- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-09
- Bylos Nr.
- 2-3872-907/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02866-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Ieškovas
- BUAB „Medžionė“
- Atsakovas
- V. Š.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Medžionė“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Administravimas“, ieškinį atsakovei V. Š., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Z. B. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas BUAB „Medžionė“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Administravimas“, ieškiniu teismo prašo priteisti iš atsakovės V. Š. 1118,68 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo BUAB „Medžionė“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Administravimas“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, ieškinį tenkinti visiškai. Ieškinyje nurodė, kad 2013-01-04 Šiaulių apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Medžionė“. Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Administravimas“. Šiaulių apygardos teismas 2013-09-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-533-368/2013 patvirtino UAB „Medžionė“ kreditorių sąrašą su bendru 1118,68 Lt dydžio finansiniu reikalavimu. Pagal kreditoriaus BUAB „Femtas“ pateiktus duomenis UAB „Medžionė“ skola susidarė 1999 m. balandžio mėn. pagal išrašytas PVM sąskaitas – faktūras už pirktus maisto produktus bendrai 254,16 Lt sumai. Šios sąskaitos apmokėtos nebuvo, UAB „Medžionė“ vadovas į raginimus sumokėti skolą nereagavo ir BUAB „Femtas“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Medžionė“. Vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ 2013-01-21 informacija įmonės vadovu nuo 1994-11-17 iki bankroto bylos iškėlimo teisme dienos buvo V. Š.. Pagal UAB „Medžionė“ steigimo sutartį įmonės akcininkais buvo: Z. B. – 60 proc.; V. Š. – 40 proc. Po bankroto bylos iškėlimo UAB „Medžionė“ buvo ieškoma jos direktoriaus teismo nutarties ir administratoriaus įsakymo įteikimui. Minėtų dokumentų atsakovei įteikti nepavyko. UAB „Medžione“ vadovė ir akcininkė V. Š. administratoriui neperdavė įmones dokumentų, dėl ko administratorius kreipėsi su prašymu į Šiaulių apygardos teismą išduoti vykdomąjį raštą. Teismas 2013-02-07 išdavė vykdomąjį raštą, kuris buvo pateiktas antstoliui Ričardui Kudrauskui vykdymui. Dokumentai ir įmonės turtas administratoriui neperduoti iki šio ieškinio padavimo teismui dienos. 2013-04-10 administratorius kreipėsi į teismą su prašymu V. Š. skirti 5000,00 Lt dydžio baudą. 2013-04-11 nutartimi teismas prašymo dėl baudos skyrimo netenkino, motyvuodamas tuo, kad administratoriui nepavyko įteikti V. Š. teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo, o antstolis neįvykdė vykdomojo rašto nutarimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog dėl nesavalaikio bankroto bylos iškėlimo dėl neteisėtų kaltų bendrovės valdymo organų ir akcininkų veiksmų UAB „Medžionė“ ir bedrovės kreditoriai patyrė 1118,68 Lt dydžio žalą.
Atsiliepimas
Atsakovė V. Š. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai, prašymų ir dokumentų, pateisinančių neatvykimą, negauta. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškino, kad UAB „Medžionė“ direktore dirbo iki 2001-05-29. Tai patvirtina VSDFV prie SADM Šiaulių skyriaus pažyma. Atleista iš vadovės pareigų buvo akcininkų sprendimu, t.y. Z. B. sprendimu, nes pagal UAB „Medžionė“ įstatus direktorius keičiamas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, o sprendimai visuotiniame akcininkų susirinkime yra priimami paprasta balsų dauguma. Po sprendimo atleisti ją iš UAB „Medžionė“ vadovo pareigų apie tai buvo informuota Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, o visi įmonės dokumentai, tame tarpe ir akcininkų sprendimai buvo atiduoti pagrindiniam įmonės akcininkui Z. B.. Kadangi neturi teisinio išsilavinimo, nežinojo, kad reikia pasilikti akcininkų susirinkimo sprendimo, kuriuo buvo atleista iš darbo, kopiją bei dokumentų priėmimo-perdavimo aktą. Dėl šios priežasties negali teismui pateikti šių dokumentų. Vadovaujantis šiomis aplinkybėmis mano, kad yra netinkama atsakovė šioje byloje, o vietoj jos atsakovu turi būti patrauktas Z. B.. Tačiau jei teismas nuspręstų, kad ji yra tinkama atsakovė, išdėsto argumentus dėl ko pateiktas ieškinys yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Reikšdamas ieškinius bankroto administratorius turi ne abstrakčiai nurodyti, kad gina kreditorių ar bendrovės interesus, bet konkrečiai nurodyti kokių kreditorių interesai bus ginami, koks yra