- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-11-24
- Bylos Nr.
- 1A-557-193-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-54-1-00515-2009-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Gilys (pirm.), Algirdas Gaputis, Valdas Petras Meidus
- Nuteistasis
- V. I.
Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-557-193/2011
Teisėjas Dainius Strautininkas Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00515-2009-3
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
2011 m. lapkričio 24 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. I. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2011-05-06 nuosprendžio, kuriuo V. I. pripažintas kaltu:
- pagal BK 300 str. 1 d. (P. K. dokumento suklastojimas) ir jam paskirta 40 parų arešto bausmė;
- pagal BK 300 str. 1 d. (pareiškimų dėl teismo įsakymų išdavimo suklastojimas ir panaudojimas) ir jam paskirta 35 parų arešto bausmė;
- pagal BK 182 str. 1d. ir jam paskirta 40 parų arešto bausmė;
- pagal BK 228 str. 2 d. ir jam paskirtas teisės užsiimti teisinių paslaugų teikimo veikla atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;
- pagal BK 220 str. 1d. ir jam paskirtas teisės užsiimti teisinių paslaugų teikimo veikla atėmimas 2 metams;
- pagal BK 222 str. 1d. ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. I. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 60 parų arešto bausmė, ją paskiriant atlikti areštinėje, ir teisės užsiimti teisinių paslaugų teikimo veikla atėmimas 3 metams.
Šiuo nuosprendžiu iš V. I. priteista 9000 Lt V. G. turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendžiu V. I. pagal BK 284 str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Šioje dalyje apeliacinis skundas nepaduotas.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
V. I. pagal BK 300 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. liepos mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, (duomenys neskelbtini), teisininko V. I. kontoroje surašydamas ir atspausdindamas pareiškimo P. K. vardu tekstą, įrašydamas jame, kad P. K. dėl P. K. padarytų sumušimų V. M. pretenzijų neturi, parodymus byloje davęs apsirikęs, ir todėl buvo suklaidinta teisėtvarka, po to (duomenys neskelbtini), P. K. namuose, pateikdamas šį pareiškimą P. K. pasirašyti, suklaidindamas P. K. dėl šio dokumento turinio ir esmės, ir P. K. šį dokumentą pasirašius, taip pagamino netikrą dokumentą – P. K. pareiškimą.
Pagal BK 182 str. 1 d. jis nuteistas už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 31 d. (duomenys neskelbtini), V. G. bute, paimdamas iš V. G. ir B. G. 9000 litų grynais pinigais, šiuos pinigus išleido savo reikmėms, t.y. apgaule, savo naudai įgijo svetimą – V. G. ir B. G. priklausantį turtą – 9000 litų, padarydamas nukentėjusiesiems V. G. ir B. G. bendrą 9000 litų turtinę žalą.
Pagal BK 228 str. 2 d. jis nuteistas už tai, kad versdamasis profesine veikla – pagal individualios veiklos leidimą teikdamas teisines paslaugas, ir dėl šių paslaugų pobūdžio būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, baudžiamojoje byloje Nr. 54-1-017-08, kurioje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal V. G. pareiškimą dėl J. B. sukčiavimo V. G. atžvilgiu, ir kurioje jis pagal susitarimą su V. G. buvo BPK 55 straipsnyje numatytas nukentėjusiosios šioje byloje V. G. įgaliotasis atstovas, vykdydamas svetimo turto grobimą sukčiavimo būdu, t.y. 2009 m. rugpjūčio 31 d., (duomenys neskelbtini), V. G. bute, paimdamas iš V. G. ir B. G. 9000 litų grynais pinigais, šiuos pinigus išleisdamas savo reikmėms, taip apgaule, savo naudai įgydamas svetimą – V. G. ir B. G. priklausantį turtą – 9000 litų, šiais visais veiksmais piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės ir asmeninės naudos, dėl ko nukentėjusieji V. G. ir B. G. patyrė didelę žalą.
Pagal BK 220 str. 1 d. ir 222 str. 1 d. V. I. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą bei pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, o būtent: 2009-04-21 – 2009-12-11 laikotarpyje, (duomenys neskelbtini), teisininko V. I. kontorose, vykdydamas individualią teisinę veiklą, tvarkydamas individualios teisinės veiklos apskaitą, pažeidė LR 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2-ą dalį, nes į apskaitą neįtraukė 9000 Lt iš V. G. gautų pinigų, pagal 2009-08-31 pakvitavimą, taip pat pažeidė Buhalterinės apskaitos taisyklių (su pakeitimais), patvirtintų LR Finansų ministro 2003-02-17 įsakymu Nr. 1K-040 (nauja redakcija – 2004-06-02 įsakymu Nr. 1K-208) IV dalies „Gyventojų individualios veiklos pajamų – išlaidų apskaitos žurnalo pildymas“ 44 punktą, nesudėjo pajamų apskaitos žurnale – pajamų skilties duomenų, ir išlaidų apskaitos žurnale – išlaidų – leidžiamų atskaitymų skilties duomenų, pajamų deklaracijoje už 2009 metus į apskaitą neįtraukė (ir dėl to nedeklaravo) 9000 Lt iš V. G. gautų pajamų, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti jo individualios veiklos apimties, taip pat jis nesumokėjo į valstybės, savivaldybių biudžetus ir valstybės pinigų fondus 2024 Lt mokesčių.
