Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-06-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-959-851/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-06-09
Bylos Nr.
1-959-851/2015
Teisminio proceso Nr.
1-17-1-01378-2014-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
N. M.
Baudžiamoji byla Nr. 1-959-851/2015(Proceso Nr. 1-17-1-01378-2014-6 )
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja A. S.,sekretoriaujant K. Z.,dalyvaujant prokurorei N. P.,kaltinamajam N. M.,advokatei K. K.,vertėjai E. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d., padarymu,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. M. davė kyšį valstybės tarnautojui :

2014-07-13 apie 09.20 val. Vilniuje, prie Ozo g. 25 pastato, būdamas sustabdytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio L. M. ir patrulio A. S., sėdėdamas savo vairuojamame automobilyje „HYUNDAI XG 30“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) už administracinio teisės pažeidimo neforminimą, tiesiogiai, konkliudentiniais veiksmais, priėjusiam L. M. paduodamas patikrinimui transporto priemonės registracijos liudijimą, įdėjo į jį vieną 200 Lt nominalo kupiūrą, tokiu būdu davė 200 Lt (t.y. 57.92 euro) dydžio kyšį savo įgaliojimus vykdžiusiems minėtiems valstybės tarnautojams, siekdamas neteisėto šių valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus, t.y. kad nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 1 d., 123 str. 1 d.

Kaltinamasis N. M. kaltės nepripažino ir nurodė, jog įvykio dieną vairavo automobilį, ir prie „Akropolio“ jį sustabdė policijos pareigūnai. Jis automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti, taip pat automobiliui nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra. Pareigūnams pareikalavus dokumentų, jis, sėdėdamas savo automobilyje, pareigūnui padavė automobilio draudimo dokumentus bei transporto priemonės registracijos liudijimą, kuriame buvo iš anksto įdėjęs 200 lt. Šiuos pinigus buvo paruošęs privalomosios automobilio techninės apžiūros atlikimui. Kyšio pareigūnui tikrai nesiūlė ir nedavė. Neforminti pažeidimų neprašė.

Apklaustas teisme liudytojas policijos pareigūnas L. M. nurodė, jog įvykio dieną kartu su sustabdė N. M. vairuojamą automobilį. Jis priėjo prie N. M., sėdinčio savo automobilyje, ir pradėjo su pastaruoju bendrauti. Paprašius pateikti reikiamus dokumentus, N. M. pasakė, kad teisės vairuoti transporto priemones neturi. Jam matant į transporto priemonės registracijos liudijimą įdėjo 200 lt., ir dokumentą su pinigais padavė jam. Jis įspėjo dėl atsakomybės už pareigūnų papirkimą, tačiau N. M. vis tiek įdėjo pinigus. Dar kartą įspėjo, kad pasiimtų savo pinigus, tačiau N. M. to nepadarė.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. M. parodė, kad 2014-07-13 09.20 val., Ozo g., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. S., pastebėjo gatve važiuojantį automobilį HYUNDAI XG 30, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant kurio valstybinio numerio ženklų nebuvo lipdukų, liudijančių, kad automobiliui nustatyta tvarka yra atlikta valstybinė techninė apžiūra. Minėtas automobilis buvo sustabdytas patikrinimui Ozo g. Jam priėjus prie automobilio ir tikrinant automobilio dokumentus, vairuotojas pateikė asmens tapatybės kortelę, iš kurios buvo nustatyta, kad automobilį vairavo N. M.. Kartu su asmens tapatybės kortele vairuotojas padavė galiojantį transporto priemonės privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą. Vairuotojo pasiteiravus transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros talono ir vairuotojo pažymėjimo, šis atsakė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo bei automobiliui nėra atlikta techninė apžiūra. Tuo pat metu vairuotojas iš automobilio daiktadėžės ištraukė transporto priemonės registracijos liudijimą ir, jį paėmęs, į vidų už plastikinės įmautės užkišo dviejų šimtų litų kupiūrą. Jis paklausė, ką vairuotojas daro. N. M. jam atsakė, kad neturi teisės vairuoti transporto priemonės ir, kad čia jiems, kad neformintų pažeidimo. Vairuotoją jis įspėjo, kad paimtų pinigus ir nebandytų papirkti policijos pareigūnų, kadangi už tai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Į jo įspėjimą vairuotojas nereagavo ir transporto priemonės registracijos liudijimą kartu su viduje esančia 200 Lt kupiūra padavė jam. Jis vairuotoją dar kartą įspėjo, kad paimtų pinigus, nes už papirkimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau vairuotojas į jo pastabas nereagavo ir pinigų iš transporto priemonės registracijos liudijimo paimti neketino. Jis, paėmęs transporto priemonės registracijos liudijimą kartu su viduje esančia 200 Lt kupiūra, vairuotojo asmens tapatybės kortele atėjo į tarnybinį automobilį ir apie kyšio davimą pasakė porininkui A. S. bei telefonu pranešė VPK OVS budėtojui. Iš VPK OVS budėtojo gavo nurodymą su vairuotoju, davusiu kyšį, vykti į Vilniaus m. 6 PK įvykio įforminimui. Tada N. M. pristatė į 6 PK, ir prie savo tarnybinio pranešimo pridėjo dviejų šimtų litų kupiūrą Nr. AE3422888. (b.l. 7-8)

