiajai negrasino, ji savo parodymuose nieko apie tai neužsiminė, o į iškvietimą atvykę policijos pareigūnai savo apklausose taip pat apie grasinimą nieko neužsiminė. Teisėjų kolegija tokią nuteistojo versiją atmeta kaip gynybinę, kadangi ji neparemta jokiais objektyviais byloje surinktais duomenimis. Apeliaciniame skunde nurodyti motyvai yra tik jo įrodymų interpretacija ir nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl E. J. kaltės. Teismas pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Apeliacinio skundo argumentai, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, yra nepagrįsti, todėl atmetami.

9. Dėl 2018 m. kovo 10 d. G. J. sukelto fizinio skausmo, nežymaus sveikatos sutrikdymo ir grasinimo ją nužudyti, E. J. kaltė įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Iš bylos medžiagos matyti, kad policijos registruojamų įvykių registro duomenimis 2018 m. kovo 10 d. gautas pranešimas, kad pranešėją sumušė vyras ir išvarė iš namų (1 t., b. l. 8-12). Iš 2018 m. kovo 10 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, matyti, kad policiją kvietė G. J., kuri pranešė, kad vyras konflikto metu sudavė jai kumščiu į veido sritį du kartus, ji pajuto fizinį skausmą, matėsi ištinęs veidas, taip pat grasino fiziniu susidorojimu, laikydamas rankoje peilį. Užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai: kraujosruva prie dešinės akies, patinimas dešiniame skruoste (1 t., b. l. 13-16). Greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) kvietimo kortele nustatyta, kad 2018 m. kovo 10 d. buvo gautas GMP kvietimas pas G. J., kuri nurodė, kad vyras trenkė kumščiu į veidą. Užfiksuotas akies voko ir periokulinės srities sumušimai (1 t., b. l. 36-37). Iš VšĮ Jonavos ligoninės priėmimo - skubios pagalbos skyriaus paciento apžiūros - gydymo lapo nustatyta, kad 2018 m. kovo 10 d. G. J. skundėsi dešinio skruosto dešinio apatinio žandikaulio skausmu, buityje ją sužalojo sugyventinis. Užfiksuotos sumušimo žymės apie dešinę akį, dešinį skruostikaulį ir dešinio apatinio žando pusėje (1 t., b. l. 40). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2018 m. kovo 27 d. specialisto išvados nustatyta, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodyta, jog apžiūrint yra sumušimo žymės apie dešinę akį, dešiniame skruostikaulyje, dešinio apatinio žando pusėje. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 45). Iš 2018 m. kovo 28 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad išklausyta Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pateiktas telefoninio skambučio skaitmeninis pranešimo garso įrašas, kuriame užfiksuota, kad 2018 m. kovo 10 d. G. J. paskambinusi į BPC, prašo iškviesti policiją, nes ją sumušė vyras (1 t., b. l. 50-51).