Pagal BK 300 str. 1 d. V. I. nuteistas ir už tai, kad turėdamas tikslą neteisėtu būdu pasiekti, kad būtų išduotas teismo įsakymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXIII skyriaus tvarka kreditorei B. K. pagal jos reikalavimą skolininkei A. P., 2009 m. spalio 19 d. (duomenys neskelbtini), teisininko V. I. kontoroje, surašydamas B. K. pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš A. P., gyv. (duomenys neskelbtini), atspausdindamas tekstą, įrašydamas, kad A. P. gyvena (duomenys neskelbtini), t.y. įrašydamas jo paties gyvenamosios vietos – buto adresą, B. K. nesupratus šio suklastojimo fakto ir šį pareiškimą pasirašius, taip pagamino netikrą dokumentą;
tęsdamas šią nusikalstamą veiką, 2009 m. lapkričio 3 d. (duomenys neskelbtini), teisininko V. I. kontoroje, surašydamas B. K. pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš A. P., gyv. (duomenys neskelbtini), atspausdindamas tekstą, įrašydamas, kad A. P. gyvena (duomenys neskelbtini), t.y. įrašydamas jo motinos D. I. gyvenamosios vietos – buto adresą, B. K. nesupratus šio suklastojimo fakto ir šį pareiškimą pasirašius, taip pagamino netikrą dokumentą;
tęsdamas šią nusikalstamą veiką, 2009 m. lapkričio 10 d. (duomenys neskelbtini), teisininko V. I. kontoroje, surašydamas B. K. pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš A. P., gyv. (duomenys neskelbtini), atspausdindamas tekstą, įrašydamas, kad A. P. gyvena (duomenys neskelbtini), t.y. įrašydamas jo motinos D. I. gyvenamosios vietos – buto adresą, B. K. nesupratus šio suklastojimo fakto ir šį pareiškimą pasirašius, taip pagamino netikrą dokumentą; po to jis, šį suklastotą dokumentą – B. K. pareiškimą 2009-11-11 pateikdamas Biržų rajono apylinkės teismo teisėjui, nagrinėjant civilinę bylą Nr. L2-1307-847/2009 dėl kreditorės B. K. 7000 litų išieškojimo iš skolininkės A. P., taip panaudojo suklastotą dokumentą.
V. I. išteisintas iš kaltinamo tuo, jog jis 2010 m. vasario 4 d. apie 18.30 val., Biržų m., Vytauto gatvėje, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. tyčia vieną kartą spirdamas B. G. į kojas ir jį taip pargriaudamas ant šaligatvio, tuo sukėlė nukentėjusiajam B. G. fizinį skausmą, šioje dalyje apeliacinis skundas nepaduotas.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. I. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2011-05-06 nuosprendį ir jį pagal BK 300 str. 1 d. (P. K. dokumento tariamas suklastojimas ir panaudojimas), pagal BK 300 str. 1 d. (pareiškimų dėl teismo įsakymų išdavimo tariamas suklastojimas), pagal 182 str. 1 d., 228 str. 2 d., 220 str. 1 d., 222 str. 1 d. išteisinti. Šio prašymo netenkinant, prašo skundžiamą teismo nuosprendį pakeisti dalyje dėl per griežtos bausmės ir paskirti jam sankcijose numatytas bausmės rūšis, kurios būtų nesusijusios su areštu bei teisės užsiimti teisinių paslaugų teikimo veikla atėmimu, arba tokios teisės atėmimo terminas būtų sumažintas iki minimalaus. Teigia, kad šis nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisingas, teismo išdėstytos išvados dėl jo kaltės pagal nurodytus straipsnius neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir yra grindžiamas tik prielaidomis bei spėjimais, nuosprendyje teismo išdėstytos išvados nepaneigia jo nurodytų jo nekaltumą patvirtinančių aplinkybių. Apelianto manymu, byloje esančių įrodymų viseto nepakanka įrodyti, kad jis įvykdė inkriminuotas veikas. Teigia, kad teismas neištyrė ir tinkamai, tiesiogiai, išsamiai, nešališkai bei teisingai neįvertino visų baudžiamosios bylos įrodymų, ko pasėkoje nepagrįstai ir neteisėtai jo atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir tuo padarė esminius BPK 20 str. 5 d., BPK 242 str. 1 d. bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40. Teismas tik aprioriškai konstatavo, kad jo veika kvalifikuotina pagal baudžiamojo įstatymo straipsnius. Nuosprendžio motyvuojamoji dalis dėl jo veikos kvalifikavimo nurodytoje dalyje yra iš esmės be jokių motyvų, labai lakoniška, trumpa, neišsami.
Žemesnės instancijos teismas
Nuteistasis dėl P. K. pasirašyto dokumento teigia, kad neįrodyta šioje dalyje jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvioji bei subjektyvioji pusė, o būtent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis į dokumentą įrašė jam žinomai neteisingus duomenis, t.y. pagamino netikrą dokumentą bei, kad tai padarė tyčia. Apeliantas skunde apžvelgia savo, liudytojų L. D. ir P. K. parodymus, rašytinius įrodymus ir teigia, kad įrodymų visuma įrodo, jog P. K. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi bei paneigti kitais byloje esančiais objektyviai duomenimis. Pažymi, kad P. K. iš viso neigia man skambinęs, tačiau tai įrodo 1 t. b.l. 80 esanti telefono skambučių išklotinė, kur užfiksuotas P. K. telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) skambutis į jo telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini). Tai apelianto manymu, įrodo P. K. parodymų neteisingumą. Teigia, kad tyrimo metu P. K. iš viso neigė pasirašęs nurodytą atstovavimo sutarti bei nurodytą prašymą ir teigė, kad jam ir vizualiai matyti, jog tai ne jo parašai. Šioje dalyje jo parodymus paneigė ir įrodė jo parodymų melagingumą atliktas specialisto tyrimas ir jo surašyta bei pateikta išvada 2010-02-26 Nr. 11-142(10), kur yra nurodyta, kad minėtuose dokumentuose savo vardu pasirašė pats P. K.. Nuteistojo manymu, byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų jo kaltę, kad jis nurodytą pareiškimą ar sutartį surašė ne pagal P. K. jam nurodytas aplinkybes, be to, kad žinojo, jog šios aplinkybės yra žinomai neteisingos, be to, kad veikė ne pagal jo, kaip P. K. atstovo, išreikštą kliento valią. Todėl, apeliantas mano, kad vadovaujantis nekaltumo prezumpcija šioje dalyje jis išteisintinas.
Šalies argumentai
Apeliantas dėl B. K. pasirašytų dokumentų suklastojimo ir panaudojimo nurodo, kad jis, kaip teisininkas, priešingai nei teigiama nuosprendyje, žinojo, kad neteisingai nurodžius skolininko adresą ir nepavykus jam įteikti CPK 438 str. nustatyta tvarka dokumentų (tai be jokios abejonės įvyktų kai paštininkė nuvyktų neteisingu adresu ir tai nustačiusi atitinkamai atžymėtų arba kai niekas neatvyktų pasiimti siųsto dokumento iš pašto), tai teismo įsakymas būtu be jokių išlygų panaikintas, nes taip imperatyviai numato CPK 431 str. 3 d. Todėl jokio sąmoningo tikslo nurodyti žinomai neteisingą adresą jis neturėjęs ir negalėjęs turėti, o teismo padarytos ir nuosprendyje nurodytos priešingos išvados yra nelogiškos bei prieštaraujančios faktinėms bylos aplinkybėms. Apelianto teigimu, jis duodamas B. K. pareiškimo pavyzdį dėl teismo įsakymo išdavimo, dėl savo aplaidumo bei neapdairumo padarė klaidą nurodydamas savo adresą, nes jį naudodavo. Po gana trumpo laiko B. K. vėl kreipėsi prašydama dar kartą jai paruošti pareiškimo šabloną. Parašęs jis atidavė ir kaip vėliau paaiškėjo, dėl apsirikimo paliko įrašytą savo mamos adresą, kuris tuo metu buvo įrašytas pas jį kompiuteryje esančiame pareiškimo šablone. Praėjus 2-3 mėn., B. K. vėl kreipėsi į jį ir paaiškino, kad teismas vis atmeta jos prašymus. Tada jis sudarė su B. K. atstovavimo sutartį, ji jam sumokėjo sutartą užmokestį už teisines paslaugas ir jis paruošė nagrinėjimui dokumentinio proceso tvarka ieškinį, kurį teismas tenkino.
Dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo apeliantas V. I. skundu ginčija įrodymų dėl šių kaltinimų vertinimą. Nuteistasis nurodo, kad jis iš V. ir B. G. jokio užmokesčio civilinėje byloje nėra gavęs. Po 2009 m. gegužės mėnesio V. G. paprašė ją atstovauti ir jis su ja surašė atstovavimo sutartį, ji sumokėjo prašomus 300 Lt, dėl ko buvo surašytas kvitas. Baudžiamojoje byloje Nr. 54-1-017-08 V. G. jis atstovavo kaip privatus asmuo, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, nesusijęs su jokiomis viešomis ar valstybinėmis įstaigomis. V. I. nurodo, kad jis keletą kartų su skundais kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą dėl prokuroro R. B. aplaidumo tiriant šią medžiagą, kol sužinojo, kad, siekdamas su juo susidoroti, R. B. iškėlė jam bylą. Matydamas realią galimybę V. G. grąžinti butą, apie tai informavo G. ir paprašė 9000 Lt avanso. B. G. paprašė rašto apie jo prašomą sumokėti sumą, ir jis išrašė byloje esantį pakvitavimą ir jį padavė B. G. į rankas, nes naiviai tikėjo, kad tokio amžiaus žmonėms nėra tikslo jį apgauti. Tačiau taip ir negavęs sutarto užmokesčio – 9000 Lt, jis nesiėmė visų įmanomų priemonių, tame tarpe ir derybų su B., siekiant sugrąžinti V. G. butą. Rugsėjo-spalio mėnesiais į kontorą įsiveržė B. G. išsitraukė parašytą pakvitavimą ir paprašė jį pasiimti, o jam grąžinti 9000 Lt, taip pat jis turėjo jo išrašyto kvito 300 Lt sumai kopiją, kuriuos taip pat reikalavo grąžinti. Apeliantas pažymi, kad jis su B. G. nebuvo sudaręs jokių sutartinių įsipareigojimų. Nurodo, kad tūkstantį penkis šimtus litų V. G. sumokėjo advokato padėjėjui K. J. už skundo ruošimą Panevėžio apygardos teismui, todėl šių pinigų jis, apeliantas, neprivalėjo ir neturėjo teisės įtraukti į savo buhalterinę apskaitą. Devynių tūkstančių litų jis nei iš B. G., nei iš V. G. negavo, todėl jų neįtraukė į buhalterinės apskaitos dokumentus. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad netirta, B. G. ar V. G. turėjo bei galėjo turėti 9000 Lt sumą. Be to, vertinant pastarąją aplinkybę yra labai svarbu ir tai, kad Biržų r. apylinkės prokuratūroje nagrinėtoje ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 54-1-017-08 nustatyta, jog V. G. teigė, kad buvo iš jos išvilioti ir pasisavinti 25000 Lt sumoje pinigai, kuriuos ji tariamai buvo gavusi prieš 4 metus iš banko kaip indėlius, išmokėtus jai, kaip Sibiro tremtinei. Tačiau minėtame nutarime yra konstatuota, kad tokių pinigų V. G. negavo ir jų neturėjo. Ši aplinkybė taip pat įrodo V. G. polinkį meluoti/šmeižti ir, melagingai kaltinant kitą asmenį, siekimą be teisėto pagrindo ir nusikalstamai praturtėti kito asmens sąskaita. Be B. G. ir iš V. G. nenuoseklių, prieštaringų ir dėl prieš tai nurodytų aplinkybių kritiškai vertintinų