Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1524-580/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-08-26
Bylos Nr.: e2A-1524-580/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-15-3-00457-2024-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jūra Marija Strumskienė
Atsakovas: M. R.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio plėtra“
Trečiasis asmuo: A. G.

Kategorijos

2.6.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1524-580/2025Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00457-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3.; 2.6.20.4.; 3.2.6.1.; 3.1.7.6. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio plėtra“ ieškinį atsakovui M. R., trečiajam asmeniui A. G. dėl nuostolių atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas UAB „Pajūrio plėtra“ prašė iš atsakovo M. R. priteisti 1 950 Eur nuostolių atlyginimo; 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

1.1. 2022-11-15 UAB „Pajūrio plėtra“ ir M. R. sudarė sutartį Nr. 2022/11/15-1 (toliau – Sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo atlikti darbus objekte adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas), įskaitant darbų paskirstymą pavaldiems darbuotojams ir jų atitikties kontrolę. Atsakovo pasitelktas asmuo A. G. namo 23 bute atliko santechnikos darbus, už kuriuos ieškovui išrašyta sąskaita faktūra serija A.G. Nr. 0389. 2023-10-17 ieškovas gavo 23 buto savininkų pranešimą, kad bute atsirado vandens nutekėjimas dėl galimai blogai atliktų santechnikos darbų, to pasėkoje užlietas žemiau esantis 8 butas;

1.2. ieškovas bandė susisiekti su atsakovu ir tartis dėl defektų pašalinimo, tačiau atsakovas nebendradarbiavo ir defektų savanoriškai neištaisė. Ieškovas, siekdama kuo skubiau pašalinti atsiradusius defektus, pasamdė MB „Gekosta“, kurie atliko defektų paiešką vamzdynuose, identifikavo defektus bei nurodė reikalingus remonto bei kitus būtinus darbus. Už defektų šalinimo darbus ieškovas rangovui sumokėjo 1 950 Eur. Ieškovas 2023-11-27 kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovas atsisakė atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Dėl atsakovo netinkamo Sutarties vykdymo bei jo pasitelktų trečiųjų asmenų netinkamo darbų atlikimo, ieškovas patyrė žalą (nuostolius), kuriuos privalo atlyginti atsakovas.

Atsiliepimas

2. Atsakovas M. R. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:

2.1. Sutarties 1 punktu šalys susitarė, kad atsakovas teiks ieškovui statybos darbų vadovo paslaugą, t. y. atliks šiuos darbus: paskirstyti pavaldiems darbuotojams darbus, atitikimo kontrolė; pagelbėti konsultacijose, tiriant įvykusias objekte avarijas ir nelaimingus atsitikimus; siekti aukšto, kokybiško darbo našumo, statybos darbų atlikimo; nenukrypti nuo statybos darbų grafiko, atliekant kitus, būtinus, nenumatytus įvairios paskirties darbus; užtikrinti kontrolę dėl medžiagų užsakymų, kurioms būtina medžiagų panaudos atitiktis pagal keliamus reikalavimus ir pagelbėti kontroliuoti jų savalaikį pristatymą; pagal susitarimą dalyvauti gamybiniuose susitikimuose; objekto priežiūra; tvarkos ir švaros užtikrinimas objekte; spręsti susidariusias problemas statybų aikštelėje. Ieškovas neįrodė, kad žala atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – netinkamo Sutarties vykdymo. Sutartimi šalys nesusitarė, kad atsakovas įsipareigoja užtikrinti tinkamą darbų kokybę (atitiktį teisės aktams ir standartams);

2.2. atsakovas nesamdė A. G. atlikti santechnikos darbus. Atsakovo ir santechnikos darbus atlikusio asmens A. G. nesieja jokie sutartiniai santykiai. 2023-03-27 sąskaitą faktūrą A. G. už atliktus santechnikos darbus išrašė ne atsakovui, o ieškovui, kaip užsakovui, kuris susitarė su A. G. dėl santechnikos darbų atlikimo. Ieškovas, manydamas, kad jo pasitelktas asmuo netinkamai atliko santechnikos darbus, nuostolių atlyginimo turėtų reikalauti iš A. G.. Atsakovas savo vardu nesamdė rangovų darbams Objekte atlikti, pagal Sutartį neturėjo pareigos tikrinti rangovų atliktų darbų kokybės bei priimti atliktus darbus. Atsakovas paskirstydavo darbus Objekte dirbantiems ieškovo pasisamdytiems rangovams. Atsakovas tinkamai vykdė visus Sutartyje prisiimtus įsipareigojimus ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš M. R. 975 Eur nuostolių atlyginimo UAB „Pajūrio plėtra“ naudai. Nurodė, kad:

