Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. vasario 20 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teisme buvo gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos persiųstas Jungtinių Arabų Emyratų Abu Dabio Emyrato generalinės prokuratūros teisinės pagalbos prašymas, kuriuo prašoma spręsti Abu Dabio pirmosios instancijos teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, pakeisto Abu Dabio apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimu, kuriuo V. S. nuteistas – 7 (septynerių metų) laisvės atėmimo bausme bei penkių milijonų dirhamų bauda, pripažinimo ir vykdymo (dalyje dėl turto konfiskavimo) Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimą. Taip pat pateikti pažymas apie V. S. priklausantį turtą ir lėšas, laikomas Lietuvos Respublikoje veikiančiuose bankuose, priklausančiuose jų jurisdikcijoje, arba materialųjį ar nematerialųjį, kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, įskaitant akcijas ir vertybinius popierius, priklausantį jam ir jo bendrovėms. Bei areštuoti, konfiskuoti ir grąžinti visas V. S. priklausančias lėšas, laikomas Lietuvos Respublikoje veikiančiuose bankuose, priklausančiuose jų jurisdikcijoje, arba materialųjį ar nematerialųjį, kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, įskaitant akcijas ir vertybinius popierius, priklausantį jam ir jo bendrovėms, nepažeidžiant viešojo intereso.

2. Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 20 d. priėmė nutartį, kurioje Jungtinių Arabų Emyratų teisinės pagalbos teikimo dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo nuteistojo V. S. atžvilgiu netenkino bei nurodė, kad 2022 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublika yra sudariusi su Jungtiniais Arabų Emyratais dvišalę tarptautinę bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose sutartį, tačiau Lietuvos Respublikos Seimas dar jos nėra ratifikavęs bei iki šiol nėra gautas pranešimas apie Jungtinių Arabų Emyratų vidaus procedūrų įvykdymą.

3. Skunde aukštesnės instancijos teismui Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas R. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – netenkinti 2022 m. vasario 10 d. Jungtinių Arabų Emyratų Abu Dabio Emyrato generalinės prokuratūros teisinės pagalbos prašymo dalyje dėl turto konfiskavimo.

3.1. Skunde teigiama, kad skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, nes apylinkės teismas rėmėsi netinkamais motyvais ir Jungtinių Arabų Emyratų prašymo dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo dalyje dėl nuteistojo V. S. turto konfiskavimo neišnagrinėjo iš esmės.

3.2. Skunde nurodoma, kad Jungtiniai Arabų Emyratai, kreipdamiesi į Lietuvos Respubliką vadovaujasi specializuotomis daugiašalėmis Jungtinių Tautų konvencijomis prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ir prieš korupciją, kurias Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 2002 m. bei 2006 m. ir jos abi yra taikomos Jungtinių Arabų Emyratuose. O tai tik patvirtina, kad abiejų nurodytų Konvencijų taikymo dalykas atitinka 2022 m. vasario 10 d. teisinės pagalbos prašymo turinį (dalyje dėl turto konfiskavimo), todėl atmesti Jungtinių Arabų Emyratų prašymo, teigiant, kad jo nagrinėjimui nėra teisinio pagrindo, apylinkės teismas negalėjo.

3.3. Skunde pažymima, kad Abu Dabio teismo sprendimas, kuriuo V. S. buvo pripažintas kaltu, jam paskirta bausmė ir turto konfiskavimas, negali būti pripažįstamas ir vykdomas Lietuvos Respublikoje, kadangi, kaip nurodo pats V. S. apie nuosprendį priimtą jo atžvilgiu jis anksčiau nežinojo. Teisinės pagalbos prašyme taip pat nėra duomenų, jog apie teismo posėdį V. S. būtų informuotas ir, kad jis galėtų prašyti peržiūrėti jo atžvilgiu priimtą nuosprendį, galėtų teikti paaiškinimus dėl jam pareikštų kaltinimų ir tokiu būdu realizuoti teisę į gynybą.

3.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog Abu Dabio nuosprendyje nurodoma, kad konfiskuotinas tik toks turtas, kuris susijęs su pinigų plovimo nusikaltimu, o kreipiantis į Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijas, prašoma areštuoti, konfiskuoti, o vėliau grąžinti visą V. S. turimą turtą, to turto nesiejant su padarytu nusikaltimu. Be to, ir nuosprendyje esantis sprendimas dėl turto konfiskavimo nėra konkretus, t. y. nenurodomas konkretus turtas ir to turto dydis, kurie siejami su padarytu nusikaltimu. Dėl šios priežasties sprendimas dėl turto konfiskavimo taip pat negali būti pripažįstamas ir vykdomas, nes nėra aišku, koks ir kokio dydžio turtas laikomas susijęs su padarytu pinigų plovimo nusikaltimu. Nesant šios informacijos, V. S. turto konfiskavimas pažeistų jo nuosavybės teisę.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R. B. skundas tenkinamas.

5. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R. B. skundu bei patikrinęs skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą byloje esančių duomenų kontekste, pritaria prokuroro skundo argumentams, jog pirmosios instancijos teismas Jungtinių Arabų Emyratų Abu Dabio Emyrato generalinės prokuratūros teisinės pagalbos prašymo dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo neišnagrinėjo iš esmės, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir šio kodekso VII dalyje nustatytas taisykles.

7. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje sutartis sudaryta tarp Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Arabų Emyratų dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose dar nėra ratifikuota ir negali būti taikoma. Tačiau sprendžiant Jungtinių Arabų Emyratų teismo nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo klausimą dalyje dėl turto konfiskavimo turėjo būti vadovaujamasi 2000 m. Jungtinių Tautų konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ir 2003 m. Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją nuostatomis, kurias Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 2002 m. ir 2006 m. bei kurias savo prašyme nurodė ir Abu Dabio Emyrato generalinis prokuroras.

8. 2000 m. Jungtinių Tautų konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Valstybės, šios Konvencijos Šalys, priima, kiek leidžia jų teisinės sistemos, priemones, būtinas užtikrinti galimybę konfiskuoti: a) nusikalstamu būdu įgytas pajamas padarius nusikaltimą, kuriam taikoma ši Konvencija, arba turtą, savo verte atitinkantį tokių pajamų vertę; b) turtą, įrangą ar kitas priemones, naudotas ar skirtas naudoti padarant nusikaltimus, kuriems taikoma ši Konvencija. Šios Konvencijos 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybė, šios Konvencijos Šalis, gavusi kitos valstybės, šios Konvencijos Šalies, kuri turi jurisdikciją nusikaltimų, kuriems taikoma ši Konvencija, atžvilgiu, prašymą konfiskuoti jos teritorijoje esančias nusikalstamu būdu įgytas lėšas, turtą, įrangą ar kitas šios Konvencijos 12 straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones, kiek tik tai neprieštarauja jos vidaus teisės sistemos nuostatoms: a) pateikia šį prašymą kompetentingoms institucijoms, siekdama gauti teismo sprendimą dėl konfiskavimo ir, jei toks sprendimas priimamas, jį vykdo; arba b) pateikia savo kompetentingoms institucijoms sprendimą dėl konfiskavimo, siekdama jį vykdyti ir tokiu mastu, kuriuo buvo prašoma; sprendimą dėl konfiskavimo priima teismas prašymą pateikusios valstybės, šios Konvencijos Šalies, teritorijoje vadovaujantis šios Konvencijos 12 straipsnio 1 dalimi, kiek šis sprendimas galioja nusikalstamu būdu įgytoms lėšoms, turtui, įrangai ar kitoms valstybės, šios Konvencijos Šalies, teritorijoje esančioms 12 straipsnio 1 dalyje nurodytoms priemonėms. Tuo tarpu 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybė, šios Konvencijos Šalis, pagal šios Konvencijos 12 straipsnio ar 13 straipsnio 1 dalies nuostatas konfiskuotomis nusikalstamu būdu įgytomis pajamomis ir turtu disponuoja vadovaudamasi savo vidaus teisės normomis ir pagal savo vidaus administracines procedūras.

9. 2003 m. Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją 31 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, kiek leidžiama pagal jos nacionalinės teisės sistemą, imasi visų būtinų priemonių, kad galėtų konfiskuoti: a) pajamas, gautas padarius šios Konvencijos nustatytus nusikaltimus arba turtą, kurio vertė atitinka tokias pajamas; b) šios Konvencijos nustatytiems nusikaltimams įvykdyti naudotus ar skirtus naudoti turtą, įrankius ar kitas priemones.

10. BPK 365 straipsnyje nėra numatyti aiškūs kriterijai, kada turėtų būti atsisakoma pripažinti ir vykdyti užsienio valstybių (ne Europos Sąjungos valstybių narių) teismų nuosprendžius. 2000 m. Jungtinių Tautų konvencija prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą bei 2003 m. Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją taip pat nepateikia pagrindų, kuriais remiantis gali būti atsisakoma vykdyti sprendimus dėl turto konfiskavimo. Tačiau atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisės aktų hierarchiją, konstatuotina, kad ratifikuotos tarptautinės sutartys negali pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisė į teisingą teismą. Ši teisė taip pat apima asmens teisę būti informuojam apie jo atžvilgiu vykstantį teismo procesą.

12. Europos Žmogaus Teisių Teismas dėl užsienio nuosprendžių pripažinimo taip pat pasisako, kad būtina įvertinti, ar užsienio valstybėje priimtas nuosprendis nėra akivaizdžiai paneigto teisingumo rezultatas (angl. the conviction is the result of a flagrant deniai of justice) (1992 m. birželio 26 d. sprendimas byloje 12747/87 Drozd ir Janousek v. Prancūziją ir Ispaniją).

13. Tuo tarpu iš Kauno apylinkės teisme 2023 m. vasario 9 d. teismo posėdyje dalyvavusio V. S. parodymų matyti, kad jis apie jo atžvilgiu priimtą nuosprendį anksčiau nieko nežinojo (b. l. 132-133). 2022 m. vasario 10 d. Abu Dabio Emyrato generalinio prokuroro teisinės pagalbos prašyme taip pat nėra nurodyta, kad apie teismo posėdį V. S. būtų informuotas (b. l. 3-13). Iš pateiktų duomenų matyti, kad Abu Dabio pirmosios instancijos teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nuosprendis buvo priimtas V. S. nedalyvaujant. Ir nėra jokios informacijos, kad V. S. galėtų prašyti peržiūrėti jo atžvilgiu priimtą nuosprendį, galėtų pateikti paaiškinimus dėl jam pareikštų kaltinimų ir tokiu būdu realizuoti teisę į gynybą. Taigi, apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad Abu Dabio pirmosios instancijos teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimas, kuriuo V. S. buvo pripažintas kaltu, jam paskirta bausmė ir turto konfiskavimas, negali būti pripažįstamas ir vykdomas Lietuvos Respublikoje.

14. Pažymėtina, kad Abu Dabio pirmosios instancijos teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nuosprendyje priimtas sprendimas konfiskuoti visas V. S. su pinigų plovimo nusikaltimu susijusias lėšas, esančias sąskaitose šalyje ar užsienyje veikiančiuose bankuose, taip pat materialų ir nematerialų turtą, kuris gali būti kilnojamas arba nekilnojamas ir buvo gautas iš pinigų plovimo nusikaltimo. Taip pat konfiskuotinos visos pajamos, lėšos, ekonominiai interesai, pelnas, privilegijos ir kitos pajamos, tiesiogiai ar netiesiogiai gautos iš pinigų plovimo, taip pat visos kitos lėšos, kurios visos arba kurių dalis buvo transformuota į kitą turtą arba pervestos į kitas sąskaitas. Bei nuspręsta konfiskuoti visas nusikaltimui įvykdyti naudotas priemones ir įrankius. Jei nėra įmanoma areštuoti kurio nors iš pirmiau nurodyto turto, nepažeidžiant bona fide trečiųjų šalių teisių, konfiskuojamas kaltinamųjų kilnojamas ar nekilnojamas turtas, kurio vertė yra tokia, kaip pirmiau išvardintų lėšų, pajamų ir priemonių.

15. Lietuvos Respublikai atsiųstame prašyme Abu Dabio prokuratūra prašo areštuoti ir konfiskuoti visas V. S. priklausančias lėšas, laikomas Lietuvos Respublikoje veikiančiuose bankuose, priklausančiuose jų jurisdikcijai, arba materialųjį ar nematerialųjį, kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, įskaitant akcijas ir vertybinius popierius, priklausančius V. S. ir jo bendrovėms, nepažeidžiant viešojo intereso. Taip pat prašo grąžinti visas šias lėšas ir turtą. Nors nuosprendyje aiškiai nurodyta, kad konfiskuotinas tik toks turtas, kuris susijęs su pinigų plovimo nusikaltimu. Apygardos teismas taip pat sutinka su prokuratūros skundo argumentais, kad Abu Dabio pirmosios instancijos teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nuosprendyje esantis sprendimas dėl turto konfiskavimo V. S. atžvilgiu nėra išsamus, t. y. jame nenurodyta konkretus turtas ir to turto dydis, siejamas su padarytu nusikaltimu, todėl 2022 m. vasario 10 d. Jungtinių Arabų Emyratų Abu Dabio Emyrato generalinės prokuratūros teisinės pagalbos prašymas dalyje dėl turto konfiskavimo taip pat negali būti pripažįstamas ir vykdomas.

16. Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad Jungtinių Arabų Emyratų prašymas dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo dalyje dėl nuteistojo V. S. turto konfiskavimo apylinkės teisme buvo išspręstas netinkamai, todėl skundžiama 2023 m. vasario 20 d. nutartis naikinama, o dėl skundo priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R. B. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 20 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – netenkinti 2022 m. vasario 10 d. Jungtinių Arabų Emyratų Abu Dabio Emyrato generalinės prokuratūros teisinės pagalbos prašymo dalyje dėl turto konfiskavimo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.