parodymų, kurių teisingumo patikrinti papildomai BPK numatytais proceso veiksmais nėra įmanoma, kitų 9000 Lt pinigų sumos tariamą jam perdavimą patvirtinančių duomenų, kurie leistų neginčijamai ir be abejonių nustatyti pinigų jam perdavimą faktą byloje nėra surinkta, todėl, vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, šiuos prieštaravimus bei abejones vertinant jo naudai, konstatuotina, kad ši aplinkybė byloje neįrodyta. Todėl, apelianto manymu, jis iš veikų pagal BK 182 str. 1 d., 228 str. 2 d., 220 str. 1 d. ir 222 str. 1 d. išteisintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad jis buvo prilygintas valstybės tarnautojui asmuo, ko pasėkoje ir dėl to neteisėtai bei nepagrįstai jo veiką kvalifikavo pagal BK 228 str. 2 d. Tikrovėje jis veikė tik kaip fizinis asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą, kurį įgaliojo atstovauti savo interesams nukentėjusioji V. G. ir kuriam ikiteisminio tyrimo pareigūnas leido atstovauti BPK 55 str. pagrindu. Apeliantas pažymi, kad turėjo tik tas teises ir pareigas, kurias turėjo jo atstovaujamoji V. G. (BPK 56 str. 1 d.), todėl neturėjo jokių administracinių įgalinimų bei neturėjo teisės veikti kokios nors įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu bei neteikė viešųjų paslaugų. Todėl jis neatitiko jokių kriterijų, kurių pagrindu pagal BK 230 str. nustatytą sąvokų išaiškinimą galėtų būti priskirtas valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui. Vertinant, kad jis gali būti vertinamas valstybės tarnautoju ar jam prilygintu asmeniu, tai konstatuotina, kad ir pati nukentėjusioji V. G. atitinka šiuos kriterijus ir gali būti vertinama atitinkamai, tačiau toks BPK 230 str. taisyklių aiškinimas pažeistų logikos, gramatikos, protingumo bei teisingumo principus.
Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino jo civilinius teisinius santykius su V. G. ir/ar B. G. kaip sukčiavimą, o ne kaip galimai ar tariamai netinkamai suteiktas atstovimo/pavedimo paslaugas, ko pasėkoje ir dėl to neteisėtai bei nepagrįstai jo veiką kvalifikavo ir pagal BK 182 str. 1 d. Apelianto teigimu, tarp jo ir V. G. ir/ar B. G. susiklostę santykiai atitinka Civilinio kodekso XXXVI skyriaus teisės normų (CK 6.756-6.765 str.) „PAVEDIMAS“ reguliuojamus civilinius teisinius santykius ir šioje dalyje kilęs civilinis ginčas, kiek tai susiję su jo paslaugų įgaliotojui teikimu, jų tinkamumu, atlyginimu už šias paslaugas, jų teikimu padarytos ar nepadarytos žalos atlyginimu, jo dydžio nustatymu ar panašiai, turi būti sprendžiamas pagal Civilinio kodekso bei Civilinio proceso kodekso nuostatas, tačiau ne Baudžiamosios teisės tvarka. Nuteistasis pažymi, kad pavedimą vykdė aptartomis sąlygomis ir tinkamai. V. G. ir B. G. neteigia, kad jis iš viso nevykdė pavedimo siekiant V. G. susigrąžinti buto, o tik jie vertina, kad tai daryti turėjo geriau bei kitaip, taigi akivaizdu, kad ginčas yra dėl pavedimo sutarties dalyko (CK 6.765 str.), įgaliotinio atlyginimo (CK 6.758 str.), įgaliotojo nurodymo vykdymo (CK 6.759 str.), įgaliotinio ir įgaliotojo pareigų (CK 6.760 str. ir 6.761 str.), pavedimo teisinių santykių pasibaigimo (CK 6.763 str.) bei pavedimo teisinių santykių pabaigos teisiniu pasekmių (CK 6.764 str.). Apeliantas tvirtina, kad jokios apgaulės nebuvo ir jis jokių apgaulės veiksmų neatliko, o tik įvyko nesusipratimas tarp jo ir V. G. bei B. G. dėl jo pavedimo vykdymo eigos ir jų turėtų lūkesčių. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad jo civilinius teisinius santykius atitinkančiais veiksmais padarė V. G. ir/ar B. G. didelę turtinę žalą, be to, kad tuo siekė sau turtinės ir asmeninės naudos. Net ir darant hipotetinę prielaidą, kad jis tariamai gavo 9000 Lt, tai byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad tuo minėtiems asmenims buvo padaryta didelė turtinė žala. Apeliantas atkreipia dėmesį dar į tai, kad teismas visiškai nepasisako dėl teismui pateikto V. G. 2011-02-07 prašymo (4 t. b.l. 66), kuriuo prašo nutraukti šią baudžiamąją bylą, kadangi, kaip ji pati parašė savo ranka šiame prašyme „...Nes pinigų man niekas nėra skolingas...“. Nuteistojo manymu, ši aplinkybė patvirtina ir įrodo jo nurodytą aplinkybę, kad tikrovėje minėti 9000 Lt jam nebuvo sumokėti, todėl šių pinigų jai jis nėra skolingas.
Skunde teigiama, kad net ir darant hipotetinę prielaidą, kad jo veika kvalifikuota teisingai, tai tokiu atveju pirmosios instancijos teismas skyrė jam nepagrįstai per griežtą bausmę. Pažymi, kad yra neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra dirbantis ir teisinė veikla yra jo pagrindinis pragyvenimo šaltinis, tarnauja Savanoriškoje Krašto apsaugos tarnyboje, išlaiko nedirbančią sutuoktinę ir 2 nepilnamečius vaikus, kurių vienas yra 1 m. 2 mėn. amžiaus, o kitas – 17 m. amžiaus, taip pat 15 m. amžiaus sutuoktinės dukrą iš ankstesnės santuokos, pensinio amžiaus nedarbingą savo motiną. Nurodo, kad po minėtos veikos padarymo praėjo ilgas laiko tarpas ir jo metu jis jokių nusikalstamų veikų nepadarė, be to, inkriminuotos veikos nėra priskiriamos prie sunkių, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apeliantas mano, kad yra pagrindas padaryti išvadą, jog ateityje nusikaltimų nedarys ir bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam sankcijoje numatytas bausmės rūšis, kurios būtų nesusijusios su areštu bei teisės užsiimti teisinių paslaugų teikimo veikla atėmimu.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. I. epizode dėl P. K. dokumento suklastojimo pagal BK 300 str. 1 d. pripažintas kaltu ir nubaustas nepagrįstai.
Nuosprendžiu V. I. pripažintas kaltu pagaminęs netikrą dokumentą –P. K. pareiškimą.
Dokumento suklastojimas bendrąja prasme – tai veiksmai, sukuriantys dokumento netikrumą arba jo turinio neteisingumą. Suklastojimas gali būti materialinis ir intelektinis. Materialinis suklastojimas pasireiškia kaip netikro dokumento pagaminimas ar neteisėtas tikro dokumento turinio pakeitimas veikiant jo materialinę formą, o intelektualinis suklastojimas pasireiškia kaip melagingos informacijos įrašymas į tikrą dokumentą. Tikru laikytinas dokumentas, surašytas ar kitaip pagamintas asmens, turinčio teisę tai padaryti, o netikru laikytinas dokumentas, surašytas ar kitaip pagamintas asmens, neturinčio teisės tai padaryti. Toks dokumentas iš tikrųjų neegzistuoja.
V. I. inkriminuotos faktinės aplinkybės, kad jis 2009 m. liepos mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, (duomenys neskelbtini), teisininko V. I. kontoroje surašė ir atspausdino pareiškimo P. K. vardu tekstą, įrašė jame, kad P. K. dėl P. K. padarytų sumušimų V. M. pretenzijų neturi, parodymus byloje davęs apsirikęs, ir todėl buvo suklaidinta teisėtvarka, po to (duomenys neskelbtini), P. K. namuose, pateikė šį pareiškimą P. K. pasirašyti, suklaidindamas P. K. dėl šio dokumento turinio ir esmės, ir P. K. šį dokumentą pasirašė.
Iš 1 tomo 176 bylos lape esančios atstovavimo sutarties matyti, kad joje nurodyta, jog ji sudaryta 2009-07-02 tarp P. K. ir V. I., kuria pavedama V. I. P. K. konsultuoti visais teisės klausimais, rengti teisinius dokumentus, atstovauti Biržų rajono Policijos komisariate ikiteisminiame tyrime, pareikšti ieškinį byloje, atsisakyti ieškinio, sudaryti taikos sutartį ir atlikti kitus procesinius veiksmus byloje Panevėžio apskrities Vyriausiojo Policijos komisariato Biržų rajono Policijos komisariate. Iš specialisto išvados (t. b.l. 173-174) matyti, kad šioje atstovavimo sutartyje P. K. vardu pasirašė pats P. K..
Iš pareiškimo P. K. vardu (t. 1 b.l. 175) matyti, kad jame yra įrašytas sekantis tekstas: „BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMUI Aš P. K. a.k. (duomenys neskelbtini) dėl savo sumušimų V. M., gyv. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) jokių pretenzijų neturiu. Parodymus daviau apsirikęs. Pareiškimą policijai apie tai, kad buvau sumuštas V. M., už mane rašė V. S., kas ir suklaidino teisėtvarką. Prašau vadovaujantis BPK baudžiamąją bylą nutraukti.“ Ant dokumento yra apvalus antspaudas „V. I. individuali teisinė veikla Lietuvos Respublika Biržai“ ir parašai ties pavardėmis P. K. ir teisininkas V. I.. Dokumento viršutinėje dalyje yra nurodytas registracijos numeris – 2009-07-23 G-3046. Iš specialisto išvados (t. 1 b.l. 173-174) matyti, kad šiame dokumente P. K. vardu pasirašė pats P. K.. Apeliantas V. I. taip pat neginčija savo parašo tikrumo ant šio dokumento.
Iš to, kas nurodyta seka, kad dokumentas, kaltinamajame akte ir nuosprendyje įvardijamas kaip pareiškimas P. K. vardu, yra surašytas ir pasirašytas asmenų, turinčių teisę tai padaryti. Kaip jau minėta, netikru laikytinas dokumentas, surašytas ar kitaip pagamintas asmens, neturinčio teisės tai padaryti. Todėl apylinkės teismo išvada nuosprendyje, kad V. I. pagamino netikrą dokumentą, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Kaip jau minėta, tikro dokumento suklastojimu gali būti pripažįstamas neteisėtas tikro dokumento turinio pakeitimas veikiant jo materialinę formą, o intelektualinis suklastojimas pasireiškia kaip melagingos informacijos įrašymas į tikrą dokumentą. Iš nuosprendžio ir kaltinamojo akto galima suprasti, kad V. I. inkriminuotas būtent melagingos informacijos įrašymas į tikrą dokumentą – kad jis pateikė surašytą pareiškimą P. K. pasirašyti, suklaidindamas P. K. dėl šio dokumento turinio ir esmės, ir P. K. šį dokumentą pasirašė. V. I. neigia suklaidinęs P. K. dėl dokumento turinio ir esmės, iš teisiamojo posėdžio protokolo (t. 1 b.l. 80) matyti, kad P. K. teisme parodė, jog atvykęs V. I. paaiškino, kad reikia perrašyti pasiaiškinimą dėl M., kad ne M. primušė jį, o kažkas tai kitas, ir jis – P. K. galbūt sutiko tai padaryti, tačiau kai teismo posėdžio metu teisėjas perskaitė pasiaiškinimą, kad jį sumušė ne M., kad V. S. rašydama už jį pasiaiškinimą sumaišė pavardes, teisėjui paaiškino, kad taip nebuvo. Tiek pirmos instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje P. K. patvirtino, kad pats buvo nuvykęs pas M. tartis su juo, kad būtų nutraukta baudžiamoji byla. Iš to seka, kad nėra įrodyta, jog P. K. buvo kaip nors suklaidintas dėl dokumento turinio ir esmės – kaip seka iš paties P. K. parodymų, jam V. I. nurodė aplinkybes, kurias jis – P. K. vėliau patvirtino savo parašu.
Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismo posėdyje nustatyta, kad pirmos instancijos teismo išvada, jog V. I. pagamino netikrą dokumentą, yra nepagrįsta, o išvada, kad P. K. teismui pateiktą pareiškimą pasirašė būdamas suklaidintas – neįrodyta. Iš kaltinimo pagal BK 300 str. 1 d. (P. K. pareiškimo suklastojimo) V. I. išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo.
Dėl V. G. ir B. G. turto užvaldymo apgaule ir piktnaudžiavimo tarnyba
Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus šiuose epizoduose teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. I. pagal BK 182 str. 1 d. ir 228 str. 2 d. pripažintas kaltu ir nubaustas nepagrįstai.
V. I. šiuose epizoduose pagal BK 182 str. 1 d. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2009 m. rugpjūčio 31 d. (duomenys neskelbtini), V. G. bute, paimdamas iš V. G. ir B. G. 9000 litų grynais pinigais ir žadėdamas šiuos pinigus panaudoti policijos, prokuratūros ir teismo pareigūnų papirkimui baudžiamojoje byloje Nr. 54-1-017-08, kurioje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal V. G. pareiškimą dėl J. B. sukčiavimo V. G. atžvilgiu, šiuos pinigus išleido savo reikmėms, t.y. apgaule savo naudai įgijo svetimą –V. G. ir B. G. priklausantį turtą – 9000 litų, padarydamas nukentėjusiesiems V. G. ir B. G. bendrą 9000 litų turtinę žalą.
Pagal BK 228 str. 2 d. V. I. buvo kaltinamas tuo, kad jis, versdamasis profesine veikla – pagal individualios veiklos leidimą teikdamas teisines paslaugas ir dėl šių paslaugų pobūdžio būdamas valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui, baudžiamojoje byloje Nr. 54-1-017-08, kurioje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal V. G. pareiškimą dėl J. B. sukčiavimo V. G. atžvilgiu, ir kurioje jis pagal susitarimą su V. G. buvo BPK 55 straipsnyje numatytas nukentėjusiosios šioje byloje V. G. įgaliotasis atstovas, vykdydamas svetimo turto grobimą sukčiavimo būdu, t.y. 2009 m. rugpjūčio 31 d. (duomenys neskelbtini) V. G. bute paimdamas iš V. G. ir B. G. 9000 litų grynais pinigais ir žadėdamas šiuos pinigus panaudoti policijos, prokuratūros ir teismo pareigūnų papirkimui, tačiau šiuos pinigus išleisdamas savo reikmėms, taip apgaule savo naudai įgydamas svetimą –V. G. ir B. G. priklausantį turtą – 9000 litų, šiais savo veiksmais piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės ir asmeninės naudos, dėl ko nukentėjusioji V. G. ir B. G. patyrė didelę žalą.
Iš šių kaltinimų akivaizdu, kad V. I. buvo inkriminuotas sukčiavimui būtinas apgaulės būdas – pažadas V. ir B. G. iš jų gautus 9000 litų panaudoti policijos, prokuratūros ir teismo pareigūnų papirkimui, tačiau pinigus išleido savo reikmėms.
Apylinkės teismas skundžiamame teismo nuosprendyje iš abiejų kaltinimų (pagal BK 182 str. 1 d. ir 228 str. 2 d.) pašalino aplinkybę, kad V. I. iš V. G. ir B. G. paimtus 9000 litų žadėjęs panaudoti policijos, prokuratūros ir teismo pareigūnų papirkimui, kadangi ši aplinkybė teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Ši apylinkės teismo išvada apeliacine tvarka neginčijama.
Skundžiamu teismo nuosprendžiu V. I. BK 182 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 31 d. (duomenys neskelbtini), V. G. bute, paimdamas iš V. G. ir B. G. 9000 litų grynais pinigais, šiuos pinigus išleido savo reikmėms, t.y. apgaule savo naudai įgijo svetimą – V. G. ir B. G. priklausantį turtą – 9000 litų, padarydamas nukentėjusiesiems V. G. ir B. G. bendrą 9000 litų turtinę žalą.
Pagal BK 228 str. 2 d. jis nuteistas už tai, kad versdamasis profesine veikla – pagal individualios veiklos leidimą teikdamas teisines paslaugas, ir dėl šių paslaugų pobūdžio būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, baudžiamojoje byloje Nr. 54-1-017-08, kurioje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal V. G. pareiškimą dėl J. B. sukčiavimo V. G. atžvilgiu, ir kurioje jis pagal susitarimą su V. G. buvo BPK 55 straipsnyje numatytas nukentėjusiosios šioje byloje V. G. įgaliotasis atstovas, vykdydamas svetimo turto grobimą sukčiavimo būdu, t.y. 2009 m. rugpjūčio 31 d., (duomenys neskelbtini), V. G. bute, paimdamas iš V. G. ir B. G. 9000 litų grynais pinigais, šiuos pinigus išleisdamas savo reikmėms, taip apgaule, savo naudai įgydamas svetimą – V. G. ir B. G. priklausantį turtą – 9000 litų, šiais visais veiksmais piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės ir asmeninės naudos, dėl ko nukentėjusieji V. G. ir B. G. patyrė didelę žalą.
