- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-03-23
- Bylos Nr.
- I-725-331/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02203-2009-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Donatas Vansevičius, Irena Paulauskienė, Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- J. J.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus
- Kategorijos
- 9.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Donato Vansevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ? VMI), trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau ? Vilniaus AVMI) dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities VMI, remdamasi įsiteisėjusiais Šilutės rajono apylinkės teismo 2006-07-03 nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.8.-102-164/2006 bei Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008-02-04 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-665/2008, atliko pareiškėjo akcizų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą ir surašė 2009-03-16 patikrinimo aktą Nr. (26.15)-83-43, kuriame pareiškėjui apskaičiavo 5 515 Lt cigarečių akcizo, 2 146 Lt cigarečių akcizo delspinigių, 3 344 Lt etilo alkoholio akcizo, 934 Lt etilo alkoholio akcizo delspinigių (b. l. 70?71). Vilniaus apskrities VMI, išnagrinėjusi patikrinimo aktą ir pareiškėjo pastabas dėl jo, 2009-05-13 sprendimu Nr. (26.15)-256-196 patvirtino patikrinimo akte apskaičiuotas mokesčių ir delspinigių sumas bei skyrė 1 103 Lt, t. y. 20 % dydžio, cigarečių akcizo baudos ir 669 Lt, t. y. 20 % dydžio, etilo alkoholio akcizo baudos (b. l. 59?61). Pareiškėjas pateikė skundą VMI (b. l. 51?52), kuri 2009-11-20 sprendimu Nr. 68-351 patvirtino Vilniaus apskrities VMI sprendimą (b. l. 46?49).
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. J. nesutikdamas su aukščiau nurodytais sprendimais skundais (b. l. 3?5, 99?100) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašo: 1) kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą ar aiškinant ir taikant Europos Tarybos Direktyvų 32/12/EEB ir Nr. 2008/118/EB nuostatas gali būti apmokestinamos akcizo mokesčiu teismo nutarimu valstybės naudai konfiskuotos prekės, kurios sunaikinamos prižiūrint valstybės kompetentingai institucijai – Valstybės mokesčių inspekcijai; 2) panaikinti 2009-11-20 VMI sprendimą Nr. 68-351 dėl Vilniaus apskrities VMI 2009-05-13 sprendimo Nr. (26.15)-256-196, kuriuo patvirtintas patikrinimo aktas.
Paaiškino, kad su sprendimu nesutinka, jis yra formalus, neteisėtas ir mano, kad jis turi būti panaikintas visa apimtimi. Nė vienas teisės aktas, įskaitant ir Lietuvos Respublikos Akcizų įstatymą, nenumato jokio teisinio pagrindo skaičiuoti mokesčius nuo konfiskuoto turto, kuris perduotas valstybės naudai. Tai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams ir įstatymas negali būti aiškinamas plačiau negu yra parašytas.
Vilniaus apskrities VMI sutapatina visiškai savarankiškus veiksmus: 1) gabenimą ir, 2) laikymą, kuriuos įstatymas išskiria ir atskiria skyrybos ženklais. Taigi Lietuvos Respublikos ATPK 163 (2) str. 1 ir 2 dalyje nustatyti atskiri veiksmai: „Apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką (...)“ ir įstatymo leidėjas neteikia tokio išaiškinimo, kad laikymas ir gabenimas yra tas pats.
Atsakovas savo sprendimuose nesivadovauja Europos Tarybos Bendrijų 2008 m. gruodžio 9d. priimta Direktyva Nr. 15787/08, kurios 48 straipsnis nustatė, kad „1. Valstybės narės ne vėliau kaip 2010 m. sausio 1 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įsigalioję įgyvendina šią direktyvą nuo 2010 m. balandžio 1 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų įstatymų ir kitų teisės aktų tekstą bei jų ir šios direktyvos koreliacijos lentelę. Tvirtindamos šias priemones, valstybės narės daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Tokios nuorodos darymo būdą nustato valstybės narės. 2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.“
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas numato, kad akcizas yra skaičiuojamas už teisėtai laikomas prekes, skirtas pardavimui, tačiau nenumato, kad akcizo mokestis būtų skaičiuojamas nuo gabentų ir konfiskuotų prekių ir tai logiška, nes valstybės institucijų paimtos cigaretės ir etilo alkoholis yra jų žinioje, tad neturint man galimybės realizuoti negali būti skaičiuojamas akcizas.