L. M. analogiškas įvykio aplinkybes nurodė savo 2014-07-13 tarnybiniame pranešime. (b.l. 2)

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas policijos pareigūnas A. S. parodė, kad 2014-07-13 apie 09.20 val. dirbdamas kartu su vyr. patruliu L. M., Ozo g., Vilniuje, sustabdė automobilį HYUNDAI XG30, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes pagal lipdukus ant valstybinio numerio pastebėjo, kad automobiliui neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Kai sustabdė minėtą automobilį, jis liko tarnybiniame automobilyje VW JETTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo apie 5 m atstumu nuo pažeidėjo automobilio, o vyr. patrulis L. M. priėjo prie automobilio HYUNDAI ir sustojo prie vairuotojo durelių. Matė, kad vairuotojas padavė vyr. patruliui L. M. dokumentus, po to tarp jų vyko dialogas, bet jis negirdėjo, apie ką vyko pokalbis. Po kiek laiko L. M. grįžo su transporto priemonės dokumentais ir paaiškino, kad automobilio vairuotojas neturi vairuotojo pažymėjimo ir siūlė susitarti, tai yra neforminti administracinio teisės pažeidimo ir į automobilio registracijos liudijimą įdėjo 200 Lt kupiūrą. Vyr. patrulis L. M. parodė, kad į jo pastabas, kad už policijos pareigūnų papirkimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, pažeidėjas N. M. nereagavo. Apie įvykį pranešė Vilniaus OVS budėtojui. Iš budėtojo gavo nurodymą su vairuotoju, davusiu kyšį, vykti į Vilniaus m. 6 PK forminti įvykį. (b.l. 5-6)

Šalies argumentai

A. S. analogiškas įvykio aplinkybes nurodė savo 2014-07-13 tarnybiniame pranešime. (b.l. 4)

Daiktų pateikimo protokole užfiksuota, jog L. M. pateikė N. M. duotą 200 lt kupiūrą. ( b.l. 10 )

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad N. M. davė kyšį valstybės tarnautojams už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus. Nors N. M. kaltės nepripažįsta, teigdamas, kad pinigų pareigūnams nedavė, teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes tokie kaltinamojo parodymai paneigti surinktu įrodymų visetu. Apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, liudytojas L. M. nurodė, jog įvykio dieną sustabdytas kaltinamasis įdėjo į transporto priemonės registracijos liudijimą 200 lt., ir liudijimą kartu su pinigais jam padavė, prašydamas nesurašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo. Tokie pat duomenys yra užfiksuoti ir šio policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, surašytame iš karto po įvykio. Policijos pareigūnas A. S. patvirtino L. M. parodymus, nurodydamas, kad pastarasis, pabendravęs su N. M., grįžo į tarnybinį automobilį ir papasakojo apie kyšio davimo aplinkybes. Minėti policijos pareigūnai iki įvykio kaltinamojo nepažinojo, todėl neturėjo priežasties kaltinamąjį apkalbėti. Paminėtų liudytojų parodymai buvo nuoseklūs, tarpusavyje sutampantys, todėl netikėti jais nėra pagrindo, ir teismas policijos pareigūnų parodymais remiasi.

Dėl aukščiau išdėstyto konstatuotina, jog N. M. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d., nes davė didesnį, nei 1 MGL dydžio kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, nusikalstamos veikos padarymo metu laikomas neteistu, nėra atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, nedirba, nes yra neįgalus, daugelį kartų baustas administracine tvarka už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones, todėl jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda.

N. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina, kol įsiteisės nuosprendis.

2015-05-29 Vilniaus m. apylinkės teisme gautas Vilniaus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Prašyme nurodyta, jog 2015-03-17 Tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė K. K. teikia antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam N. M., ir antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro advokato užmokestis – 90,71 eurų. Tarnyba prašo minėtą sumą priteisti iš N. M..

Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo konstatuota, jog kaltinamasis N. M. yra žemo išsilavinimo, nesupranta teisinių terminų, todėl be gynėjo pagalbos jo teisės ir teisėti interesai nebūtų tinkamai ginami, dėl to gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. Taigi šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas teismo buvo pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. T. V. garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – iš N. M. paimti 200 Lt., saugomi Vilniaus apskrities VPK kasoje ( b.l. 16-17 ), vadovaujantis LR BPK 94 str. 1 p., LR BK 72 str., konfiskuotini kaip nusikalstamos veikos priemonė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 305, 307 str.,

nusprendžia:

N. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d., ir paskirti jam 15 MGL ( 564.90 eurų ) dydžio baudą, kurią kaltinamasis įpareigojamas sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti 200 lt. kaip nusikalstamos veikos priemonę.

Vilniaus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš N. M. netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.

Teisėja A. S.