Apylinkės teismo nuosprendyje pripažįstant V. I. kaltu dėl sukčiavimo ir piktnaudžiavimo tarnyba nėra konstatuota ir nurodyta, kokiais apgaulės veiksmais (be kaltinime nurodytų) V. I. užvaldė nukentėjusiųjų turtą ir tuo pačiu piktnaudžiavimo tarnyba. Kaip jau minėta, kaltinime nurodytą apgaulės būdą – pažadą iš V. G. ir B. G. paimtus 9000 litų panaudoti policijos, prokuratūros ir teismo pareigūnų papirkimui, teismas iš kaltinimo pašalino konstatavęs, kad ši aplinkybė teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino, o koks nors kitoks apgaulės būdas nei kaltinime, nei skundžiamame teismo nuosprendyje V. I. nėra nustatytas ir inkriminuotas. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad tarp B. G. ir V. I. buvo sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis, V. I. sutinkamai su šia sutartimi ir V. G. prašymu ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu buvo pripažintas nukentėjusiosios atstovu baudžiamojoje byloje, nei kaltinime, nei nuosprendyje nėra konstatuota, kad šios sutarties V. I. nevykdė ar vykdė netinkamai, tokių duomenų nėra ir apeliacinės instancijos teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje.
Nenustačius ir nenurodžius skundžiamame teismo nuosprendyje V. I. veiksmuose apgaulės būdo, nėra jokio pagrindo pripažinti V. I. kaltu apgaule užvaldžius svetimą turtą bei tuo pačiu iš sutapties ir piktnaudžiavus tarnyba, todėl apylinkės teismo nuosprendžiu V. I. kaltu pagal BK 182 str. 1 d. ir 228 str. 2 d. pripažintas kaltu ir nubaustas nepagrįstai, tad jis išteisintinas, nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kadangi šiuose epizoduose priimamas išteisinamasis nuosprendis, V. G. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo
Pagal BK 222 str. 1 d. dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir BK 220 str. 1 d. dėl neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo V. I. kaltu pripažintas ir nubaustas pagrįstai.
Nukentėjusioji V. G. ir B. G. patvirtina, kad perdavė V. I. 9000 litų. Iš pakvitavimo (t. 2 b.l. 79) matyti, kad šiuos pinigus teisininkas V. I. gavo kaip avansą už darbą baudžiamojoje byloje. Nors apeliantas neigia gavęs 9000 litų iš nukentėjusiųjų, pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, patvirtintais pakvitavimu apie nurodytos pinigų sumos gavimą, nei pirmos instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nėra. Sutinkamai su Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimais, šiuos gautus iš nukentėjusiųjų pinigus už teisinių paslaugų teikimą V. I. privalėjo įtraukti į apskaitą ir įstatymų nustatyta tvarka deklaruoti. Iš apylinkės teismo nuosprendyje aptartos specialisto išvados matyti, kad V. I. šios ūkinės operacijos į apskaitą ir deklaraciją neįtraukė, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti jo individualios veiklos apimties. Tai, kad apeliantas neigia gavęs nurodytą nukentėjusiųjų pinigų sumą, kas visiškai paneigta apylinkės teismo nuosprendyje aptartais įrodymais, rodo, kad pakvitavime nurodytos pinigų sumos V. I. į apskaitą neįtraukė tyčia, siekdamas išvengti mokesčių. Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 222 str. 1 d. ir 220 str. 1 d.
Apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad neapskaitydamas ir dėl to nedeklaruodamas V. I. nesumokėjo į valstybės, savivaldybių biudžetus ir valstybės pinigų fondus 2024 Lt mokesčių. Tokia teismo išvada neatitinka faktinių bylų aplinkybių: iš specialisto išvados matyti, kad 2024 Lt nesumokėtų mokesčių buvo priskaičiuota nuo kaltinime inkriminuotos V. I. neįtrauktos į apskaitą ir nedeklaruotos 10 200 litų sumos. Apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad į apskaitą nebuvo įtraukta į apskaitą ir nedeklaruota 9 000 litų pajamų. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta specialistė Z. M. paaiškino, kad nuo 9000 litų nedeklaruotos sumos grąžintinas į biudžetą pajamų mokestis sudaro 1350 litų. Todėl šioje dalyje apylinkės teismo nuosprendis tikslintinas, konstatuojant, kad neapskaitydamas ir nedeklaruodamas 9000 litų pajamų V. I. nesumokėjo į valstybės, savivaldybių biudžetus ir valstybės pinigų fondus 1350 Lt.
Pagal BK 220 str. 1 d. apylinkės teismo nuosprendžiu V. I. nubaustas teisės užsiimti teisinių paslaugų teikimo veikla atėmimu dvejiems metams. Nei savo rūšimi, nei trukme ši bausmė nėra aiškiai per griežta – jam paskirta švelniausia įstatymo sankcijoje už šį nusikaltimą numatyta bausmė, dar labiau švelninti tokią bausmę nėra įstatyminio pagrindo.
Pagal BK 222 str. 1 d. apylinkės teismo nuosprendžiu V. I. nubaustas 30 parų areštu. Tokią bausmę laikyti aiškiai per griežta taip pat nėra pagrindo, ji numatyta įstatymo už šią nusikalstamą veiką sankcijoje, ji nėra savo rūšimi pati griežčiausia, V. I. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jis yra baustas administracine tvarka, praeityje yra nusikaltęs.
