Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. U., gimęs (duomenys neskelbtini) Kelmės rajone, a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. U. nuo 2016 m. rugsėjo 7 d. neteisėtai, neturėdamas leidimo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje laikė šaudmenis, t. y. tris 12 kalibro šovinius, 2016 m. lapkričio 16 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini) iš V. G. neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo, t. y. pasiskolino, V. G. priklausantį šaunamąjį ginklą, t. y. lygiavamzdį šautuvą IZH 27 EM Nr. 9648996, kurį kartu su trimis 12 kalibro šoviniais iki 2016 m. lapkričio 16 d. 17 val. 40 min neteisėtai, neturėdamas leidimo nešiojosi miške, esančiame (duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikytas Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentūros pareigūnų.

Kaltinamasis V. U. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo mėnesį už administracinių teisės pažeidimų padarymą apsvaigus nuo alkoholio jam buvo atimtas leidimas laikyti ginklus. Jis daugiau kaip dvidešimt metų buvo medžiotojas, todėl kartu su Pašilės medžiotojų būrelio nariais susigundė pamedžioti. Medžioklinį šautuvą jis pasiskolino iš medžiotojo V. G., šovinių jis turėjo savo, juos buvo pamiršęs pateikti pareigūnams kartu su šautuvu, netekus leidimo laikyti ginklus. Medžioklės metu miške jį sulaikė gamtos apsaugos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. U. kaltė įrodyta.

Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis).

Liudytojas A. G., Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnas, ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 38-39) parodė, kad 2016 m. lapkričio 16 d. apie 17 val. 40 min reido metu (duomenys neskelbtini), Pašilės medžiotojų būrelio plotuose buvo patikrinti V. B. ir V. U., kurie su savimi turėjo medžioklinius ginklus, dokumentai. Tikrinant V. U., kuris rankose laikė lygiavamzdį medžioklinį šautuvą ,,IŽH”, jis pateikė medžiotojo bilietą, paaiškino, kad ginklo leidimas atimtas, šautuvas priklauso medžiotojui V. G., kurio medžioklėje nebuvo. V. U. iš striukės kišenės ištraukė 3 vnt. 12 kalibro šovinius. Kadangi V. U. pasakė, kad neturi leidimo ginklams, todėl apie įvykį pranešta policijai.

Liudytojas V. B. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 45-46) parodė, kad jis yra Pašilės medžiotojų būrelio narys, 2016 m. lapkričio 16 d. po pietų medžiojo su A. A. ir D. G. (duomenys neskelbtini) esančiuose pelkynuose. Kartu su jais V. U. nemedžiojo. Apie 17 val. 30 min, einant link savo automobilio, iš paskos atėjo V. U., kuris rankose turėjo medžioklinį šautuvą. Iš kur V. U. atsirado, nežino. Medžioklės lape V. U. nebuvo įrašytas.

Liudytojai A. A. ir D. G. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 42-43, 50-51) parodė, kad 2016 m. lapkričio 16 d. po pietų medžioklėje (duomenys neskelbtini) V. U. nedalyvavo.

Liudytojas V. G. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 118-119) parodė, kad 2016 m. lapkričio 16 d. apie 16 val. į jo namus atėjęs kaimynas V. U. paprašė paskolinti jam lygiavamzdį medžioklinį šautuvą. V. U. paaiškinęs, kad į jo kiemą ateinanti lapė pjauna vištas, todėl lapę nori nušauti, o jo šautuvui kertasi gaidukas ir šautuvas ne visada iššauna. V. U. šautuvą žadėjo gražinti tą pačią dieną. Šovinių jis neprašė, sakė, kad turi savo.

Apžiūros protokole (b. l. 14-15) ir foto nuotraukose (b. l. 17-19) užfiksuoti daiktai, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnų 2016 m. lapkričio 16 d. paimti iš V. U. (duomenys neskelbtini) esančiame miške. Iš apžiūros protokolo matyti, kad ant automobilio „Isuzu”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su specialiaisiais aplinkos apsaugos departamento skiriamaisiais ženklais variklio dangčio padėtas atlenktas medžioklinis, dvivamzdis šautuvas (vamzdžiai išdėstyti vertikaliai) ruda medine buože, ant ginklo rėmo išgraviruotas Nr. (duomenys neskelbtini), prie ginklo nuleistuko padėti trys vienetai šovinių - 2 raudonos spalvos tūtelėmis, 1 baltos spalvos tūtele, ant kurių varinės dalies yra skaičius 12.

Atlikus balistinį tyrimą 2016-12-08 specialisto išvadoje Nr. 40-(G1-192)-IS1-935-(13.2) (b. l. 29-31) nurodyta, jog tirti pateikti 3 šoviniai, kurie buvo paimti iš V. U., yra šaudmenys, pramoninės gamybos, 12 kalibro, tinkami šaudymui, centrinio skėlimo, medžiokliniai šoviniai, skirti įvairiems 12 kalibro, B, C kategorijų lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams.