kreditorių reikalavimų dydis. Tačiau šiuo atveju ieškovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus, nenurodė ir neįrodė, kurių kreditorių ir kokia apimtimi interesai yra ginami šioje konkrečioje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovas, o konkrečiau bankroto administratorius, nenurodė kieno teisės yra pažeistos neva neteisėtais jos kaip atsakovės veiksmais, nenurodė kokia apimtimi yra pažeistos šios teisės, todėl darytina išvada, kad šioje byloje nėra tinkamo subjekto, neva patyrusio žalą, o ieškinys yra pareikštas asmens, neturinčio materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Pagal CK 6.249 str. žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Atkreipė dėmesį, kad šioje byloje ieškovas nėra pateikęs jokių duomenų, kurie patvirtintų, nuo kurio momento įmonė tapo nemoki. Iki to laiko, kol buvo įmonės vadovė, įmonė funkcionavo normaliai ir neturėjo didelių įsiskolinimų. Šį faktą patvirtina ir tai, kad UAB „Medžionė“ bankroto byloje bendras kreditorių reikalavimas yra patvirtintas tik 1118,68 Lt. sumai, o vien įmonės įstatinis kapitalas sudarė 10000,00 Lt. Administratorius, teikdamas ieškinį, nenurodo, kada atsirado įsiskolinimai kreditoriams, kurių kreditoriniai reikalavimai yra patvirtinti šioje byloje – ar iki įmonei tampant nemokia, ar tuo laikotarpiu, kai ji buvo šios įmonės administracijos vadovė. Ieškovas ieškiniu neįrodo ir teismui nepateikia jokių duomenų, kurie patvirtintų kokiais konkrečiais veiksmais po pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą ji padarė žalą išaugusių skolų kreditoriams pavidalu. Tokių duomenų byloje nėra. Remiantis vien šiais faktais galima teigti, kad ieškovo pateiktas ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Taip pat nori atkreipti teismo dėmesį į tai, kad kaip įmonės vadovė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) 8 str. 4 d. numatytą pareigą, turėjo tik tą laikotarpį, kai buvo įmonės vadove t.y. iki 2001-05-29. Tačiau jos atleidimo iš įmonės vadovės pareigų dienai galiojo visiškai kita ĮBĮ redakcija kuri galiojo nuo 2000-03-30 iki 2001-06-30. Šios redakcijos ĮBĮ nenumatė pareigos įmonės vadovui kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei ir nenumatė atsakomybės už tokių veiksmų neatlikimą. Pagal bendruosius teisės principus įstatymas negalioja atgal. Dėl šios priežasties ieškovas negali reikalauti, kad teisės norma priimta vėliau nei susiklostė teisiniai santykiai, būtų taikoma atgal. Mano, kad administratorius reikšdamas tokio pobūdžio ieškinį piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, nepagrįstai didina bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas. Pažymėjo, kad byla nėra sudėtinga, ieškovo atstovui paruošti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškinį dėl delspinigių priteisimo nebuvo sudėtinga, o atsižvelgiant į ieškinio apimtį – neužėmė daug laiko sąnaudų, todėl prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai, nors ir neviršija „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nurodytų dydžių, tačiau yra per didelės ir teismo turi būti mažinamos.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Z. B. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai – viešo paskelbimo būdu, prašymų ir dokumentų, pateisinančių neatvykimą, negauta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad 2013-01-04 Šiaulių apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Medžionė“, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Administravimas“ (6-7 b.l.). Šiaulių apygardos teismas 2013-09-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-533-368/2013 patvirtino UAB „Medžionė“ kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus nustatant, kad antros eilės kreditinis reikalavimas sudaro 272,50 Lt; trečios eilės kreditiniai reikalavimai sudaro 846,18 Lt; bendra kreditinių reikalavimų suma yra 1118,68 Lt. Antros eilės kreditorių finansiniai reikalavimai: VMI prie LR FM – 272,50; trečios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai – 846,18 Lt, kuriuos sudaro UAB „Femtas“ – 254,16 Lt; bendra Lietuvos – Lenkijos įmonė UAB „Erla ir prima“ – 248,02 Lt; Antstolis Ričardas Kudrauskas – 344,00 Lt (9 b. l.). Įmonės vadovu nuo 1994-11-17 iki 2001-05-29 buvo V. Š. (10, 13-14, 25-26 b. l.). Įmonės akcininkais buvo Z. B. – 60 proc. ir V. Š. – 40 proc. (11-12 b. l.). Iš byloje pateikto BUAB „Medžionė“ detalaus žalos paskaičiavimo matyti, kad laikotarpiu nuo 1999 m. iki 2001 m. UAB „Medžionė“ patyrė 1118,68 Lt žalą (57, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 71 b. l.).
Juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų kompetencijai priskirtas pareigas, jiems, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė. Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėja, kad atsakovė pažeidė šią savo pareigą ir dėl to buvo patirta žala.
Atsakovė V. Š. nuo 1994-11-17 iki 2001-05-29 buvo UAB „Medžionė“ akcininkė ir įmonės administracijos vadovė (10, 13-14, 25-26 b. l.). Įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2002). Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 9 d., bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą ir už kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 str. 7 d., juridinio asmens organo nariui nustatyta visiška atsakomybė už padarytą žalą juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Taikant deliktinę atsakomybę būtina nustatyti visas būtinas jos sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalos padarymo faktą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltę (CK 6.246-6.249 str., 6.263 str.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str.). Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įmonės vadovų ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja ir vien įmonės valdymo organų neteisėtos veikos nepakanka jų civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604-2006).
Pažymėtina, jog įmonės vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek teisės aktuose jam imperatyviai nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Teismų praktikoje nėra plačiai taikoma asmeninė bendrovės vadovo atsakomybė kreditoriams bendrųjų atsakomybę nustatančių teisės normų pagrindu. Tokia praktika pagrįsta siekiu suderinti verslo riziką siekiant pelno. ĮBĮ 8 str. 1 d. normoje įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 str. 4 p., įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „AK baldai“ v. E. G. ir kt., bylos 3K-3-496/2013).
Iki 2008-07-01 ĮBĮ nebuvo nustatyta specialių nuostatų, susijusių su įmonės administracijos vadovo ar savininko atsakomybe, kai, esant įstatymo nustatytoms sąlygoms, jie nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir taip padaroma įmonei ar jos kreditoriams žala. Tačiau kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į įmonės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, specifinį santykį su juridiniu asmeniu, grindžiamą pasitikėjimu ir lojalumu, net ir nesant Įmonių bankroto įstatyme nustatytos specialios normos dėl žalos, atsiradusios administracijos vadovui nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atlyginimo (ĮBĮ redakcija, galiojusi iki 2008-07-01), už nurodytos pareigos nevykdymą įmonės administracijos vadovui kyla civilinė atsakomybė pagal bendrąsias CK nuostatas, reglamentuojančias įmonės administracijos vadovo fiduciarinių pareigų nevykdymo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vajalio medienos gaminiai“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-228/2011).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas įmonės vadovės V. Š., įmonei vadovavusios nuo 1994-11-17 iki 2001-05-29, civilinės atsakomybės klausimas, kai ji nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo jos vadovaujamai įmonei. Kaip jau minėta, tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę deliktinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryši. Įmonės administracijos vadovo kaltė, jei įrodomi neteisėti veiksmai, preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todel ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodineti. Bendrovės vadovas gali šią prezumpciją paneigti, pateikdamas įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo kaltės nėra.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Medžionė“ nuo 1999 m. pradžios buvo nemoki, kadangi nevykdė atsiskaitymų su skirtingais kreditoriais. Laikotarpiu nuo 1999 iki 2001 metų buvo išduoti septyni vykdomieji raštai, kurie buvo perduoti vykdyti antstoliui, šie vykdomieji raštai neįvykdyti iki pat sprendimo priėmimo iškelti UAB „Medžionė“ bankroto bylą. Perdavus vykdymui minėtus vykdomuosius raštus įmonės skola dar labiau padidėjo, kadangi prisidėjo vykdymo išlaidos antstoliui. Administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė. Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, kad dėl įmonės finansinių įsipareigojimų buvo pradėtas priverstinis skolų išieškojimas, atsakovė, būdama įmonės vadove, turėjo suprasti, kad įmonės finansinė situacija yra sunki, ji negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais. Pateikti bei teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad atsakovė elgėsi nerūpestingai, nes nesidomėjo įmonės finansine padėtimi, savalaikiai nesiekė atkurti įmonės mokumo ir toliau tęsti ūkinės - komercinės veiklos. Dėl to yra pagrindas pripažinti, kad atsakovė nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir pažeidė bendrovės, jos kreditorių interesus. Taigi, teismas daro išvadą, kad atsakovei pareiga vėliausiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kilo 1999 m. balandžio 13 d., nes bendrovė jau buvo nemoki.
