Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Romeika, sekretoriaujant Reginai Knezevičienei, dalyvaujant pareiškėjos I. B. atstovei adv. pad. Živilei Žukaitienei, asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, V. B. atstovui adv. V.Šilingui, suinteresuoto asmens Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus atstovėms I.Žilinskienei, L.Žigienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. B., Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriui, V. B., dėl V. B. pripažinimo neveiksnia,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, V. B. atstovas adv. V.Šilingas paaiškino, kad palieka spręsti teismo nuožiūra.

Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus atstovė L.Žigienė sutinka su pareiškimu.

Suinteresuotas asmuo V. B. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Su reikalavimu sutinka.

Asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu V. B. teismo posėdyje nedalyvavo.

Nustatyta, kad V. B. ir I. B. yra V. B. tėvai (b.l. 3), Išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad V. B. diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas (b.l. 4). VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro pažymoje nurodyta, kad V. B. diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas (b.l. 5). V. B. nustatytas 25 proc. darbingumas (b.l. 6), specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (b.l. 7). Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos 2014 m. birželio 16 – liepos 11 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad V. B. konstatuojamas psichikos sutrikimas – vidutinis protinis atsilikimas, ji negali suprasti savo veiksmų esmės, jų valdyti, dalyvauti teismo posėdyje gali, tačiau nesupras jo esmės (b.l. 17-19).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu (CK 2.10 str. 1 d.).

Lietuvos A. T. savo praktikoje yra pasisakęs dėl pažeidžiamų asmenų (dėl psichikos sutrikimo) teisių apribojimo, kaip asmens teisių apribojimo instituto, reikšmės, šio instituto svarbą ne kartą savo praktikoje pabrėžė ir Europos Žmogaus Teisių Teismas. Pripažinimas neveiksniu – tai procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialiniais ir teisiniais padariniais iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo: pripažintas neveiksniu asmuo praranda daugelį savo prigimtinių ir pilietinių teisių, tarp jų teisę disponuoti savo turtu bei tvarkyti su juo susijusius reikalus, teisę į darbą, santuoką, teisę balsuoti, rinktis gyvenamąją vietą, taip pat teisę keiptis į teismą bet kokiais klausimais, įskaitant ir klausimą dėl jo statuso peržiūrėjimo, o teismo paskirtas globėjas ir (ar) turto administratorius neapibrėžtam laikotarpiui tampa jo atstovu pagal įstatymą, sprendžiančiu visus su neveiksniu pripažintu asmeniu ir jo turtu susijusius klausimus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad, sprendžiant žmogaus veiksnumo apribojimo klausimą, yra pavojus pažeisti fundamentalias asmens teises, todėl tokio proceso inicijavimui turi egzistuoti svarūs argumentai, o jo metu turi būti kreipiamas ypatingas dėmesys į tinkamą asmens, tariamai stokojančio veiksnumo, teisių apsaugą, privalo būti užtikrinamas teisingas bylos nagrinėjimas (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis – teisė į teisingą bylos nagrinėjimą). Kadangi asmens teisinio veiksnumo atėmimas yra ypač sunkus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių apribojimas, taip pat Konvencijos 8 straipsnyje (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) ir kituose Konvencijos straipsniuose įtvirtintų teisių apribojimas, todėl asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tik ypatingais atvejais – psichinis sutrikimas turi būti „tokio pobūdžio ar laipsnio“, kad pateisintų šios priemonės taikymą (žr., pvz., Shtukaturov v. Russia, no. 44009/05, 27 March 2008, § 94, Matter v. Slovakia, no. 31534/96, judgement of 5 July 1999; Bensaid v. United Kingdom, no. 44599/98, judgement of 6 February 2001), tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos A. T. savo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Sveikatos skyriaus prašymą, bylos Nr. 3K-3-370/2008,2007 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-328/2007).

Pareiškėjos ir jos atstovės, suinteresuotų asmenų, asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, advokato paaiškinimai, rašytiniai įrodymai, ekspertizės išvada leidžia daryti išvadą, kad V. B. dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Teismas atsižvelgia į tai, kad V. B. nesiorientuoja aplinkoje, kontaktui prieinama tik iš dalies, teismo psichiatrijos ekspertizė parodė, kad V. B. sveikatos būklė atitinka medicininį neveiksnumo kriterijų. Teismas įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, jų tarpusavio ryšį daro išvadą, kad V. B. negali įgyvendinti savo teisių, susikurti pareigų, nes ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, todėl ji pripažintina, neveiksnia.

Bylinėjimosi išlaidos dėl asmens pripažinimo neveiksniu padengiamos iš valstybės lėšų (LR CPK 468 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Pripažinti V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Marijampolės savivaldybė, neveiksnia.

Įsiteisėjusį teismo sprendimą per 3 dienas išsiųsti Notarų rūmams.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.