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Taigi pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).
Atsiliepimas
Atsakovė VMI su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 42?44) paaiškino, kad skundžiamas sprendimas yra visiškai pagrįstas ir teisingas, priimtas išsamiai bei objektyviai išnagrinėjus visas su byla susijusias aplinkybes. Pareiškėjo motyvacija, kad jis turi būti atleidžiamas nuo akcizų prievolės tik dėl to, kad gabeno banderolėmis nepaženklintas cigaretes, neturi pagrindo. Šiuo atveju pareiškėjui taikoma direktyvos ir Akcizų įstatymo nuostata dėl akcizų prievolės kaip asmeniui, pristatančiam akcizais apmokestinamas prekes arba kaip transporto priemonėje tokias prekes laikančiam asmeniui. Akcizų įstatymas netikslina, kurioje vietoje (ar transporto priemonėje, ar sandėlyje, ar gyvenamosiose patalpose ar pan.) turi būti laikomos banderolėmis nepaženklintos akcizais apmokestinamos prekės, kad joms negaliotų prievolės mokėti akcizus už šias prekes, t. y. laikymo sąvoka apima gabenimą ir kitą disponavimą turimomis akcizais apmokestinamomis prekėmis, kadangi svarbiausias yra minėtų prekių turėjimo faktas.
Šiuo klausimu yra pasisakęs LVAT 2007-07-05 nutartyje (administracinė byla Nr. A3-689-07). Minėtoje nutartyje yra nurodoma, kad apeliantas nepagrįstai, aiškindamas Akcizų įstatymo 8 str. 9 dalį, naudoja baudžiamosios teisės sąvokas „laikyti“ ir „gabenti“, todėl nepagrįstai susiaurina šios teisės normos turinį. Iš žodžio „laikyti“ reikšmės, pateiktos Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (2000 m., psl. 350), akivaizdu, kad laikantis prekes yra tas asmuo, kuris prekes turi savo žinioje, savo naudai. Toks faktas buvo patvirtintas įsiteisėjusiais Šilutės rajono apylinkės teismo 2006-07-03 nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.8.-102-164/2006 bei Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008-02-04 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-665/2008.
Neteisėtai gabentų banderolėmis nepažymėtų akcizais apmokestinamų prekių konfiskavimas ir vėlesnis jų sunaikinimas neturi įtakos anksčiau atsiradusiai pareiškėjo mokestinei prievolei mokėti akcizus. Akcizų įstatymo 31 str. nustatyti specialūs atvejai, kai apdorotas tabakas atleidžiamas nuo akcizų. Atleidimo nuo akcizų procedūros yra nustatytos Apdoroto tabako sunaikinimo prižiūrint apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir atleidimo nuo akcizų taisyklėse, patvirtintose VMI prie FM viršininko 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. VA-155. Pažymėtina, jog: minėtos lengvatos numatytos ir procedūros taikomos tabakui, esančiam teisėtoje apyvartoje Europos Bendrijų teritorijoje. Tai yra, minėtose taisyklėse nustatyta, kad nuo apmokestinimo akcizais gali būti atleidžiamas toks sunaikintas apdorotas tabakas, kurį po naujo Lietuvos Respublikos teisės akto reglamentuojančio apdoroto tabako licencijavimo, gamybos, prekybos, gabenimo ar vartojimo klausimus įsigaliojimo draudžiama laikyti, gabenti ar parduoti arba kuris dėl kitų priežasčių (pasibaigęs galiojimo terminas, bloga kokybė, pasibaigęs sertifikato galiojimas ir pan.) yra išimtas iš apyvartos. Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad draudimas laikyti, gabenti ar parduoti apdorotą tabaką gali būti susijęs su: 1) įstatymuose nustatytų tabako kokybės reikalavimų pasikeitimu, 2) įstatymuose, ir kituose teisės aktuose nustatytų apdoroto tabako gaminių ženklinimo reikalavimų pasikeitimu. Kadangi pareiškėjas tabako gaminius laikė neteisėtai, pažeisdamas fiziniams asmenims nustatytą akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir laikymo tvarką, jam minėtos įstatymo nuostatos netaikytinos. Pabrėžtina, kad atleidimas nuo prievolės mokėti akcizus už apdorotą tabaką yra numatytas išimtinai Akcizų įstatymo 31 str., kuris pareiškėjui negali būti taikomas.