3.1. šalys 2022-11-15 sudarė Sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti statybos darbų vadovo paslaugą. 2023-10-07 Objekte adresu (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti vamzdyno defektai. Šalindamas defektus ieškovas patyrė 1 950 Eur nuostolių. Įvertinęs Sutarties turinį ir atsakovo veiksmus – samdė rangovus, pranešdavo ieškovui apie darbams reikalingas medžiagas, informuodavo apie darbų eigą, buvo mokamas 1 000 Eur atlyginimas ir pan., laikė, kad buvo sudaryta atlygintinė paslaugų teikimo sutartis;

3.2. atsakovas neturi pažymėjimų ar sertifikatų vykdyti statybos priežiūros darbus, pripažino, kad Sutartį sudarė su tikslu gauti pajamų. Atsakovas neneigia, kad toks darbas jam nebuvo naujas, todėl negali būti įvertintas kaip vienkartinio pobūdžio. Atsakovas laikytinas verslininku. Atsakovas pagal Sutarties 6.2 punktą įsipareigojo paslaugas atlikti kokybiškai. Atsakovas savo iniciatyva ieškojo ir teikė ieškovui rangovų ir (ar) paslaugų teikėjų kandidatūras, nurodydavo komercines darbų atlikimo ar paslaugų teikimo sąlygas. Atsakovas buvo atsakingas ir priiminėdavo iš rangovų darbus, tikrindavo jų kokybę ir tik priėmęs kokybiškai atliktus rangovų darbus, perduodavo ieškovui rangovų sąskaitas faktūras apmokėjimui. Atsakovas intensyviai derino ir organizavo rangovų atliktų darbų su defektais šalinimą, derindavo šiuos darbus su atitinkamais butų savininkais;

3.3. ieškovas iš atsakovo negali reikalauti iš atsakovo tiek, kiek būtų galėjusi reikalauti iš asmens, turinčio statybos darbų vadovo priežiūros kvalifikaciją, sertifikatus ar pan.. Ieškovas gana nerūpestingai pasitikėjo atsakovo vykdomu statybos darbų organizavimu, nekontroliavo atliekamų darbų kokybės. Laikytina, jog savo teises ir pareigas pagal Sutartį abi šalys vykdė ganėtinai aplaidžiai, nepakankamai bendradarbiavo, todėl jų kaltė dėl atsiradusių nuostolių yra lygi, t. y. 50/50. Ieškovui iš atsakovo priteistini 975 Eur, t. y. pusė ieškinio sumos;

3.4. ieškovas patyrė 597,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (53 Eur žyminio mokesčio ir 544,50 Eur advokato pagalbos išlaidų). Atsakovas patyrė 2323,20 Eur advokato pagalbos išlaidų. Teismas, įvertinęs atsakovo išlaidų dydį, pateiktą išlaidų detalizaciją, atstovo nurodytas patirtas laiko sąnaudas, teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, tai, kad nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, byloje nebuvo keliama sudėtingų teisės taikymo klausimų, remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, sprendė, kad atsakovo prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos yra per didelės ir sumažino iki 299 Eur. Užskaičius bylinėjimosi išlaidas, išlaidos nepriteistos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Atsakovas M. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį visa apimtimi; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

4.1. Sutinka, kad buvo sudaryta atlygintinė paslaugų teikimo sutartis. Atsakovo paslaugos buvo susijusios ne su konkrečių rangos darbų atlikimu, kaip kad santechnikos įrengimo darbais, ne su technine priežiūrą, kaip tą numato Statybos techninis reglamentas STR 1.06.01:2016 Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, o su jų organizavimu ir priežiūra/ administravimu. Atsakovas ieškojo ir teikė ieškovui rangovų ir (ar) paslaugų teikėjų kandidatūras, nurodydavo komercines darbų atlikimo ar paslaugų teikimo sąlygas; prižiūrėdavo bendrą tvarką Objekte ir kituose objektuose; prisidėdavo prie darbų priėmimo organizavimo, perduodavo ieškovui rangovų sąskaitas faktūras apmokėjimui, derino ir organizavo rangovų atliktų darbų su defektais šalinimą, derindavo šiuos darbus su atitinkamais butų savininkais;