10. E. J. kaltę dėl 2018 m. kovo 10 d. padarytų nusikaltimų įrodo ne tik byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai, tačiau ir liudytojų N. M., A. D., Ž. M., D. N. ir A. B. parodymai. Liudytoja N. M. parodė, kad ji yra greitosios medicinos pagalbos medikė ir atvykusi į įvykio vietą iš G. J. paaiškinimų suprato, jog E. J. jai trenkė kumščiu vieną kartą į veidą. Veido dešinėje pusėje matėsi paraudimas (1 t., b. l. 53-54). Šias aplinkybes patvirtino ir 2018 m. rugsėjo 25 d. apylinkės teisme vykusio posėdžio metu (2 t., b. l. 122). Liudytojas A. D. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas ir atvykęs į įvykio vietą rado moterį, kuri buvo išsigandusi, verkė, jos veidas skruostų srityje buvo patinęs. Ji paaiškino, kad žodinio konflikto metu ją sumušė sugyventinis, sudavė jai du smūgius kumščiu į veidą. Ji sakė, kad sugyventinis jai grasino peiliu. Bute buvo neblaivus vyras, jis elgėsi agresyviai (1 t., b. l. 58-59). Šias aplinkybes patvirtino ir apylinkės teisme vykusio posėdžio metu (2 t., b. l. 122). Liudytojas Ž. M. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas, atvykus į įvykio vietą juos pasitiko moteris. Ji buvo išsigandusi, apsiverkusi. Moteris nurodė, kad sugyventinis jai sudavė ranka į veidą. E. J. teigė, kad moters nemušė, tačiau nurodė, kad gulint lovoje jis netyčia ranka sudavė moteriai per veidą (1 t., b. l. 64-65). Liudytojas D. N. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas ir atvykus į įvykio vietą juos pasitiko moteris, ji buvo išsigandusi, sutrikusi, bijojo įeiti į namus pas sugyventinį. Moters veidas buvo patinęs, paraudęs. Moteris nurodė, kad sugyventinis jai sudavė kelis kartus į veidą (1 t., b. l. 70-71). Šias aplinkybes patvirtino ir apylinkės teisme vykusio posėdžio metu (2 t., b. l. 122). Nors nukentėjusioji G. J. vėliau pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad akį susižalojo pati atsitrenkusi į vonios duris, tačiau ši jos versija neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, o byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina nusikaltimo padarymo aplinkybes.

11. Siekiant įvertinti apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą dalyje dėl sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai nustatymo, apeliacinės instancijos teisme buvo apklausta teismo medicinos ekspertė (BPK 324 straipsnio 6 dalis). E. M. K. 2019 m. rugsėjo 16 d. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad sužalojimai vokuose atsiranda ne dėl plokštumos, tačiau nuo kokio nors riboto daikto, nes akis yra giliau. Paaiškino, kad apie akį yra atsikišimai – antakio lankas ir skruosto lankas, taigi vožiant su plokštuma atsitrenkiama į kaulus ir akis nepaliečiama. Šiuo atveju buvo sužalota akis, todėl susižeidimas su durimis mažai tikėtinas (3 t., b. l. 43-46). Atsižvelgiant į nukentėjusiajai nustatytus sužalojimus, kuriuos neabejotinai padarė nuteistasis, akivaizdu, kad nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o kadangi veika padaryta sutuoktinei, kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

12. Teismas pažymi, kad pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos.

13. Nukentėjusioji G. J. nurodė, jog E. J. laikydamas rankoje peilį grasino ją nužudyti, sakė, kad ją papjaus (1 t., b. l. 13-16). Liudytojas A. D. atvykęs į įvykio vietą taip pat patvirtino, kad G. J. sakė, jog sugyventinis jai grasino peiliu. E. J. įvykio metu rastas neblaivus ir elgėsi agresyviai (1 t., b. l. 58-59). Šios aplinkybės leidžia teigti, kad buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas. Teisėjų kolegijai, kaip ir pirmosios instancijos teismui, abejonių nekelia, kad nuteistojo išreikštas grasinimas buvo realus, paveikė nukentėjusiosios psichinę būseną, ji grasinimą suvokė kaip realų pavojų savo gyvybei, patyrė psichologinį diskomfortą, baimę, nervinę įtampą. Taigi, E. J. kaltė padarius nusikaltimą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai ir įrodyta byloje esančiais nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais.