Administracinės ar baudžiamosios atsakomybės taikymas neeliminuoja mokestinės atsakomybės taikymo pareiškėjui, nes tai yra savarankiškos teisinės atsakomybės rūšys. Mokestis nėra nuobauda už administracinį teisės pažeidimą, baudžiamąjį nusižengimą ar nusikaltimą pagal MAĮ 2 str. 23 dalį mokestis ? tai mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei. Ši prievolė yra vykdoma konkrečiame mokesčių įstatyme nustatyta tvarka. Todėl minėtų Akcizų įstatyme nurodytų mokestinių prievolių įvykdymas nėra nuobauda už asmens padarytą administracinį teisės pažeidimą, nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jis negali pakeisti ATPK ar BK nustatytų atsakomybės priemonių ir atvirkščiai ? administracinės ar baudžiamosios atsakomybės taikymas negali pakeisti pagal mokesčių įstatymą atsiradusios mokestinės prievolės valstybei.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² str. 2 d., bei nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 str. 2 d. Vadinasi, Vilniaus apskrities VMI, apskaičiavusi pareiškėjui atitinkamas akcizų ir su jais susijusias sumas, nepažeidė ne bis in idem principo.
Kadangi yra neginčijamai įrodyta, kad pareiškėjas padarė tiek administracinį teisės pažeidimą, tiek nusikalstamą veiką, Vilniaus apskrities VMI pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui atsirado prievolė deklaruoti ir mokėti akcizus, todėl, pareiškėjui neįvykdžius šios prievolės, ji, vadovaudamasi paminėtomis Akcizų įstatymo nuostatomis, pagrįstai apskaičiavo ir nurodė jam sumokėti į biudžetą akcizą, o vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 96 ir 139 straipsniais, pagrįstai apskaičiavo šio mokesčio delspinigius bei paskyrė baudą.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities VMI su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kai nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 39) paaiškino, kad palaiko VMI atsiliepime išdėstytus argumentus.
Atsakovės VMI atstovas ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities VMI atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas šioje byloje kilęs dėl pareiškėjui priskaičiuotų akcizų bei su jais susijusių sumų.
Apmokestinimą akcizais, kontrolės ir gabenimo ypatumus nustato Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas (toliau ? Akcizų įstatymas). Šio įstatymo 2 straipsnis apibrėžia akcizų objektą, 1 dalies 1 punktas, akcizais yra apmokestinamas etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai kaip jie apibrėžti šio Įstatymo 3 straipsnyje, o vadovaujantis 1 dalies 2 punktu, akcizais yra apmokestinamas apdorotas tabakas. Pagal minėtojo įstatymo 3 straipsnio 7 dalį, apdorotas tabakas ? tai cigaretės, cigarai ir cigarilės, rūkomasis tabakas, kaip apibrėžta šiame straipsnyje.
