- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-13
- Bylos Nr.
- e2A-1482-619/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12269-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- I. R.
- Ieškovas
- UAB „KRIVITA“
- Kategorijos
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Andrutė Kalinauskienė vienasmeniškai, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo I. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „KRIVITA“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui I. R. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Krivita“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 105,13 EUR dydžio skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 37,85 EUR dydžio delspinigius, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys 2011-02-01 sudarė Turto vertinimo sutartį Nr. 11-I017, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo atlikti nekilnojamojo turto - 2,98 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) vertinimą, o atsakovas įsipareigojo atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Ieškovas atsakovui įteikė 2011-02-04 PVM sąskaitą-faktūrą VRT Nr. 372 363 Lt (kas atitinka 105,13 EUR) sumai. Atsakovas minėtą PVM sąskaitą-faktūrą turėjo apmokėti iki 2011-02-06. Nustatytu laiku atsakovas už paslaugas nesumokėjo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog jokių įsiskolinimų niekam neturi, sutarčių nepasirašinėjo ir jokių paslaugų neužsakinėjo. Ieškinyje minimas žemės sklypas atsakovui nepriklauso, todėl negalėjo užsakyti jokių turto vertinimo paslaugų šiam žemės sklypui.
4. Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant, teismui netenkinus atsakovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo I. R. 105,13 EUR dydžio skolą, 37,85 EUR dydžio delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 142,98 EUR sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-03-23) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 525 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas, ieškovo UAB „KRIVITA“ naudai. Priteisė iš atsakovo I. R. valstybei 5,50 EUR dydžio pašto išlaidas.
6. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovo argumentai, kad jis nepasirašė su ieškovu jokių sutarčių, yra nepagrįsti. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad abi šalys yra pasirašiusios tiek 2011-02-01 Turto vertinimo sutartį Nr. 11-I-017, tiek ir 2011-02-04 PVM sąskaitą-faktūrą VRT Nr. 372, 363 Lt (kas atitinka 105,13 EUR) sumai. Atsakovas, nors ir ginčija ieškinyje nurodomas aplinkybes, tačiau niekaip nepagrindžia įrodymais savo argumentų. Taip pat prieštaraujančiais byloje esantiems įrodymams laikė atsakovo argumentus, jog jam nebuvo įteikti ieškinio priedai. Atsakovui nepateikus įrodymų, kurie paneigtų ieškovo argumentus, kad atsakovas skolos negrąžino, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir laiku neapmokėjo 2011-02-04 PVM sąskaitos-faktūros VRT Nr. 372, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 105,13 EUR dydžio skolą tenkintinas (CK 6.1, 6.2, 6.38, 6.59, 6.63, 6.205, 6.256 straipsniai).
7. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys 2011-02-01 Turto vertinimo sutarties Nr. 11-I-017 3.2.3. punkte susitarė dėl 0,2 procentų dydžio delspinigių, už kiekvieną uždelstą dieną ir nustačius, jog atsakovas pažeidė savo prievolę, pirmosios instancijos teismas taip pat tenkino ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 37,85 EUR dydžio delspinigius (CK 6.71, 6.72 straipsniai).