4.2. ieškovas neįrodinėjo, jog atsakovas būtų netinkamai įvykdęs Sutarties 1 p. numatytas paslaugas. Ieškovas neturi nusiskundimų dėl atsakovo paslaugų. Reikalavimas kildinamas iš rangos teisinių santykių ir turėjo būti reiškiamas tiesiogiai galimai netinkamai darbus atlikusiam rangovui A. G.. Teismas nepagrįstai praplėtė atsakovo sutartines atsakomybės ribas. Teismas nenurodė, kokios sutartinės prievolės atsakovas neįvykdė, nenustatė Sutarties pažeidimo, už kurį atsakovui kaip verslininkui būtų taikoma atsakomybė. Atsakovo atsakomybė už Sutarties pažeidimą galėtų būti taikoma, jeigu būtų nustatytas Sutartyje numatytų darbų (paslaugų) įvykdymo pažeidimas ar netinkamas įvykdymas. Tokiu atveju nuostoliai būtų už laiku nesurastus rangovus darbams atlikti, dėl neorganizavimo, atsiradę nuostoliai;

4.3. iš sprendimo neaišku, kokias pareigas pažeidė atsakovas, dėl kokios priežasties jam turi būti taikoma civilinė atsakomybė už kito asmens padarytus pažeidimus, su kuriuo atsakovo nesiejo sutartiniai santykiai, nėra nustatytas faktas, kad rangovo darbai būtų atlikti netinkamai. Nenustatyta, kad atsakovas būtų teikęs techninio prižiūrėtojo paslaugas. Teismas visiškai nepagrindė išvadų, kuo remiantis aplinkybės dėl atsakovo Sutarties pažeidimo byloje laikomos įrodytomis, ir dėl kokių priežasčių atmesti atsakovo argumentai. Teismo motyvų nebuvimas – yra akivaizdus CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimas;

4.4. vien žalos UAB „Pajūrio plėtra“ atsiradimo faktas nereiškia, kad už šią žalą yra atsakingas atsakovas. Civilinei atsakomybei taikyti, privalo būti nustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai, 2) patirta žala (nuostoliai), 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir prašomos priteisti žalos (nuostolių) atsiradimo ir 4) kaltė (CK 6.246 – 6.249, 6.256 straipsniai). Pretenziją atsakovas gavo po metų Sutarties vykdymo ir tik dėl ko, kad buvo nustatytas gedimas vamzdžių sistemoje. Byloje nėra duomenų, dėl ko kilo santechnikos gedimas. Ieškovė neįrodė, jog už gedimą atsakingas atsakovas, neprižiūrėjęs ar netinkamai tikrinęs rangovo pasirinktas medžiagas. Nėra duomenų, ar gedimą sąlygojo santechnikos detalės brokas, ar rangovo netinkamai atliktas darbas, ar Objekto savininkų netinkama eksploatacija;

4.5. Sutarties vykdymo laikotarpį ne atsakovas, o ieškovas samdydavo rangovus darbams Objekte atlikti, tikrindavo jų atliktų darbų kokybę ir priimdavo atliktus darbus. Atsakovo pareigos buvo labiau administracinio pobūdžio – pasiūlyti Ieškovei rangovų kandidatūras, sužiūrėti, kada bus darbais užbaigti, reguliuoti procesą, kad būtų spėjama darbus atlikti pagal grafiką. Atsakovas neįsipareigojo atsakyti už kiekvieno rangovo darbų kokybę, t. y. teikti techninę priežiūrą;

4.6. MB „Gekosta“ PVM sąskaita faktūra už Objekte ištaisytus defektus (1 950 Eur + PVM) yra tik atsiskaitymo faktą patvirtinantis dokumentas, tačiau nėra duomenų, kad MB „Gekosta“ būtų taisiusi defektą, atsiradusį dėl rangovo netinkamai Objekte atliktų darbų, arba būtų atlikusi darbus, kurių neatliko, ar netinkamai atliko atsakovas. Nėra duomenų, kad ieškovas apskritai patyrė nuostolius. Ieškovas neįrodė, kad nuostoliai kilo dėl atsakovo veiksmų. Nėra duomenų, kad ieškovas kreipėsi į rangovą ir šis būtų atsisakęs šalinti defektus, ar kad rangovas būtų neatlyginęs nurodomų nuostolių.