Pagal Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, nurodytos akcizais apmokestinamos prekės, už kurias akcizai dar nesumokėti, privalo būti gaminamos, perdirbamos, maišomos, saugomos akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje. Akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktuose nurodyta, kad prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už akcizais apmokestinamas prekes, kurios buvo įsigytos ar importuotos be akcizų šio Įstatymo 17, 25 ar 41 straipsnyje nustatytiems tikslams, tačiau Lietuvos Respublikoje panaudotos kitiems tikslams; akcizais apmokestinamas prekes, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, atgabentas į Lietuvos Respubliką ir laikomas joje verslo tikslais arba atgabentas į Lietuvos Respubliką iš kitos valstybės narės viešųjų juridinių asmenų reikmėms, taip pat už akcizais apmokestinamas prekes, į Lietuvos Respubliką atgabentas iš kitos valstybės narės, kai jos prekių pardavėjo ar jo užsakymu kito asmens atgabenamos asmeniui, kuris nėra registruotas arba neregistruotas prekybininkas, arba ne į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį. Pagal Akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 8 punktą, prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už laikomas banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, kurios šio įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti paženklintos banderolėmis. Šio įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka asmeniui, laikančiam nepaženklintas, tačiau privalančias būti paženklintomis, akcizais apmokestinamas prekes. Už konfiskuotus nelegaliai pagamintus etilo alkoholio produktus akcizai turi būti apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti (Akcizų įstatymo 9 str. 7-8 d., 11 str.). Prievolė mokėti akcizus tenka asmeniui, laikančiam nepaženklintas, tačiau privalančias būti paženklintomis, prekes, neatsižvelgiant kur jos buvo laikomos. Šių prekių konfiskavimas ir vėlesnis jų sunaikinimas neturi įtakos anksčiau atsiradusiai pareiškėjo mokestinei prievolei mokėti akcizus.
Bylos medžiaga patvirtina, kad Šilutės rajono apylinkės teismas 2006 m. liepos 3 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A-2.8-102-164/2006 pripažino J. J. kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163(2) straipsnio 6 dalį dėl cigarečių gabenimo ir skyrė baudą bei gabenimo metu visus sulaikytus tabako gaminius konfiskavo (b. l. 72). Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008-02-04 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-665/2008 J. J. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 201 str. 2 d. (tas, kas turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai pagamino, laikė, gabeno penkiasdešimt arba daugiau litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto, denatūruoto ar techninio etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) arba juos realizavo) (b. l. 74?76).
Vilniaus apskrities VMI, remdamasi įsiteisėjusiais Šilutės rajono apylinkės teismo 2006-07-03 nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.8.-102-164/2006 bei Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008-02-04 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-665/2008, atliko pareiškėjo akcizų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą ir surašė 2009-03-16 patikrinimo aktą Nr. (26.15)-83-43, kuriame pareiškėjui apskaičiavo 5 515 Lt cigarečių akcizo, 2 146 Lt cigarečių akcizo delspinigių, 3 344 Lt etilo alkoholio akcizo, 934 Lt etilo alkoholio akcizo delspinigių (b. l. 70?71). Vilniaus apskrities VMI, išnagrinėjusi patikrinimo aktą ir pareiškėjo pastabas dėl jo, 2009-05-13 sprendimu Nr. (26.15)-256-196 patvirtino patikrinimo akte apskaičiuotas mokesčių ir delspinigių sumas bei skyrė 1 103 Lt, t. y. 20 % dydžio, cigarečių akcizo baudos ir 669 Lt, t. y. 20 % dydžio, etilo alkoholio akcizo baudos (b. l. 59?61). Nesutikdamas su minėtu Vilniaus apskrities VMI sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą VMI (b. l. 51?52). VMI 2009-11-20 sprendimu Nr. 68-351 patvirtino Vilniaus apskrities VMI sprendimą (b. l. 46?49).
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2006-09-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A3-973-06) išaiškinta, kad Europos Tarybos Direktyvos Nr. 92/12/EEB 7 str. 3 dalyje nustatyta, kad priklausomai nuo aplinkybių, mokestį privalo sumokėti pristatymui skirtus produktus pristatantis ar laikantis asmuo, arba produktus naudojimui kitoje nei ta, kurioje produktai jau buvo išleisti vartojimui, valstybėje narėje gaunantis asmuo, arba atitinkamas prekybininkas ar viešoji įstaiga. Minėta Direktyva (Nr. 92/12/EEB) yra minima Akcizų įstatymo 3 priede kaip vienas iš Europos Sąjungos teisės aktų, su kurių nuostatomis suderintas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas. Vadinasi, minėtos Direktyvos nuostatoms atitinka Akcizų įstatymo normos ir minėtos teisės normos turi būti taikomos lygiagrečiai. Europos Tarybos Direktyvos „Dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės“ Nr. 92/12/EEB 6 str. reglamentuoja atvejus, kada akcizas tampa mokėtinu. Šios nuostatos nėra priešingos paminėtoms Akcizų įstatymo nuostatoms ir nepaneigia Akcizų įstatymu nustatytos asmens, laikančio nepaženklintas, tačiau privalančias būti paženklintomis, prekes, prievolės sumokėti akcizą. Europos Teisingumo Teismas 2001-04-05 sprendime byloje G. W. prieš S. F., Nr. C-325/99, aiškindamas paminėtos Direktyvos nuostatas, konstatavo, kad Tarybos direktyvos Nr. 92/12 6 str. 1 d. turi būti aiškinama, kaip reiškianti, kad vien tik pagal Direktyvos 3 str. 1 d. akcizais apmokestinamo produkto laikymas reiškia jo išleidimą vartojimui, kai šiam produktui taikytinas akcizas nebuvo sumokėtas pagal taikytinas Bendrijos ir nacionalinės teisės nuostatas. Todėl tai, ar prekė buvo pagaminta Lietuvoje, ar įvežta iš Europos Bendrijos valstybės, ar importuota iš trečiosios šalies sprendžiant apmokestinimo klausimą nėra reikšmingi.
Vadinasi, pareiškėjo prašymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, yra netenkinamas, kadangi teismui nekyla abejonių dėl šios Direktyvos taikymo, t. y. perkėlimo į Lietuvos Respublikos Akcizų įstatymą.
Europos Bendrijų Teisingumo teismo nagrinėtoje byloje Nr. 455/98 buvo nuspręsta, kad etilo alkoholio importas yra tiek akcizų, tiek PVM objektas, todėl nustačius nelegalų tokio produkto importą, už nelegaliai importuotą bei konfiskuojamą etilo alkoholį turi būti skaičiuojami ir sumokami akcizai bei PVM. Įvertinęs tai, teismas daro išvadą, kad bet koks nelegaliai pagamintas ar laikomas, etilo alkoholis (įskaitant ir konfiskuotą) turi būti apmokestinamas akcizais.
LVAT 2007-05-28 nutartyje (administracinė byla Nr. A6-238/2007) yra pasisakęs, kad „nei aktuali nagrinėjamai bylai ES teisė, nei Akcizų įstatymas, apibrėždami akcizų objektą tiesiogiai neišskiria tik teisėtai pagaminto alkoholio. Savo ruožtu, kaip matyti iš Teisingumo teismo praktikos, sprendžiant apmokestinimo netiesioginiais mokesčiais klausimus, fiskalinio neutralumo principas paprastai neleidžia daryti takoskyros tarp teisėtų ir neteisėtų sandorių bei teisėtų (teisėtai įsigytų ar sukurtų) ir neteisėtų (neteisėtai įsigytų ar sukurtų) prekių. Ši taisyklė netaikoma, kai prekės pasižymi atitinkamais požymiais, dėl kurių jų civilinė apyvarta valstybėse narėse yra absoliučiai draudžiama ir šios prekės jokia forma ir niekada negalės teisėtai dalyvauti civilinėje apyvartoje, kai tarp teisėto ir neteisėto ekonomikos sektorių negalima jokia konkurencija. Tačiau etilo alkoholis nėra absoliučiai uždraustas produktas. Jis yra civilinės apyvartos objektas, gali būti laikomas preke. Ūkio subjektai ir kiti asmenys, laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, gali etilo alkoholį gaminti, perdirbti, laikyti, pirkti, parduoti, importuoti ir eksportuoti. Egzistuojant teisėtai alkoholio rinkai ir apyvartai, neteisėtai pagamintas alkoholis konkuruoja su teisėtai apyvartoje esančiu alkoholiu, gali daryti įtaką teisėtai alkoholio rinkai ir apyvartai. Todėl fiskalinio neutralumo principas šiuo atveju neleidžia mokestine prasme skirtingai vertinti teisėtai ir neteisėtai pagaminto etilo alkoholio. Išplėstinė teisėjų kolegija šioje byloje konstatavo, kad etilo alkoholis, nors pagamintas neteisėtai (pavyzdžiui, naminė degtinė), gali būti akcizo objektu. Paminėtos nuostatos iš esmės atsispindi ir Akcizų įstatyme. Cigaretės tai pat nėra absoliučiai uždraustas produktas. Jis yra civilinės apyvartos objektas, gali būti laikomas preke. Ūkio subjektai ir kiti asmenys, laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, gali cigaretes gaminti, perdirbti, laikyti, pirkti, parduoti, importuoti ir eksportuoti. Tokiu būdu neteisėtai laikytos akcizais apmokestinamos prekės daro tiesioginę įtaką teisėtai laikomo produkto rinkai, todėl ir mokestine prasme jos negali būti traktuojamos skirtingai.
Pareiškėjo motyvacija, kad jis turi būti atleidžiamas nuo akcizų prievolės tik dėl to, kad gabeno banderolėmis nepaženklintas cigaretes neturi pagrindo. Remiantis aukščiau paminėtos direktyvos ir Akcizų įstatymo nuostatomis dėl akcizų prievolės kaip asmeniui, pristatančiam akcizais apmokestinamas prekes arba kaip transporto priemonėje tokias prekes laikančiam asmeniui. Akcizų įstatymas netikslina, kurioje vietoje (ar transporto priemonėje, ar sandėlyje, ar gyvenamosiose patalpose ar pan.) turi būti laikomos banderolėmis nepaženklintos akcizais apmokestinamos prekės, kad joms negaliotų prievolės mokėti akcizus už šias prekes, t. y. laikymo sąvoka apima gabenimą ir kitą disponavimą turimomis akcizais apmokestinamomis prekėmis, kadangi svarbiausias yra minėtų prekių turėjimo faktas.
Šiuo klausimu yra pasisakęs LVAT 2007-07-05 nutartyje (administracinė byla Nr. A3-689-07). Minėtoje nutartyje yra nurodoma, kad apeliantas nepagrįstai, aiškindamas Akcizų įstatymo 8 straipsnio 9 dalį, naudoja baudžiamosios teisės sąvokas „laikyti“ ir „gabenti“, todėl nepagrįstai susiaurina šios teisės normos turinį. Iš žodžio „laikyti“ reikšmės, pateiktos Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (2000 m., psl. 350), akivaizdu, kad laikantis prekes yra tas asmuo, kuris prekes turi savo žinioje, savo naudai.
Toks faktas buvo patvirtintas įsiteisėjusiais Šilutės rajono apylinkės teismo 2006-07-03 nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.8.-102-164/2006 bei Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008-02-04 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-665/2008.
Teismas sutinka su atsakovės padaryta išvada, kad neteisėtai gabentų banderolėmis nepažymėtų akcizais apmokestinamų prekių konfiskavimas ir vėlesnis jų sunaikinimas neturi įtakos pareiškėjo mokestinei prievolei mokėti akcizus.
Administracinės ar baudžiamosios atsakomybės taikymas neeliminuoja mokestinės atsakomybės taikymo pareiškėjui, nes tai yra savarankiškos teisinės atsakomybės rūšys. Mokestis nėra nuobauda už administracinį teisės pažeidimą, baudžiamąjį nusižengimą ar nusikaltimą. LVAT 2007-05-28 sprendime administracinėje byloje Nr. A6-238-2007 konstatavo, kad pareiga mokėti mokesčius, atleidimo nuo jų pagrindai bei su tuo susiję klausimai yra reguliuojami mokesčių teisės aktais, todėl baudžiamosios ar administracinės atsakomybės klausimus reglamentuojantys įstatymai šiuo atveju netaikytini. Pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rūšimi susijusius klausimus, t. y. skiriasi šių teisinių reiškinių pagrindai, skiriasi ir jų esmė bei tikslai, todėl tiek pareiga sumokėti mokesčius, tiek pareiga atsakyti už padarytą nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinį teisės pažeidimą gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar jo rezultato.
Įvertinęs bylos aplinkybes ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, teismas daro išvadą, kad skundžiamas 2009-11-20 VMI sprendimas Nr. 68-351 dėl Vilniaus apskrities VMI 2009-05-13 sprendimo Nr. (26.15)-256-196 dėl patikrinimo akto patvirtinimo, yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jų naikinti skunde išdėstytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str., teismas
n usprendė:
atmesti pareiškėjo J. J. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Respublikos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.