Atsakovė gali būti laikoma atsakinga tik už tą kreditorinių reikalavimų dalį, kuria įmonės neįvykdytini įsipareigojimai padidėjo laiku neiškėlus bankroto bylos.
Ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų – Šiaulių apygardos teismo 2013-09-04 nutarties, BUAB „Medžionė“ detalaus žalos paskaičiavimo rašto, vykdomųjų raštų, antstolio Ričardo Kudrausko vykdymo išlaidų paskaičiavimų, sąskaitų – faktūrų – pagrindu (9, 57, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 71 b. l.) nustatyta, jog ieškovo bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų dalis, susidariusi po 1999-04-13, yra 1118,68 Lt, kuri iš esmės susidarė dėl nesumokėtų mokesčių (žyminio mokesčio ir teismo išlaidų) VMI prie LR FM bei skolų kreditoriams pagal PVM sąskaitas – faktūras, už kurias yra atsakinga atsakovė, nes ji nuo 1994-11-17 iki 2001-05-29 buvo UAB „Medžionė“ vadovė. Taip pat yra pagrindas nustatyti, kad tarp atsakovės neteisėto neveikimo ir atsiradusios 1118,68 Lt žalos yra priežastinis ryšys.
Atsakovė nepateikė neginčijamų įrodymų, paneigiančių jos kaltę dėl žalos kreditoriams atsiradimo, todėl yra pagrindas vertinti, kad kaltės prezumpcija byloje nenuginčyta. Nustačius visas atsakovės civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas – neteisėti veiksmai (CK 6.246 str. 1 d.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.), kaltė (CK 6.248 str.), nuostoliai (CK 6.249 str.), atsakovės atžvilgiu taikytina civilinė deliktinė atsakomybė ir ieškovui priteistina 1118,68 Lt žalai atlyginti.
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos atlyginimo sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Esant deliktinei civilinei atsakomybei gali būti mokamos kompensuojamosios palūkanos. Šioje byloje dėl delikto atsiradusi žala bus atlyginama pinigais, todėl atsakovei atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi ir palūkanos (CK 6.37 str.), jos užtikrina nukentėjusiojo asmens turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo.
Pagal CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiga mokėti šias palūkanas (vadinamas procesinėmis) atsiranda iš įstatymo (CK 6.37 str. 2 d.). Procesinės palūkanos yra skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo. Tokių palūkanų dydžiai nurodyti CK 6.210 str., kurio 1 dalyje nustatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, taikytinos, kai viena iš šalių nėra verslininkas. Pažymėtina, kad nurodytas palūkanų dydis taikomas tuo atveju, jeigu įstatymu ar sutartimi nenustatytas kitoks palūkanų dydis. Ieškovas prašė priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Taigi ieškovo prašomas priteisti palūkanas ir jų dydį (5 proc.) reglamentuoja įstatymai, todėl ieškovo reikalavimas laikytinas pagrįstu, teisėtu, įrodytu ir tenkintinas, iš atsakovės ieškovui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos (CK 6.210 str. 2 d.) nuo 1118,68 Lt sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo 2014-04-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Už advokato pagalbą (už procesinių dokumentų parengimą) ieškovas turėjo 1000,00 Lt išlaidų (15, 16 b.l.). Ieškovo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytais maksimaliais dydžiais: 8.2 p. (už ieškinį maksimalus dydis – 3000,00 Lt ), todėl pripažintina, kad ieškovo realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos (1000,00 Lt) advokato pagalbai apmokėti buvo būtinos, jų dydis atitinka protingumo kriterijus.
Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovės valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos - 54,00 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str., 96 str.), nuo kurio ieškovas pagal CPK 83 str. 1 d. 8 p. atleistas ir 16,80 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str. 3 p., 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui BUAB „Medžionė“, į.k. 145010427, 1118,68 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniolika litų, 68 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą - 1118,68 Lt nuo bylos iškėlimo teisme – 2014-04-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei bylinėjimosi išlaidų: 54,00 Lt (penkiasdešimt keturis litus, 00 ct) žyminio mokesčio ir 16,80 Lt (šešiolika litų, 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Į valstybės biudžetą priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (abiejų įmokų kodas - 5660) privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland PLC Lietuva banke, įrodymą pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.