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato informacijos (b. l. 112) matyti, kad 2016 m. rugsėjo 7 d. Telšių apskrities VPK licencijavimo poskyryje priimtas sprendimas panaikinti leidimą V. U. laikyti (nešiotis) ginklus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio nuostatomis ginklus ir šaudmenis leidžiama laikyti asmenims, turintiems licencijas gaminti, taisyti ir perdirbti, prekiauti, importuoti, eksportuoti ginklus ir šaudmenis, eksploatuoti tirus, šaudyklas, nuomoti ginklus ir šaudmenis arba leidimus juos nešiotis ar leidimus laikyti. Leidimas nešiotis ar leidimas laikyti ginklus suteikia teisę įsigyti šaudmenis tik tam ginklui ir juos nešiotis ar laikyti. Kaltinamasis leidimo, patvirtinančio jo teisę turėti medžioklinį ginklą ir šaudmenis, neturi, jo sulaikymo metu leidimas laikyti medžioklinį šautuvą jam buvo panaikintas. Taigi, kaltinamasis V. U. neteisėtai laikė savo namuose ir su savimi nešiojosi miške šovinius, neteisėtai įgijo ir nešiojosi miške medžioklinį šautuvą, tokiu būdu neteisėtai disponavo ginklu ir šaudmenimis, todėl jo veika sudaro nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Byloje pateiktas R. U. prašymas atiduoti kaltinamąjį, jo sutuoktinį V. U. pagal laidavimą (b. l. 152).

Teisiamojo posėdžio metu R. U. paaiškino, kad santuokoje su kaltinamuoju gyvena daugiau kaip trisdešimt metų, kartu išaugino ir išauklėjo tris vaikus, kurie šiuo metu yra suaugę, sukūrę savo šeimas. Jos vardu yra įregistruotas ūkininko ūkis, kuris užsiima pieninkyste, dirba 12 ha žemės. Su sutuoktiniu V.. U. sutaria, iš jo pasakojimų žino, kad jis pergyvena dėl savo neatsakingų, neteisėtų veiksmų. Ji įsitikinusi, kad sugebės teigiamai paveikti jį, ateityje jis nepadarys jokių tyčinių veikų, nenusikals, laikysis įstatymų.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio nuostatas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teismas gali asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, kai yra visų šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų visuma, t. y., kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, kai ji buvo padaryta, yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, laiduotojais gali būti kaltinamojo tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamojo V. U. padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, jis nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, teisme visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina atsakomybe lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), neteisėtais veiksmais žala nepadaryta, civilinio ieškinio byloje nėra. Šių aplinkybių visuma leidžia manyti, jog kaltinamojo V. U. padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė, ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

R. U. – neteista (b. l. 160), piktybinių, administracinių pažeidimų nėra ir nebuvo padariusi, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 158), ūkininkauja (b. l. 155). Kelmės rajono savivaldybės administracijos Kražių seniūnijos charakteristikoje (b. l. 159) nurodyta, jog seniūnija nėra gavusi nusiskundimų dėl R. U. gyvenimo būdo ir elgesio. Iš santuokos liudijimo (b. l. 157) matyti, kad kaltinamasis ir R. U. santuokoje gyvena nuo 1984 metų, iš Kražių seniūnijos charakteristikos (b. l. 159) matyti, kad šeima užaugino tris vaikus. Šie duomenys apie laiduotoją, jos paaiškinimai teisme leidžia daryti išvadą, jog ji pagal savo pozityvias asmenines savybes gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir yra verta teismo pasitikėjimo.

Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, darytina išvada, jog yra visos būtinos Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį V. U. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti. Atsižvelgiant į tai, kad V. U. padarė apysunkį nusikaltimą, siekiant paveikti jį, kad ateityje nenusikalstų, jis atiduotinas pagal laidavimą ilgesnės nei minimalios trukmės laikotarpiui – dvejiems metams (BK 40 straipsnio 4 dalis), jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukus, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – minimali įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kadangi nusikaltimu turtinė žala padaryta nebuvo, todėl laidavimas nustatytinas be užstato (BK 40 str. 1 d., 5 d.).

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Kadangi V. U. nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarė neturėdamas teisės disponuoti ginklu ir šaudmenimis, o ne šia teise naudodamasis, todėl jam draudimas laikyti ir nešioti šaunamąjį ginklą, ko prašė prokurorė, netaikytinas.

Daikto, turinčio reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, - medžioklinio šautuvo IŽH 27 EM Nr. 9648996 – klausimas išspręstas ikiteisminiame tyrime, kuris buvo atliekamas šautuvo savininko V. G. atžvilgiu, todėl šis klausimas šioje byloje nespręstinas. Kaip matyti iš specialisto išvados (b. l. 30-31), šaudmenys (3 šoviniai), paimti iš kaltinamojo V. U., sunaikinti atliekant balistinį tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

V. U., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalimis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

V. U. perduoti laiduotojos R. U., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

Nustatyti laidavimo terminą 2 (dvejiems) metams. Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, V. U. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL – 188,30 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų 30 ct) - dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją įpareigojant sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – V. U. panaikinti.

Laiduotojai R. U. išaiškinti, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis).

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. U. išaiškinti, kad jam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o per šį terminą padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 7 dalis ir 8 dalis).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.