Apeliacinio skundo dalis dėl išteisinimo ir dėl per griežtos bausmės paskyrimo V. I. pagal BK 220 str. 1 d. ir 222 str. 1 d. atmetama.
Dėl pareiškimų apie teismo įsakymų išdavimo suklastojimo ir panaudojimo
Pagal BK 300 str. 1 d. dėl pareiškimų apie teismo įsakymų išdavimą suklastojimą V. I. pripažintas kaltu ir nubaustas pagrįstai, apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas. Apeliantas neneigia surašęs B. K. pasirašytus tris pareiškimus dėl teismo įsakymų išdavimo, neneigia, kad šiuose pareiškimuose nurodytos atsakovės gyvenamosios vietos adresai neatitinka tikrovės ir juose yra nurodyti jo paties – V. I. arba jo motinos D. I. gyvenamųjų vietų adresai, tik tvirtina, kad savo ir motinos adresus į pareiškimus kaip atsakovės gyvenamosios vietos adresą įtraukė per apsirikimą, pareiškimo surašymui panaudodamas jų šablonus su įrašytais savo ir motinos gyvenamosios vietos adresais. Apylinkės teismas nuosprendyje atmetė V. I. parodymus šioje dalyje ir konstatavo, kad nurodytus klaidingus atsakovės gyvenamosios vietos adresus apeliantas įrašė tyčia ir juos panaudojo pateikdamas apylinkės teismui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tai apylinkės teismas padarė pagrįstai, kad apelianto parodymai šioje dalyje nelogiški, juos paneigia faktinės bylos aplinkybės. Sutinkamai su nuteistojo V. I. versija, pildant pareiškime pagal šabloną atsakovės A. P. gyvenamosios vietos adresą ir padarius klaidą dėl to, kad šablone buvo įrašytas arba jo paties arba motinos gyvenamosios vietos adresas, akivaizdžiai šioje dalyje turėjo likti ir jo paties arba motinos vardas, pavardė ir asmens kodas. Byloje esančiuose visuose trijuose pareiškimuose tiek atsakovės vardas, pavardė, asmens kodas, tiek klaidingas jos gyvenamosios vietos adresas įrašyti vienoje eilutėje ir vientisu tekstu. Iš to seka, kad apeliantas pagal jo versiją šablone ištaisė, t.y. teisingai nurodė atsakovės vardą, pavardę ir asmens kodą, tačiau tolesnio teksto, nurodančio atsakovės gyvenamąją vietą, nebetaisė, be to, viename pareiškimų nurodė savo gyvenamosios vietos, kituose dviejuose – motinos gyvenamosios vietos adresus. Tai, kad toks „klaidos“ padarymo būdas yra padarytas trijuose pareiškimuose, surašytuose skirtingu laiku, nurodant du skirtingus neatitinkančius tikrovės atsakovės gyvenamosios vietos adresus, ir visuose trijuose pareiškimuose nurodant teisingus atsakovės asmens duomenis – vardą, pavardę ir asmens kodą, visiškai paneigia netyčinį melagingų duomenų įrašymo į dokumento pobūdį.
V. I. pagal BK 300 str. 1 d. šiame epizode pripažintas kaltu ir nubaustas pagrįstai. Apylinkės teismo nuosprendyje konstatuota, kad V. I. pagamino netikrus dokumentus. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškimai dėl skolos išieškojimo pasirašyti B. K. ir pateikti teismui yra tikri dokumentai, tačiau jie suklastoti, įrašant į juos melagingus duomenis dėl atsakovės gyvenamosios vietos. Ši aplinkybė veikos kvalifikacijos pagal BK 300 str. 1 d. teisingumo nekeičia.
Pagal BK 300 str. 1 d. V. I. skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu nubaustas 35 parų areštu. Įstatymas už šią nusikalstamą veiką numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. V. I. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo padaryta nusikalstama veika tęstinė, susidedanti iš trijų epizodų, nukreipta į teismo darbo sutrikdymą, kas rodo didesnį jos pavojingumą, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, paskirtoji V. I. bausmės rūšis – areštas ir jos trukmė šiame epizode nėra aiškiai per griežta ir šioje dalyje apeliacinį skundą tenkinti pagrindo nėra.
Išteisinus V. I. pagal BK 300 str. 1 d. (P. K. dokumento suklastojimo), pagal BK 182 str. 1 d. ir BK 228 str. 2 d., apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal 222 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. subendrintinos iš dalies sudedant arešto bausmes, pagal BK 220 str. 1 d. paskirta bausmė skirtina kartu su arešto bausme (BK 45 str.3 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 4 d., 329 str. 1 p.,
NUSPRENDĖ:
2011 m. gegužės 6 d. Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl V. I. pripažinimo kaltu pagal BK 300 str. 1 d. (P. K. dokumento suklastojimas), pagal BK 182 str. 1 d. ir BK 228 str. 2 d. (dėl V. G. ir B. G. turto užvaldymo apgaule ir piktnaudžiavimo tarnyba), panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:
V. I. pagal BK 300 str. 1 d. (dėl P. K. dokumento suklastojimo) išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
V. I. pagal BK 182 str. 1 d. ir 228 str. 2 d. (dėl V. G. ir B. G. turto užvaldymo apgaule ir piktnaudžiavimo tarnyba) išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
V. G. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., 45 str. 3 d. apylinkės teismo nuosprendžiu V. I. pagal BK 220 str. 1 d., 222 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, atėmimą teisės užsiimti teisinių paslaugų teikimo veikla skiriant kartu su arešto bausme ir skirti galutinę bausmę – 45 parų areštą ir atimti teisę dvejus metus užsiimti teisinių paslaugų teikimo veikla.
Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.