5. Ieškovas UAB „Pajūrio plėtra“ prašo apelianto M. R. skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą palikti galioti pilna apimtimi bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

5.1. teismas tinkamai kvalifikavo tarp susiklosčiusius sutartinius santykius, atsakovo, kaip statybos darbų vadovo, vaidmenį Objekte ir atsakomybę dėl ieškovo patirtų nuostolių. Nustatyta, kad atsakovas teikė statybos darbų vadovo paslaugas. Šios paslaugos apėmė: rangovų paiešką, sutarčių su rangovais sudarymą, rangovų atliktų darbų kokybės tikrinimą, tinkamai atliktų darbų priėmimą pasirašant perdavimo-priėmimo aktus, defektų šalinimo organizavimą (kai kuriais atvejais sulaikant rangovui mokėtinas sumas), visą komunikaciją, susijusią su darbų vykdymu. Laikytina, kad atsakovas de facto teikė gen. rangovo paslaugas. Nepriklausomai nuo pažodinio Sutarties turinio, atsakovas nuosekliai ir betarpiškai vykdė rangovų ir darbų vykdymo priežiūrą;

5.2. argumentai, kad atsakovas atliko tik administracinio pobūdžio veiksmus ir nesamdė rangovų bei nepriiminėdavo jų atliktų darbų, laikytini nepagrįstais. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas, teikdamas paslaugas pagal Sutartį, kaip paslaugų teikėjas turi teisę laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones ir jeigu sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas gali pasitelkti sutarčiai vykdyti trečiuosius asmenis. Tačiau ir šiuo atveju už tinkamą sutarties įvykdymą klientui atsako paslaugų teikėjas. Įvertinęs tai, kad atsakovas ieškojo rangovų, sudarinėjo su jais sutartis, tikrindavo jų darbų kokybę, priiminėdavo atliktus darbus ir organizuodavo netinkamai atliktų darbų (defektų) šalinimą, teismas įvertino, kad atsakovas netinkamai vykdė Sutartį, ir dėl rangovo Objekte netinkamai atliktų darbų nebendradarbiavo su ieškovu, kad defektai būtų operatyviai pašalinti, dėl to ieškovas patyrė nuostolius defektų šalinimui savo iniciatyva ir lėšomis;

5.3. civilinės atsakomybės sąlygos įrodytos. Atsakovas įsipareigojo teikti statybos darbų vadovo paslaugą. Ši paslauga apėmė: darbų pavaldiems darbuotojams paskirstymą ir atitikimo kontrolę; kokybiško statybos darbų atlikimo siekį; užtikrinimą, kad nebūtų nukrypstama nuo statybos darbų grafiko; medžiagų kokybės užtikrinimą. Skolininko kaltė pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama. Atsakovo netinkamas Sutarties vykdymas, neužtikrinant, kad darbai būtų atliekami naudojant kokybiškas medžiagas, laikantis darbų atlikimui taikomų standartų bei tinkamai, laikytinas atsakovo neteisėtais veiksmais, sukėlusiais ieškovui nuostolius. Ieškovas dėl atsiradusių defektų Objekte ne kartą bendravo su atsakovu telefonu, siekė taikaus situacijos sprendimo, tačiau atsakovas atsisakė ištaisyti defektus savo jėgomis ir sąskaita ir atlyginti nuostolius;

5.4. teismas neturi pareigos pasisakyti dėl kiekvieno iš įrodymų svarbos. Pirmosios instancijos teismas priėmė motyvuotą sprendimą, atsakovas pateikia ginčo faktines aplinkybes, kurios buvo paneigtos ir pripažintos nepagrįstomis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

8. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas dėl civilinės atsakomybės, vykdant statybos objekto priežiūros paslaugų teikimo sutartį.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022-11-15 ieškovas ir atsakovas sudarė sutartį Nr. 2022/11/15-1, kuria atsakovas M. R. įsipareigojo atlikti sutartyje nurodytus darbus objekte adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties 1 punktu šalys susitarė, kad atsakovas teiks ieškovui statybos darbų vadovo paslaugą, t. y. atliks šiuos darbus: paskirstyti pavaldiems darbuotojams darbus, atitikimo kontrolė; pagelbėti konsultacijose, tiriant įvykusias objekte avarijas ir nelaimingus atsitikimus; siekti aukšto, kokybiško darbo našumo, statybos darbų atlikimo; nenukrypti nuo statybos darbų grafiko, atliekant kitus, būtinus, nenumatytus įvairios paskirties darbus; užtikrinti kontrolę dėl medžiagų užsakymų, kurioms būtina medžiagų panaudos atitiktis pagal keliamus reikalavimus ir pagelbėti kontroliuoti jų savalaikį pristatymą; pagal susitarimą dalyvauti gamybiniuose susitikimuose; objekto priežiūra; tvarkos ir švaros užtikrinimas objekte; spręsti susidariusias problemas statybų aikštelėje.