14. Dėl 2018 m. kovo 28 d. G. J. sukelto fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo, E. J. kaltė taip pat įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Iš 2018 m. kovo 28 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2018 m. kovo 28 d. G. J. sumušė sutuoktinis E. J. (1 t., b. l. 79). Iš 2018 m. kovo 28 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad G. J. pranešė apie tai, kad 2018 m. kovo 28 d. ji buvo sumušta sutuoktinio E. J.. Jis kumščiu trenkė jai į dešinę akį, į jau anksčiau sužalotą vietą, dėl ko naujai po akimi atsirado mėlynė (1 t., b. l. 80-83). VŠĮ Jonavos ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriaus paciento apžiūros-gydymo lapu nustatyta, kad 2018 m. kovo 28 d. G. J. atvyko pati, skundėsi, kad ją sumušė vyras (1 t., b. l. 84). Nukentėjusioji G. J. parodė, kad 2018 m. kovo 28 d. E. J. jai kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą dešinės akies srityje (1 t., b. l. 106-107). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2018 m. kovo 29 d. specialisto išvados nustatyta, kad G. J. padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose. Sužalojimas padaryta kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ranka, koja ar kitas panašaus pobūdžio kietas bukas daiktas. G. J. konstatuota viena poodinė kraujosruva. Sužalojimas galėjo būti padarytas dėl vieno trauminio poveikio, savęs žalojimui nebūdingas. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 122). Iš specialistės S. B. paaiškinimų protokolo matyti, kad vertinant poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose spalvą, sužalojimas galėjo būti padarytas 2018 m. kovo 28 d. Taip pat specialistė atsakė, kad mažai tikėtina, jog poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose padaryta atidarant duris ir jomis trenkiant į dešinį skruostą (1 t., b. l. 124-125). Taigi, nors nukentėjusioji G. J. vėliau pakeitė savo ankstesnių apklausų metu duotus parodymus nurodydama, kad E. J. jos nemušė, tokie jos prieštaringi parodymai, vertintini kaip siekimas padėti E. J. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl E. J. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

15. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad nukentėjusioji G. J. paskambinus BPC ir kvietusi pagalbą dėl smurto artimoje aplinkoje, policijos pareigūnams nurodžiusi, kad sutuoktinis prieš ją smurtavo – sumušė ir grasino nužudyti, greitosios pagalbos darbuotojai nurodžius, kad sutuoktinis prieš ją smurtavo, apie padarytą nusikalstamą veiką pranešė teisingai. Melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo ir pranešimo apie nebūtus nusikaltimus šioje byloje nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aptartuose E. J. veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėties požymiai, ir jis už tai visiškai pagrįstai buvo nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu.

16. E. J. taip pat ginčija jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, prašo ją švelninti ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus dėl paskirtos per griežtos bausmės, baudžiamojo įstatymo nuostatų pažeidimų nenustatė. Skirdamas bausmę E. J. pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

17. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinančios aplinkybės nustatytos dvi: nusikaltimus 2018 m. kovo 10 d. padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad nusikaltimus padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). E. J. padarė tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), administracine tvarka baustas devynis kartus už įvairių teisės pažeidimų padarymą (2 t., b. l. 47-55). E. J. anksčiau teistas du kartus (2 t., b. l. 26-33). Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad E. J. Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos), tai yra dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo savo sutuoktinei G. J. Tai parodo, kad nuteistasis sistemingai smurtauja prieš sutuoktinę. Kaip matyti, E. J. už ankstesnę analogišką nusikalstamą paskirta 80 parų arešto bausmė neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Akivaizdu, kad nuteistasis jokių išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nepakeitė, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, yra pavojingas visuomenei, anksčiau paskirtos bausmės (laisvės apribojimas ir areštas), nesulaikė jo nuo naujų nusikaltimų padarymo, nepaveikė jo taip, kad jis daugiau nenusikalstų. Įvertinusi šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti E. J. už nusikalstamas veikas paskyrus griežčiausią sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

18. BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja teismą, parenkant skiriamos bausmės rūšį ir dydį, įvertinti atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Teismas pažymi, kad BK 140 straipsnio 2 dalies ir 145 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas laisvės atėmimas iki dvejų metų. Nors E. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, o sunkinančios aplinkybės nustatytos net dvi, pirmosios instancijos teismas E. J. už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką paskyrė bausmės terminą parinkdamas mažesnį nei sankcijos vidurkis. Taigi, įvertinus apelianto asmenybę, padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, ji nelaikytina per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Todėl apeliacinio skundo prašymas pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį paskiriant jam švelnesnę bausmę, atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. J. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Giedrius EndriukaitisDaivaJankauskienėDanguolė Šiugždinytė