8. Vadovaudamasis CK 6.37 str., CK 6.210 str. 1 d., priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (142,98 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017-03-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas I. R. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei skirti ieškovui maksimalią baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
10. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą pažeidė imperatyvias procesines normas, reglamentuojančias bylos nagrinėjimą ir pasirengimą bylą nagrinėti teisme, bei bylą išnagrinėjo parengiamajame, o ne teismo posėdyje. Teismas skyrė bylos nagrinėjimui pasirengti parengiamąjį posėdį. Ieškovui pateikus teismo prašymą parengiamąjį teismo posėdį atidėti, nes advokatas norėjo atostogauti, teisėja parengiamąjį teismo posėdį atidėjo ir jį paskyrė 2017 11 13 dienai. Kadangi atsakovas turėjo išvykti į iš anksto suplanuotą komandiruotę, parengiamajame posėdyje dalyvauti negalėjo, bet pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir parengiamąjį teismo posėdį skirti kitą diena. Be to buvo nurodyta, kad posėdis atidėtinas, nes ieškovas nepateikė su ieškinių jo priedų. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepaisė pateikto prašymo ir imperatyvių įstatymo reikalavimų, bylą išnagrinėjo ne teismo, o parengiamajame posėdyje. Įstatymas numato, jog kai bylai pasirengta, teismas surašo atitinkamą nutartį ir paskiria bylą nagrinėti iš esmės. Tokios nutarties teisėja nepriėmė, bylos nagrinėjimo teismo posėdyje neskyrė. Dėl minėto, konstatuotina, kad apie bylos nagrinėjimą iš esmės atsakovui nebuvo pranešta.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas neturėjo jokių objektyvių dokumentų, ar įrodymų patvirtinančių jog parašai esantys dokumentuose yra atsakovo. Į bylą nebuvo pakviestas apklausti sutartį iš ieškovo pusės pasirašęs vadovas/atstovas. Nesuprantama, kokiu būdu teisėja sprendė, kad sutartinai santykiai buvo tarp ieškovo ir atsakovo, kai nėra konstatuota, kad ant sutarties ir sąskaitos yra atsakovo parašai. Tuo tarpu, sutarties sudarymo aplinkybės ypač svarbios, tad teismas pasirengimo bylai nagrinėti turėjo jas nustatyti, o atsakovui suteikti galimybes teismo jas paneigti. Pirmosios instancijos teismas nekvietė liudytojų, nenagrinėjo sutarties sudarymo aplinkybių, pažeisdamas įrodinėjimo taisykles vadovavosi tik prielaidomis, kurias melagingai skleidė ieškovo atstovas. Teisėja neištyrė paslaugos suteikimo fakto realumo, į bylą nepateikta net vertinimo ataskaita. Taigi, pirmos instancijos teismas šiurkščiai pažeidė procesinio įstatymo taisykles, neužtikrindamas tinkamo pasirengimo bylai nagrinėti, dėl ko neteisingai išnagrinėjo bylą, bei bylą nagrinėjo nepranešęs apie jos nagrinėjimą iš esmės atsakovui. Visa tai sudaro absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, numatytus LR CPK 329 str.
12. Teisėja melavo teigdama, kad visi dokumentai nurodyti ieškinio priede buvo pateikti atsakovui. Jokie ieškinio priedai nebuvo pateikti, ką gali patvirtinti ĮĮ „Georima" vadovas, priėmęs dokumentus. Su prašymu dėl įsakymo išdavimo, bei su ieškiniu nebuvo pateikta jokių priede nurodytų dokumentų. Dėl to, konstatuotina, kad teisėja neužtikrino procesinių dokumentų pateikimo atsakovui, šalių procesinių teisių.
Žemesnės instancijos teismas
13. Bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Teisėja buvo akivaizdžiai šališka, nepasirengė bylą nagrinėti tinkamai, vertino tik ieškovo argumentus, kaip tinkamus, bei nepaisė atsakovo atsikirtimų ir argumentų, organizavo procesą taip, kad atsakovas negalėtų pasinaudoti procesinėmis teisėmis, dalyvauti nagrinėjant bylą, teikti atsikirtimus ir duoti paaiškinimus teismo posėdyje. Teisėjos šališkumas pasireiškė tuo, kad ieškovui pateikus prašymą leisti jam atostogauti, teisėja laikė tai svarbia priežastimi atidėti bylos nagrinėjimą, gi, kai prašymą atidėti parengiamąjį posėdį, tai grindžiant darbo santykių vykdymo būtinumu, pateikė atsakovas, prašymo netenkino.
14. Sprendimas turi kitus esminius trūkumus ir neatitinka įstatymo reikalavimų. Jis be motyvų, nenurodyti įrodymai, kuriais remiasi teismas, neatskleista ginčo esmė. Sprendime nėra jokio vertinimo atsakovo argumentų, kad jis užsakymo vertinimui nepateikė, sutarties ir sąskaitos nepasirašė, jokio darbo rezultato iš ieškovo negavo. Paminėtina, kad atsakovas net niekaip nebuvo suinteresuotas turto vertinimu, nėra jo savininkas. Teisėja nepaisė turto vertinimo įstatymo nuostatų, jog vertinimą atlikti vykdytojas gali tik gavęs iš teisėto užsakovo paraišką ir tik dėl nuosavo (ar teisėtai valdomo) turto vertinimo. Iš viešai prieinamų šaltinių matyti, kad ieškovo reputacija neigiama, o panašaus pobūdžio paslaugas jis teikti neturi teisės. Pastebėtina ir tai, kad daugiau nei penkis metus ieškovas nereiškė jokių pretenzijų atsakovui, nesiūlė, neragino, nereiškė nepasitenkinimo "atsiskaitymo uždelsimu". LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str., 16 d. nustato, kad užsakovu fizinis asmuo gali būti, tik kai jis yra turto savininkas ar valdytojas. Ieškovas aiškiai turėjo matyti, kam priklauso turtas, kuriam tariamai atliktas vertinimas, ir tai, kad atsakovas nėra nei jo savininkas, nei valdytojas. Teismas sprendime remiasi tik suklastotais dokumentais, kurių tikrumo niekaip nepatikrino. Byloje neįtrauktas suinteresuotu asmeniu turto, kuris tariamai buvo vertinamas, savininkas, neapklaustas liudytoju asmuo, kuris tariamai vertino turtą, sudarė sutartį, ar išrašė sąskaitą. Nenustatyta, ir nėra įrodymų, kad ieškovas aplamai turėjo/turi atitinkamą kvalifikaciją ir teisę atlikti turto vertinimą.
15. Teismas nepaisė įstatymu nustatytos senaties ieškiniui pareikšti nuostatų, dėl ko ieškinys savaime atmestinas. LR CK 1.125 str. 9 d. nustato, kad reikalavimams dėl periodinių išmokų taikytinas penkių metų senaties terminas. Apmokėjimas pagal nurodytą sąskaitą priskirtinas prie periodinių išmokų, nes sąskaitose privaloma nurodyti jos apmokėjimo terminą, gi tokio termino nesilaikymas laikytinas jo pažeidimu, kas nulemia sutrumpinto ieškiniui pareikšti termino taikymą už nurodomas "paslaugas".
16. Teisėja nepaisė teisingumo, sąžiningumo ir racionalumo taisyklių nustatant pagrįstų bylinėjimosi išlaidų dydį ir jas paskirstant. Sprendime nenurodyta kokias atstovavimo išlaidas teisėja laiko pagrįstomis ir dėl ko nesiremiama LR Teisingumo ministro nustatytų įkainių už procesinių dokumentų surašymą bei atstovavimą. Nenurodoma net už kokias paslaugas ir kaip nurodomos sumos susietos su šia byla.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Krivita“ prašė jį atmesti, skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
18. Nurodė, jog apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad „Teisėja pažeidė imperatyvias procesines normas, reglamentuojančias bylos nagrinėjimą ir pasirengimą bylą nagrinėti teisme, bei bylą išnagrinėjo parengiamajame, o ne teismo posėdyje". Pažymėjo, jog atsakovas siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą prieš pat paskirtą teismo posėdį pateikė prašymą teismo posėdį atidėti, tačiau su pateiktu prašymu nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių paskirtos tarnybinės komandiruotės realumą, t.y. su prašymu nebuvo pateikti kelionės bilietai, kurie patvirtintų egzistuojančias svarbias priežastis atidėti teismo posėdį. Be to, pateiktas įsakymas dėl tarnybinės komandiruotės sudarytas 2017 m. rugsėjo 10 d., tačiau teismui jis buvo pateiktas tik 2017 m. lapkričio 8 d., nors 2017 m. rugsėjo 15 d. teismo nutartis, kuria paskirta 2017 m. lapkričio 13 d. teismo posėdžio data ir šaukimas į teismo posėdį atsakovui buvo įteikti 2017 m. rugsėjo 20 d.
Žemesnės instancijos teismas
19. Nesutikdamas su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neturėjo jokių objektyvių įrodymų ieškinio tenkinimui, ieškovas pažymi, kad grįsdamas pareikštą reikalavimą atsakovui dėl skolos ir netesybų pateikimo į civilinės bylos medžiagą pateikė pagrindinius įrodymus - 2011 m. vasario 1 d. Turto vertinimo sutartį Nr. 11-I-017, 2011 m. vasario 4 d. Sąskaitą-faktūrą Serija VRT Nr. 372 -363,00 Lt (105,13 Eur) sumai, patvirtinančius tarp šalių susiklosčiusių sutartinių santykių ir prisiimtų įsipareigojimų egzistavimą. Tuo tarpu vadovaujantis rungtyniškumo principu, atsakovas manydamas bei teigdamas, kad ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas, vadovaujantis CPK nuostatomis, turėjo teisę teikti įrodymus, prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, liudytojų apklausos atlikimo. Pažymėtina, kad ginčo teisenoje teismas neturi būti aktyvus, todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, pateiktais įrodymais bei paaiškinimais, pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą.
20. Ieškovo nuomone, nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai susiję su Turto vertinimo įstatymo nuostatų taikymu bei ieškovo kompetencija teikti tokias paslaugas. Ieškovas pažymi, kad atsakovas minėtų argumentų - įrodymų (CPK 177 straipsnis) pirmosios instancijos teisme nenurodė, todėl negalėjo pateikti papildomų įrodymų ar atsikirtimų į juos. Remiantis CPK 314 str. šie argumentai nenagrinėtini ir apeliacinės instancijos teisme. Kita vertus atsakovas nurodo, jog vertintojui (vykdytojui) draudžiama vertinti turtą, kuris nepriklauso užsakovui, tačiau nenurodo įstatymo, kurio pagrindu būtų nustatytas aptariamas ribojimas vertintojo veikloje.
Šalies argumentai
21. Apeliantas melagingai nurodo, jog jis nebuvo pateikęs ieškovui prašymo atlikti nekilnojamojo turto vertinimą, t.y. neva ginčo turto vertinimas buvo atliktas be atsakovo prašymo, pažeidžiant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas minėtais teiginiais pradėjo gintis tik apeliacinėje instancijoje, ieškovas apeliacinės instancijos teismui teikia 2011 m. vasario 1 d. Atsakovo pateiktą ir pasirašytą prašymą dėl ginčo nekilnojamojo turto vertinimo, kuris patvirtina atsakovo nesąžiningumą ir paneigia melagingai nurodomas faktines aplinkybes. Ieškovas tinkamai įvykdė iš 2011 m. vasario 1 d. Turto vertinimo sutarties Nr. 11-I-017 (toliau - Sutartis) kylančius įsipareigojimus. Atsakovas priimdamas ieškovo tinkamai atliktą darbą pasirašė 2011 m. vasario 4 d. PVM Sąskaitą-faktūrą Serija VRT Nr. 372 (Sutarties 3.2.2. punktas) ir jokių pretenzijų dėl paslaugų (ne)atlikimo ar kokybės nepareiškė. Pažymėtina, kad nors atsakovas teigia, jog nepasirašė ginčo sutarties, tačiau į nagrinėjamos civilinės bylos medžiagą nepateikia, jokių pagrįstų įrodymų patvirtinančių jo teiginių pagrįstumą.
22. Priešingai nei nurodo atsakovas, ieškovo pareikštas reikalavimas nėra priskirtinas prie periodinių išmokomų, todėl jam taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytas bendrasis ieškinio senaties terminas - 10 (dešimt) metų. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, apelianto argumentai dėl ieškinio senaties taikymo atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tokio klausimo atsakovas nekėlė ir neprašė taikyti ieškinio senaties termino, todėl pirmosios instancijos teismas, nesant atsakovo prašymo, pagrįstai savarankiškai šio klausimo nesvarstė.
23. Nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirsimo. Nagrinėjamu atveju, remiantis į bylą pateiktais prašymais priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas bei įrodymais (sąskaitos už teisines paslaugas, apmokėjimo faktą patvirtinantis įrodymai) ieškovas realiai patyrė 150,00 Eur už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo surašymą ir pateikimą teismui 280,00 Eur už ieškinio surašymą, 30,00 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų surašymą ir 50,00 Eur už atstovavimą teisme. Atsakovas visiškai nepagrįstai teigia, jog ieškovo patirtos išlaidos už teisines paslaugas viršija Rekomendacijose nustatytas maksimalias priteistinas sumas, priešingai ieškovo prašomos priteisti išlaidos už teisines paslaugas yra minimalios atsižvelgiant į ieškovo reikalavimo sumą.
24. Ieškovas reikšdamas reikalavimus atsakovui dėl skolos ir netesybų priteisimo pasirinko tinkamą savo pažeistų teisių gynybą, siekė kuo ekonomiškiau išspręsti tarp šalių ginčą, pateikė visus rašytinius įrodymus bei nurodė faktines aplinkybes, kurie patvirtina atsakovo įsipareigojimus (prievolę) ieškovui. Akivaizdu, kad atsakovo prašymas skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis yra visiškai nepagrįstas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad priešingai nei ieškovas, atsakovas, atsižvelgiant į jo procesinį elgesį bei daugiau nei 6 (šešerius) metus nevykdomą prievolę, laikytinas nesąžiningu ir piktnaudžiaujančiu įstatymo suteikiamomis procesinėmis teisėmis už ką jam skirtina bauda.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.
26. Apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo prijungti naujus įrodymus.
27. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Civilinio proceso kodekso 180 str. numato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias bylai aplinkybes. Nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka nagrinėjamas skundžiamo teismo sprendimo priimto 2017 m. lapkričio 30 d. teisėtumas ir pagrįstumas, tuo tarpu apelianto pateikti jau po skundžiamo sprendimo priimti dokumentai, atsakovo iniciatyva pateikto skundo pagrindu užvesto proceso dėl ieškovo veiklos tyrimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant dėl apskųsto teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl atsisakytina juos priimti.
28. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteista skola už ieškovo suteiktas paslaugas.
Žemesnės instancijos teismas
29. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2011-02-01 Turto vertinimo sutartis Nr. 11-I-017 patvirtina ieškinyje dėstomas aplinkybes, jog šalys buvo sudariusios sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo pagal atsakovo pateiktą techninę užduotį įvertinti turtą, t.y. 2,98 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo atliktą darbą priimti ir už jį atsiskaityti (2011-02-01 Turto vertinimo sutarties Nr. 11-I-017 2.1. punktas). 2011-02-04 išrašyta PVM sąskaita-faktūra VRT Nr. 372, 105,13 EUR sumai, kurioje nurodyta, jog sąskaita turi būti apmokėta iki 2011-02-06. Atsakovas nesutikdamas su ieškiniu teigė, jog jis nėra pasirašęs jokios sutarties su ieškovu, jo teikiamų paslaugų neužsakinėjo, jam nepriklauso ieškovo minimas žemės sklypas. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, t.y. jog atsakovas pasirašė tiek ginčo sutartį, tiek PVM sąskaitą – faktūrą bei tai, kad atsakovas nepateikė jo nurodomas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų sprendė, jog ieškovo ieškinys tenkintinas.
30. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatskleidė bylos esmės, nesiaiškino atsakovo nurodytų aplinkybių, jog sutarties jis nepasirašė. Taip pat pažeisdamas civilinio proceso teisės normas, pirmosios instancijos teismas būdamas šališkas išnagrinėjo bylą parengiamajame posėdyje, nepagrįstai atmetęs atsakovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, neįteikęs atsakovui ieškinio priedų.
31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.
32. Civilinio proceso kodekso 229 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog bylai nagrinėti teisme pasirengiama per vieną parengiamąjį teismo posėdį, tačiau išimtiniais atvejais arba matydamas, kad byloje gali būti sudaryta taikos sutartis, teismas turi teisę posėdyje paskirti antrojo parengiamojo posėdžio datą; parengiamųjų teismo posėdžių negali būti daugiau kaip du. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas nors ir buvo tinkamai informuotas, neatvyko į pirmąjį parengiamąjį teismo posėdį, pareiškė prašymą dėl parengiamojo posėdžio atidėjimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovo nurodytas motyvas nebuvo pakankamas atidėti parengiamąjį teismo posėdį.
33. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, nutartis, kuria paskirta 2017 m. lapkričio 13 d. posėdis, priimta 2017 m. rugsėjo 15 d. atsakovas prašymą atidėti teismo posėdį dėl komandiruotės pateikė tik 2017 m. lapkričio 13 d. Jo paties pasirašytas įsakymas dėl komandiruotės priimtas 2017 m. rugsėjo 10 d. Taigi, atsakovas žinodamas, jog pats negalės vesti šios civilinės bylos (Civilinio proceso kodekso 55 straipsnis), turėjo pakankamą laiko tarpą pasirūpinti, kad jo vardu šią bylą vestų atstovas pagal pavedimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas pateikęs tik įsakymo, kurį pasirašė pats kopiją, bei nepateikdamas kitų komandiruotės realumą patvirtinančių dokumentų (pvz. kelionės bilietų) galėjo numanyti, jog pirmosios instancijos teismas, kuris yra saistomas procesinių imperatyvų (Civilinio proceso kodekso 229 straipsnis), netenkins atsakovo prašymo ir neskirs kito parengiamojo teismo posėdžio, byloje esant atsiliepimui į ieškinį, kuriame atsakovas neigė bet kokių teisinių santykių tarp šalių egzistavimą, ir atsakovui nenurodžius, kad pageidauja ginčą spręsti taikiai. Taigi, atsakovas turėjo pasirūpinti jo interesų šios bylos procese atstovavimu. Atsakovas, neatlikęs šių aktyvių veiksmų, veikė savo rizika.
34. Civilinio proceso kodekso 232 straipsnyje nustatyta, jog teismas, manydamas, kad byla parengta nagrinėti teisme, priima nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Ši procesinė taisyklė turi išimtį. Civilinio proceso kodekso 231 str. 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas Civilinio proceso kodekso 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Taigi, teismas savo nuožiūra sprendžia, galima išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio ar ne. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, nepaisant to, kad atsakovas nedalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, turėjo teisę pradėti bylos nagrinėjimą iš esmės. Byloje esantis 2017 m. lapkričio 13 d. teismo posėdžio protokolas patvirtina, jog teismas protokoline nutartimi nutarė pereiti prie bylos nagrinėjimo iš esmės. Taigi, atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai susiję su proceso normų pažeidimais, jog teismas išnagrinėjo bylą parengiamajame posėdyje ir tinkamai neinformavęs apelianto.
35. Apibendrinant galima konstatuoti, jog atsakovui buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą, vadinasi, priešingai negu teigia apeliantas, neegzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nustatytas Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte.
36. Taip pat kaip nesudarantys pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą atmestini apelianto argumentai, jog jam nebuvo įteikti jokie dokumentai, kuriais remdamasis ieškovas reiškia ieškinį, taip užkertant kelią atsakovui reikšti atsikirtimus. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pateikė kartu su reikalavimą pagrindžiančiais įrodymais. 2017 m. kovo 23 d. teismo pažyma patvirtina, jog atsakovui buvo išsiųsta pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo kopija, teismo įsakymo bei teismo pranešimo kopija. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas elektroninės bylos priedo 9 l taip pat patvirtina, jog 2017 m. liepos 17 d. atsakovui išsiųsta ieškinio kopija su priedais, teismo pranešimas, 2017 m. birželio 22 d. teismo nutarties kopija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju niekuo nepagrįsti apelianto teiginiai nesudaro pagrindo abejoti, jog pirmosios instancijos teismas išsiuntė atsakovui, dokumentus, kuriais ieškovas grindžia ieškinio reikalavimą. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jei apeliantas iš tiesų nebūtų gavęs minėtų dokumentų, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas asmuo, nuo 2017 m. gegužės 25 d. kuomet sužinojo apie nagrinėjamą bylą, turėjo pakankamai laiko pasinaudoti jam proceso įstatymo suteikta teise susipažinti su bylos medžiaga.
37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo taip pat nesudaro pagrindo apeliacinio skundo argumentų grupė susijusi su byloje esančių įrodymų vertinimu ir bylos esmės neatskleidimu.
38. Pažymėtina, jog pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis). Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme.