10. Trečiojo asmens A. G. 2023-03-27 PVM sąskaita faktūra, išrašyta ieškovui UAB „Pajūrio plėtra“, patvirtina, kad buvo atlikti santechnikos darbai už 442 Eur. Ieškovas pripažįsta, kad su santechnikos darbus atlikusiu asmeniu A. G. atsiskaitė ieškovas, Ieškovas pateikė susirašinėjimą telefonu su R. S., kuriame asmuo skundžiasi, kad negali naudotis vandeniu, nes tada varva 8 bute, daro prielaidą, kad tai, kad pakeistos vamzdžio krypties, kad buvo tiesus, o dabar įkištas skersai nuolydžiui išgauti. Nurodo, kad pranešimas gautas 2023-10-07.

11. Ieškovas pateikė MB „Gekosta” PVM sąskaitą faktūrą 1 950 Eur sumai už atliktus darbus, kuriuos sudaro: hidrauliniai bandymai 100 Eur; defekto paieška vamzdynuose – remontas 400 Eur; prietaisų demontavimas-sumontavimas 230 Eur; plytelių nuardymas, naujų plytelių išklijavimas 930 Eur; elektrinio kilimėlio paklojimas 100 Eur; prietaisų silikonavimas 50 Eur; atliekų išvežimas 100 Eur. Ieškovas nurodo, kad savo lėšomis suremontavo buto Nr. 8 tualeto patalpas, kuris buvo užlietas dėl atsakovo netinkamai atliktų darbų, perdažant tualeto lubas.

12. 2023-11-27 ieškovas atsakovui pateikė pretenziją dėl žalos atlyginimo.

Dėl teisinių santykių prigimties

13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių sudarytos Sutarties pobūdį, sprendė, kad tarp šalių sudaryta atlygintinė paslaugų teikimo sutartis. Šio vertinimo pateiktu apeliaciniu skundu atsakovas neginčija ir su tokia teismo išvada sutinka. Apeliantas skundu patvirtina, kad vykdydamas Sutartį jis ieškojo ir teikė ieškovui rangovų ir (ar) paslaugų teikėjų kandidatūras, nurodydavo komercines darbų atlikimo ar paslaugų teikimo sąlygas, prižiūrėdavo bendrą tvarką Objekte, prisidėdavo prie darbų priėmimo organizavimo, perduodavo ieškovui rangovų sąskaitas faktūras apmokėjimui, derino ir organizavo rangovų atliktų darbų su defektais šalinimą, derindavo šiuos darbus su atitinkamais butų savininkais.

14. Apeliantas skunde nurodo argumentus, jog atsakovas nėra įsipareigojęs teikti statinio techninės priežiūros paslaugų, kaip tai numatyta Statybos techniniame reglamente STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“. Pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog atsakovas įsipareigojo teikti statybos darbų vadovo paslaugas, o ne statinio techninio prižiūrėtojo pareigas, todėl apeliantas neturi pareigos neigti fakto, kurio nėra teismo sprendime. Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendime, pasisakant dėl mišrios atsakomybės taikymo, yra pažymėta, jog atsakovas neturi kvalifikacijos vykdyti statybos priežiūros darbų bei, kad ieškovas negali reikalauti iš atsakovo tiek, kiek iš asmens, turinčio statybos darbų vadovo priežiūros kvalifikaciją. Šioje sprendimo dalyje pateiktos teismo argumentacijos negalima laikyti atsakovui priskirto statuso nustatymu, nes išdėstęs argumentus teismas darė išvadą dėl įsipareigojimo teikti statybos darbų vadovo paslaugas. Be to, nėra aišku, ką šiuo atveju teismas konstatavo, nes Statybos įstatyme nėra tokių sąvokų, kaip statybos priežiūros darbai bei statybos darbų vadovo priežiūros darbai. Pagal Statybos įstatymą yra išskiriamos atskiros statybos procese veikiančios pareigybės, kurioms nustatoma reikalaujama kvalifikacija, kaip kad statinio techninis prižiūrėtojas, statinio statybos vadovas, statybos inžinierius bei kitos. Taigi, kvalifikuojant atsakovo kaip statybų proceso dalyvio veiklą bei vertinant jo kvalifikaciją turi būti laikomasi įstatymuose pateikto reglamentavimo. Nesant tokių sąvokų, nėra galimybės spręsti dėl tokio asmens darbų apimties ir reguliavimo, teisės aktais pareigybei nustatytos kvalifikacijos, o tuo labiau dėl neatitikimo kvalifikacijai.

15. Teismo sprendime, apibrėžiant atsakovo pagal Sutartį teiktų paslaugų apimtį bei kvalifikuojant paslaugas kaip statybos darbų vadovo paslaugas, nėra nuorodos į Statybos įstatymą, kuris apibrėžia statybos proceso dalyvių statusą, jų kvalifikaciją bei paslaugų turinį. Sprendžiant dėl atsakovo vaidmens statybų procese bei jo atsakomybės, turi būti atkreiptas dėmesys, kad statybos vadovo statusas nustatytas Statybos įstatymo 2 straipsnio 79 dalyje, kuri pateikia apibrėžimą, jog statinio statybos vadovas yra statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma ūkio būdu) ir įgyvendindamas statinio projektą nuo statybos pradžios iki užbaigimo, vadovauja statybos darbams, kartu gali būti bendrųjų statybos darbų vadovas, koordinuoja statinio statybos specialiųjų darbų vykdymą bei šių darbų vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę. Sistemiškai vertinant, turi būti atsižvelgta, kad statinio statybos vadovu gali būti tik statybos inžinierius, kuris Statybos įstatymo 2 straipsnio 92 dalyje apibrėžiamas kaip fizinis asmuo, turintis statybos inžinerijos arba statybų technologijų studijų krypties (šakos) kvalifikacinį laipsnį arba šių studijų krypčių (šakų) studijų rezultatus atitinkančios kitos krypties (šakos) kvalifikacinį laipsnį, arba kitą išsilavinimą ir teisės aktų nustatytą darbo patirtį, atitinkančius ne žemesnį kaip šeštąjį Lietuvos kvalifikacijų sistemos lygį ir leidžiančius užsiimti veikla, aprėpiančia vieną, kelias ar visas statybos techninės veiklos pagrindines sritis, nustatytas šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas įstatymu reikalaujamos kvalifikacijos neturi ir negali būti laikomas statybos inžinieriumi, o kartu ir statinio statybos vadovu, kaip tai apibrėžta Statybos įstatyme. Kita vertus, nėra draudžiama atlikti ir kitas funkcijas, nesuteikiant Statybos įstatyme numatyto statuso.

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nurodo, jog turi būti vertinama, kad atsakovas atliko generalinio rangovo paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pozicija nesutinka ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo sutarčių turinį ir padarė motyvuotą išvadą, jog Sutartis turi būti vertinama ne kaip rangos sutartis, o kaip atlygintinė paslaugų teikimo sutartis. Ieškovas apeliacine tvarka šios teismo sprendimo dalies neskundė ir teismo išvadų neginčijo. Bylą apeliacine tvarka nagrinėjant pagal atsakovo apeliacinį skundą, teismas pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų ir neturi teisės bloginti apelianto padėties, jo atžvilgiu taikant platesnės civilinės atsakomybės taisykles. Kita vertus, generaliniu rangovu yra tampama, sudarius rangos sutartį ir esant CK 6.650 straipsnio 1 dalies aplinkybėms. Kadangi šalys sudarė atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, nėra teisinio pagrindo atsakovą laikyti generaliniu rangovu.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo bei teismo sprendimo motyvų pakankamumo

17. Taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, privalo būti nustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai, 2) patirta žala (nuostoliai), 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir prašomos priteisti žalos (nuostolių) atsiradimo ir 4) kaltė (CK 6.246 – 6.249, 6.256 straipsniai). Bent vienos civilinės atsakomybės sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.

18. Ieškovas nuostolių atsiradimą siejo su, kaip nurodo buto Nr. 23, esančio (duomenys neskelbtini), savininko, kreipimusi, kurį grindžia telefonu rašyta sms žinute, gauta iš asmens, pasivadinusio R. S., jog negali naudotis vandeniu, kadangi varva 8 bute. Patirtus nuostolius sudaro aplinkybė, jog už defektų šalinimo darbus ieškovas MB „Gekosta“ sumokėjo 1 950 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2726. Atlikti darbai: hidrauliniai bandymai 100 Eur; defekto paieška vamzdynuose – remontas 400 Eur; prietaisų demontavimas-sumontavimas 230 Eur; plytelių nuardymas, naujų plytelių išklijavimas 930 Eur; elektrinio kilimėlio paklojimas 100 Eur; prietaisų silikonavimas 50 Eur; atliekų išvežimas 100 Eur.

19. Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, visų pirma turi būti nustatytas pats įvykis, dėl kurio atsirado prašoma priteisti žala, kuris yra siejamas su ieškovo įrodinėjamais neteisėtais atsakovo veiksmais. Iš teismo sprendimo, o taip pat iš bylos medžiagos nėra aišku, koks konkretus įvykis įvyko Objekte, dėl kokios konkrečios priežasties ieškovas gavo pranešimą iš galimo 23 buto savininko dėl vandens pratekėjimo į 8 butą, koks konkretus gedimas buvo vandens pratekėjimo priežastimi. Ieškovas nurodo, jog įvyko santechninės įrangos gedimas, tačiau procesiniuose dokumentuose plačiau neišdėsto aplinkybių dėl konkretaus gedimo įvykio, taip pat neteikia konkrečių duomenų dėl veiksmų, kurie buvo atlikti šalinant gedimą, iš ko būtų galima nustatyti buvusio gedimo dalyką. Teismo sprendime apie įvykusį gedimą iš viso nėra pasisakoma, neaptarta, kada, kurioje Objekto vietoje, koks konkretus gedimas įvyko, neaptarta galimo vandens pratekėjimo priežastis, ar pasitvirtino ieškovui praneštos aplinkybės, kad buvo netinkamai sumontuotas nuotekų vamzdis, ar buvo kokios nors kitos galimai buvusio vandens pratekėjimo priežastys. Galimos pašalinto gedimo aplinkybės yra nurodytos ieškovo pateiktoje sms žinutėje (t. 1, b. l. 175), tačiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta ir teismo sprendime nebuvo patvirtinta, jog šioje sms žinutėje nurodyti gedimai atsirado, kad atsirado visa nurodyta apimtimi, o jų atsiradimas yra susietas su A. G. Objekte atliktais santechnikos darbais (ta pati vieta, naudotos medžiagos ir pan.).

20. Sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nėra duomenų, kas apskritai sąlygojo gedimą – ar tai buvo santechnikos detalės brokas, ar rangovo netinkamai atliktas darbas, ar pačių Objekto savininkų netinkama eksploatacija. Byloje nesurinkus duomenų apie atsiradusį gedimą, nėra įmanoma įvertinti priežasčių bei spręsti dėl kieno neteisėtų veiksmų ir kaltės atsitiko ieškovo nurodoma pasekmė – vandens pratekėjimas į žemiau esantį butą, nenustačius gedimo vietos ir pobūdžio, sudėtinga vertinti gedimo priežastis bei nustatyti galimai neteisėtus veiksmus atlikusį asmenį, negali būti aiškiai nustatoma, ar buvo netinkamai atlikti A. G. darbai, ar pastato, nuotekų tinklo projektavimo darbai, ar netinkami patalpų įrengimo darbai, ar kiti veiksniai.

21. Byloje neginčijama, jog šalis siejo sutartiniai santykiai, Sutartimi šalys sutarė dėl paslaugų teikimo, organizuojant statybos darbų atlikimo procesą. Atsakovas neneigia paslaugų teikimo fakto.CK 6.246 straipsnio 1 dalis nurodo, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi būtina sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti yra Sutartyje nustatytos pareigos pažeidimo nustatymas.

22. Sutiktina su apeliantu, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendime nėra nurodyta ir negalima suprasti, kokios sutartinės prievolės neįvykdė ar netinkamai įvykdė apeliantas bei koks buvo prievolės pažeidimo turinys. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo tik tai, jog atsakovas laikytinas verslininku, konstatavo, kad atsakovas teikė statybos darbų vadovo paslaugą, detaliai pateikė atlygintinų paslaugų sutarčių reglamentavimą bei sprendė, jog byloje reikalinga taikyti mišrią kaltę. Tokie argumentai yra aiškiai nepakankami atsakovo civilinei atsakomybei konstatuoti. Statybos darbų vadovo paslaugų vykdymas savaime nedaro atsakovo atsakingu ir garantiniu laikotarpiu Objekte atsirasiančius visus statybos rangos darbų trūkumus, net jei atsiradęs gedimas, nustačius gedimo turinį, ir galėtų būti vertinamas kaip garantiniu laikotarpiu atsiradęs rangos darbų trūkumas. Netinkamas pareigų pagal Sutartį vykdymas gali būti žalos atsiradimo priežastimi, tačiau nenustačius žalos atsiradimo mechanizmo, nėra galima nustatyti ir įvertinti atsakovo veiksmų, vykdant Sutartimi prisiimtas pareigas, tinkamumo.