39. Nustatyta, jog nagrinėjamu atveju atsakovas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė argumentus, kuriais ginasi nuo pareikšto ieškinio. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas nepateikė jokių jo nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, jog jis nepasirašė ginčo sutarties. Atsakovas nepateikė priešieškinio, kuriuo prašytų ginčo sutartį pripažinti negaliojančia, todėl nepagrįsti apelianto argumentai ,jog pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva turėjo aiškintis ginčo sutarties sudarymo aplinkybes, ieškovo kompetenciją teikti atitinkamas paslaugas ir kt. aplinkybes, kurias nurodo apeliantas. Atsakovas nesinaudojo jam kaip proceso dalyviui suteiktomis teisėmis prašyti apklausti liudytojus, skirti byloje rašysenos ekspertizę. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog nagrinėjama byla neatitinka kriterijų, kuriuose teismas turėtų aktyvų vaidmenį ir savo iniciatyva rinktų įrodymus. Tuo tarpu ieškovui pareiškus ieškinį dėl skolos priteisimo ir pateikus paties ieškovo pasirašytą sutartį ir PVM sąskaitą faktūrą, o atsakovui nepateikus įrodymų paneigiančių aplinkybę, kad tarp šalių susiklostė teisiniai santykiai bei neįrodžius, jog pagal sutartį atsiskaityta tinkamai, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo netenkinti ieškinio. Sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, jog dalis apeliacinio skundo argumentų, kuriais remiasi apeliantas pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodyti, todėl kaip minėta jie nenagrinėti ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei apelianto argumentai susiję su ieškovo reputacija, nei tai, kad ieškovas nepateikė prašymo, kuriuo atsakovas užsakė ieškovo paslaugas, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kuriomis remiantis tenkintas ieškovo ieškinys. Priešingai, ieškovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė paties atsakovo ranka rašytą prašymą dėl turto vertinimo atlikimo.
40. Atmestini apelianto argumentai dėl ieškinio senaties termino suėjimo kaip savarankiško pagrindo atmesti ieškinį. Kaip pagrįstai nurodė ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, tokio prašymo atsakovas nesuformulavo pirmosios instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jį nagrinėti. Kita vertus, iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas netinkamai aiškina Civilinio kodekso nuostatas susijusias su ieškinio senatimi. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju tarp šalių susiklostę santykiai, skirtingai nei nurodo apeliantas yra nesusiję su palūkanų ar kitokių periodinių išmokų išieškojimu. Šiuo atveju tarp šalių susiklostę santykiai nepatenka nei vieną CK 1.125 str. nurodytų santykių grupę, kuriems taikytinas sutrumpintas senaties terminas, todėl šiuo atveju ieškovo reikalavimams dėl skolos priteisimo taikytinas bendrasis 10 m. senaties terminas.
41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pažymėtina, jog ieškovas pirmosios instancijos teisme pasinaudodamas teisine pagalba pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškinį, buvo atstovaujamas teismo posėdžio metu. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas teismui pateikė visus bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti reikalingus dokumentus ir jų detalizaciją. Kaip pagrįstai nurodė ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, šios išlaidos ne tik kad neviršija rekomenduojamų dydžių, o atitinkamai pagal bylos sudėtingumą yra mažesnės. Taigi, pirmosios instancijos teismas priteisdamas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas tinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas.
42. Taip pat teismui atmetus apeliacinį skundą, spręstina, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškinys pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Nagrinėjamos bylos atveju teismui nenustačius ieškovo kaltų veiksmų sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, atmestinas atsakovo prašymas skirti ieškovui piniginę baudą už piktnaudžiavimą procesu (CPK 95 str. 2d.).
43. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.
44. Esant minėtoms aplinkybėms konstatuotina, jog aplinkybė, kad apeliantas netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, ir tai nėra pagrindas spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teises. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek proceso, tiek materialinės teisės normas, todėl konstatuotina, kad apeliaciniame skunde nurodyti apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktas).
45. Ieškovas prašo skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
46. Pagal CPK 95 str. 2 dalį teismas gali byloje dalyvaujančiam asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, skirti iki 5.792,00 EUR dydžio baudą. Šiuo atveju negalima daryti kategoriškos išvados, kad apeliacinį skundą atsakovas pateikė sąmoningai suvokdamas, kad jame reiškia nepagrįstus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašymas dėl baudos skyrimo apeliantui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas.
47. Ieškovas pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 420 EUR teisinės pagalbos išlaidų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra būtinos ir pagrįstos byloje esančias įrodymais, taip pat neviršija rekomenduojamų dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas, jos priteistinos iš apelianto.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo I. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 420 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Krivita“ (a.k.124554169) naudai.