23. Sutiktina su atsakovu, kad ieškovas iš esmės nepagrindė, jog už šį gedimą atsakingas atsakovas. Ieškovo argumentavimas dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo iš esmės grindžiamas tuo, kad atsakovas neužtikrino, kad rangovas, vykdęs santechnikos darbus, juos atliktų kokybiškai ir priėmė nekokybiškus darbus iš rangovo netinkamai atliktus A. G. darbus. Ieškovas nepaaiškina, kokiu būdu pasireiškė netinkama kokybės kontrolė ir netinkamas darbų priėmimas, kaip ir neišdėsto, kokie darbų kokybės reikalavimai buvo pažeisti, ar netinkama darbų kokybė galėjo būti nustatyta atsakovui rūpestingai atliekant pareigas ir patikrinant priimamų darbų kokybę. Nenustačius įvykio atsiradimo mechanizmo, negalima nustatyti įvykio kilimo priežasčių bei įvertinti, kas netinkamai įvykdė pareigas ir kokias pareigas. Svarbu ir tai, kad Sutartyje nėra numatytos atsakovo M. R. atsakomybės ribos, nėra susitarta, jog atsakovo pareigos pagal Sutartį sukuria jam teisinę atsakomybę už bet kokius Objekte atsirasiančius trūkumus ar statybos darbų defektus. Atsakovas teikė paslaugas, nebuvo rangovu, taigi atsakovo atsakomybė yra galima tik įrodžius konkrečius sutartinių pareigų pažeidimus.

24. Apeliantas taip pat pažymi, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovas apskritai būtų patyręs nuostolius, kaip tą numato CK 6.249 straipsnio 1 dalis. Pažymi, kad pateiktas tik atsiskaitymo faktą patvirtinantis dokumentas, tačiau nėra duomenų, kad MB „Gekosta“ būtų taisiusi defektą, atsiradusį dėl rangovo netinkamai Objekte atliktų darbų, arba būtų atlikusi kažkokius darbus, kurių neatliko, ar netinkamai atliko atsakovas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų pasikreipęs į rangovą, atlikusį darbus ir reikalavusi ištaisyti atsiradusius santechnikos sistemos defektus ir šis būtų atsisakęs tą daryti, dėl ko jai būtų tekę samdyti kitą rangovą.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi turtinė žala yra laikomas asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka ieškovui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žala. Visiško žalos atlyginimo principas neleidžia teisės pažeidėjui gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų ir užtikrina, kad civilinė atsakomybė atliktų kompensacinę, o ne nubaudimo funkciją. MB „Gekosta“ PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 2726 nurodyti įvairūs atlikti darbai, kurių sąsaja su galimu gedimo šalinimu nėra pakankamai atskleista, pvz. sąskaitoje nurodyta 930 Eur suma už plytelių nuardymą ir paklojimą gali būti susijusi su pašalintu gedimu, tačiau nėra aiškiai atskleista, kokia apimtimi tokie darbai buvo atlikti ir ar tai buvo susiję su gedimo šalinimu.

26. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nėra pakankamų duomenų, kuriais remiantis būtų galima priimti procesinį sprendimą apeliacine tvarka. Pirmosios instancijos teismui nepateikus vertinimo dėl anksčiau nurodytų aplinkybių ir juridinių faktų, bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinėje instancijoje pažeistų procesines teises į apeliaciją.

Dėl teismo pareigos motyvuoti sprendimą ir bylos baigties

27. Teismas turi pareigą tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas įtvirtina, kad absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Nagrinėjamu atveju teismo sprendime nėra nurodomi motyvai į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir šio pažeidimo pašalinimas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka yra negalimas dėl būtinumo rinkti esminius įrodymus ir esminę reikšmę turinčias aplinkybes tik apeliacinės instancijos teisme. Pagrįsta manyti, kad dėl nepakankamo sprendimo motyvavimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

28. Pagrįstai apeliantas nurodo, kad atsakovo pareiga atlyginti nuostolius nustatyta vien tik konstatavus sutartinių santykių buvimą, nenustatyta ką ir kokias pareigas pažeidė atsakovas, dėl kokios priežasties jam turi būti taikoma civilinė atsakomybė, nenustatytas faktas, kad rangovo darbai buvo atlikti netinkamai. Nagrinėdamas bylą pakartotinai teismas turi nustatyti įvykį, jo mechanizmą, civilinės atsakomybės sąlygas: kokias sutartines prievoles pažeidė atsakovas, kokia pagrįsta žala buvo padaryta šalinant gedimą bei priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

29. Apeliaciniame procese apeliantas turėjo ir prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas – 22 Eur žyminio mokesčio bei 1 270,50 Eur išlaidas advokato pagalbai. UAB „Pajūrio plėtra“ pateikė prašymą dėl 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo M. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė